Užsienis

Izraelio kariuomenė pranešė, kad sekmadienį smogė ginklų sandėliams, priklausantiems ginkluotai grupuotei „Hezbollah“ Libano pietuose. „Prieš kurį laiką IDF (Izraelio kariuomenė) smogė “Hezbollah“ ginklų sandėliams pietų Libane. Šiuos ginklų sandėlius teroristinė organizacija naudojo siekdama vykdyti teroro išpuolius prieš Izraelio valstybę“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

Apie 38 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių teigia, kad perėjimas prie internetinių paslaugų juos diskriminuoja, o trečdalis sako, kad gyvenimas tapo sunkesnis nei prieš penkerius metus, nes vis daugiau paslaugų galima pasiekti tik internetu, rašo „The Irish News“. Sunkumai norint gauti būtinas paslaugas Tyrimą atlikusios labdaros organizacijos „Age UK“ surinkti duomenys rodo, kad daugiau nei pusė respondentų jautėsi nusivylę, kai jiems buvo rekomenduojama naudotis paslaugomi...

Afganistano Talibano vyriausybė sekmadienį paskelbė paleidžianti sulaikytą Amerikos pilietį, praėjus kelioms savaitėms po to, kai Kabule lankėsi JAV delegacija aptarti apsikeitimą kaliniais. Pareiškime ministerija įvardijo sulaikytąjį kaip Amirą Amiri ir nurodė, kad jis buvo perduotas prezidento Donaldo Trumpo atstovui įkaitų klausimais Adamui Boehleriui.

Sekmadienį per didelio masto Rusijos oro ataką vienas raketos fragmentas apgadino Lenkijos ambasados Kyjive konsulinį skyrių, pranešė naujienų portalas „TVP World“. Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wrońskis patvirtino, kad buvo apgadintas Lenkijos diplomatinis pastatas Kyjive, tačiau pabrėžė, kad žmonės nenukentėjo. „Raketos fragmentas apgadino stogą – tą patį, kuris buvo suremontuotas po ankstesnio tokio išpuolio.

Balsą parlamento rinkimuose atiduodantys moldavai sprendžią, kuria kryptimi – į Rytus ar Vakarus – toliau turėtų judėti šalis. Nuo 2021-ųjų valdanti proeuropietiška prezidentės Majos Sandu partija užtikrino šaliai kandidatės į Europos Sąjungą statusą. Planuota, kad Moldova prie bendrijos prisijungs 2030-aisiais.

Pusę paros okupantė Rusija atakavo Ukrainą šimtais dronų, paleido pusšimtį raketų, tarp kurių buvo ir „Kinžalų“. Reaguodama Varšuva uždarė pasienio su Ukraina oro erdvę, pakėlė savo naikintuvus ir suaktyvino oro gynybos sistemas. Po provokacijų dronais savaitės, NATO žada didinti pajėgumus Baltijos jūroje: čia bus atsiųsta bent viena oro gynybos fregata. Jungtinėse Tautose pasisakęs Sergejus Lavrovas niršo dėl dažnėjančios Vakarų retorikos numušti oro pažeidėjus iš Rusijos.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu), susidūręs su didėjančia tarptautine izoliacija ir augančiu spaudimu savo šalies viduje, pirmadienį susitikęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu gins savo ketinimą „užbaigti darbą“ Gazoje.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“ pabrėžė, kad Rusija atsisako dalyvauti bet kokio formato derybose, kuriomis siekiama nutraukti karą prieš Ukrainą. J. D. Vance‘as pridūrė, kad nors JAV toliau atkakliai siekia taikos, deja, bet rusai pastarosiomis savaitėmis atsisakinėja dalyvauti bet kokiuose dvišaliuose ar trišaliuose susitikimuose.

Buvęs Kinijos žemės ūkio ministras sekmadienį buvo nuteistas mirties bausme dėl kaltinimų korupcija, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams, sakoma teismo pranešime. Tang Renjianas 2007–2024 metais priėmė kyšius grynaisiais pinigais ir turtu, kurių bendra suma viršijo 268 mln. juanių (32,36 mln. eurų), sakoma šiaurės rytų Džilino provincijos Čangčuno liaudies teismo pranešime.

„Hamas“ ginkluotasis sparnas sekmadienį pranešė, kad per pastaruosius 48 valandas intensyvėjančius Izraelio smūgius Gazos mieste prarado ryšį su dviem įkaitais. „Brigados „Al Qassam“ praneša, kad dėl žiaurių karinių operacijų ir smurtinių išpuolių Sabros ir Tal al Havos rajonuose per pastarąsias 48 valandas prarado ryšį su dviem įkaitais“, – sakoma grupuotės pareiškime, kuriame nurodomos vietovės, kuriose Izraelio pajėgos suintensyvino oro ir sausumos puolimą.

Dirbtinio intelekto botas studentus moko kartu su profesoriais viename Kanados universitete. Virtualios mokytojos kūrėjas siekia griauti mitus. Profesorius nebijo, kad jo sukurti botai netrukus pakeis jį kaip mokytoją, ir sako, kad dirbtinį intelektą reikia tyrinėti ir mokytis juo naudotis, o ne jo bijoti. Afroamerikietę britę imituojantį botą sukūrė informacinių menų ir technologijų profesorius Steve’as DiPaola. Botas, vardu Kia, tapo jo paskaitų mokymosi įrankiu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį užsiminė, kad Artimųjų Rytų krizėje gali įvykti proveržis, Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vizito Baltuosiuose rūmuose išvakarėse paskelbdamas, kad „visi susitarėme dėl kai ko ypatingo“. „Turime realią galimybę padaryti kažką DIDINGO ARTIMUOSIUOSE RYTUOSE, – savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas. – PIRMĄ KARTĄ ISTORIJOJE VISI SUSITARĖME DĖL KAI KO YPATINGO.

Po trejų su puse metų karo Vladimirui Putinui tenka remtis paprastaisiais Rusijos gyventojais, kad šie finansuotų invaziją į Ukrainą, skelbia „Politico“. Rusijos finansų ministerija trečiadienį pareiškė, kad ketina padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 20 proc. iki 22 proc. Tai yra dalis 3 metų plano, kurio tikslas – užkimšti sparčiai didėjančią biudžeto skylę.

Tarptautinės sankcijos Rusijai, anot Kyjivo, smarkiai apribojo jos geopolitinį buvimą Lotynų Amerikos šalyse. Tai sakoma Ukrainos žvalgybos ataskaitoje. „Vadinamoji Primakovo doktrina, pavadinta pagal buvusį užsienio reikalų ministrą ir premjerą Jevgenijų Primakovą, kuri numatė bendradarbiavimo su regiono šalimis plėtrą, šiuo metu įgyvendinama tik simboliniais gestais – delegacijų vizitais, studentų mainais ar antraeilių atstovų susitikimais.

Po tarptautinių sankcijų Iranui atnaujinimo Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kala Kallas paragino tęsti pastangas taikiai sureguliuoti konfliktą.  Sankcijų grąžinimas ir branduoliniai ribojimai negali būti diplomatijos pabaiga, pareiškė ji Briuselyje. ES, anot K. Kallas, laikosi nuomonės, kad tvarus branduolinio klausimo sprendimas įmanomas tik derybomis. Ir ji pati esą ketina toliau palaikyti dialogą su visomis susijusiomis šalimis.

NATO buvimas Baltijos šalyse yra aiškus NATO vienybės, solidarumo su rytiniu flangu ir įsipareigojimo ginti kiekvieną sąjungininką ženklas, šeštadienį spaudos konferencijoje Rygoje pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas italų admirolas Giuseppe Cavo Dragone. Jis pabrėžė, kad į bet kokią grėsmę NATO oro, sausumos ar jūrų erdvei bus reaguojama ryžtingai ir proporcingai. G. Cavo-Dragone teigė, kad NATO pasirengimas turi nekelti abejonių.

Danija šią savaitę uždraus visus civilinių dronų skrydžius šalyje, kad užtikrintų saugumą per Kopenhagoje vyksiantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą, sekmadienį pranešė Transporto ministerija. „Ateinančią savaitę Danija rengia ES lyderių susitikimą, kuriame ypatingą dėmesį skirsime saugumui. Todėl nuo pirmadienio iki penktadienio uždarysime Danijos oro erdvę visiems civilinių dronų skrydžiams“, – transporto ministras Thomasas Danielsenas teigė pareiškime.

Reaguodama į didėjančią įtampą tarp Karakaso ir Vašingtono, Venesuela surengė karinius manevrus. Sukrės ir Falkono valstijose šeštadienį (vietos laiku) netoli pakrantės vyko virtinė pratybų, pranešė valstybinė stotis VTV.  Venesuelos ginkluotosios pajėgos, anot duomenų, netoli pakrantės miesto Cape San Romano atgabeno karinės įrangos, šaudė iš patrankų ir naudojo amfibijas.  Kariuomenė, be to, bandėsi negyvenamos Patoso salos užėmimą netoli sienos su Trinidadu ir Tobagu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį netiesiogiai apkaltino Vokietiją grįžtant prie nacistinės praeities ir užsipuolė kanclerį Friedrichą Merzą, kuris didina šalies išlaidas gynybai. S. Lavrovas pasmerkė tai, ką jis pavadino „militaristine retorika“ iš F. Merzo, kuris ne kartą išreiškė apgailestavimą dėl Vokietijos nacių nusikaltimų ir kaip priežastį didinti gynybos išlaidas nurodo rusų invaziją į Ukrainą.

Naktį į sekmadienį prie Danijos karinių bazių vėl pastebėti dronai. Tai vidudienį pranešė Danijos ginkluotosios pajėgos. Daugiau informacijos kol kas nebuvo pateikta.  Danų policija, nepriklausomai nuo to, anksčiau naujienų agentūrai „Ritzau“ teigė, kad naktį gauti keli pranešimai apie dronus. Tačiau nė dėl vieno jų esą nebuvo uždaryta oro erdvė virš šalies pro uostų. Danijos sostinėje Kopenhagoje spalio 1 ir 2 dienomis vyks neformalus ES šalių lyderių susitikimas.

Vokietijos Saksonijos žemės Bauceno mieste per cirko pasirodymą žuvo artistė. Moteris nukrito nuo trapecijos iš maždaug penkių metrų aukščio ir mirė dar incidento vietoje, pranešė policijos atstovas. Nelaimė įvyko šeštadienio popietę. Pasirodymą stebėjo beveik 100 žmonių, tarp jų – daug šeimų su vaikais. Policijos atstovas negalėjo nurodyti nei cirko artistės amžiaus, nei tautybės. Po mirtino  incidento daug žmonių paliko cirko palapinę ir išvyko namo.

Estija skiria 10 mln. eurų iniciatyvai, pagal kurią NATO sąjungininkės ir partnerės iš Jungtinių Valstijų perka svarbiausias ginklų sistemas ir šaudmenis Ukrainai paremti.

Moldovos prezidentė Maja Sandu paragino gyventojus sekmadienį vykstančiuose parlamento rinkimuose balsuoti už proeuropietišką šalies kursą.  „Moldova, mūsų miela tėvynė, yra pavojuje ir jai reikia kiekvieno jūsų paramos, – sakė M. Sandu sostinėje Kišiniove. – Jūs galite ją šiandien išgelbėti, atiduodami savo balsą“. Prezidentė paragino rinkėjus neparduoti savo balsų. Ji ne kartą įspėjo dėl Maskvos kišimosi į rinkimus.

Rusija į Ukrainos miestus paleido beveik 500 kovinių dronų ir daugiau kaip 40 raketų, įskaitant hipergarsines „Kinžal“. Kyjive žuvo keturi žmonės. Įvairiose šalies dalyse iš viso sužeista mažiausiai 40 žmonių, tinkle „Facebook“ rašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Daugiau kaip 12 valandų truko masinė rusų ataka prieš Ukrainą.

Ar mūsų augintiniai turi sielą ir ar jie laukia mūsų danguje? Vis daugiau amerikiečių, gedinčių savo keturkojų draugų, atsakymų ieško bažnyčiose, kapelionų programose ir net pasaulietinėse organizacijose. Ekspertai pastebi, kad ši tendencija atskleidžia platesnį visuomenės pokytį – žmonės vis labiau vertina gyvūnus kaip šeimos narius, o tikėjime ieško ryšio su gamta, o ne vien žmogaus dominavimo įrodymų. Vis daugiau religinių bendruomenių siūlo gedėjimo programas augintinių netekusiems žmonėms.

Moldovoje sekmadienį vyksta parlamento rinkimai,  be kita ko, nulemsiantys, ar šalis tęs suartėjimą su ES, ar atsigręš į Rusiją. Dauguma apklausų pastaruoju metu prognozavo pergalę proeuropietiškai prezidentės Majos Sandu „Veiksmo ir solidarumo“ partijai (PAS), tačiau rinkimų baigtis lieka neaiški. M. Sandu šiuos parlamento rinkimus pavadino „svarbiausiais Moldovos istorijoje“. Ji  kaltina Maskvą smarkiai kišantis į rinkimus ir tam skiriant šimtus milijonų eurų.

Vėl įsigaliojus JT sankcijoms Iranui ir jo branduolinei programai, Islamo Respublika paskelbė apie „ryžtingą ir deramą“ atsaką. „Irano Islamo Respublika ryžtingai gins savo teises ir nacionalinius interesus. Į bet kokią priemonę, nukreiptą prieš žmonių interesus ir teises, bus reaguojama ryžtingai ir deramai“, – sekmadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija Teherane, komentuodama naktį vėl įsigaliojusias sankcijas. Iranas paragino tarptautinę bendruomenę priešintis JT sankcijoms.

NATO, reaguodama į dronų incidentus Danijoje, paskelbė stiprinsianti savo buvimą Baltijos jūroje. Budrumas bus didinamas įvairiomis priemonėmis, pranešė Aljansas naujienų agentūrai „Reuters“. Tai anot duomenų, apims fregatą, skirtą oro gynybai, bei detaliau nenurodytas žvalgybos priemones. Taip bus sustiprinta misija „Baltic Sentry“, kuri buvo inicijuota sausį, siekiant apsaugoti  kritinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, povandeninius kabelius ir dujotiekius.

Ukraina sekmadienį pranešė, kad Rusija į šalį paleido šimtus dronų ir raketų, vien Kyjive žuvo keturi žmonės, o Lenkija, siekdama apsaugoti savo oro erdvę, pakėlė naikintuvus. „Rusija surengė dar vieną masinę oro ataką prieš Ukrainos miestus, kai žmonės miegojo“, – socialiniame tinkle „X“ sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Rusų smūgiai tęsėsi 12 valandų.

Rusijoje aštrėja degalų tiekimo sutrikimai, kurie palietė kelias dešimtis regionų – nuo pietinių iki tolimų rytinių. Per du mėnesius neveikiančių degalinių skaičius padidėjo daugiau nei 360, arba 2,6%. Tai reiškia, kad kas penkiasdešimta degalinė šalyje nustojo pardavinėti benziną. Krymas – krizės epicentras Sunkiausia padėtis fiksuojama aneksuotame Kryme ir Sevastopolyje – čia beveik pusė degalinių sustabdė prekybą.

Praėjus beveik dešimčiai metų po istorinio branduolinio susitarimo su Iranu, žlugus deryboms, vėl įsigaliojo JT sankcijos šaliai. Terminas Teheranui pasiekti susitarimą su derybų partnerėmis Vokietija, Didžiąja Britanija ir Prancūzija baigėsi naktį į sekmadienį 2.01 val. Vidurio Europos laiku. Dabar vėl galiojančios priemonės, be kita ko, apima bendrą ginklų embargą, tolesnio urano sodrinimo draudimą bei daugybę sankcijų prieš atskirus asmenis ir organizacijas.

Rusijos pajėgos, Ukrainos duomenimis, vėl surengė masinę ataką prieš sostinę Kyjivą ir kitus miestus. Žuvo mažiausiai 4 žmonės, pranešė karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka. Tarp žuvusiųjų yra 12 metų mergaitė. Buvo sužeista mažiausiai 70 žmonių, įskaitant du gelbėtojus. Apgadinta daugiau kaip 100 civilinių objektų. Tai tinkle „Telegram“ pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka. Jo duomenimis, 11 Ukrainos regionų dirba 1 tūkst. 500 gelbėtojų.

Prie Portugalijos krantų orkos vis dažniau puola jachtas. Plėšrūs žinduoliai priplaukia prie laivų, juos apsupa ir netgi sulaužo vairo mechanizmus. Jūreiviams tenka kviestis į pagalbą gelbėtojus, o kai kurie laivai po tokių atakų nuskęsta. Liudininkai užfiksavo, kaip prie nedidelės jachtos prisiartina orkų būrys. Iš pradžių atrodo, kad plėšrūs žinduoliai žaidžia, supdami laivą ant bangų.

Nuo rugsėjo 25 d. Lenkija atnaujino eismą pasienio punktuose su Baltarusija, kurie buvo uždaryti prieš bendras Baltarusijos ir Rusijos pratybas „Zapad-2025“. Premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad prireikus vyriausybė „nedvejodama“ vėl imsis šios priemonės. Situaciją komentavo lenkų analitikas, Sobieskio instituto ekspertas ir Asian Forum darbdavių asociacijos programos tarybos pirmininkas Radoslawas Pyffelis, kalbėjęs „RMF 24“ eteryje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos galva Vladimiras Putinas nesustos ir tęs karinę invaziją ne tik Ukrainoje, bet ir užpuldamas Europos valstybę, rašo „The Guardian“. V. Zelenskio vertinimu, pastarieji įvykiai Europoje, kai į NATO sąjungininkių teritoriją įskriejo dronai, buvo bandymas išbandyti Aljanso gynybą. Jis taip pat įsitikinęs, kad Rusija siekia dar labiau išplėsti karinės invazijos ribas. „Putinas nelauks, kol užbaigs karą Ukrainoje.

Praėjusią parą neatpažinti dronai fiksuoti Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje. Bepiločiai skraidė virš pagrindinės švedų laivyno bazės, Danijos karinės bazės ir Suomijos hidroelektrinės. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad rusai dronus provokacijoms leidžia nuo tanklaivių. O Europos gynybos komisaro pareigas einantis Andrius Kubilius skubina šalis kuo greičiau įgyvendinti vadinamąją „dronų sienos“ iniciatyvą. Vokietija perspėja – provokatorės Rusijos dronai kelia didelę grėsmę.

Jungtinėje Karalystėje įvykęs pavydaus vyro išpuolis šokiravo visuomenę – 59-erių Wayne‘as Halliwellas ne tik sukarpė buvusios žmonos velionio partnerio nuotraukas, bet ir išmetė jo pelenus į tualetą. Moteris sako nebesijaučianti saugi savo namuose. W. Halliwellas supyko, įtaręs, kad jo buvusi žmona susitikinėja su kitu vyru.

Šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministras įspėjo apie „ryžtingą atsaką“ į bet kokią „agresiją“ po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas parėmė raginimus numušti Rusijos lėktuvus, pažeidžiančius NATO oro erdvę. „Rusija kaltinama beveik planavusi pulti Šiaurės Atlanto aljansą ir Europos Sąjungos šalis“, – sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. „Rusija niekada neturėjo ir neturi tokių ketinimų.

Mokslininkai padarė stulbinantį atradimą – už 433 šviesmečių nuo Žemės pirmą kartą aptiko milžinišką jauną planetą, kuri vis dar aktyviai auga ir maitinasi. Kosminė naujagimė „WISPIT 2b“, penkis kartus masyvesnė už Jupiterį, švyti raudonai ir slepiasi tarp dulkių žiedų aplink itin jauną žvaigždę, atverdama naują langą į planetų formavimosi paslaptis. Jau daugelį metų mokslininkai stebėjo tamsias ertmes tarp šviesių žiedų aplink jaunas žvaigždes.

Ukraina prieš mėnesį iš Izraelio gavo amerikietišką oro gynybos sistemą „Patriot“, šeštadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Izraelio sistema („Patriot“) veikia Ukrainoje. Ji veikia jau mėnesį. Rudenį gausime (dar) dvi sistemas „Patriot“, – trumpoje spaudos konferencijoje sakė jis. Kyjivas stengiasi stiprinti savo oro gynybą, kad galėtų atremti kasdienes rusų dronų ir raketų atakas, ypač prieš žiemą, kai šildymo infrastruktūra dažnai tampa atakų taikiniu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį leido dislokuoti karius šalies šiaurės vakaruose esančiame Portlande ir prie Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) objektų. Šiuo sprendimu išplečiama jo ginčijama politika šalies viduje pasitelkti kariuomenę.

Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė neveikia jau keturias dienas, apie tai šeštadienį pranešė Ukraina ir Rusija, kaltindamos viena kitą atakuojant elektros tiekimo linijas. Netoli fronto linijos esančioje didžiausioje Europos atominėje elektrinėje elektros tiekimas dažnai nutrūksta, tačiau šį kartą tai trunka ilgiausiai. Ekspertai įspėja, kad tai didina incidentų riziką.

Serbijoje sulaikyti du vyrai, kurie, kaip įtariama, planavo neramumus per sekmadienį Moldovoje vyksiančius parlamento rinkimus. Jie įtariami karinių mokymų organizavimu Moldovos ir Rumunijos piliečiams Loznicos mieste, netoli sienos su Bosnija ir Hercegovina, paskelbė Serbijos vidaus reikalų ministerija. Teigiama, kad mokymų metu asmenys buvo rengiami pasipriešinti Moldovos policijai per neramumus. Įtariamieji buvo sulaikyti dviem paroms.

Ukraina šeštadienį paskelbė, kad Rusijos okupuotai Zaporižios atominei elektrinei – didžiausiai Europoje – jau keturios dienos netiekiama elektra, ir dėl to apkaltino Maskvą. „Dėl Rusijos veiksmų Zaporižios AE ketvirtą dieną yra be elektros“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Jis pridūrė: „Raginame visas šalis, kurioms rūpi branduolinis saugumas, aiškiai pasakyti Maskvai, kad šis branduolinis lošimas privalo baigtis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė paskelbti dokumentus apie žinomą JAV aviatorę Amelia Earhart, dingusią be žinios prieš 88 metus. „Nurodžiau savo administracijai išslaptinti iš paskelbti visą archyvinę medžiagą apie Amelią Earhart, jos paskutinę kelionę ir viską kitą apie ją“, – D. Trumpas penktadienį pareiškė savo socialinėje platformoje „Truth Social“. Prezidentas minėjo, kad seniai dingusios aviatorės istorija vis dar labai domina milijonus žmonių Jos lėktuvas be pėdsakų dingo virš ...

Rusija šeštadienį sukritikavo Europos Sąjungos (ES) planus stiprinti gynybą nuo dronų, pridurdama, jog Bendrijos atsakas į neatpažintus bepiločius orlaivius, kertančius jos sienas, tik padidins įtampą. Penktadienį valstybės prie rytinės ES sienos susitarė sukurti „dronų sieną“, saugančią nuo Rusijos įsibrovimų.

Ukrainos karinė žvalgyba (GUR) paskelbė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas paskyrė savo dukterėčią Aną Civiliovą į gynybos viceministrės postą, nes nepasitiki, kad Rusijos valstybės pareigūnai ir toliau vykdys karą Ukrainoje, rašo „The Times“. GUR parengė išsamų dokumentą apie Aną Civiliovą, kuriame teigiama, kad ji į ministeriją buvo pasiųsta su tikslu šnipinėti ir informuoti V. Putiną apie korupciją ar neištikimybę.

Sirijos teismas išdavė buvusio šalies prezidento Basharo al Assado arešto orderį. Jis buvo nuverstas daugiau nei prieš 9 mėnesius. Ilgiau nei du dešimtmečius Siriją valdęs B. al Assadas 2024 m. gruodį pabėgo į Rusiją, kai islamistai sukilėliai artėjo prie Sirijos sostinės Damasko. Teisėjas Tawfiqas al Ali šeštadienį paskelbė, kad B. al Assado arešto orderis išduotas dėl įtarimų tyčinėmis žmogžudystėmis ir žmonių mirtimi pasibaigusiais kankinimais.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas šeštadienį pareiškė, kad Vašingtonas pareikalavo, jog Teheranas atiduotų visą savo prisodrintą uraną mainais į trijų mėnesių sankcijų atidėjimą, pabrėždamas, kad toks prašymas yra nepriimtinas. Prieš išvykdamas į Iraną, prezidentas žurnalistams Niujorke sakė, kad JAV „nori, jog mes perduotume jiems visą savo prisodrintą uraną, o mainais suteiktų trijų mėnesių sankcijų atidėjimą“. „Tai jokiu būdu nepriimtina“, – pabrėžė M. Pezeshkianas.