uogos

Pasaulyje priskaičiuojama apie 130 vyšnių veislių. Viena iš seniausių laikoma kiniška vyšnia, kuri ir dabar yra auginama Japonijoje ir Kinijoje kaip dekoratyvusis augalas. Lietuvoje vyšnios auginamos labai seniai, tačiau kada tiksliai jos atkeliavo į mūsų kraštą ir čia paplito, nežinoma. Istorinėje literatūroje yra faktų, kad vyšnių kauliukų buvo rasta piliakalniuose. Senojoje lietuvių religijoje ir mitologijoje vyšnių sodas turėjo šventumo aurą.

Mėlynės – tai natūralūs vitaminai, augantys mūsų miškuose. Jose tiek daug gerų medžiagų, jog atrodo, kad viską pagydytų! Mėlynės – daugiametis, nedidelis miškų krūmelis, sutinkamas visoje Lietuvoje. Auga drėgnuose spygliuočių miškuose ir mėgsta derlingą dirvožemį. Birželio pabaigoje ar liepos mėnesį šie krūmeliai sunokina visiems gerai pažįstamus vaisius – melsvai juodas uogas, kurios vadinamos ne tik mėlynėmis, bet ir mėlynuogėmis, nemuogėmis, šilojėliais, vaivorais.

Vasarai įpusėjant, prekystaliai vis labiau lūžta nuo sodo ir daržo gėrybių. Manoma, kad šiemetinis derlius bus vidutinis, o kainos neturėtų būti tokios aukštos kaip pernai. Kita vertus, viską gali sugadinti orai. Kol kas augintojai ir jiems atstovaujančios organizacijos apie šiemetinį derlių kalba nelabai noriai – dar visko gali įvykti, orai gali prikrėsti daug piktų pokštų. Tad bijoma netyčia prisikalbėti.

Vasara – metas, kai atsigauna ne tik akis, bet ir skrandis – soduose ir daržuose uždera lietuviškos gėrybės. Ne vienam turbūt kilo dilema, kur tos gėrybės sveikiausios ir pigiausios. Balsas.lt apsilankė keturiose Vilniaus turgavietėse: Karoliniškių, Halės, Kalvarijų ir Sostinės. Šie turgūs iš tiesų gali pasigirti sezoninių daržovių ir vaisių gausa, tačiau kiekvienas turi savo pliusų ir minusų. Siūlome jūsų dėmesiui trumpą Vilniaus turgaviečių apžvalgą.

Braškės – tikra vasaros puošmena! Jos ne tik gardžiai kvepia, gražiai atrodo, puošdamos kiekvieną tortą, pyragėlį ar ledų porciją, tačiau taip pat yra nepaprastai maistingos. Jose daug organinių rūgščių, geležies, fosforo, kalcio, mikroelementų, įvairių vitaminų, ypač A ir B grupės. Penkiose vidutinio didumo uogose vitamino C yra tiek, kiek viename apelsine. Tai tikra atgaiva organizmui po varginančios žiemos. Braškės beveik neturi kalorijų, todėl jų galima valgyti kiek širdis geidžia.

Prasidėjus vasarai ir uogų sezonui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kaip ir kiekvienais metais, vykdo realizuojamų uogų kontrolę rinkoje. Tikrinimų metu atrenkami mėginiai laboratoriniams tyrimams, tikrinama ar uogos atitinka saugos, kokybės ir prekybos standartų reikalavimus ar vartotojams pateikiama tinkama informacija apie uogų kilmę. Nustačius, kad uogos nesaugios, neatitinka kokybės ar prekybos standartų reikalavimų, draudžiama jas pardavinėti.

Tikrai žinome, kad turguje ar parduotuvėje pirktus žalumynus, daržoves, uogas būtina švariai nuplauti. Tačiau ar taip elgiamės su gėrybėmis, nuraškytomis iš savo ar močiutės sodo? Ar visada prieš valgydami nusiplauname rankas ir tai, ką valgome? O jeigu ne, ar žinome, kokie pavojai mūsų tyko? Nesilaikydami būtinos higienos, galime susidurti su vienu labiausiai paplitusių parazitinių susirgimų – askaridoze.

Braškių sunokimo piko ir žemiausių jų kainų tikimasi jau kitą savaitę, bet ir tuo metu mažiau nei penki litai už kilogramą šių uogų kaina neturėtų kristi, teigė Lietuvos braškių augintojų draugijos vadovas Vidas Juodsnukis. „Šiuo metu kainos yra labai įvairios - nuo 6 iki 10 litų (už kilogramą - ELTA). Kainos laikosi, nes braškių nėra daug. (...) Kitą savaitę, tikėkimės, braškės bus pačios pigiausios. Ankstyvosios labai greitai sunoko, nes buvo labai karšti orai, o dabar noksta jau vėlyvesnės.

Prasidedantis braškių sezonas vietos uogų augintojams leidžia tikėtis šiokio tokio uždarbio. Žinoma, jei orai palepins. Tačiau kiek mokėsime už braškes, dar labai sunku pasakyti. Kol kas prognozuojama, kad vidutiniškai po 9 litus. Šalies turgavietėse jau kvepia pirmosios uogos. Tiesa, dauguma jų – atvežtinės, lenkiškos, tačiau jau viename kitame mieste vis pasirodo ir lietuviškų. O ateinančią savaitę jų žadama pirkėjams pateikti dar daugiau.

Lietuviškų braškių sezonas šiemet itin vėlyvas. Dėl vėsaus pavasario uogos ant prekystalių pasirodė trimis savaitėmis vėliau nei pernai. Tiesa, kol kas jos brangios. Bet augintojai sako, kad pirkėjų nestinga, nes braškynų Lietuvoje šiemet mažiau nei pernai, o dalis žmonių laukė būtent lietuviškų uogų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Pirmąsias braškes augintojai pradėjo skinti šią savaitę, tačiau tik augančias šiltnamiuose.

Lietuviškų braškių augintojai šiemet džiaugiasi geru derliumi ir tikisi, jog įsibėgėjus pardavimui pavyks išlaikyti pernykštes kainas, rašo „Kauno diena". Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininko Vido Juodsnukio teigimu, pirmosios šiltnamiuose užaugintos lietuviškos braškės prekystalius pasieks po dviejų savaičių. Mat pavasario pradžioje šiek tiek pašalo braškynai, bet vėliau orai buvo palankūs.

Įsivažiuoja prekyba braškėmis. Pirmiausiai ant prekystalių, kaip ir kiekvienais metais, pasirodė užsienietiškos. Lietuviškų braškių augintojai sako, kad jų derliaus dėl vėlyvo pavasario šiemet gali tekti palūkėti. Lietuviškų braškių laukia ir turgaus prekiautojai, praneša LTV „Šiandien“. Naujojoje Klaipėdos turgavietėje vaisiais ir daržovėmis prekiaujantys verslininkai sako, kad pirkėjai klausinėja apie braškes, tačiau prekystaliai kol kas lūžta tik nuo vynuogių.

Labai svarbu mokėti virti cukrų ir žinoti jo virimo dėsnius, būdus ir mėginius, kai verdame įvairias vaisių ir uogų uogienes, kurios mūsų buityje vis dar užima gana svarbią vietą. Deja, gana dažnai uogienės, taupant cukrų, verdamos arba per skystos, todėl jos genda, rūgsta arba pelija – taigi taupymas nepasiteisina, arba nesilaikoma taisyklių ir uogienės susicukruoja, praranda spalvą, skonį, aromatą.

Sudėtinės dalys: Šaltalankis, išspaustos sultys, 1 litras Cukrus, 600 gramų Gaminimas: Į išspaustas šaltalankių sultis sudedamas cukrus ir, nuolat maišant, verdama ant silpnos ugnies, kol pradeda tirštėti. Iš lėto atvėsiname ir supilstome į paruoštas formas.

Vaisiai prinoksta rugsėjo–spalio mėnesį, bet rinkti uogas rekomenduojama po šalnų, nes pašalę vaisiai pasidaro saldesni, ne tokie kartūs. Prieš šalnas nuskintus šermukšnius galima pašaldyti šaldytuve – po 1–2 parų bus skanesni. Kuo vertingi: • Šermukšniuose gausu vitamino C, nemažai vitaminų P, E, K. Karotino prinokusiose uogose būna daugiau negu kai kurių veislių morkose ir šaltalankiuose. • Vaisiai vartojami avitaminozės profilaktikai ir gydymui.

Šeštadienį Varėnoje vykusios grybų šventės metu darbavosi ilgapirščiai, jie ištuštino kelių moterų rankines. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, jog šeštadienį gautas vilnietės K. U. (gim. 1990 m.) pareiškimas, kad Grybų šventės metu iš jos rankinės dingo piniginė, kurioje buvo 100 litų, asmens tapatybės kortelė, studento pažymėjimas, banko kortelė ir kiti asmens dokumentai. Žala – 130 litų.

  Varėnos rajone pareigūnai aptiko beveik 1,5 tūkst. pakelių cigarečių bei beveik 30 l alkoholio be lietuviškų banderolių Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ( AVMI) informuoja, kad VMI specialistai bendradarbiaudami su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnais vienoje grybų supirktuvėje rado asmenį, kuris, neatlygintinai naudodamasis grybų supirktuvės patalpomis, prekiavo tabako bei alkoholiniais gaminiais,...

„Neturime elektros generatorių – visi jau išnuomoti", – tokį atsakymą dabar dažniausiai pateikia nuomos bendrovės. Po škvalo praėjus penkioms paroms, elektros dar neturėjo apie 2700 vartotojų, rašo "Lietuvos rytas". Didmenine uogų ir grybų prekyba besiverčiančios bendrovės „Ekoratas" ūkio dalies vedėjas Vitalijus Provlockis mielai užmirštų sekmadienį patirtą siaubą. „Ekorato" šaldikliuose – apie 100 tonų uogų ir grybų. Praūžus škvalui, įmonė liko be elektros.

Įsibėgėjus vasarai lietuviai šviežių maisto produktų ieško ne tik prekybos centruose, bet ir turguose. Liepos pradžioje daugelį dar vertusios susiimti už galvų daržovių ir vaisių kainos mėnesio pabaigoje kišenių „nebeplėšo“ ir leidžia kiekvieną dieną mėgautis šviežiu maistu. Balsas.

Įsibėgėjo mėlynių uogų rinkimo sezonas. Į Karšuvos girią prigužėjo uogautojų, tačiau dauguma jų daro žalą gamtai. Kaip informavo Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija, daugėja uogautojų, kurie tikėdamiesi greitesnio ir didesnio uždarbio, mėlynes renka draudžiamu įrankiu - „šukomis“. Uogaudami tokiais įrankiais, nesąžiningi uogautojai ilgam laikui suniokoja mėlynių puskrūmius. „Šukomis“ nudraskomi lapai, ūgliai, nutraukiamos šaknys, dažnai išraunamas ir visas krūmelis.

Šį sezoną grybų ir uogų supirkėjai sako sulaukiantys nemažai norinčių priduoti įmonėms surinktų miško gėrybių, tačiau šiemet grybų ir uogų miške randama mažiau nei pernai. Šiemet grybų ir uogų sezonas prasidėjo šiek tiek anksčiau nei įprasta – birželio viduryje. Tačiau, pasak supirkimo įmonių atstovų, šiais metais randama mažiau grybų ir uogų. Supirkėjai pastebi, kad miške žmonėms sunku ilgai išbūti ir dėl karčių. Dabar daugelis supirktuvių iš gyventojų laukia voveraičių ir mėlynių.

Uogomis prekiaujantys ūkininkai teigia, kad šių metų derlius trečdaliu mažesnis nei pernai. „Šalta žiema ir vėlyvas pavasaris turėjo didelės įtakos šių metų uogų derliui. Nors paskutinės liūtys uogų ir nesupūdė, bet šiais metais jų užauginome trečdaliu mažiau. Tačiau uogų gausa visada priklauso nuo oro sąlygų, todėl mes esame pripratę prie tokios rizikos“, – pasakojo braškėmis prekiaujantis ūkininkas Saulius Janulaitis.

Šventė „Olialia pupyčių“ kieme! Gegužės 21 d. oficialiai išleidžiamas debiutinis jų albumas „Išpildyk mano norus“. Jame galima rasti septyniolika dainų, kurios atliekamos net keturiomis kalbomis (lietuvių, rusų, anglų ir italų). Neatsitiktinai albumo reklaminiame skelbime ta tema šmaikštaujama: „Klausyk ir mokykis kalbų su muzika!“.   Dar balandžio pabaigoje sausakimšoje klubo „Pacha“ salėje kviestinei publikai buvo surengtas seksualus, nuotaikingas ir vasariška nuotaika alsuojantis vak...

Tai, ką matau ir girdžiu, man visada sukelia įvairių minčių. Paskiri įvykiai tik sužadina tam tikras reakcijas ir emocijas. Svaresni pamąstymai išauga tik stebint, analizuojant, ir, be abejo, jaučiant ilgalaikius procesus, reiškinius, pavyzdžiui, tokius kaip televizija. Televizija visada buvo erdvė, kurioje pilna aistrų. Tačiau, deja, bėgant metams Lietuvos televizijose aistrų vis mažiau, daugėja tik blizgučių.