uogos

Šalies parduotuvėse, prekyvietėse ir turgavietėse jau patikrinta apie 14 t įvairių sezoninių daržovių, uogų ir vaisių. Įvertinta jų sauga ir kokybė – tam ištirta per 100 įvairių mėginių. Daug dėmesio skirta kilmės šalies nurodymui. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nurodo, kad lyginant su ankstesniais metais, šiemet nustatyta mažiau pažeidimų ar vartotojų klaidinimo atvejų. Pasak VMVT Maisto skyriaus vyr.

Kaip geriausia tvarkytis su braškėmis nurinkus uogas – pjauti ar nepjauti lapus? – klausia Edita S. iš Pasvalio. Atsako dendrologė Regina Sereikienė. Nurinkus uogas, braškyną reikia išravėti ir patręšti. Neretai manoma, jog po derliaus braškių lapus būtina nupjauti, kad augalai būtų sveikesni ir gausiau derėtų kitais metais. Iš tikrųjų yra kitaip. Jaunuose, 1–2 m. amžiaus braškynuose lapų verčiau neliesti, nebent jie ligoti.

Šilauogių augintojai trina rankas – aksominės uogos po lietaus ėmė pūstis kaip ant mielių. Tad jau prasidėjo lietuviškų šilauogių sezonas. Jis dėl vyravusių kaitrų kaip niekada ankstyvas. Pasirodžiusios lietuviškos uogos kol kas netirpdo aukštokų įvežtinių kainų. Panevėžietis Alfonsas Narbutas vasarišku lietumi gausiai maudančiu žemę džiaugiasi ne veltui. Jo uogomis nulipusiems šilauogių krūmams kone verkiant reikėjo. Nes palijus aksominės uogos puolė pūstis ir sparčiai nokti.

Jeigu jūsų sode arba sodyboje jau užderėjo serbentų, skubėkite juos rinkti ir dėti į krepšius. Gardi uogienė, kuri puikiai tiks ir vasarai, ir žiemai, bus paruošta greitai, be didelio vargo.  Jums reikės: 1 kilogramo raudonųjų serbentų, 90 ml vandens, 1 kilogrmo cukraus.  Pradžioje raudonuosius serbentus nuplaukite vandeniu. Suberkite į puodą bei įpilkite vandens. Užvirinkite, nuimkite nuo ugnies bei trumpam palikite, kad iš uogų išsiskirtų kuo daugiau sulčių.

Gal paišlaidavote ūkininkų turgelyje, pasidavėte bandos jausmui parduotuvėje, o gal esate iš tų laimingųjų, kurių daržuose braškės sirpsta įspūdingu greičiu – bet kuriuo atveju braškių šaldymas yra geriausias būdas tvarkytis su braškių pertekliaus situacija. Gera žinia ta, kad braškes ne tik lengva užšaldyti, bet ir šaldytas braškes panaudoti galima kone visur, rašoma thespruceeats.com.

Lietuvoje prasidėjo mėlynių sezonas, tačiau uogautojų ar mėgstančių valgyti šias uogas tai nelabai džiugina. Dėl sudėtingo pavasario ir itin kaitrios vasaros pradžios mėlynės menkos, o jų surasti gali būti sudėtinga. Dėl šios priežasties uogų kainos gerokai išaugo, kai kur už litrą mėlynių prašoma net 8 eurų. Netoli Marijampolės gyvenantis Valentinas į Kazlų Rūdos miškus atvažiuoja grybų ir uogų – šiuo metu sirpsta mėlynės ir turėtų dygti voveraitės.

Vasarą norite pasigaminti kažką greito, skanaus ir lengvo? Tuomet siūlome jums išbandyti šį varškės apkepą, kuris tikrai nepaliks abejingų. Reikės: 450 g varškės; 320 g jogurto; 85-100 g manų kruopų; 90-100 g cukraus; 3 kiaušinių; 2 v.š. aliejaus; 1/2 a.š. kepimo miltelių; žiupsnelio druskos; pora saujų mėlynių ar kitų uogų (vietoj uogų, kas mėgsta, siūlyčiau dėti razinas; cukraus pudros.

Lietuviai ūkininkai užčiuopė aukso gyslą – auginti šilauoges. Rinkoje tai pelningiausios uogos, nes parduodamos nuo 10 eurų už kilogramą. Bet ar nenutiks taip, kad kasmet augant šilauogynų plotams, žemės ūkio šaka persisotins ir uogos turės drastiškai pigti? Iš uogų besiverčiantys šalies ūkininkai trina rankas – nusistovėjusi kaitra kilogramais nokina uogas. Tačiau vienai rūšiai saulės ir šilumos niekada nebūna per daug – tai aksominėms šilauogėms.

Dėl milžiniškų karščių braškės greitai sunoko ir ūkininkai nespėja nei jų skinti, nei pardavinėti. O tie, kurie dar susitvarko su kiekiu, turi liūdną žinią raudonskruosčių uogų gerbėjams – derlius bus mažesnis ir trumpesnis. Tačiau anksčiau negu įprasta sunokusių šviežių lietuviškų uogų tautiečiai neperka. Jie mieliau renkasi pigesnes, bet savaitės senumo chemikalais apipurkštas iš užsienio atvežtas braškes.

Paskutiniųjų dienų orai miškų nelepino – ten vyrauja sausra. Tačiau, panašu, tai augti miško gėrybėms netrukdo. Portalas tv3.lt sulaukė skaitytojos nuotraukų, kuriuose užfiksuoti pirmieji išdygę grybai ir pirmosios sunokusios uogos.  Dzūkijoje pasirodžiusios pirmosios miško gėrybės išties stebina – Varėnoje sausringumas itin aukštas, dėl sausros net paskelbta ekstremali situacija. Skaitytoja Jolanta iš Varėnos pasakoja, kad miškuose labai sausa, tačiau voveraitėms tai augti netrukdo.

Vasariški orai pažadino lietuvių norą įsigyti šviežių produktų iš ūkininkų. Štai saulėtą popietę Kalvarijų turguje prie braškes, šilauoges, trešnes ir daržoves siūlančių pardavėjų nutįsta eilės pirkėjų. Visgi, už lietuviškas braškes gali tekti sumokėti ir 7 eurus (24 litai), o šilauoges – 9 eurus (31 litas).  Nukrauti prekystaliai braškių ir šilauogių indeliais, kaip sako pardavėja Alina, liudija, kad ši vasariška produkcija šiuo metu yra viena populiariausių tarp pirkėjų.

Braškės, vynuogės, ananasai, melionai, apelsinai, obuoliai… Skamba kaip gaivi vasariška vaisių lėkštė. Tačiau trys sostinės verslininkai šiuos skanėstus nutarė apglaistyti belgišku šokoladu ir sukomponuoti į gėles primenančias šventiškas puokštes. Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje veiklą pradėjo neįprasta konditerijos studija, kurios gaminiai iš pirmo žvilgsnio primena floristų darbus.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai tiria galimybes panaudoti uogų išspaudas perdirbtų mėsos produktų kokybei pagerinti ir galbūt sušvelninti jų daromą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Remiantis mokslininkų iškelta hipoteze, fitochemikalai, t. y. biologiškai aktyvūs natūralūs junginiai, randami uogose, gali susilpninti ne tik neigiamą į mėsos produktus pridedamų priedų, bet ir mėsos apdorojimo metu natūraliai susiformuojančių kenksmingų junginių poveikį.

Ar žinojote, kad 2012 metais, buvo išvestos pirmosios lietuviškų šilauogių veislės („Danutė“ ir „Freda“) VDU Kauno botanikos sode? Tai iš ties verta dėmesio žinia, kadangi per visą VDU Kauno botanikos sodo egzistavimo istoriją tai pirmasis atvejis, kai tarptautiniu mastu buvo patvirtintos Botanikos sode sukurtos veislės.

Rudenį prinokstančios putino uogos galima naudoti bet kokia forma: jas galima virti ir šaldyti. Šios uogos yra visagalis vaistas viskam, tiek nuo nervų, gausaus kraujavimo, galvos skausmo, širdies ligų, tiek plačiai naudojamas ir grožio srityje. Dalijamės liaudies patarimais ir receptais, kurie pakeis stiprius medikamentus. Natūralus vaistas nuo galvos skausmo Sergant peršalimo ligomis ar turint stiprų galvos skausmą pasigaminkite natūralų vaistą.

Ar esate buvę Prancūzijos vynuogynuose? Tose plantacijose, kurias garsiausi vyndariai perduoda iš kartos į kartą? Ten, kur šių vynuogynų šeimininkai vaikščiodami tarp savo vynmedžių rūpesčio kupinu žvilgsniu nuglosto kiekvieną nokstančių vynuogių kekę. O kai pradeda kalbėti apie būsimą derlių, akys ima žibėti magiška šviesa. Ir tik po kelių vynuogyne praleistų valandų atsiveria magiškos vyndario akių šviesos paslaptis. Paslaptis – meilė. Meilė vynmedžiui, subrandinančiam gausų derlių.

Jei turite sodą, kuriame užderėjo serbentų, vyšnių arba trešnių, pats metas pasirūpinti jų atsargomis žiemai. Vienas iš būdų yra gaminti kompotus.  Vyšnių ir raudonųjų serbentų kompoto receptas:  Uogas sudėti į švarius stiklainius. Sirupui vienam litrui reikės 300 g cukraus. Užpilti verdančiu sirupu. Užsukti dangtelius ir apvertus padėti šiltai. Į porą stiklainių ipjausčiau po kelias skilteles citrinos, kad butu ivairiau.. Skonis su švelnia rūgštele.

Sausra ir miškuose mėlynių nepražudė, tačiau jų kainą gerokai išaugino. Už litrą šių miško gėrybių pardavėjai prašo nuo septynių iki dešimties eurų. Tiesa, jeigu Lietuvos žemę ims merkti lietus, prekybininkai sako, kainos gali kristi, bet nedaug, mat šių vasara šiemet pašykštėjo. Net ir dzūkų mergos skundžiasi galinčios likti pusnuogės. O štai veterinarijos specialistai visus prieš praveriant piniginę pamoko, kokių mėlynių geriau nepirkti.

Pagaliau atėjo metas, kada kasdien galima pasilepinti braškėmis. Žinoma, jų turgavietėse yra įvairių: ir tobulai atrodančių, tačiau ypatingu skoniu neišsiskiriančių graikiškų, ir lenkiškų, ir pirmų lietuviškų.  Tačiau kaip išsirinkti braškes, kurios būtų tokios skanios, kad primintų tas, kurios kadaise augo pas močiutę darželyje? Yra keli triukai, padėsiantys atskirti braškes. Įsiminkite juos ir mėgaukitės tik skaniomis ir šviežiomis braškėmis.  Kvapas.

Šiurpi nelaimė užfiksuota viename Pamaskvės rajone, kur trys šeimos nariai buvo įtariami mirę apsinuodiję namuose gamintu produktu. Vėliau paaiškėjo, kad dėl dviejų moterų ir mažamečio mirties tikriausiai kaltas anglies monoksidas, o ne vyšnių uogienė. Anot vietos žiniasklaidos, bute teisėsaugininkai aptiko vėmalų krūvas su juodais kauliukais, o šaldytuve stovėjo pustuštis indas su „gėrybėmis“. Todėl ir buvo nuspręsta, kad kraupi mirtis juos ištiko dėl nuodingų medžiagų uogienėje.

Anykštėnų šiltnamiuose jau noksta pirmosios braškės. Toks šių uogų lietuviškas derlius šiemet rekordiškai anksti. Ūkininkai atkerta, kad nieko čia stebėtino – šiuolaikinės technologijos leis braškėmis džiaugtis iki pat gruodžio. Na, o kol lietuviškos braškės dar tik dera, po truputį turguose jau kelios savaitės kaip karaliauja įvežtinės. Kabančiose lysvėse supasi tūkstančiai braškių kerų, o ant plonų stiebelių jau sirpsta pirmosios braškės.

Kad ir kaip sveikai maitinatės, vis tiek nepavyksta atsikratyti tų kelių papildomų kilogramų? Vaisius valgyti sveika, tačiau yra tokių, kurie žmonėms padeda labiau, nei kiti. Suvalgę daugiau čia pateiktų vaisių nustebsite, kai užlipę ant svarstyklių prieš save išvysite mažesnį skaičių. Kokosas Šiame egzotiniu laikomame vaisiuje gausu trigliceridų, mažinančių cholesterolio kiekį kepenyse ir kituose organuose. Be to, jie net 30% pagreitina virškinimą.

Lietuvos ūkininkams šiemet smarkiai nukentėjus dėl itin gausių liūčių, siūloma trejus metus - iki 2021-ųjų - jų išaugintiems vaisiams ir daržovėms taikyti lengvatą - 5 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tačiau teigiama, jog pasiūlymas negalėtų būti įgyvendintas, nes būtų diskriminacinis. Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą Seime įregistravo Kaimo reikalų komiteto narys „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius.

Vasarai persiritus į antrą pusę daugybė lietuvių konservuoja žiemai uogas. Gal jūs verdate uogienę? O gal uogas šaldote? Maisto ruošimo specialistai ir medikai perspėja – ne visi gėrybių konservavimo būdai vienodai geri, o kai kurie net kenksmingi. Skiriasi ne tik prarandamas maistingųjų medžiagų kiekis, skonis ar išvaizda, bet ir poveikis jūsų sveikatai. Sostinės Kalvarijų turguje žmonės nuo prekystalių šluoja vasaros gėrybes.

Nors šviežių uogų sezonas jau eina į pabaigą, laimei, jomis galime gardžiuotis ne tik vasarą. Pateikiame jus kelias pagrindines taisykles, kaip jas sudžiovinti, kad uogos būtų ne tik gardžios, bet ir išlaikytų kuo daugiau naudingųjų savybių. Ar bandėte patys džiovinti uogas? Mėlynės, avietės, braškės, šilauogės, spanguolės, vyšnios ir trešnės skanios ne tik šviežios, bet ir džiovintos.

Paskutinis vasaros mėnuo kupinas darbų ir rūpesčių. Jau galima džiaugtis derliumi, tačiau reikia nepamiršti pasirūpinti sodo bei daržo augalais. Sodinimas Sodinkite gerai įsišaknijusius braškių daigus.Tai daryti patartina ūkanotą dieną. Užberti žemėmis reikia tik daigų šaknų kaklelius. Pasisodinkite remontantinių braškių, kurios dera iki vėlyvo rudens – Selva, Hummi, Gento, Mount Everest. Braškės, kaip ir avietės, nemėgsta drėgnos dirvos.

Turgaus prekeiviai augant kainoms skundžiasi prastėjančiu uždarbiu. Ankstesniais laikais sako pelną skaičiavę šimtais eurų, dabar prisipažįsta po dienos parsinešantys vos keliasdešimt eurų. Negana to, pirkėjai tapo gerokai reiklesni ir piktesni. Išgirdę, kiek eurais dabar kas kainuoja, derėtis bando pardavėjus plūsdami keiksmažodžiais ar kaltindami sukčiavimu. Vilnietė Galina skaičiuoja trisdešimtus metus turguje.

Vasara – uogų metas. Mėlynių, žemuogių, aviečių, bruknių nauda organizmui – nenuginčijama. Galima uogas valgyti ir žalias, tačiau taip pat labai nesudėtinga namuose pasigaminti ir uogų tyrę. Keliais receptais pasidaliname ir su tv3.lt skaitytojais. Pasaulyje tyrės gaminamos iš įvairiausių uogų, vaisių ir daržovių. IKI kepyklų vadovė N. Juchnevič pastebi, kad tyrę pagaminti galima praktiškai iš visų vaisių ir uogų, kurios turi pakankamai minkštimo.

Uogų sezonui įsibėgėjus, prekeivius džiugina, jog lenkiškų uogų gretas vis labiau papildo lietuviškos. Tačiau maisto technologė Raminta bogušienė nepataria pasikliauti vien prekybininko žodžiu. Gali būti, kad už lenkiškas uogas mokėsime kaip už vietines.  Specialistės R. Bogušienės teigimu, nesvarbu, ar uogos perkamos turguje, ar prekybos centre, pardavėjas turi turėti kilmę įrodantį dokumentą: sąskaitą faktūrą, kokybės pažymėjimą ar atitikties deklaraciją.

Įsisiūbavus grybavimo sezonui, lietuviai į supirkimo punktus tempia grybus. Grybų nėra daug, užtat supirkimo kainos nemenkos. Už kilogramą voveraičių supirkėjai siūlo maždaug keturis eurus, neseniai davė ir visus penkis. Kai kurie grybautojai sako, kad su tokiomis grybų supirkimo kainomis visai neblogai išgyventi įmanoma. Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje sutiktas Petras sako ką tik į supirkimo punktą pridavęs tris su puse kilogramo voveraičių.

Vasara – vitaminų metas, tik dažnai tie vitaminai nepatinka į mūsų skrandį, sako mitybos specialistė Vaida Kurpienė. Pasak jos, vasarą didžiają šaldytuvo dalį turėtų užimti uogos, geriausia – laukinės. „Mes turime mėlynes, bruknes, spanguoles – laukines uogas, išaugusias visiškai natūraliai, toliau nuo teršalų. Jos yra labai sveikos ir turinčios didžiulius kiekius antioksidantų – medžiagų, saugančių mus nuo senėjimo, atstatančių ląsteles, kurias susigadiname nervindamiesi.

Vasara mus apdovanoja spalvingomis gėrybėmis ir vienos iš jų – uogos. Tai puiki desertų alternatyva, gausus vitaminų šaltinis, o dėl uogų įvairovės net patys išrankiausi gali atrasti sau mėgiamų. Sveikos mitybos specialistė Danguolė Gasparavičienė supažindina su išskirtine uogų verte sveikatai ir pataria, į ką būtina atkreipti dėmesį jas renkantis.

 Lietuvoje pagaliau įsivažiavo ilgai lauktas grybų sezonas. Dygsta ne tik voveraitės, bet ir raudonviršiai bei baravykai. Grybautojai sako, kad gausiai palijus, miškai atgijo, tad net ir nežinantys gerų grybavimo vietų vakarienei gali prisirinkti skanumynų. Kas tingi – pakelės  pilnos prekiautojų. Tik storesnę piniginę reikia pasiimti. Grybų miškuose daugėja, tačiau kainos nemažėja. Už kelis baravykus prekiautojai prašo net 8 eurų.

Daliai lietuvių saugant derlių, pasirodo, priimtina aukoti net gyvybę. Nuo paukščių atakų uogas saugantis sodininkas į medį įkėlė negyvą varną. Gyvūnų globėjai įspėja, kad toks elgesys gresia bauda. Gyvūnų globėjai sulaukė šokiruojančio skundo – uogas saugantis nidiškis sodyboje ant karties iškėlė negyvą paukštį. Tokiais būdais anksčiau buvo populiaru baidyti paukščius saugant derlių. Tačiau, pasak ornitologo, toks baidymo būdas – labai brutalus ir galima užsidirbti nemenką baudą.

Vasaros metas – palankiausias laikotarpis pradėti maitintis sveikiau. Trokštame atrodyti lieknesni, daržo ir sodo gėrybės lepina pasirinkimų gausa bei daugelis kitų priežasčių tik ir skatina nebežiūrėti į riebų maistą ar saldumynus. Mitybos specialistė, trenerė Olga Pocienė pasakoja, kokių mitybos principų patartina laikytis būtent vasarą ir kaip jos metu išlaikyti dailias kūno linijas. „Vasaros mitybos ypatumai šiek tiek skiriasi nuo sveikos mitybos įpročių šaltuoju metų laikotarpiu.

Vienas pagrindinių vasaros simbolių, be abejo, yra birželio pradžioje pasirodančios braškės. Daugelis jas kerta vienas, kiti mėgsta užgerti pienu. Medikė Kristina Vaitkūnienė sako, kad pastarasis derinys ypač gerai mūsų organizmui. Prieš tai reikia žinoti kelis dalykus. Medikė teigia, jog plauti braškes būtinai reikia su koteliais. „Plaunant vanduo patenka į vidų ir braškės praranda šiek tiek savo skonio, jos pasidaro šiek tiek vandeningos“, - sako K. Vaitkūnienė.

Vasarą prisirpsta vyšnios ir trešnės, noksta serbentai, braškės ir mėlynės, todėl kasdien galime mėgautis šiais natūraliais vitaminų šaltiniais. Deja, uogų sezonas netrunka visus metus, todėl neužtenka jų prisikirsti iki soties, bet svarbu ir pasiruošti žiemai. Maisto ekspertė Aistė Rasmussen atskleidžia gudrybes, kaip meistriškai užsaldyti uogas, kad jos neprarastų tikrojo skonio, kvapo ir maistingųjų savybių. Paruoškite uogas šaldymui Kaip sakoma, gera pradžia – pusė darbo.

Atėjus vasarai vis nekantriau dairomės į turgaus prekystalius – kada juos nuguls taip lauktos šviežios uogos ir vaisiai. Deja, tačiau nesusimąstome, kad šie, nors natūralūs ir sveiki produktai, vis dėlto turi be galo daug fruktozės, su kuria organizmui tenka susidoroti. „Žvėryno natūralios medicinos centro“ gydytoja Jelena Tulčina teigia, kad viską gyvenime reikia naudoti su saiku, tik tuomet savo mitybą galėsime laikyti sveika ir lengvai pasiekti trokštamų sveikatos ar figūros rezultatų.

Jei naktimis sapnuojate saulėtą pajūrį, o jūsų darbo kompiuterio ekranas puošiasi gėlių peizažais.. Jei nekantriai dirsčiojate tai į saulę, tai į termometrą ir ilgitės atostogaujančio miesto atmosferos, tai turime deserto receptą kaip tik Jums. Tam, kad mėnuo iki spalvingiausio metų laiko neprailgtų, prekybos tinklo kepyklų vadovė Nijolia Juchnevič siūlo greitai paruošiamą saldžių uogų malonumą: Jums reikės: lavašo duonos, maskarponės sūrio, rudojo cukraus.

Dabar Agnė Grigaliūnienė yra komunikacijos agentūros vadovė, džiaugiasi neseniai įkurtos vaikų parduotuvės sėkme ir šeimos laime. Vis dėlto retas jaunuolis prisimena, jog visuomenėje garsi moteris savo karjerą pradėjo... ant scenos. Net du albumus išleidusios, su muzikos grandais dirbusios Agnės balsą galėjai girdėti populiariausiose radijo stotyse, o muzikos apdovanojimuose 2001 m. buvo nominuota „Metų atlikėja“. Apie sprendimą pasitraukti ir vis dar neužgęstantį norą dainuoti.

 Prasidėjus spanguolių sezonui vis daugiau žmonių susiruošia į mišką, kad iš prisirinktų uogų galėtų žiemai išsivirti gardžios ir sveikatą stiprinančios uogienės. Kad uogavimo sezonas įsisiūbavęs, išduoda ir turgaus prekystalius su pilnomis pintinėmis miško gėrybių nugulę uogautojai. Čia mėlynes jau pakeitė raudonšonės bruknės ir spanguolės. Šiuo metu miškuose pats brukniavimo įkarštis, o spanguolių dar nėra daug, jos dar žalios.

Lietuviško kraštovaizdžio puošmena tapę pakelių prekiautojai uogomis bei grybais išgyvena ne pačius geriausius laikus. Po šalį alinusios kaitros jie pilnomis pintinėmis mėlynių ar voveraičių pasigirti negali. Miško gėrybėms negailestingos oro sąlygos privertė pakelti kainas. Prekybininkų taip pat tyko ir pavojai – teršalų ir dulkių sukeltos ligos bei neatsakingi vairuotojai. Penkerius metus miško gėrybėmis prekiaujanti Aldona atvirauja – uogų miškai šiemet nedosnūs. Taigi kainas teko pakelti.

 Ūkininkai raitojasi rankoves ir skina pirmąjį lietuviškų šilauogių derlių. Dėl permainingų orų ir sausos vasaros uogos šiemet gerokai smulkesnės, ir jų bus mažiau nei pernai. Skaičiuojami ir dėl sausros patirti nuostoliai. Tačiau ūkininkai pabrėžia, kad ne itin palankūs orai šilauogių nepabrangins. Karališka uoga praminta šilauogė kainuos maždaug tiek pat kiek ir pernai.

Sušilus orams ir truputį palijus, panevėžiečiai jau gali mėgautis pirmuoju gausesniu miško gėrybių derliumi. Pirkėjai išsiilgę ne tik uogų, bet ir grybų. Tačiau grybautojai sako, kad be voveraičių, rimtesnių grybų miškuose dar teks palaukti. Dėl sauso pavasario giriose nedygsta nei baravykai, nei raudonviršiai, nei lepšiukai. Pirmosios voveraitės šiuo metu turguje kaip ir mėlynės turi kaina.

Keliaudami po Dzūkiją, gamtoje galite pamatyti ne tik grybų ar uogų, bet ir itin retai sutinkamų vėžlių. Kauno zoologijos sodas išaugino ir į laisvę paleido per septyniasdešimt tokių nedidelių roplių. Šitaip tikimasi išsaugoti sparčiai nykstančią balinių vėžlių populiaciją. Mūsų šalyje laukinėje gamtoje jų suskaičiuojama apie keturis šimtus. Pasak specialistų, vėžlių populiacija jau senokai ėmė mažėti dėl masinės melioracijos ir nykstančios smulkiosios žemdirbystės.

Prasideda braškių sezonas. Turguose ant prekystalių lietuviškos uogos vilioja geru skoniu ir aromatu, o lenkiškos – perpus mažesne kaina. Ūkininkai skundžiasi, kad šiemet palankus metas braškėms, tad jų uogienes lietuviai virs pusvelčiui. Kaunietis ūkininkas Arturas Liaudinskas savo šiltnamyje jau raško braškes. Čia šios uogos prisirpo bene anksčiausiai visoje Lietuvoje. Kaunietis lietuviškas braškes veža į didžiųjų miestų turgus, ten jos konkuruoja su atvežtinėmis iš Lenkijos.

Senovėje miškas žmogui buvo betarpiškas maisto ir kitų gėrybių šaltinis. Neveltui liaudies patarlė byloja: „Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos.“ Šiuolaikiniame pasaulyje žmogus sugrįžta į mišką atsipalaiduoti ar pamedituoti. Tačiau kokią realią naudą, kurios kartais nematome, teikia miškas? O kokią grėsmę mūsų gamtai ir klimatui kelia miškų kirtimas ir niokojimas? Nyksta Žemės plaučiai Miškų plotų mažėjimas – viena iš priežasčių, sukeliančių klimato kaitą.

Pavasaris žmogaus organizmui – itin komplikuotas laikotarpis. Šaltojo sezono metu nualintos ląstelės šaukte šaukiasi pagalbos – lūžinėjantys plaukai, nagai bei visos kitos bėdos laukia tų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių neatsako į organizmo siunčiamus signalus. Tad norėdami aprūpinti savo organizmus trūkstamomis medžiagomis bei elementais, žmonės puola ieškoti tam skirtų priemonių. Viena jų – maisto papildai.

Verslininkai teigia, kad šiemet bus prasčiausias miško uogų derlius per 15-20 metų - mėlynių, žemuogių geriausiu atveju tikimasi surinkti mažiau nei dešimtadalį įprasto kiekio, daugiau nesunoks ir spanguolių, bruknių, lauko aviečių. Lietuvoje vidutiniškai per metus superkama apie 1 tūkstantį tonų mėlynių, o šiemet geriausiu atveju jų tikimasi supirkti 100 tonų.