uogos

Sakoma, kad mėlynes patartina vartoti gerai prinokusias, šviežias, džiovintas arba sušaldytas, trintas. Termiškai apdorotose uogose žūsta dalis vitaminų ir kitų medžiagų, netenkama gydomųjų savybių. Sveikatos specialistai vieningai teigia, kad mėlynės yra naudingos mūsų imuninei sistemai stiprinti. Mėlynės ypač padeda akims, mažina cukraus kiekį kraujyje bei padeda sergant šlapimo takų ligomis, diabetu ar mažakraujyste.

Užkietėję grybautojai jau džiaugiasi pirmaisiais miškuose pasirodžiusiais baravykais. Tiesa, pirmų grybų kainos šokiruoja – turguje jos svyruoja ties 15-20 eurų už kilogramą riba. Pigiausios voveraitės – už litrą norima nuo 4-6 eurų, tiek pat kiek už pirmąsias mėlynes. Panevėžiečiai Janina ir Vytautas į Žaliają girią grybauti lekia kasryt. Pasirodė vertingiausios miško gėrybės – dygsta raudonviršiai su voveraitėmis.

„Turiu nesveiką širdį, sunkiai pakeliu karščius. Gal galite patarti, kaip elgtis per karščius, kad nejausčiau sunkumo širdies srityje?“ – klausia 59 metų Angelė iš Rietavo. Gydytoja kardiologė Milda Kovaitė atsako, kaip tinkamai elgtis per karščius ir atskleidžia, kad iš vasarinių vaisių ir uogų ypač naudingos širdžiai yra vyšnios, abrikosai, avietės.

Įsibėgėjant vasarai vis daugiau šviežių vietinio derliaus gėrybių gali pasiūlyti ir Lietuvos ūkininkai. Kaune veikiančiame Naktiniame turguje ūkininkai parduoda savo augintas gėrybės, kurios paskui nuo ankstaus ryto keliauja į kitus Kauno turgus ir prekybos vietas. Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, prekybos miestelio „Urmas“ teritorijoje vykstantis turgus išskirtinis ne tik dėl to, kad vyksta naktį, bet ir tuo, kad čia galima tik didmeninė prekyba.

Ir kas išdrįs paneigti, kad Kėdainiuose šiuo metu yra pats braškių nokimo pikas ir vienos žemiausių kainų? Turbūt tokių neatsiras. Kėdainiuose šiuo metu braškių galima įsigyti ne tik turguose, turgeliuose, bet ir beveik prie kiekvieno prekybos centro. Yra net siūlančių atvykti braškių pasiskinti tiesiai į ūkius, esą taip galima dar labiau sutaupyti. Tačiau augintojai atviri – jei norit pasmaguriauti raudonskruosčių – laukti nėra kada, kainos žemiau jau nekris.

Seimas kol kas neuždraudė riešutauti, grybauti ir uogauti prie svetimų sodybų.  Seimas pirmadienį nepriėmė tai numatančių Laukinės augalijos įstatymo pataisų, nes pritrūko balsų: už balsavo 48 Seimo nariai, prieš – vienas, o keturi susilaikė. Norint įstatymą priimti, reikia, kad dėl jo balsuotų bent 71 parlamentaras. Dabar Seimas dėl šių pataisų balsuos kituose posėdžiuose. Antradienį yra paskutinis plenarinis posėdis prieš Seimui išeinant į atostogas.

Vasara lepina ne tik karštais orais, bet ir šių metų uogų gausa. Jeigu norite pasigaminti uogienės žiemai, tuomet jums puikiai pravers šis receptas. Uogienei reikės: 1 kilogramo (aviečių, serbentų braškių, vyšnių) uogų; 1–0,5 kilogramo cukraus (priklauso, kiek saldžiai mėgstate); 4 valgomųjų šaukštų (jei naudosite vyšnias, tai nereikia) citrinos sulčių.

Kol žiemos pas mus nė kvapo gamta ir toliau nenustoja stebinti. Štai biržiečių pora viduržiemy miške vis dar spanguoliauja, šviežiai skintomis uogomis džiugindami panevėžiečius. Rinktos uogos turguje paklausios už litrą jų pirkėjai negaili pakloti ir 5 eurų. Neregėtai šilti šios žiemos orai stebina ne tik bundančia gamta. Štai į Panevėžio turgų biržiečių uogautojų pora atnešė sausį rinktų spanguolių. Tokiu metu, kai pats viduržiemis, rinkti uogų vyrui dar neteko.

Jaunasis ūkininkas Šarūnas Cijūnaitis nuo mažens sėmėsi patirties iš savo tėvo ūkininko. TV3 laidoje „Mano ūkis“ jaunas vyras papasakojo, kaip pačiam sekėsi kurti ir vystyti savo uogų ūkį, kurį dabar aplinkiniai laiko kone pavyzdiniu.  Šarūno ūkis išskirtinai tvarkingas, tačiau po visu tuo slypi daug nematomo darbo ir nesėkmių. Ūkininkas sako, kad sunkiausia buvo pačiais pirmaisiais metais.  „Žmonės labai daug skuba ir bando daug visko padaryti nepažinodami žemės sklypo.

Dar prieš keletą metų labiausiai Lietuvoje populiarėjo remontantinių bei vasarinių aviečių ir braškių auginimo ūkiai, tačiau šiemet į priekį išsiveržė šilauogės. Pastaraisiais metais sparčiai daugėja šilauogynų, kurie yra kaip ilgalaikės investicijos verslas. Kol kas nė vienas ūkininkas nesiskundė, kad jam nepavyko realizuoti visų uogų. Priešingai, sezono pabaigoje ūkininkai teigė, kad uogų netgi trūksta.

Bruknės ypač naudingos mūsų sveikatai. Naudojamos ir uogos, ir lapeliai, kuriuos galima skinti ir pavasarį, ir rudenį. Valgyti šviežias uogas arba gerti sultis patariama, kai padidėjęs kraujospūdis. Bruknės pasižymi ir antibakteriniu poveikiu. Žalios, mirkytos ir virtos uogos naudingos sergant gastritu, esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui. Bruknės stabdo karščiavimą, puikiai malšina troškulį. Naudingos sergant žvyneline – oda vilgoma bruknių uogų sultimis.

Antroje rudens pusėje, kai daugelis gamtos gėrybių jau nuimta, nepamirškime prisirinkti ir putinų uogų, kurios ypač naudingos sveikatai. Putino uogos sunoksta rugsėjį, o raudonos uogų kekės pamiškėse, paupių slėniuose iš toli švyti net vėlyvą rudenį, kai nukrinta medžių lapai.

Medikai ir gamtininkai ragina nesnausti – dabar pats metas stiprinti imunitetą seniausiomis Lietuvos uogomis – spanguolėmis ir bruknėmis. Jų šiemet pilni miškai ir sodai. Specialistai sako tai bene vienintelės uogos, kurios turi priešuždegiminių savybių, tad jeigu neatsiginam gerklės skausmo, ar kamuoja žarnyno bėdos, kiekvieną dieną spanguolių ir bruknių turėtume suvalgyti maždaug po du šaukštus. Kam neskanu, šeimininkės dalija receptus, kaip uogas paversti maloniais desertais ar pagardais.

61-erių aktorė Larisa Kalpokaitė – energingumo ir geros nuotaikos pavyzdys ne vienai moteriai. Tiesa, moteris taip pat laikas nuo laiko nustebina ir savo išvaizdos pokyčiais. Visai neseniai prie projekto „Vienos kėdės istorija“ prisijungusi moteris įsijautė į tėvų, kurie išgirsta, jog jų vaikas serga onkologine liga, kailį. Tiesa, naujausiuose kadruose įamžinta Larisa pasirodė ir kiek pasikeitusi – moteris atsisakė tamsių plaukų.

Mūsų soduose populiarėja vynuogininkystė. Pasirodo, ir mūsų krašte puikiausiai dera šios saldžios ir vitamino C gausa išsiskiriančios uogos, kurios kaip tik šiuo metu įpusėjo derėjimo sezoną. Šiemet saulės nepašykštėjusi vasara vynuogių augintojus džiugina išskirtiniu derliumi. „Moldaviška vynuogė „Kodrenka“ labai normaliai dera Lietuvoje faktas, sąlygos jai biški per šaltos, bet šiltnamy kuo puikiausiai atrodo.

Mitybos žinovai pastebi, kad į mūsų šaldymo kameras įsisuka nauja mada – prasidėjus sezonui, žmonės žiemai šaldo jau ne tik uogas ir grybus, bet ir kopūstus, burokėlius, agurkus, net ir svogūnų laiškus. Dažnas tai daro daržoves tiesiog susukęs į maišelį. Specialistai sako, kad šaldyti galima viską, bet tik tam specialiai skirtuose induose. Kitaip ilgainiui iš šaldyti netinkamų maišelių ar indų produktai gali prisisotinti mums kenksmingų medžiagų. Močiutė Aldona raško rūgštynių lapus.

Lietuvoje jau sunoko įvairiausių rūšių uogos. Nors orai šiemet nebuvo dėkingi ir šalies turgavietėse siūlomos paskutinės lietuviškos braškės, į jų vietą braunasi serbentai, gervuogės ir kitos gerybės. Mitybos ekspertai sako, kad uogos itin reikalingos žmogaus organizmui, ypač ruošiantis žiemai. Visgi vienos uogos ypatingesnės už kitas – kai kurias galima vadinti tikra vitamino C bomba, o kitos apsaugo nuo kraujagyslių ligų. Šalies turgavietės skęsta spalvose.

„Man šis pyragas atrodo toks gražus, gaivus ir mielas. O ir pagaminimas visai paprastas, tad nereikės ilgai sukiotis virtuvėje. Tai labai vasariškas uogų pyragas, kuriam nereikia daug ingredientų ir galima naudoti mėgstamiausias uogas (arba tokias, kokias turite po ranka)“, – sako tinklaraščio autorė Liucija. Pyragui reikės: stiklinė 240 ml: 150 g sviesto; 3 stiklinių (400 g) miltų; 0,5 stiklinės (100 g) cukraus; 1 kiaušinio; 1,5 arb. š. kepimo miltelių; 1 žiupsnio druskos.

Šviežios uogos vasarą – vienas skaniausių dalykų, todėl pats laikas jomis mėgautis! Bet uogos yra vienas iš greičiausiai gendančių produktų, todėl verta žinoti, kaip jas laikyti. Šviežias uogas išimkite iš dėžutės ar maišelio ir kaip įmanoma greičiau jas perrinkite. Iškart suvalgykite bent kiek pažeistas uogas – jos yra labiausiai prisirpusios ir skaniausios. Jei pastebite keletą gesti pradėjusių uogų, išmeskite jas į kompostą. Uogų neplaukite tol, kol nesiruošiate jų valgyti.

Žolininkė, puslapio „Mano žolėlės“ įkūrėja Jolanta pataria, skinant juoduosius serbentus, atkreipti dėmesį ir į jų lapus, kuriuose slepiasi neįtikėtina nauda. Juodieji serbentai tai ir maistas, ir vaistai, dabar puikiausias metas yra jų prisiskinti. JUODŲJŲ SERBENTŲ LAPAI Jie yra tinkami gaminti namų arbatai su aviečių bei gervuogių lapais. Jei po vaisių skynimo iškerpate senesnius stiebus, neišmeskite lapų, surinkite juos ir sudžiovinkite.

Įpusėjus vasarai prasideda uogų ir uogienių virimo metas, todėl dažnas kraštietis šių gėrybių dairosi turguje. Kėdainių turgūs jau lūžta nuo įvairiausių uogų gausos, pasirinkimu pirkėjai nesiskundžia, pardavėjai džiaugiasi – žmonės aktyvūs pirkėjai. Deja, pasidairius po turgų ne vienam tampa aišku, kad uogų kainos kol kas įkandamos tikrai ne visiems.

Šalies parduotuvėse, prekyvietėse ir turgavietėse jau patikrinta apie 14 t įvairių sezoninių daržovių, uogų ir vaisių. Įvertinta jų sauga ir kokybė – tam ištirta per 100 įvairių mėginių. Daug dėmesio skirta kilmės šalies nurodymui. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nurodo, kad lyginant su ankstesniais metais, šiemet nustatyta mažiau pažeidimų ar vartotojų klaidinimo atvejų. Pasak VMVT Maisto skyriaus vyr.

Kaip geriausia tvarkytis su braškėmis nurinkus uogas – pjauti ar nepjauti lapus? – klausia Edita S. iš Pasvalio. Atsako dendrologė Regina Sereikienė. Nurinkus uogas, braškyną reikia išravėti ir patręšti. Neretai manoma, jog po derliaus braškių lapus būtina nupjauti, kad augalai būtų sveikesni ir gausiau derėtų kitais metais. Iš tikrųjų yra kitaip. Jaunuose, 1–2 m. amžiaus braškynuose lapų verčiau neliesti, nebent jie ligoti.

Šilauogių augintojai trina rankas – aksominės uogos po lietaus ėmė pūstis kaip ant mielių. Tad jau prasidėjo lietuviškų šilauogių sezonas. Jis dėl vyravusių kaitrų kaip niekada ankstyvas. Pasirodžiusios lietuviškos uogos kol kas netirpdo aukštokų įvežtinių kainų. Panevėžietis Alfonsas Narbutas vasarišku lietumi gausiai maudančiu žemę džiaugiasi ne veltui. Jo uogomis nulipusiems šilauogių krūmams kone verkiant reikėjo. Nes palijus aksominės uogos puolė pūstis ir sparčiai nokti.

Jeigu jūsų sode arba sodyboje jau užderėjo serbentų, skubėkite juos rinkti ir dėti į krepšius. Gardi uogienė, kuri puikiai tiks ir vasarai, ir žiemai, bus paruošta greitai, be didelio vargo.  Jums reikės: 1 kilogramo raudonųjų serbentų, 90 ml vandens, 1 kilogrmo cukraus.  Pradžioje raudonuosius serbentus nuplaukite vandeniu. Suberkite į puodą bei įpilkite vandens. Užvirinkite, nuimkite nuo ugnies bei trumpam palikite, kad iš uogų išsiskirtų kuo daugiau sulčių.

Gal paišlaidavote ūkininkų turgelyje, pasidavėte bandos jausmui parduotuvėje, o gal esate iš tų laimingųjų, kurių daržuose braškės sirpsta įspūdingu greičiu – bet kuriuo atveju braškių šaldymas yra geriausias būdas tvarkytis su braškių pertekliaus situacija. Gera žinia ta, kad braškes ne tik lengva užšaldyti, bet ir šaldytas braškes panaudoti galima kone visur, rašoma thespruceeats.com.

Lietuvoje prasidėjo mėlynių sezonas, tačiau uogautojų ar mėgstančių valgyti šias uogas tai nelabai džiugina. Dėl sudėtingo pavasario ir itin kaitrios vasaros pradžios mėlynės menkos, o jų surasti gali būti sudėtinga. Dėl šios priežasties uogų kainos gerokai išaugo, kai kur už litrą mėlynių prašoma net 8 eurų. Netoli Marijampolės gyvenantis Valentinas į Kazlų Rūdos miškus atvažiuoja grybų ir uogų – šiuo metu sirpsta mėlynės ir turėtų dygti voveraitės.

Vasarą norite pasigaminti kažką greito, skanaus ir lengvo? Tuomet siūlome jums išbandyti šį varškės apkepą, kuris tikrai nepaliks abejingų. Reikės: 450 g varškės; 320 g jogurto; 85-100 g manų kruopų; 90-100 g cukraus; 3 kiaušinių; 2 v.š. aliejaus; 1/2 a.š. kepimo miltelių; žiupsnelio druskos; pora saujų mėlynių ar kitų uogų (vietoj uogų, kas mėgsta, siūlyčiau dėti razinas; cukraus pudros.

Lietuviai ūkininkai užčiuopė aukso gyslą – auginti šilauoges. Rinkoje tai pelningiausios uogos, nes parduodamos nuo 10 eurų už kilogramą. Bet ar nenutiks taip, kad kasmet augant šilauogynų plotams, žemės ūkio šaka persisotins ir uogos turės drastiškai pigti? Iš uogų besiverčiantys šalies ūkininkai trina rankas – nusistovėjusi kaitra kilogramais nokina uogas. Tačiau vienai rūšiai saulės ir šilumos niekada nebūna per daug – tai aksominėms šilauogėms.

Dėl milžiniškų karščių braškės greitai sunoko ir ūkininkai nespėja nei jų skinti, nei pardavinėti. O tie, kurie dar susitvarko su kiekiu, turi liūdną žinią raudonskruosčių uogų gerbėjams – derlius bus mažesnis ir trumpesnis. Tačiau anksčiau negu įprasta sunokusių šviežių lietuviškų uogų tautiečiai neperka. Jie mieliau renkasi pigesnes, bet savaitės senumo chemikalais apipurkštas iš užsienio atvežtas braškes.

Paskutiniųjų dienų orai miškų nelepino – ten vyrauja sausra. Tačiau, panašu, tai augti miško gėrybėms netrukdo. Portalas tv3.lt sulaukė skaitytojos nuotraukų, kuriuose užfiksuoti pirmieji išdygę grybai ir pirmosios sunokusios uogos.  Dzūkijoje pasirodžiusios pirmosios miško gėrybės išties stebina – Varėnoje sausringumas itin aukštas, dėl sausros net paskelbta ekstremali situacija. Skaitytoja Jolanta iš Varėnos pasakoja, kad miškuose labai sausa, tačiau voveraitėms tai augti netrukdo.

Vasariški orai pažadino lietuvių norą įsigyti šviežių produktų iš ūkininkų. Štai saulėtą popietę Kalvarijų turguje prie braškes, šilauoges, trešnes ir daržoves siūlančių pardavėjų nutįsta eilės pirkėjų. Visgi, už lietuviškas braškes gali tekti sumokėti ir 7 eurus (24 litai), o šilauoges – 9 eurus (31 litas).  Nukrauti prekystaliai braškių ir šilauogių indeliais, kaip sako pardavėja Alina, liudija, kad ši vasariška produkcija šiuo metu yra viena populiariausių tarp pirkėjų.

Braškės, vynuogės, ananasai, melionai, apelsinai, obuoliai… Skamba kaip gaivi vasariška vaisių lėkštė. Tačiau trys sostinės verslininkai šiuos skanėstus nutarė apglaistyti belgišku šokoladu ir sukomponuoti į gėles primenančias šventiškas puokštes. Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje veiklą pradėjo neįprasta konditerijos studija, kurios gaminiai iš pirmo žvilgsnio primena floristų darbus.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai tiria galimybes panaudoti uogų išspaudas perdirbtų mėsos produktų kokybei pagerinti ir galbūt sušvelninti jų daromą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Remiantis mokslininkų iškelta hipoteze, fitochemikalai, t. y. biologiškai aktyvūs natūralūs junginiai, randami uogose, gali susilpninti ne tik neigiamą į mėsos produktus pridedamų priedų, bet ir mėsos apdorojimo metu natūraliai susiformuojančių kenksmingų junginių poveikį.

Ar žinojote, kad 2012 metais, buvo išvestos pirmosios lietuviškų šilauogių veislės („Danutė“ ir „Freda“) VDU Kauno botanikos sode? Tai iš ties verta dėmesio žinia, kadangi per visą VDU Kauno botanikos sodo egzistavimo istoriją tai pirmasis atvejis, kai tarptautiniu mastu buvo patvirtintos Botanikos sode sukurtos veislės.

Rudenį prinokstančios putino uogos galima naudoti bet kokia forma: jas galima virti ir šaldyti. Šios uogos yra visagalis vaistas viskam, tiek nuo nervų, gausaus kraujavimo, galvos skausmo, širdies ligų, tiek plačiai naudojamas ir grožio srityje. Dalijamės liaudies patarimais ir receptais, kurie pakeis stiprius medikamentus. Natūralus vaistas nuo galvos skausmo Sergant peršalimo ligomis ar turint stiprų galvos skausmą pasigaminkite natūralų vaistą.

Ar esate buvę Prancūzijos vynuogynuose? Tose plantacijose, kurias garsiausi vyndariai perduoda iš kartos į kartą? Ten, kur šių vynuogynų šeimininkai vaikščiodami tarp savo vynmedžių rūpesčio kupinu žvilgsniu nuglosto kiekvieną nokstančių vynuogių kekę. O kai pradeda kalbėti apie būsimą derlių, akys ima žibėti magiška šviesa. Ir tik po kelių vynuogyne praleistų valandų atsiveria magiškos vyndario akių šviesos paslaptis. Paslaptis – meilė. Meilė vynmedžiui, subrandinančiam gausų derlių.

Jei turite sodą, kuriame užderėjo serbentų, vyšnių arba trešnių, pats metas pasirūpinti jų atsargomis žiemai. Vienas iš būdų yra gaminti kompotus.  Vyšnių ir raudonųjų serbentų kompoto receptas:  Uogas sudėti į švarius stiklainius. Sirupui vienam litrui reikės 300 g cukraus. Užpilti verdančiu sirupu. Užsukti dangtelius ir apvertus padėti šiltai. Į porą stiklainių ipjausčiau po kelias skilteles citrinos, kad butu ivairiau.. Skonis su švelnia rūgštele.

Sausra ir miškuose mėlynių nepražudė, tačiau jų kainą gerokai išaugino. Už litrą šių miško gėrybių pardavėjai prašo nuo septynių iki dešimties eurų. Tiesa, jeigu Lietuvos žemę ims merkti lietus, prekybininkai sako, kainos gali kristi, bet nedaug, mat šių vasara šiemet pašykštėjo. Net ir dzūkų mergos skundžiasi galinčios likti pusnuogės. O štai veterinarijos specialistai visus prieš praveriant piniginę pamoko, kokių mėlynių geriau nepirkti.

Pagaliau atėjo metas, kada kasdien galima pasilepinti braškėmis. Žinoma, jų turgavietėse yra įvairių: ir tobulai atrodančių, tačiau ypatingu skoniu neišsiskiriančių graikiškų, ir lenkiškų, ir pirmų lietuviškų.  Tačiau kaip išsirinkti braškes, kurios būtų tokios skanios, kad primintų tas, kurios kadaise augo pas močiutę darželyje? Yra keli triukai, padėsiantys atskirti braškes. Įsiminkite juos ir mėgaukitės tik skaniomis ir šviežiomis braškėmis.  Kvapas.

Šiurpi nelaimė užfiksuota viename Pamaskvės rajone, kur trys šeimos nariai buvo įtariami mirę apsinuodiję namuose gamintu produktu. Vėliau paaiškėjo, kad dėl dviejų moterų ir mažamečio mirties tikriausiai kaltas anglies monoksidas, o ne vyšnių uogienė. Anot vietos žiniasklaidos, bute teisėsaugininkai aptiko vėmalų krūvas su juodais kauliukais, o šaldytuve stovėjo pustuštis indas su „gėrybėmis“. Todėl ir buvo nuspręsta, kad kraupi mirtis juos ištiko dėl nuodingų medžiagų uogienėje.

Anykštėnų šiltnamiuose jau noksta pirmosios braškės. Toks šių uogų lietuviškas derlius šiemet rekordiškai anksti. Ūkininkai atkerta, kad nieko čia stebėtino – šiuolaikinės technologijos leis braškėmis džiaugtis iki pat gruodžio. Na, o kol lietuviškos braškės dar tik dera, po truputį turguose jau kelios savaitės kaip karaliauja įvežtinės. Kabančiose lysvėse supasi tūkstančiai braškių kerų, o ant plonų stiebelių jau sirpsta pirmosios braškės.

Kad ir kaip sveikai maitinatės, vis tiek nepavyksta atsikratyti tų kelių papildomų kilogramų? Vaisius valgyti sveika, tačiau yra tokių, kurie žmonėms padeda labiau, nei kiti. Suvalgę daugiau čia pateiktų vaisių nustebsite, kai užlipę ant svarstyklių prieš save išvysite mažesnį skaičių. Kokosas Šiame egzotiniu laikomame vaisiuje gausu trigliceridų, mažinančių cholesterolio kiekį kepenyse ir kituose organuose. Be to, jie net 30% pagreitina virškinimą.

Lietuvos ūkininkams šiemet smarkiai nukentėjus dėl itin gausių liūčių, siūloma trejus metus - iki 2021-ųjų - jų išaugintiems vaisiams ir daržovėms taikyti lengvatą - 5 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tačiau teigiama, jog pasiūlymas negalėtų būti įgyvendintas, nes būtų diskriminacinis. Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą Seime įregistravo Kaimo reikalų komiteto narys „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius.

Vasarai persiritus į antrą pusę daugybė lietuvių konservuoja žiemai uogas. Gal jūs verdate uogienę? O gal uogas šaldote? Maisto ruošimo specialistai ir medikai perspėja – ne visi gėrybių konservavimo būdai vienodai geri, o kai kurie net kenksmingi. Skiriasi ne tik prarandamas maistingųjų medžiagų kiekis, skonis ar išvaizda, bet ir poveikis jūsų sveikatai. Sostinės Kalvarijų turguje žmonės nuo prekystalių šluoja vasaros gėrybes.

Nors šviežių uogų sezonas jau eina į pabaigą, laimei, jomis galime gardžiuotis ne tik vasarą. Pateikiame jus kelias pagrindines taisykles, kaip jas sudžiovinti, kad uogos būtų ne tik gardžios, bet ir išlaikytų kuo daugiau naudingųjų savybių. Ar bandėte patys džiovinti uogas? Mėlynės, avietės, braškės, šilauogės, spanguolės, vyšnios ir trešnės skanios ne tik šviežios, bet ir džiovintos.

Paskutinis vasaros mėnuo kupinas darbų ir rūpesčių. Jau galima džiaugtis derliumi, tačiau reikia nepamiršti pasirūpinti sodo bei daržo augalais. Sodinimas Sodinkite gerai įsišaknijusius braškių daigus.Tai daryti patartina ūkanotą dieną. Užberti žemėmis reikia tik daigų šaknų kaklelius. Pasisodinkite remontantinių braškių, kurios dera iki vėlyvo rudens – Selva, Hummi, Gento, Mount Everest. Braškės, kaip ir avietės, nemėgsta drėgnos dirvos.

Turgaus prekeiviai augant kainoms skundžiasi prastėjančiu uždarbiu. Ankstesniais laikais sako pelną skaičiavę šimtais eurų, dabar prisipažįsta po dienos parsinešantys vos keliasdešimt eurų. Negana to, pirkėjai tapo gerokai reiklesni ir piktesni. Išgirdę, kiek eurais dabar kas kainuoja, derėtis bando pardavėjus plūsdami keiksmažodžiais ar kaltindami sukčiavimu. Vilnietė Galina skaičiuoja trisdešimtus metus turguje.

Vasara – uogų metas. Mėlynių, žemuogių, aviečių, bruknių nauda organizmui – nenuginčijama. Galima uogas valgyti ir žalias, tačiau taip pat labai nesudėtinga namuose pasigaminti ir uogų tyrę. Keliais receptais pasidaliname ir su tv3.lt skaitytojais. Pasaulyje tyrės gaminamos iš įvairiausių uogų, vaisių ir daržovių. IKI kepyklų vadovė N. Juchnevič pastebi, kad tyrę pagaminti galima praktiškai iš visų vaisių ir uogų, kurios turi pakankamai minkštimo.