uogos

Visceraliniai riebalai laikomi vienais nuodingiausių organizmui riebalų, nes jie į kraują išskiria kenksmingas chemines medžiagas. Kuo ilgiau tai paliekama savieigai, tuo didesnė širdies priepuolio rizika. Logiškiausias būdas atsikratyti riebalų yra mankšta, tačiau tam tikri maisto produktai taip pat gali palengvinti riebalų deginimą.

Diabetas ištinka tuomet, kai organizme sutrinka insulinu vadinamo hormono gamyba. Šia liga sergančių pacientų insulinas yra arba neveiksmingas, arba jo nėra pakankamai, arba visai nėra. Insulinas leidžia kraujyje esančiam cukrui pateikti į kitas organizmo ląsteles. Diabetas – tai dažna liga, kuria vien Jungtinėje Karalystėje šiuo metu serga beveik penki milijonai žmonių, rašoma express.co.uk.

Nereikli, greitai auganti, derlinga, skanias bei itin vertingas uogas nokinanti medlieva vėl grįžta į sodus. Nors šie uogakrūmiai daugiau buvo auginami senelių soduose, šiandieną medlievos savo sode pageidauja dažnas sodininkas. Uogakrūmis, kurio prisirpusias uogas dažnai prisimename iš vaikystės, vis dažniau savo vietą atranda šiandienos soduose. „Buskų medelyno“ atstovė Loreta Buskienė pastebi, kad užklausų ir pageidavimų įsigyti būtent šį vaiskrūmį kasmet vis daugiau.

Manoma, kad kai kurių maisto produktų trūkumas gali būti susiję su psichologinėmis sveikatos problemomis, o tokie simptomai kaip nuovargis, depresija, nerimas ir plaukų slinkimas yra vieni iš ženklų, kurie parodo, kad žmogaus organizmas patiria didelį vitaminų trūkumą. Britų gydytojas Rupy sako, kad žmogaus psichologinė sveikata gali parodyti vitaminų trūkumą. Anot gydytojo: „Magnis, selenas, vitaminas D, visi šie vitaminai yra susiję su tuo, kad kartais galime jaustis įveikti psichologiškai.

Monika ir Marius Pociai putinų uogų ūkį pradėjo kurti savo prosenelių žemėje šalia Vilkijos. Pora TV3 „Svajonių ūkis“ papasakojo, kad idėja rimčiau užsiimti šių uogų auginimu jaunai šeimai kilo prieš šešerius metus, kai visą jų pagamintą sirupą parodos lankytojai tiesiog šluote iššlavė. Putinų uogos nuo senų laikų yra naudojamos liaudies medicinoje ir senovėje pelnytai buvo vadinamos vaistu nuo šimto ligų.

Gamta jas gausiai apdovanojo vitaminais, lemiančiais kiek rūgštoką skonį, todėl šios uogos ne visada būna pirmuoju saldesnių sodo gėrybių mėgėjų pasirinkimu. Tačiau veltui – šaltalankiai yra ne tik itin naudingi sveikatai, bet ir tinkamai paruošti išties stebina savo panaudojimo galimybėmis virtuvėje. Šių uogų derlius pradedamas nuimti antroje rugpjūčio pusėje ir baigiamas rugsėjo gale, dėl to dabar yra pats geriausias laikas mėgautis jų šviežumu, privalumais bei kulinariniu potencialu.

Vėstant orams, sveikatos žinovai ragina vartoti daugiau šaltalankių. Sauja per dieną, pasak jų, atstoja ir citrinų, ir svarainių ar serbentų valgymą, mat šaltalankiuose gausu vitamino C, kitų mums labai naudingų medžiagų.  Tiesa, bent jau kol kas oranžinio aukso prekyvietėse rasti sunku. Trūksta ir pamiškėse augančių uogų, jų šiemet mažai ir ūkininkų auginamose plantacijose. Šių uogų šiemet dėl sausros gamta pašykštėjo.

Greičiausiai ne vienas neįsivaizduoja savaitgalio pusryčių be lėto mėgavimosi puodeliu kavos, dar garuojančių, ką tik iškeptų blynų, o prie jų – gardžios uogienės, kuri prisiminimais nuneša į vaikystės dienas, praleistas pas močiutę. Tokius prisiminimus pažadina ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė, savo kuriamomis uogienėmis daugiau nei dešimtmetį dovanojanti saldų džiaugsmą.

Saldžiavaisiai šermukšniai brandina vitaminingas uogas, labai naudingas sveikatai, ir džiugina akį savo dekoratyvumu. Bet kuris šermukšnis taps gražiausiu perliuku, puošiančiu aplinką nuo pavasario iki pirmų žiemos dienų. Šermukšnius sodybose galima auginti ir kaip vaisinius, ir kaip dekoratyvius augalus. Jie dera su pušimis, eglėmis, kėniais, dauguma lapuočių. Gražiai atrodo auginami pavieniui, grupėmis, sodo priekyje ar toliau.

Nereikli, greitai auganti, derlinga, skanias bei itin vertingas uogas nokinanti medlieva vėl grįžta į sodus. Nors šie uogakrūmiai daugiau buvo auginami senelių soduose, šiandieną medlievos savo sode pageidauja dažnas sodininkas. Uogakrūmis, kurio prisirpusias uogas dažnai prisimename iš vaikystės, vis dažniau savo vietą atranda šiandienos soduose. „Buskų medelyno“ atstovė Loreta Buskienė pastebi, kad užklausų ir pageidavimų įsigyti būtent šį vaiskrūmį kasmet vis daugiau.

Žolininkė, puslapio „Mano žolėlės“ įkūrėja Jolanta pataria, skinant juoduosius serbentus, atkreipti dėmesį ir į jų lapus, kuriuose slepiasi neįtikėtina nauda. Juodieji serbentai tai ir maistas, ir vaistai, dabar puikiausias metas yra jų prisiskinti. JUODŲJŲ SERBENTŲ LAPAI Jie yra tinkami gaminti namų arbatai su aviečių bei gervuogių lapais. Jei po vaisių skynimo iškerpate senesnius stiebus, neišmeskite lapų, surinkite juos ir sudžiovinkite.

Įsibėgėjus lietuviškų šilauogių sezonui jau nusistovėjo ir šių brangiausiomis vadinamų uogų kainos. Dabar turgavietėse miško mėlynės euru brangesnės nei lietuviškos šilauogės, šių kainos nuo 10 eurų už kilogramą krito perpus. O kai kuriuose šalies uogynuose, jei netingėsi skinti pats, šviežių uogų gali gauti ir dar pigiau. Panevėžietė Jurgita nuo krūmo skina vienas mėgstamiausių dukrytės uogų – šilauoges. Į Daumėnų uogų ūkį Panevėžio pakraštyje moteris uogauti važiuoja nebe pirmąkart.

Mėlynių supirkėjai pripažįsta, kad šiemet jų derlius gerokai mažesnis nei pernai, todėl jos kainuoja pusantro karto daugiau nei pernai. Verslą trikdo ir eilės pasienyje bei akyliau bankų tikrinami atsiskaitymai su Baltarusijos tiekėjais.  „Pernai buvo derlingi metai visoje Europoje, pasiūla buvo didesnė. Užtat šiemet kainos didesnės, nes yra uogų trūkumas. Maždaug vos ne pusantro karto pabrangusios mėlynes.

Vasarą galime mėgautis ne tik iš šiltųjų kraštų atvežtomis uogomis, bet išaugusiomis čia pat Lietuvoje. Įsibėgėjus lietuviškų braškių sezonui, dalį šių gamtos gėrybių namų šeimininkės stengiasi išsaugoti šaldiklyje, kad užtektų visiems metams. Šaldymas gali būti puikiu pasirinkimu, norintiems ilgesnį laiką išsaugoti įvairių uogų mitybinę vertę, tačiau yra keletas svarbių dalykų, kurių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pataria nepamiršti prieš užšaldant.

Žagarėje prisirpo vyšnios ir gyventojų kiemus užplūdo kaliausės. Viena jų – rekordinė – daugiau nei pusšešto metro aukščio. Tačiau kodėl žagariečiai nesidžiaugia šių metų vyšnių derliumi? Kaliausių fabrikėlį įkūrusi Aušra Petrauskienė, Žagarėje vadinama tiesiog Kaliause, ar net Kaliausių karaliene, ruošiasi vakarui, kai Vyšnių šventės proga kartu su kaimynais ir kaliausėmis sės prie stalo ragauti žagarvyšnių uogienės arba kitaip vadinamos zaptės.

Dietologai ne šiaip sau sako, kad mėlynės yra vienos sveikatai naudingiausių uogų. Kodėl? Nes mėlynėse yra gausu antioksidantų, kurie yra labai naudingi bendrai organizmo sveikatai, rašoma eatthis.com. Mėlynės padeda širdžiai, kūnui ir smegenims – apie gydomąsias jų savybes daug kas net nežino! Štai kokiu poveikiu pasižymi mėlynės ir kodėl reikėtų jas valgyti reguliariai ir dažniau. Mėlynės mažina širdies ligų pavojų Mėlynės yra puikus polifenolių šaltinis.

Dzūkijoje pilnu tempu pradėjo dirbti grybų ir uogų supirktuvės. Tiesa, baravykų dar nedaug, tačiau voveraitės pradėjo dygti jau gerokai prieš Jonines. Iš pradžių žmonės labiau rinko sau pavalgyti. O dabar jau ir į supirktuves neša. Žmonės viliasi, kad ir šie metai bus tokie grybingi kaip pernai, kai rudenį gausiai baravykų užderėjo. Tuomet ir uždarbiai buvo įspūdingi – per dvi savaites gerokai per 1000 eurų. Lazdijų rajone, Kapčiamiesčio grybų uogų supirktuvėje, verda darbas.

Šiltasis sezonas neatsiejamas nuo vasariškų uogų, o kartu su šviežiu jų derliumi prasideda ir uogienių bei džemų gamyba. Thierry Lauvray, prekybos tinklo „Iki“ konditerijos ekspertas, sako, kad uogienes tikrai galima suderinti su sveika gyvensena – tereikia cukrų pakeisti natūraliais saldikliais, o skonį praturtinti netikėtais ingredientais. „Skanios ir kvapnios uogienės paslaptis – kokybiškos uogos ir tinkamas skonių balansas.

Miškuose jau prisirpo pirmosios mėlynės. Kol kas uogautojai jų prirenka vos kelis litrus, tad ir uogų kaina verčia iš koto. Vis tik nepaisant to, pirkėjai miško uogas perka nesiginčydami. Už stiklinaitę pirmųjų mėlynių Panevėžio turgavietėje uogautojai prašo 3 eurų, tiek pat kiek ir už žemuoges. Pirmosios uogos rinktos Panevėžio rajono miškuose. „Prasideda po truputį, galima pasirinkti po nedaug nuo ryto. Mes kiek iki 11 valandos parinkom.

Vasarą galime mėgautis ne tik iš šiltųjų kraštų atvežtomis uogomis, bet išaugusiomis čia pat Lietuvoje. Įsibėgėjus lietuviškų braškių sezonui, dalį šių gamtos gėrybių namų šeimininkės stengiasi išsaugoti šaldiklyje, kad užtektų visiems metams. Šaldymas gali būti puikiu pasirinkimu, norintiems ilgesnį laiką išsaugoti įvairių uogų mitybinę vertę, tačiau yra keletas svarbių dalykų, kurių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pataria nepamiršti prieš užšaldant.

Gera žinia grybų ir uogų mėgėjams – grybavimo ir uogavimo sezonas pilnai atidarytas. Gausiai dygsta pirmosios voveraitės ir noksta saldžios kvapnios žemuogės. Šių gėrybių miškuose iš tiesų daug. Ir jei saulė neišdegins – grybų derlius bus išties gausus. Varėnos gyventojas Giedrius miške praleidžia labai daug laiko – nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Miško gėrybės jam su žmona Irena – pragyvenimo šaltinis. Vyras skelbia: voveraičių sezonas atidarytas. Grybų Dzūkijos miškuose labai daug.

Ant prekystalių jau pasirodžiusios pirmosios lietuviškos braškės dalį tautiečių piktina kainomis. Jos kone dvigubai brangesnės nei graikiškos ar lenkiškos, tačiau dažnam lietuviui tai nė motais – už kilogramą jie pasiryžę sumokėti ir 7 eurus – žmonės įsitikinę – lietuviška braškė ir skanesnė, ir saldesnė. O štai Lenkiškos braškės nors ir pigesnės už lietuviškas, vis tiek mūsų turguose kainuoja tris kart daugiau nei braškės Lenkijoje čia pat už mūsų šalies sienos.

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir pardavimai, kurie šiltaisiais metų mėnesiais ženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau pačioje sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą.

Vartotojams siūlomos braškės turi būti nepažeistos, nesugedusios, nepradėjusios pūti, švarios, be jokių matomų pašalinių medžiagų, kenkėjų nepažeistu minkštimu, be perteklinės išorinės drėgmės, pašalinio kvapo ir skonio. Renkantis braškes, reikėtų žinoti, kad prekiauti uogomis, kurios turi akivaizdžių kokybės pažeidimų, yra draudžiama. Uogų šviežumą parodo žiedkočiai: jei jie sausi, nenuvytę ir tvirtai laikosi ant uogos – tokia braškė šviežia. Kokybiškas uogas galima atpažinti ir iš jų kvapo.

Ūkininkas Andrius Dilinda jau dešimt metų augina braškes šiltnamiuose. Ūkininkas ankstyvąsias braškes augina maišuose, pripildytuose durpių substrato su agroperlitu. Apie tai, kaip auginti, laistyti ir prižiūrėti braškes šiltnamiuose ūkininkas ir jo kolega braškių augintojas Audrius Giraitis sutiko papasakoti TV3 laidai „Svajonių ūkis“. Ūkininko A. Dilindos šiltnamiuose išvedžiotas kapiliarinis laistymas, tačiau jokiu būdu braškių nerekomenduojama perlieti.

Nors pavasariu už lango nekvepia, o atvėsęs oras vėl verčia trauktis pirštines ir kepures, Kėdainiuose pakvipo tikra vasara. Šiltnamiuose jau noksta pirmosios lietuviškos braškės. Raudonos uogos įspūdingo dydžio, kaip ir jų kaina šiemet nėra maža. Saldžios, didelės ir raudonos braškės jau skinamos Kėdainių krašte. Tiesa, šiltnamyje užaugintos lietuviškos uogos dar tik pačios pirmosios, tad jų negausų derlių kol kas skanaus Sigitos ir Nerijaus Žilinskų šeima.

Nei viena vasara nepraeina be kone populiariausios uogos – braškės, o šias uogas su pienu greičiausiai daugelis valgome nuo pat vaikystės. Dar maloniau, kai uogas valgome šviežiai nuskintas, tiesiai iš daržo.  Norintiems užsiauginti braškių, dabar tinkamas metas jas sodinti, o kad būtų lengviau, portalui tv3.lt Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto doc. dr.

Žolininkė Jolanta, tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė ragina skaitytojus žiemą nepraeiti pro kadagio uogas. Pasak moters, jos ypač vertingos mūsų organizmui. Žolininkė Jolanta sako, kad net ir žiemą galima uogauti. Pavyzdžiui, rinkti kadagio uogas, o tiksliau – jų riešutus. Pasak moters, vertėtų rinkti mėlynas, jau subrendusias uogas. Paragauti, ar jos saldžios ir aromatingos, sveikos. Tiesa, jų nevertėtų padauginti.

Šaltalankio vaisiai, lapai ir žievė yra vitaminų bei kitų veikliųjų medžiagų saugykla. Pasak „Žolinčių akademijos“ vadovės Danutės Kunčienės, reiktų iš anksto prisirinkti šių gydančių ir organizmą stiprinančių gamtos gėrybių. Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides) – žilakrūminių šeimos dygliuotas, 1,5–5 m aukščio krūmas. Šaknys virvinės su azotą kaupiančių bakterijų gumbeliais. Kamieno ir šakelių žievė rudai žalia ar tamsiai rudai pilka, o jaunų ūglių sidabriškai pilka.

Kai rudeninė dargana grasina ligomis ir blogina nuotaiką – pats metas skubėti į pamiškes. Čia raudonomis ar juodomis uogomis aplipę uogakrūmiai, o jie, kaip sako specialistai, ne tik gražu akiai, bet ir sveika kūnui.

Iki pirmųjų šalnų dar galima prisirinkti ir paskanauti vertingų laukinių uogų. Neaplenkime dygliuotų erškėčių krūmų, aplipusių ryškiai oranžinėmis uogomis. Erškėčiai mus apdovanoja pačios gamtos sukurtais natūraliais vitaminais, kuriuos mūsų organizmas įsisavina geriau nei sintetinius. Erškėtuoges galima valgyti šviežias, taip pat patartina išsivirti gardaus sirupo arba uogienės. Džiovintų erškėčių uogų arbata visą žiemą stiprins mūsų organizmą ir gins nuo infekcinių ligų.

Antroje rudens pusėje, kai daugelis gamtos gėrybių jau nuimta, nepamirškime prisirinkti ir putinų uogų, kurios ypač naudingos sveikatai. Putino uogos sunoksta rugsėjį, o raudonos uogų kekės pamiškėse, paupių slėniuose iš toli švyti net vėlyvą rudenį, kai nukrinta medžių lapai.

Dabar visus metus galime nusipirkti šviežių vaisių ir uogų, todėl visai nevertiname motulės gamtos dovanų, kurios neretai kur kas naudingesnės sveikatai nei užjūrių gėrybės. Viena vertingiausių rudens gėrybių – šermukšniai.  Ar žinote, kad šiose oranžinėse uogose vitamino C gerokai daugiau nei citrinose, vitamino P ir geležies daugiau nei obuoliuose, o karotino daugiau nei morkose? Taigi, prisirinkime šermukšnių žiemai, kol paukščiai jų nenulesė.

Turbūt ne vienam tobulas rytas asocijuojasi su kaimo ramybe ir neskubėjimu, ilgais pokalbiais, vėlyvais pusryčiais valgant blynus su uogiene. O jei ji primena tokią, kokią vaikystėje patiekdavo močiutė... Į panašius prisiminimus žmones nukelia Genovaitė Sakalauskienė, kuri jau dešimtmetį iš ekologiškai auginamų uogų kitiems dovanoja saldžias ir nostalgiją keliančias akimirkas.

Žmonės vis dar plūsta į miškus uogauti, grybauti ar tiesiog pasivaikščioti ir dažnai nesusimąsto apie juose tykančius pavojus. Vilnietė Milda Jackevičiūtė-Šmatavičienė prieš kelias dienas buvo itin išsigandusi, mat jos beveik dvejų metukų dukrelė miške suvalgė pakalnučių uogų, dėl ko mergaitei net teko ligoninėje plauti skrandį. Gamtininkas A. Kulbis patikina, kad šios uogos yra labai pavojingos ir jas vaikai lengvai gali supainioti su kitomis uogomis, pavyzdžiui, bruknėmis.

Vasara spėjo prabėgti. Tai turbūt skaniausias, sveikiausias ir naudingiausias metų laikas dovanojamas gamtos. Imame rudeninį derlių ir jau galbūt mėgaujamės vasaros gėrybių atsargomis, kurias sudžiovinome, užšaldėme ar konservavome. Ką naudinga pasiimti iš vasaros ir įtraukti į savo valgiaraštį imuninės sistemos stiprinimui? Braškės Braškė – viena mėgstamiausių uogų. Tai puikus antioksidantų šaltinis. Joje gausu vitamino C, taip pat ji yra praturtinta folio rūgšties, kalio.

Kai kurie miškai dėl sausros kol kas gaili grybų, tačiau gėrybių juose vistiek galima rasti. Šiuo metu – bruknių sezonas. Jų užderėjo mažiau nei tikėtasi, tačiau prisrinkti tikrai galima. Ir net būtina, sako specialistai. Šiuo metu miškuose raudonuojančios uogos – ne tik gardus desertas, bet ir nuostabus vaistas. Viename Marijampolės turguje pirkėjas kamantinėja uogautoją kaip geriausia valgyti bruknes. Uogos ką tik iš miško. Vyras perka litrą jų. Kainuoja trys eurai: „Labai patinka, labai.

Klimatologai neatmeta, kad netrukus šalyje teks skelbti sausrą. Džiūsta miškai ir pasėliai, toliau senka vandens telkiniai. Nors kritulių pastarosiomis dienomis ir iškrito, padėties tai negerina – reiktų, kad gerai piltų bent savaitę. Dzūkai nusiminę – grybų sezono pradžia buvo labai optimistiška. Tik štai dabar miškai vėl išdžiuvo ir grybai nebeauga. Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, grybus ir uogas superkanti Dalia sako, kad supirktuvėse liūdnos – nuotaikos.

Šiemet rekordiniu derliumi džiaugiasi egzotinių aktinidijų augintojai. Smaragdo spalvos uogos – tikra vitamino C bomba. Aktinidijas tyrinėjantys mokslininkai atranda vis naujų vertingų jų savybių ir sako, kad jos net stabdo piktybinių ląstelių dauginimąsi. Tačiau specialistai įspėja, aktinidijas vartoti itin atsargiai ir ne vien dėl alergijos grėsmės.

Džiovinimas tai pats patikimiausias, vienas paprasčiausių ir populiariausių konservavimo būdų, kurį renkasi norintys ilgiau išsaugoti vasaros derlių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad džiovinamame produkte vandens koncentracija mažėja palaipsniui iki ribos, kuriai esant susidaro nepalankios sąlygos mikroorganizmams augti, vystytis ar daugintis, todėl džiovinti produktai gali būti ilgiau išsaugomi, galima sukaupti jų atsargų ir tinkamai laikant išsaugoti iki kito sezono.

Vasarą daugelis savo mitybos racioną gausiau praturtina šviežiais vaisiais ir daržovėmis, todėl gali atrodyti, kad pakankamai apsirūpiname mineralais bei vitaminais. Vaistininkė Greta Maksimavičiūtė sako, kad net ir maitinantis sveikai, organizmui gali pritrūkti tam tikrų medžiagų, kurių gauti su maistu pakankamai įprastai nepavyksta, rašoma pranešime spaudai.

Baigiantis lietuviškų braškių derliui uogininkus jau džiugina pirmosios prinokusios šilauogės. Ši aksominė vidurvasario uoga antra pagal populiarumą po braškių ir mėgstamiausia lietuvių. Tvirtos ir gana ilgai galinčios stovėti skintos šilauogės ne veltui pelnė ir valgytojų simpatijas. Tiesa, dėl augintojų rinkoje gausos jų kainos po truputį krenta. Vos palijus ir kiek atvėsus orams kaip ant mielių puolė pūstis ir sparčiai nokti aksominės uogos. Pasirodė pirmas sodinių šilauogių derlius.

Vasaros sezonu prekybininkai turgavietėse ar prekyvietėse siūlo įsigyti įvairių uogų, vaisių ar daržovių. Tiesa, neretai žmonės skundžiasi, kad parduodami produktai būna supuvę. Valstybinės maisto ir veterinarijos (VMVT) specialistai tikina, kad net ir tokiu atveju pirkėjai turi savų teisių, todėl verta neužmiršti svarbių patarimų. Be to, patys prekybininkai už pažeidimus gali sulaukti beveik 600 eurų siekiančių baudų.

Mėlynės – sveikatai itin naudingos uogos. Kas gi jų nemėgsta? Bet ne visi žino, jog galima vartoti ne tik uogas, bet ir mėlynių ūglius bei lapus. Mėlynių uogas patartina vartoti gerai prinokusias, šviežias, džiovintas arba sušaldytas, trintas. Termiškai apdorotose uogose žūsta dalis vitaminų ir kitų medžiagų, netenkama gydomųjų savybių. „Mėlynių uogos turi labai daug vitaminų: C, P, B1, B2 ir kitų.

Braškes auginantys ūkininkai dėl gausaus derliaus nebeturi kur padėti uogų, baiminasi, kad jos dar lysvėse tiesiog supūtų. Todėl ėmė braškynuose jas dalinti kone pusvelčiui. Tiesa, su viena sąlyga – nusirinkti uogas tenka patiems. Braškių sezonas jau eina į pabaigą. Taigi, galima sakyti, kad braškynuose nurinkinėjamos paskutinės uogos. O jei atvyksite patys ir susirinksite braškes savarankiškai, kilogramas kainuos 50 euro centų.

„Tortas labai gaivus, lengvas, labai vasariškas. Uogas galime dėti kokias tik mėgstame, aš dėjau braškes, šilauoges ir avietes“, – sako tinklaraščio „Baltoje lėkštėje“ autorė Justina. Biskvitui: 3 kiaušiniai; 60 g rudojo cukraus; 60 g baltojo cukraus; 90 g miltų (70 g). Biskvitų sulaistymui: 200 ml vandens; ½ citrinos sulčių; 2 valg. šaukštų cukraus. Kremui: 3 valg.

Pamažu pagreitį įgaunantis grybų ir uogų sezonas jau ne vieną išviliojo į gamtą. Tačiau kartais norintys iš miško grįžti su įvairiomis gėrybėmis griebiasi ir neleistinų gudrybių – mėlynių rinkimui naudoja specialų įrankį vadinamą šukomis. Gamtininkė, VšĮ „Paslaugos gamtai“ direktorė Ingrida Meškinytė pastebi, kad tai daroma pakankamai dažnai neįvertinant, kokią žalą tai turi gamtai.

Įpusėjus vasarai visi ir toliau mėgaujamės šio sezono gėrybėmis – įvairiausiomis šviežiomis daržovėmis ir uogomis. Tiesa, kartais nutinka taip, kad virtuvėje stovintis dubenėlis šviežių braškių ar šilauogių ima ir sugenda, net nespėjus jomis paskanauti. Tačiau prekybos tinklo „Iki“ ekspertai žino, kaip galima to išvengti ir atskleidžia keletą triukų, kurie padės prailginti sezoninių uogų šviežumo laiką.

Užšaldymas – tai patogiausias būdas išsaugoti uogų mitybinę vertę. Užšaldyti ir laikyti uogas reikia ne mažesnėje kaip minus 18 ºC temperatūroje. Svarbi taisyklė – užšaldyti kuo greičiau. Patogiausia nuplautas ir nusausintas uogas paskleisti šaldiklyje plonu sluoksniu, o po 30 min. suberti į tam skirtą maišelį ar dėžutę. Kai užšaldomas plonas sluoksnis, t. y. greitai, vandens molekulių kristalizacija vyksta lėtai, nesuplėšo ląstelių, todėl atšildytos uogos lieka sveikos, tinka puošimui.