turizmas

Vyriausybė ruošia ir šią savaitę ketina svarstyti papildomos paramos paketą nuo krizės ypač nukentėjusiam turizmo verslui, pirmadienį pranešė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.   „Dėl paramos turizmo sektoriui toks veiksmų planas rengiamas, tikiuosi, kad tos priemonės bus aptartos jau šią savaitę Vyriausybėje tam, kad galėtume numatyti konkrečias priemones.

Virusas ir karantinas atkirto Lietuvą nuo pasaulio. Čia neskrenda lėktuvai, neplaukia laivai ir turistai neturi nei galimybių, nei noro keliauti į mūsų šalį. Manoma, kad situacija nepagerės ir įsibėgėjus vasarai, žmonės bijos keliauti, valstybės nebus atvėrusios sienų, o oro bendrovės – oro kelių. Turizmo verslo atstovai gūžčioja pečiais, laukia sunki vasara, nebent vietiniai gyventojai nutartų sutaupytus eurus išleisti Lietuvos pajūryje arba Druskininkų pušynuose.

Dėl karantino neįvykusių turistinių kelionių kuponai gali būti įteisinti, tačiau pinigai už neįvykusias keliones sumokėjusiems žmonėms turi būti grąžinami greičiau nei per pusmetį, teigia prezidento patarėjas. Simonas Krėpšta sako, kad keliautojai neturėtų gelbėti turizmo bendrovių.  Seimas antradienį ketina svarstyti šalies vadovo vetuotas Turizmo įstatymo ir Civilinio kodekso pataisas.

Į laidos „Prieš srovę“ redakciją paskambinusi Kristina dar rudenį svajojo apie būsimą kelionę į egzotiškąjį Tunisą. Kas nutiko tokiai kelionei, į kurią Kristina su šeima buvo nusipirkusi bilietus iš anksto? Viskam buvo paskelbtas karantinas. Bet ar įmanoma dabar atgauti tuos iš anksto sumokėtus pinigus? Apie tai – laidos „Prieš srovę“ reportaže. Kelionių agentūros užvėrusios duris, o pasaulyje siaučia koronavirusas. Tad tas, kas iš anksto nusipirko kelialapius, dabar negali niekur išvažiuoti.

Masiškai atsisakoma birželį ir liepą Palangoje rezervuotų viešbučių kambarių, „Lietuvos rytui“ sakė kurorto viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė. Pasak jos, didesni kurorto viešbučiai jau patyrė dešimtis tūkstančių eurų nuostolių.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija praneša, kad, siekiant išsaugoti turizmo verslą ir keliautojų lėšas, šiandien Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotiems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Turizmo įstatymų pakeitimams, kurie suteiks galimybę kelionių organizatoriams, patyrusiems sunkumų dėl COVID-19 situacijos, siūlyti turistams alternatyvą – kuponą, kurio vertė būtų ne mažesnė nei už neįvykusią kelionę sumokėtą pinigų sumą.

Mirtino koronaviruso epidemija pasaulio turizmo sektoriui atsieis mažiausiai 22 mlrd. JAV dolerių, nes sumažės turistų iš Kinijos išlaidos, prognozuoja Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos (WTTC) vadovė. COVID-19 epidemija jau pareikalavo daugiau nei 2,7 tūkst. žmonių gyvybių, daugiausia Kinijoje. Koronavirusu užsikrėtė per 81 tūkst. žmonių daugiau nei 45 šalyse.

70 tūkstančių užsikrėtusiųjų 29-iose šalyse. Ir tai – dar ne riba. Baiminamasi, kad koronavirusas dar labiau išplis. Tokia grėsmė ypač sustiprėjo po to, kai iš Kambodžos po pasaulį pasklido kruizinio laivo keleiviai. Iš pradžių manyta, kad nė vienas jų neužsikrėtęs šiuo virusu, tačiau pakartotiniai tyrimai parodė ką kita. Garsusis amerikiečių kruizinis laivas „Westerdam“, kurį per dvi klajonių savaites dėl koronviruso grėsmės atsisakė priimti net penkių šalių uostai.

Viešbučių vadovo „Wellness Heaven“ ekspertai apklausė beveik 1160 Europos viešbučių atstovų ir išsiaiškino, kokius daiktus iš viešbučių dažniausiai vagia turistai. Pasirodo, kad brangiausius daiktus vagia apsistojantieji prabangiausiuose viešbučiuose. „Didžioji dauguma svečių su savimi pasiima rankšluosčius ir chalatus – 77,5 ir 65,1 proc.“, – konstatuoja leidinys. Taip pat buvo nustatyta, kad turistai dažnokai išsiveža ir pakabas (49,3 proc.), rašiklius (39,1 proc.

Slovakijos Aukštųjų Tatrų kalnuose esant prastam matomumui dėl pūgos nukritę žuvo du alpinistai ukrainiečiai – vyras ir moteris, penktadienį pranešė gelbėtojai. Slovakijos kalnų gelbėjimo tarnyba (HZS) pranešė, kad jos gelbėtojai „rado du kūnus“ vėlai ketvirtadienį, 11 ukrainiečių alpinistų grupei pranešus apie du dingusius žmones netoli Lomnicos viršukalnės. „Abu alpinistai ukrainiečiai, 67 metų vyras ir 30 metų moteris, mirtinai susižalojo“, – nurodoma pranešime.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė perduoti tris švyturius Neringos ir Palangos savivaldybėms, juos ketinama pritaikyti turizmui. Šiuo metu švyturiai Nidoje, Juodkrantėje ir Šventojoje priklauso Lietuvos transporto saugos administracijai. Perdavus švyturius, įstaiga ir toliau prižiūrėtų juose esančius navigacinius įrenginius.

Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) ekspertai tarptautinės turizmo rinkos tyrimų ataskaitoje „The Travel and Tourism Competitiveness Report 2019“ paskelbė naują valstybių reitingą pagal jų saugumą turistams. Saugiausia šiuo požiūriu šalimi pripažinta Suomija, o į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko Islandija, Omanas, Šveicarija, Honkongas, JAE, Liuksemburgas, Portugalija ir Naujoji Zelandija.

Lietuviai atostogų metu vis dažniau renkasi ne auksinius Turkijos paplūdimius ar keliones į egzotiškas šalis, o išvykas į kaimynines valstybes. Portalo tv3.lt kalbintų ekspertų teigimu, kai kurių kaimynų populiarumą lemia metų laikas, o pas kitus lietuviai traukia ištisus metus. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. populiariausia Lietuvos turistų kelionės kryptis buvo Latvija. Pernai šią šalį aplankė daugiau kaip 250 tūkst. lietuvių.

Trys į Turkijos kurortą išsiruošę lietuviai, atvykę į penkių žvaigždučių viešbutį, liko nemaloniai nustebinti – triviečiame kambaryje vienam iš jų pasiūlyta ne lova, o čiužinys. Tuo metu kelionių organizatoriai teigia, kad poilsiautojai patys pasirinko tokį kambario tipą, nes nenorėjo permokėti už kelionę. Portalo tv3.lt skaitytoja Skaistė dalinasi savo istorija, kaip jai ir porai draugų apkarto kelionė į Turkijos kurortą Kemerą.

Pasaulį sužavėjęs Lietuvoje filmuotas serialas „Černobylis“ vilniečių porą įkvėpė seną butą Fabijoniškėse prikelti naujam gyvenimui. Tiesa, ne remontuoti jį, o atkurti autentišką praeito amžiaus paskutinių dešimtmečių tarybinę dvasią ir kviesti turistus trumpalaikei nuomai. Serialo gerbėjai gali pagyventi tarsi filmavimo aikštelėje, pajusti tikrąją to laikmečio atmosferą, tarybinių laikų simbolikos apsuptyje.

Tikimasi, kad šiais metais Lietuvą aplankys bent dešimtadaliu daugiau svečių iš užsienio nei pernai. Visgi, ne visi paliekantys Lietuvą svečiai džiūgauja aplankę mūsų kraštą. Įspėjimų turi ir ekspertai, kurie sako, kad turistų galėtų būti gerokai daugiau. Srautą esą padidintų organizuojamos konferencijos ir medicininis turizmas. O štai verslininkai su nerimu žvelgia į ateinančius metus – ar liks turistų, kai valdžios sprendimai iš lauko kavinių išguis alaus bokalus.

Šiauliai prie Rėkyvos ežero po kelerių metūų ketina statyti buriavimo sporto bazę. Šiuo metu savivaldybė ieško projekto rengėjų – jau paskelbtas jų konkursas. Savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas sako, kad buriavimo bazė Rėkyvoje nuo seno yra populiari, joje treniruojasi vaikai ir vyresnieji, mėgėjai ir profesionalai.

Dar neapsisprendusiems, kurią Lietuvos upę pasirinkti baidarių žygiui vasarą, pateikiame maršrytų variantus tiek pramogaujant su šeima, išvykstant su kolegomis ar ieškant išskirtinių nuotykių. TOP 5 šeimų išvykoms Verknė – vingiuota, vietomis gan srauni itin skirtingu kraštovaizdžiu ir tėkmės pobūdžiu pasižyminti upė. Klykiančios gervės praneš, kad jau įplaukėte į Nemuną. Ūla – legendinė Dzūkijos gražuolė, vingiuoja per Gudų girią ir joje pasislėpusius senuosius dzūkų kaimus.

Jei suplanavote kelionę „į šiltus kraštus“, tai važiuokite į Tauragnus, o jei pavargote nuo karščių ir norite atsivėsinti, tai vykite į Ispaniją, Graikiją ar Turkiją, atliepdamas Lietuvą svilinančius rekordinius karščius siūlo ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, sparčiai šylantis klimatas tampa puikiu Lietuvos kabliuku vystyti vietinį turizmą, tačiau ekonomistas pasigenda investicijų į paplūdimius.

Amsterdame nuo 2020 metų bus draudžiamos visos organizuotos ekskursijos po Raudonųjų žibintų kvartalą – taip bus kovojama su masiniu turizmu, pranešė portalas „DutchNews“. „Organizuotos ekskursijos Raudonųjų žibintų kvartale bus visiškai uždraustos nuo 2020 metų sausio 1-osios. Be to, kitose istorinio centro dalyse turistų skaičius ekskursijų grupėse bus apribotas 15 žmonių“, – rašė portalas.

Romos valdžios pareigūnai planuoja sudaryti juodąjį sąrašą turistų, padariusių žalos miesto kultūros paminklams, ir neįsileisti jų į sostinę.  „Romos valdžia planuoja imtis virtinės priemonių prieš turistus, anksčiau baustus už vandalizmą. Pareigūnai nori gerokai padidinti baudas už žalą miesto kultūros paminklams ir sudaryti juodąjį sąrašą turistų, kuriems bus draudžiama įvažiuoti į Romą“, – rašoma pranešime.

Pastarąjį kartą Omanas per visą pasaulį nuskambėjo prieš nepilnus metus, kai 2018-ųjų balandžio 20-ąją sostinės Maskato viešbutyje buvo rastas didžėjaus Avicii kūnas be gyvybės ženklų. Bet ši žinia apie iš gyvenimo pasitraukti nusprendusią žvaigždę – tik informacinis atsitiktinumas. Pastaruoju metu kur kas akivaizdesnis pasaulio žiniasklaidos siekis pristatyti Omaną kaip kylančią tarptautinio turizmo žvaigždę.

Vienai kelionei skiriantis daugiau nei 100 eurų, o kelionės metu labiausiai ieškantis vandens telkinio, apžvalgos bokšto ar pažintinio tako. Tokios yra ryškiausios po šalį keliaujančio lietuvio charakteristikos. Jas atskleidė Turizmo departamento atliktas pirmasis tokio pobūdžio Vietinio turizmo tyrimas. „Vietiniai turistai sudaro pusę visos Lietuvos turizmo rinkos. Per pirmus devynis šių metų mėnesius po Lietuvą iš viso keliavo 2,6 mln. turistų – iš jų 1,4 mln. užsieniečių ir net 1,2 mln.

Rusijoje keli tūkstančiai turistų išvyko į Kiniją, o sugrįžti atgal jau nepavyko. Pasirodo, kad juos išsiuntusi turistinė bendrovė „Žemčužnaja reka“ prekiavo fiktyviais skrydžio lėktuvu bilietais. „Rusijos aviacija“ išsiaiškino, kodėl dalis rusų turistų priversti pratęsti savo atostogas Kinijoje. Į tropinį Haikou, kuriame oras šiuo metų laiku įšyla iki 30-ies laipsnių Celsijaus, nuvykę rusai iš kelionių bendrovės gavo el. bilieto lapą.

Kauno rajonas planuoja už 200 tūkst. eurų pirkti keleivinį laivą. Savivaldybė tikisi, kad laivas galėtų paskatinti turistus leistis į kelionę po Kauno rajono kurortines teritorijas, išsidėsčiusias skirtinguose Nemuno upės krantuose. Kaip nurodoma sprendimo projekte, šių ir praėjusių metų laivybos sezono metu keleivius Nemunu tarp Zapyškio ir Kulautuvos plukdė laivelis „Vytis“, tačiau jis yra vos 12-kos vietų ir gali perkelti tik šešis dviračius.

Penktadienį vėl atidaroma garsiausia Filipinų kurortinė Borakajaus sala, kurioje pusę metų buvo tvarkoma neriboto masinio turizmo aplinkai padaryta žala. Toliau išvardinsime kelias kitas gausiai turistų lankomas vietas, kurias saugoti ėmėsi vietos pareigūnai. Balis, Indonezija Šios kurortinės, daugiausiai atvykėlių sulaukiančios Indonezijos salos pareigūnai pernai paskelbė „neprarastąją padėtį dėl šiukšlių“, kai palmių apsuptą Kutos paplūdimį užtvindė šiukšlių kalnai.

Tarptautinė kelionių organizatorė „TUI Group“ žengia į Baltijos šalis, praneša naujienų portalas 15 min.lt. Turizmo departamentas informacijos apie įmonės plėtrą kol kas neturi. Portalo teigimu, bendrovė netrukus turi paskelbti apie veiklos pradžią Latvijoje ir turi plėtros planų Lietuvoje, tačiau kol kas platesnių komentarų neteikia. Turizmo departamento atstovė spaudai Gerda Butkuvienė BNS teigė, jog „TUI Group“ kol kas nesikreipė dėl kelionių organizavimo Lietuvoje leidimų.

Ketvirtadienį duodamas startas naujam turizmo projektui „Surink Lietuvą“. Jis skatins gyventojus keliauti po savo šalį. Projekte dalyvauja visos 60 šalies savivaldybių. Jo tikslas kiekviename aplankytame krašte įsigyti to krašto formos magnetuką, o surinkus visas 60 dalių, sujungti jas į vieną visumą – Lietuvos žemėlapį. Šį projektą inicijavo Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centras, pranešė Turizmo departamentas. Žemėlapio kūrimas užtruko devynis mėnesius.

Vilniuje šiandien įsigalioja vadinamoji turisto rinkliava. Skaičiuojama, kad dėl to miesto biudžetas pasipildys apie 2 mln. eurų per metus. Turistams atvykusiems į Vilnių iki liepos 1 dienos, šis mokestis dar nebus taikomas. Rinkliava įsigalios visiems svečiams, kurie įsiregistruos Vilniaus apgyvendinimo įstaigoje nuo liepos 1 d. 12.00 val. Vilniaus turisto rinkliavos dydis – 1 euras už vieną nakvynę.

Neringos savivaldybėje Taryba pranešė apsisprendusi dėl įvažiavimo į kurortą rinkliavos padidinimo. Mokestis didėtų turistiniams autobusams. Vietoje dabar esančių 45 eurų, tektų mokėti 60 ar 70 eurų. Pagrindinis valdžios argumentas, kodėl keliamas mokestis - „viskas brangsta“. Nuo kitos savaitės autobusai, turintys daugiau kaip 30 vietų, vasaros sezonu mokės brangiau už įvažiavimą į Neringą, pranešė savivaldybė.

Užsienio kelionės šiais laikais – ne naujiena. Dažnas yra buvęs ir šen, ir ten. Užuot mėgavusis karšta svetimų kraštų saule, šįmet vertėtų pakeliauti po savo kraštą. Juolab, kad ir proga neeilinė – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui daugelis rajonų yra paruošę įdomių programų. O ypač – vilkaviškiečiai. Daugelio nuomone, valstybės atkūrimo šimtmetį reikėjo pradėti švęsti ne kur kitur, o Vilkaviškio rajone, kur gimė Vincas Kudirka ir Jonas Basanavičius.

Trečiąją birželio savaitę Klaipėdos uoste apsilankys 7 kruiziniai laivai. Tarp jų ir šio sezono didžiausias - „Queen Elizabeth” (293,84). Amerikiečių kompanijai priklausančiu laineriu atplaukė 1996 turistai. Pastarųjų itin laukia vietos verslininkai. Tiesa, dažnas linkęs pasipelnyti iš užsieniečių.  Kruizinio lainerio „Queen Elizabeth” keliautojų dauguma iš Jungtinės karalystės, Kanados, Australijos ir Jungtinių Amerikos valstijų.

Lietuviai kelionėse išleidžia vis daugiau pinigų, nors kelionės trukmė būna ir trumpesnė.  Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos pirmąjį šių metų ketvirtį ten išleido 186,5 mln. eurų – 10,7 proc. daugiau pernai sausį-kovą. O po Lietuvą su viena ir daugiau nakvynių keliavę vietiniai turistai šiemet išleido 31,4 mln. eurų, arba 6,7 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį, pranešė Statistikos departamentas.

Nuo kito mėnesio Vilniuje įsigalioja miesto tarybos sprendimas dėl turisto rinkliavos. Tikinama, kad nuo liepos 1-osios sostinėje apsistojusių turistų sumokama rinkliava padės miestui gerinti turizmo infrastruktūrą ir stiprinti Vilniaus tarptautinį konkurencingumą. Vilniaus turisto rinkliavos dydis – 1 euras už vieną nakvynę. Rinkliavos mokėti nereikės nepilnamečiams bei neįgaliesiems. Iki kitų metų išimtis taikoma didesnėms keliautojų grupėms.

Turistų skaičiaus augimas Vilniuje nepraranda pagreičio. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Vilnius sulaukė 7,5 proc. daugiau svečių nei pernai šiuo laikotarpiu. Daugiausiai – virš 40 proc. – išaugo keliautojų srautas iš Vokietijos. Statistikos departamento paskelbtais apgyvendinimo paslaugų statistikos duomenimis, 2018 m. pirmąjį ketvirtį Vilniuje apsistojo 209,5 tūkstančio svečių, kurie čia praleido 389,5 tūkstančius naktų.

 Šį turistinį sezoną stabdomas Aukštaitijos siaurojo geležinkelio vienintelis reguliarusis reisas iš Anykščių į Rubikius ir atgal, šeštadienį paskelbė dienraštis „Lietuvos žinios“. Viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ laikinasis vadovas Vismantas Užalinskas sakė, jog keliauti šiuo 12 kilometrų maršrutu tapo pavojinga gyvybei, nes dviejose vietose nuslinko geležinkelio pylimas, todėl juo riedantis traukinys gali nugarmėti žemyn.

Valstybinis turizmo departamentas įspėjo, kad Italijoje registruota bendrovė „PeopleFly“, nuotoliniu būdu siūlanti įsigyti skrydžio bilietus iš Lietuvos į Italiją ir iš Italijos į Lietuvą ir skrydžio vežėju nurodydama Lietuvos Respublikoje registruotą oro vežėją UAB „Get Jet Airlines“, vykdo neteisėtą veiklą ir klaidina vartotojus.

Kaip rodo pastarųjų metų statistika, nuo balandžio mėnesio Lietuvoje prasideda aktyvus turizmo sezonas. Pernai turistų srautų į Lietuvą augimas nesulėtėjo, o užsienio turistų išlaidos Lietuvoje siekė 1,40 mlrd. EUR. Penkios užsienio šalys išsiskyrė didesniu nei 10 proc. augimu. Tad kokius turistus pernai labiausiai sudomino mūsų šalis? Daugiausia - net 33,4 proc. - pagausėjo turistų iš Kinijos. Viso 2017 m. po Lietuvą bent su viena nakvyne keliavo 16 tūkst. kinų.

 Ūkio ministerija nutarė panaikinti Valstybinį turizmo departamentą ir jį pakeisti nauja agentūra „Lithuania Travel“. Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sako, jog pagrindinis pertvarkos uždavinys – atskirti rinkodaros ir veiklos priežiūros funkcijas. „Turizmo paslaugų tiekėjų priežiūra bus konsoliduota su kitomis verslo priežiūros veiklomis ir toliau priklausys Ūkio ministerijos kompetencijai.

Populiariame Gruzijos kalnų slidinėjimo kurorte Gudauri liudininkai užfiksavo šiurpų incidentą, kuomet sulūžus vienam iš keltuvų, slidininkai buvo priversti šokti iš dideliu greičiu besileidžiančių sėdynių, o tie, kuriems tai nepavyko – trenkėsi į susidariusią sankaupą. Nelaimės metu keltuvo trosai, turėję užkelti turistus į kalno viršūnę, staiga pradėjo tempti juos žemyn. Maža to, greitis išaugo dvigumai.

Šis žemėlapį sudarė atsižvelgiant į kiekvienos šalies turistų lankomumą ir atsiliepimus. Turistus galima suskirstyti į kelias kategorijas, ne tik pagal pomėgius, bet ir pagal mėgstamus kelionių tipus, rašo indy100.com. Vieni yra užkietėję nuotykių ieškotojai, einantys tik savo keliais, nemėgstantys jokių turistų lankomų objektų, kiti – kaip tik mėgaujasi jau sudarytais maršrutais. Bet kuriuo atveju šis didžiulis žemėlapis gali padėti pasirinkti šalį pagal tai, ką norite pamatyti.

Malaizijos Langkavio saloje sugedus lynų keliui nuo kalno negalėjo nusileisti šimtai turistų, o dar kelios dešimtys žmonių sutemus kelias valandas buvo įstrigę keltuvo kabinose, pirmadienį pranešė pareigūnai. Dėl gedimo per tūkstantis turistų ir daugybė keltuvą prižiūrinčių darbuotojų sekmadienį įstrigo ant medžiais apaugusio kalno, nurodė pareigūnai Tuo metu, kai įvyko incidentas, keltuvo kabinose buvo beveik 90 žmonių. 700 metrų aukščio Mančinčango kalnas yra antra aukščiausia salos viršūnė.

Turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos informuoja, kad iki sausio 29 d. 17 val. nesulaukęs oficialių duomenų, reikalingų patikrinti, ar įmonės draudimo suma yra pakankama, naikina kelionių organizatoriaus „Travelonline Baltics“ pažymėjimo galiojimą. Įmonės vadovė E. L. ir akcininkas P. J. 5 metus nebegalės verstis kelionių organizavimu.

Penktadienį Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasideda tris dienas truksianti tarptautinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur“. Šių metų parodos tema – „Keliauk kitaip!“, o svarbiausias jos akcentas – šimtmetį švenčianti Lietuva. Paroda skatins atrasti ir tradicinių, ir naujų kelionių pasiūlymų, maršrutų bei paslaugų. „Nišinis turizmas nuolat auga ne tik Lietuvoje, bet ir globalioje turizmo rinkoje.

Lietuva tarp trijų Baltijos valstybių pernai pritraukė daugiausiai turistų, tačiau sparčiausias jų augimas fiksuotas Latvijoje, skelbia Eurostatas. Vietos ir užsienio turistai, preliminariais duomenimis, Lietuvos viešbučiuose per 2017 metus praleido 7,2 mln. naktų – 3,3 proc. daugiau nei 2016 metais, rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Vien užsienio svečių nakvynių skaičius per metus padidėjo 3,9 proc. iki 3,4 mln., vietos turistų – 2,8 proc. iki 3,8 milijono.

Turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, negaudamas oficialių duomenų, reikalingų patikrinti, ar įmonės draudimo suma yra pakankama, ir nutrūkus bendravimui su „Travelonline Baltics“ vadove Egle Lenkovičiene ir akcininku Pauliumi Jasaičiu, perduoda visą surinktą informaciją teisėsaugai.

Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija paskelbė naują 10 labiausiai turistų pamėgtų pasaulio valstybių sąrašą. „Tourism Highlights 2017 Edition“ reitinge pirmoji vieta atiteko Prancūzijai (2016 metais sulaukta 82,6 mln. turistų), o po jos seka JAV ir Ispanija (po 75,6 mln.). Palyginti su ankstesniais metais, turistų srautas į Ispaniją išaugo 10,3 proc., o į JAV – sumenko 2,4 procento. Į šį sąrašą taip pat pateko Kinija (59,3 mln.), Italija (50,7 mln.), Didžioji Britanija (35,8 mln.

Nors pastaraisiais metais Amsterdame duris užvėrė kone trečdalis miesto viešnamių ir pradėtos uždarinėti kavinės, kuriose galima rūkyti marihuaną, nusikratyti vakarėlių ir sekso sostinės etiketės šiam miestui išties sunku. Net ir ėmusis šių drastiškų priemonių, turistų srautas į Amsterdamą per ketverius metus išaugo dvigubai. Pernai Nyderlandų sostinę, kurioje mažiau nei milijonas gyventojų, aplankė net šeši milijonai turistų. Vietos gyventojams atvykėliai jau lenda per gerklę.

 Vilniuje įvedamas vadinamasis „pagalvės“ mokestis – euro dydžio turizmo rinkliava bus pradėta rinkti iš miesto svečių nuo kitų metų liepos. Už sprendimą ketvirtadienį balsavo 32, prieš – 1, susilaikė keturi sostinės politikai. Nuo šios kadencijos savivaldybės tarybos darbo pradžios socialdemokratų inicijuotą mokestį buvo siekiama įvesti jau dukart, tačiau abu kartus pasiūlymas nesulaukė politinio palaikymo.