Donaldas Trumpas

Rusija vėl bando grasinti Baltijos šalims ir Lenkijai. Kremliaus užsienio žvalgybos vadovas kalba, kad krizę regione kelia ne kariaujantis Kremlius, o Lietuva ir kaimyninės šalys. Jis net pagrasino, kad jeigu jaus agresiją iš NATO, pirmiausia smogs Baltijos šalims ir Lenkijai. Pas Aleksandrą Lukašenką atvykęs Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadas Sergejus Naryškinas pažėrė skambių frazių apie Vakarus. Jis pareiškė, kad Baltijos šalys ir Lenkija žvangina ginklais ir taip kelia krizę regione.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar metams pratęsė draudimą į JAV uostus priimti laivus, plaukiojančius su Rusijos vėliava ar kitaip susijusius su Rusijos Federacija. Tai nurodyta dokumente, esančiame JAV federaliniame registre, rašoma „Unian“.    Pažymima, kad draudimas taikomas visų su Rusija susijusių laivų švartavimuisi ir judėjimui į JAV uostus.

JAV viceprezidentas JD Vance‘as su šeima balandžio 18-24 dienomis ketina lankytis Italijoje ir Indijoje. Apie tai trečiadienį paskelbė Baltieji rūmai. „Viceprezidentas su valstybių lyderiais aptars bendrus ekonomikos ir geopolitikos prioritetus“, – teigiama Baltųjų rūmų pranešime. Romoje JD Vance‘as susitiks su Italijos premjere Giorgia Meloni po to, kai pastaroji ketvirtadienį apsilankys Vašingtone.

Kinija nori bendrauti su Europos Sąjunga kaip su partnere, o ne kaip su varžove, pareiškė jos ambasadorius Ispanijoje, atsižvelgdamas į besikeičiančią geopolitiką ir naują Vašingtono prekybos politiką, kurią jis pavadino vienašališku ekonominiu piktnaudžiavimu, rašoma „Reuters“. Yao Jingas teigė, kad 2019 m. ES strategija, kurioje Kinija apibrėžiama kaip „bendradarbiavimo partnerė, ekonominė konkurentė ir sisteminė varžovė“, neturi prasmės, nes abi pusės pasisako už atviras rinkas ir taisy...

Aštrėjant prekybos ginčui tarp JAV ir Kinijos, aukso kaina trečiadienį vėl pasiekė rekordą ir pirmą kartą viršijo 3 300 dolerių ribą. Rytinėje prekyboje ji pakilo iki 3 317 dolerių už Trojos unciją (apie 31,1 gramo). Tai naujas rekordas. Vėliau tauriojo metalo kaina smuktelėjo iki 3 305 dolerių. Tačiau ir tai yra maždaug 74 doleriais ar 2,3 proc. daugiau nei prieš tai.

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad padarė pažangą ilgą laiką vykstančiose sudėtingose derybose su Vašingtonu dėl naudingųjų iškasenų sandorio. Ukraina ir Jungtinės Valstijos jau planavo pasirašyti susitarimą dėl strategiškai svarbių Ukrainos naudingųjų iškasenų gavybos, tačiau pastangas sudaryti šį sandorį laikinai sužlugdė JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ginčas.

Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas trečiadienį teigė, jog jo valstija pateiks ieškinį, kuriame ginčys prezidento Donaldo Trumpo įgaliojimus įvesti plataus masto muitus, dėl kurių prasidėjo pasaulinis prekybos karas. Ieškinyje bus teigiama, kad D. Trumpo naudojimasis Tarptautiniu nepaprastųjų ekonominių galių įstatymu siekiant įvesti muitus Meksikai, Kanadai ir Kinijai arba 10 proc. tarifą visam importui yra neteisėtas.

JAV radikaliai mažina savo dalyvavimą kitose šalyse, rašoma „The New York Times“. Valstybės departamentas ne tik mažina humanitarinės, ekonominės, karinės pagalbos ir pilietinės visuomenės rėmimo apimtis, bet ir nori konsoliduoti diplomatines institucijas, mažindamas savo buvimą beveik visuose žemynuose, bet pirmiausia Europoje.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį išvyko į Paryžių, kur vyks derybos dėl daugiau kaip trejus metus trunkančios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą nutraukimo, pranešė jo biuras.  JAV valstybės departamento pranešime teigiama, kad kartu su M. Rubio Prancūzijos sostinėje lankysis JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį tęsė kritiką Harvardo universitetui, kurio federaliniam finansavimui ir atleidimui nuo mokesčių yra pagrasinęs po to, kai institucija atsisakė pasiduoti plataus masto vyriausybinei priežiūrai. Harvardas išsiskiria savo pasipriešinimu D. Trumpo bandymams įvesti plataus masto vyriausybinę priežiūrą, nors keletas kitų universitetų pasidavė intensyviam Baltųjų rūmų spaudimui.

Prezidento Gitano Nausėdos siūlymas valstybės kontrolės vadove paskirti jo dabartinę patarėją Ireną Segalovičienę sukėlė opozicijos pyktį. Anksčiau į Lietuvos banko valdybą buvo paskirtas Nausėdos patarėju dirbęs Simonas Krėpšta. Iš prezidentūros į Ryšių reguliavimo tarnybą kelius atrado Jūratė Šovienė ir Darius Kuliešius, Kęstutis Budrys tapo užsienio reikalų ministru. Tai, ką daro Nausėda, nėra nauja praktika. Panašiai buvo ir su Dalios Grybauskaitės komanda.

Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas Marcinas Mastalerekas pareiškė, kad Lenkija veda derybas dėl galimo JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito. „Donaldas Trumpas teigė, jog pirmojo vizito, kaip ir pirmosios kadencijos metu, vyks į Saudo Arabiją, ir, kaip ir per pirmą kadenciją, tai įvyks gegužės viduryje“, – dešiniosios pakraipos televizijai „TV Republika“ antradienio vakarą teigė M. Mastalerekas.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi padaryti viską, kas priklauso nuo jos galių, kad padėtų rasti diplomatinį Jungtinių Valstijų ir Irano nesutarimų dėl Teherano branduolinės programos sprendimą.

Praėjusį savaitgalį pėsčiųjų perėjos Kalifornijos Silicio slėnyje „prabilo“ JAV prezidento Donaldo Trumpo ir technologijų milijardierių Marko Zuckerbergo bei Elono Musko balsais, juos pašiepdamos. Vaizdo įrašai su šia kompiuterinių įsilaužėlių išdaiga netruko paplisti internete.

Jei 1000 JAV dolerių (apie 879,3 eurų) už naują „iPhone“ jau atrodė brangu, vartotojai turėtų pasiruošti dar didesniam šokui, kurį jie patirs vėliau šiais metais. Manoma, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatyti muitai užsienio prekėms, ypač iš Kinijos, padidins kasdienių technologijų produktų – nuo „iPhone“ iki nešiojamųjų kompiuterių, automobilių ir net mažesnių prietaisų, tokių kaip ausinės ir kompiuterio pelės – kainas, rašoma CNN.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui sukėlus rinkų bangavimą, investuotojas, „Nexture Ventures“ fondo vadovas Ilja Laursas sako, kad D. Trumpo pasirinktas kelias staigiai didinti ir mažinti muitus yra būdingas aukšto lygio manipuliacijoms.

 Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi trečiadienį teigė, jog Teheranas neatsisakys urano sodrinimo, kaip branduolinės programos dalies, JAV ypatingajam pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui pareiškus tokį reikalavimą. „Irano sodrinimas yra realus, priimtas reikalas. Mes pasiruošę kurti pasitikėjimą, atsakant į galimus nuogąstavimus, tačiau sodrinimo klausimas yra neginčijamas“, – po kabineto susitikimo reporteriams teigė A. Araghchi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad Kinija turi sėsti prie derybų stalo dėl prekybos klausimų, antradienį pranešė Baltieji rūmai, kai JAV prezidentas apkaltino Pekiną „išsižadėjus“ susitarimo dėl orlaivių „Boeing“.  „Kamuolys yra Kinijos rankose. Kinija turi sudaryti su mumis sandorį. Mes neturime sudaryti sandorio su jais“, – sakoma D. Trumpo pareiškime, kurį perskaitė spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Pasaulinė prekyba tampa vis mažiau prognozuojama – ją formuoja nebe tik ekonominiai dėsniai, o didžiųjų valstybių politiniai sprendimai ir galios žaidimai. JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbti, galima sakyti, kosminiai muitai importui iš Kinijos – tai ne tik bandymas apsaugoti vidaus rinką. Tai strateginė deklaracija, kad pasaulio ekonomika vėl grįžta į derybinių karų ir nacionalinių interesų erą, kurioje rinka tampa įrankiu žaisti įvairius tiek politinius, tiek ekonominius žaidimus.

JAV aviacijos milžinė „Boeing“, neseniai išgyvenusi skausmingą darbo santykių ginčą ir kokybės kontrolės krizę, pateko į stiprėjančio Vašingtono ir Pekino prekybos konflikto sukūrį. Didžiausia JAV eksportuotoja „Boeing“ atsidūrė kryžminėje ugnyje po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pakėlė importo muitus Kinijos produkcijai iki 145 proc., išprovokuodamas atsakomuosius Pekino 125 proc. muitus amerikietiškiems gaminiams.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir specialusis Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas šią savaitę turėtų vykti į Paryžių, rašo „Politico“. Anot leidinio, tai patvirtino du šaltiniai, susipažinę su kelionės planais. S. Witkoffas susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, o M. Rubio kalbėsis su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu-Noëliu Barrot. Anot šaltinių, vėliau M. Rubio vyks į Afriką.

Kinija trečiadienį pranešė paskyrusi naują prekybos atstovą, antrajai pagal dydį pasaulio ekonomikai mėginant atremti visuotinių JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų importo muitų bangą, sukėlusią sumaištį pasaulio rinkose. Li Chenggangas tapo atstovu tarptautinėse prekybos derybose ir prekybos viceministru, savo svetainėje paskelbtame pranešime paaiškino Pekino žmogiškųjų išteklių ministerija.

Naftos kainai tarptautinėje rinkoje kritus žemiausiai per daugiau nei ketverius metus, tai atsiliepia ir Lietuvos gyventojams – degalai pinga, tačiau BNS kalbinti ekspertai bei rinkos stebėtojai sako, kad prognozuoti, kaip skaičiai toliau keisis degalinių švieslentėse – sudėtinga. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas teigė, kad gyventojai jau dabar gali pajausti sumažėjusios naftos kainos poveikį. „Pajus ir dabar jau jaučia.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Ukrainos prisijungimas prie Aljanso yra neišvengiamas, tačiau tai nebus taikos susitarimo su Rusija elementas. Apie tai jis kalbėjo „We-Ukraine“, rašo „Kanal 24“. „Ukrainos kelias į NATO yra negrįžtamas. Toks buvo Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatas, ir niekas nepasikeitė. Kai sakėme, kad Ukraina vieną dieną taps NATO nare, niekada nežadėjome, kad tai bus taikos susitarimo dalis“, – pabrėžia jis.

Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas pirmą kartą nuo kadencijos pabaigos sukritikavo Donaldą Trumpą, rašo CNN. Antradienį jis dalyvavo Neįgaliųjų gynėjų, patarėjų ir atstovų konferencijoje.

JAV valstybės departamentas patvirtino, kad valstybės sekretorius Marco Rubio ir JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas nuo trečiadienio iki penktadienio lankysis Prancūzijos sostinėje Paryžiuje, kur susitiks su Prancūzijos prezidentu ir dalyvaus derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

 Kinija trečiadienį paskelbė, kad jos ekonomika pirmąjį ketvirtį išaugo daugiau nei prognozuota – net 5,4 proc., eksportuotojams skubant parduoti daugiau prekių, kol bus paskelbti nauji JAV muitai. Pekinas ir Vašingtonas surėmė ietis itin dinamiškoje ir rizikingoje prekybos kovoje, JAV prezidentui Donaldui Trumpui įvedus muito tarifų viso pasaulio šalims ir ypač iš Kinijos įvežamoms prekėms.

Saldusis šv. Velykų stalas šiemet bus brangesnis nei pernai. Daugiau mokėsime ir už šakočius, ir už kitus gardėsius, nes per metus pastebimai pabrango pagrindiniai skanumynų ingredientai – aliejus išbrango net 40 procentų, įkandin didėjo ir sviesto bei kiaušinių kaina. Tiesa, ekonomistai mano, kad maisto brangimas Lietuvoje jau išsikvėpė, nes apklausos rodo mažėjantį vartotojų pasitikėjimą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Manoma, kad JAV Valstybės departamentas pasiūlys beprecedentiškai mažinti Vašingtono diplomatinės veiklos mastą, nutraukiant programas ir uždarant ambasadas visame pasaulyje, kad biudžetas būtų nurėžtas beveik 50 proc., antradienį pranešė kelios žiniasklaidos priemonės.

Vietoj universitetų – kareivinės, vietoj svajonių – automatas ir mirtis. Rusija pradeda pavasarinį šaukimą į kariuomenę ir iki liepos vidurio planuoja surinkti dar 160 tūkst. jaunuolių ir padidinti savo okupacinę armiją iki pusantro milijono. Taigi ji pagal dydį nusileistų tik Kinijai. Europa bando pažaboti šią lyg ant mielių augančią kariauną, skirdama Ukrainai 23 milijardų eurų paramos paketą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kinija pasitraukė iš didelio sandorio dėl orlaivių „Boeing“, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas po to, kai žiniasklaida pranešė, kad Pekinas oro bendrovėms nurodė nebepriimti pristatomų JAV aviacijos milžinės lėktuvų. „Įdomu, kad jie ką tik išsižadėjo didelio „Boeing“ sandorio, sakydami, kad „neperims“ lėktuvų, kuriuos visiškai įsipareigota pristatyti“, – antradienį parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“, turėdamas omenyje Kiniją.

Federalinė teisėja pirmadienį neleido JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai skubiai panaikinti šimtų tūkstančių imigrantų iš Venesuelos, Kubos, Nikaragvos ir Haičio teisinį statusą. Bostono apygardos teisėjos Indiros Talwani sprendimas yra naujausias įsakymas, nukreiptas prieš skubų D. Trumpo siekį vykdyti masines deportacijas, ypač prieš lotynų amerikiečius. Kovą administracija pareiškė, kad imasi panaikinti teisinį statusą maždaug 532 tūkst.

Irano aukščiausiasis lyderis antradienį paragino šalies politinį elitą nedaryti skubotų išvadų neseniai atnaujintose branduolinėse derybose su JAV. „Derybos turėtų būti vertinamos objektyviai ir nereikėtų iš anksto nusiteikti pernelyg optimistiškai arba pernelyg pesimistiškai“, – pranešime, kuris buvo paskelbtas jo oficialioje internetinėje svetainėje, įspėjo ajatola Ali Khamenei.

Elitiniam JAV Harvardo universitetui pirmadienį buvo įšaldytas 2,2 mlrd. dolerių (1,93 mlrd. eurų) federalinis finansavimas, kai jis atmetė daugybę reikalavimų, kuriais, Baltųjų rūmų teigimu, siekiama kovoti su antisemitizmu universitetų miesteliuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė NATO generaliniam sekretoriui Markui Rutte, kad po to, kai per pastarojo meto Rusijos raketų smūgius žuvo dešimtys civilių, Ukrainai skubiai reikia oro gynybos sistemų. „Absoliučiai visi mato, kaip labai Ukrainai reikia oro gynybos sistemų ir raketų. Šiandien daug apie tai kalbėjome“, – per vizitą Pietų Ukrainos Odesos mieste Aljanso vadovui sakė V. Zelenskis.

NATO vadovas Markas Rutte antradienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos nutraukti ugnį ir ilgalaikę taiką Ukrainoje nesiklosto lengvai. Jis taip pat pasmerkė ir piktinančiu pavadino Rusijos „siaubingą atakų modelį“ prieš Ukrainos civilius. „Šios diskusijos nėra lengvos, ypač po šio siaubingo smurto. Tačiau mes visi palaikome prezidento Trumpo pastangas siekti taikos“, –  apie JAV vadovaujamas derybas kalbėjo netikėtai Odesos uostamiestyje apsilankęs M. Rutte.

Rusijos užsienio žvalgybos vadas Sergejus Naryškinas įvardijo kelias sąlygas, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje. Kyjivas, pavyzdžiui, turi atsisakyti narystės NATO bei Maskvos aneksuotų teritorijų, sakė S. Naryškinas, kuriuo remiasi agentūra TASS.

Jungtinės Valstijos antradienį pasiuntė tolimojo nuotolio bombonešius B-1B praskristi virš Korėjos pusiasalio per karines pratybas su Pietų Korėja.  Šie manevrai vyksta po to, kai Įtakingoji Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong Uno sesuo pažadėjo pasipriešinti JAV siekiui likviduoti Šiaurės Korėjos branduolinę programą.  Bombonešių ir kitų galingų karinių priemonių dislokavimas visuomet išprovokuoja Šiaurės Korėjos įtūžį. Į juos šalis atsako raketų bandymais ir ugninga retorika.

 Į valstybės kontrolierės poziciją pretenduojanti prezidento patarėja Irena Segalovičienė tikina nematanti poreikio „atšalti“ nuo šiuo metu einamų pareigų. Anot jos, šalies vadovo Gitano Nausėdos įvestą „atšalimo“ sąvoką galima taikyti tuomet, kai asmuo tiesiogiai priima sprendimus dėl įstaigos, į kurios postą kandidatuoja.

Šį mėnesį Donaldo Trumpo pradėtas audringas tarifų karas temdė nuotaikas antradienį verslo atstovams renkantis į prekybos parodą pietų Kinijoje, dešimtmečius garsėjančioje kaip pagrindinis eksporto į Jungtines Valstijas centras. Pekinas ir Vašingtonas įsitraukė į rizikingą greito tempo politinį žaidimą nuo tada, kai JAV prezidentas pradėjo tarifų ataką, visų pirma nukreiptą prieš Kinijos importą. Šiuo metu JAV muitai Kinijai siekia 145 proc., o Pekino atsakomieji muitai – 125 proc.

Pastaruoju metu pasaulio dėmesio centre atsidūrus Vašingtono bandymams pasiekti taiką Ukrainoje, Baltijos šalių gyventojai JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir su juo naujoje administracijoje dirbantį „Tesla“ vadovą Eloną Muską linkę vertinti neigiamai.

Seimo narių klausimų dėl politinio neutralumo susilaukusi prezidento Gitano Nausėdos teikiama kandidatė į valstybės kontrolierius Irena Segalovičienė teigia, jog Valstybės kontrolės nepriklausomumą saugo įstatymai. „Valstybės kontrolė yra nepriklausoma institucija ir jos nepriklausomumą saugo įstatymai ir teisės aktai.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as pasveikino savo šalies transatlantines sąjungas, apie šiuos santykius kalbėdamas labiau teigiamu tonu, tačiau duodamas interviu paragino Europos valstybes rodyti didesnį savarankiškumą. „Myliu Europą... Myliu europiečius“, – pirmadienį duodamas interviu naujienų portalui „UnHerd“ kalbėjo J. D. Vance‘as, Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos atžvilgiu pažerdamas neįprastai palankių komentarų.

JAV viceprezidentas JD Vance‘as pareiškė, kad norėdamos užbaigti karą Ukrainoje, JAV turi suprasti tiek Rusijos, tiek Ukrainos strategines raudonąsias linijas, rašo „Newsweek“. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prielaidą, kad JAV stoja į Maskvos pusę, jis pavadino „absurdiška“. V. Zelenskis „CBS News“ anksčiau sakė, kad, jo nuomone, JAV yra labiau įsigilinusi į Rusijos poziciją ir teigė, kad JD Vance‘as bando teisinti Vladimiro Putino veiksmus, o Ukrainą mato kaip agresorę.

Kitas branduolinių derybų tarp Irano ir JAV ratas, Teherano duomenimis, šeštadienį vėl vyks Omane. Tai pranešė valstybinė naujienų agentūra „Irna“, remdamasi Irano užsienio reikalų ministerijos atstovu. Amerikiečių žiniasklaidoje iki šiol buvo teigiama, kad pokalbiai tikriausiai bus pratęsti Romoje. JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino tik datą.

Pasigirdus svarstymams apie būtinybę normalizuoti santykius su Kinija, ekspremjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad ryšius sugadino ne Lietuva, o Pekinas. Todėl, pasak jos, šiuo klausimu kamuolys yra Kinijos rankose. „Diplomatinius santykius pažemino Kinijos pusė, jeigu Kinijos pusė apsigalvotų tą sprendimą pakeisti – aš nemanau, kad būtų kažkokia didelė problema Lietuvoje tą klausimą persvarstyti.

Vyriausybei vadovaujantis Gintautas Paluckas sako, kad socialdemokratai palaikys teikiamą šalies vadovo patarėjos Irenos Segalovičienės kandidatūrą į Valstybės kontrolės vadovės postą. „(Socialdemokratai – ELTA) palaikys“, – antradienį Seime žurnalistams tvirtino G. Paluckas. Ministras pirmininkas pakartojo neabejojantis dabartinės prezidento Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos kompetencijomis eiti valstybės kontrolierės pareigas.

Pokario pasaulio tvarkos ekonominiai, kariniai ir filosofiniai ramsčiai sugriuvo. Tačiau pro dūmus, kylančius virš griuvėsių, vis dar matyti geopolitinis imperatyvas: konkuruoti arba nusileisti. Taip yra abiejose Atlanto pusėse, nors interpretacijos labai skiriasi. Žvelgiant iš Jungtinių Valstijų, subsidijuojamos hegemonijos era baigėsi. Amerikos mokesčių mokėtojai daugiau nebepatirs išlaidų ir rizikos ginti nedėkingus, veltėdžiaujančius sąjungininkus.

Donaldo Trumpo administracija galvoja paprašyti Kongreso beveik perpus sumažinti JAV Valstybės departamento ir JAV Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) biudžetus, toliau siekdama smarkiai apkarpyti vyriausybės išlaidas, rodo naujienų portalo „Politico“ gautas dokumentas. Pagal pasiūlymą 2026 fiskaliniams metams Valstybės departamentui ir USAID būtų skirta 28,4 mlrd. dolerių (25 mlrd. eurų), nors 2025 fiskalinių metų biudžete jiems numatyta 54,4 mlrd. dolerių (47,8 mlrd.