Donaldas Trumpas

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atmetė kaltinimus, kad neišnaudoja visų diplomatinių priemonių Ukrainos karui nutraukti. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas supranta „tik jėgos kalbą“, sakė jis antradienį Bundestage kalbėdamas prieš NATO ir ES viršūnių susitikimus šią savaitę. V. Putinas esą nerodo jokio noro sudaryti taiką. „Todėl dirbti taikos labui dabar reiškia, kad reikia kalbėti šia kalba“, pabrėžė F. Merzas. F. Merzas: „Pripažinome, kad klydome.

JAV jau beveik penkis mėnesius neskelbė apie jokius naujus karinės pagalbos paketus Ukrainai, todėl Kyjivas priverstas ieškoti alternatyvių sprendimų. Tuo metu laikas nenumaldomai bėga, o Rusijos pajėgos lėtai artėja prie rytinės fronto linijos ir ruošiasi naujai vasaros puolimo bangai.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pasveikino, anot jos, istorinį NATO įsipareigojimą didinti gynybos išlaidas, sakydama, kad Europos gynybos pramonė „pagaliau pabudo“. „Gynybos Europa pagaliau pabudo. Rytoj viršūnių susitikime bus nustatyti išties istoriniai nauji NATO sąjungininkių išlaidų tikslai“, – teigė ji. Per NATO viršūnių susitikimą Hagoje, Nyderlanduose, sąjungininkės ketina susitarti per ateinantį dešimtmetį skirti 5 proc.

Prieš NATO viršūnių susitikimą Hagoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo nusiteikęs optimistiškai. „Kaip žinote, dabar vykstu į NATO, – sakė jis antradienį Vašingtone prieš išskrisdamas. – Manau, kad susitikimas bus sėkmingas“. Hagoje antradienio vakarą susirinks 32 NATO šalių lyderiai. Aljanso partnerės prieš viršūnių susitikimą susitarė iki 2035 m. bent 3,5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti gynybai ir 1,5 proc. – su gynyba susijusiai infrastruktūrai.

Britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį paskelbė, kad Jungtinė Karalystė (JK) yra įsipareigojusi gynybai skirti 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) pagal naują įsipareigojimą, kurį planuojama paskelbti per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą. Aljanso dviejų dienų susitikimo Hagoje išvakarėse paskelbtame pareiškime K. Starmeris pažymėjo, kad jo vyriausybė sieks šį įsipareigojimą įgyvendinti iki 2035 metų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, grįžęs į valdžią, savo inauguracinėje kalboje pažadėjo Amerikai naują „aukso amžių“. Tačiau nauji tyrimai atskleidė nerimą keliančią tendenciją: beveik 29 mln.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtų paliaubų, padėtis dėl Izraelio konflikto su Iranu išlieka nestabili. Izraelis ir Iranas anksčiau antradienį pritarė D. Trumpo pasiūlytam paliaubų planui, kuriuo siekiama užbaigti 12 dienų trunkantį karą Artimuosiuose Rytuose. Tačiau Iranas ir Izraelis ilgai netrukus apkaltino vienas kitą pažeidus ryte paskelbtas paliaubas, kurios turėjo įsigalioti 8 val. 30 min.

Vokietijos koncernui „Volkswagen“ priklausanti „Audi“ svarsto galimybę statyti naują gamyklą JAV, siekdama išvengti prezidento Donaldo Trumpo grasinimų papildomais muitais. Kaip rašo Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“, tai yra vienas iš kelių scenarijų, kuriuos šiuo metu vertina bendrovės vadovybė.   Pasak leidinio, realiausia vieta būtų pietinė JAV dalis. Numatoma, kad investicijos gali siekti iki 4 mlrd. eurų (apie 4,6 mlrd.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad NATO šalims padidinti savo gynybos išlaidas per ateinančius 10 metų iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) yra per ilgas laikotarpis. „Numatytas laikotarpis, per kiek laiko bus įgyvendinta, yra per ilgas. Mūsų ambicija per penkis metus padaryti, atrodė, jau buvo per ilga. Dabar numatyti 10 metų yra smarkiai per ilgas laikotarpis“, – antradienį žurnalistams Hagoje kalbėjo K. Budrys.

Kataro ministras pirmininkas įtikino Iraną sutikti su JAV pasiūlytomis paliaubomis su Izraeliu po to, kai Teheranas paleido raketų į amerikiečių karinę bazę netoli Dohos, antradienį pranešė apie derybas informuotas naujienų agentūros AFP šaltinis. „Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani (Mohamedas bin Abdulramanas Tanis) per pokalbį telefonu su Irano atstovais (...) įtikino Iraną sutikti su pasiūlymu“, – pranešė šaltinis agentūrai AFP.

Maskva antradienį prieš NATO viršūnių susitikimą pasmerkė Aljanso vykdomą „besaikį militarizavimą“. „Aljansas neabejotinai eina besaikio militarizavimo keliu. Europa eina besaikio militarizavimo keliu. Tokia yra mus supanti tikrovė“, – prieš prasidedant viršūnių susitikimui Hagoje žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. D. Trumpui reikia ne žodžių, o darbų Antradienį Hagoje (Nyderlandai) prasideda dviejų dienų trukmės NATO viršūnių susitikimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pirmadienio vakarą JAV laiku paskelbdamas apie paliaubas tarp Izraelio ir Irano, nustebino net kai kuriuos aukštus savo administracijos pareigūnus, rašo laikraštis „The New York Times“. Oficialiais Baltųjų rūmų duomenimis, tarpininkauti tarp Izraelio ir Irano padėjo Kataras, teigiama toliau. Neįvardytas Baltųjų rūmų pareigūnas laikraščiui sakė, kad „derybose dėl paliaubų vaidmenį vaidino“ Kataro emyras Tamimas bin Hamadas Al Thanis.

Irano aukščiausioji saugumo institucija antradienį pareiškė, kad šalies pajėgos „privertė“ Izraelį „vienašališkai“ nutraukti ugnį, ir pridūrė, kad jos ir toliau išlieka budrios, kad atsakytų į „bet kokį agresijos aktą“. Kalbėdama apie „dievišką dovaną“, Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba teigė, kad Irano veiksmai prieš Izraelį lėmė „pergalę ir triumfą, privertusius priešą gailėtis, pripažinti pralaimėjimą ir vienašališkai nutraukti savo agresiją“. Irano pajėgos „tebėra budrios, su pir...

Vakarų sąjungininkai Rusiją, Kiniją, Iraną ir Šiaurės Korėją laiko naująja autoritarinių valstybių ašimi, kuri vis labiau vienijasi ir remia viena kitą. Todėl Donaldo Trumpo sprendimas pulti Iraną gali išprovokuoti platesnio masto regioninį ar net pasaulinį karą. Tačiau daug kas priklausys nuo to, kaip reaguos Rusija ir Kinija – galingiausios Teherano sąjungininkės.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) planuoja susitikti trečiadienį Hagoje vykstančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose, naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango šaltinis Ukrainos prezidentūroje. „Komandos derina detales“, – AFP sakė šaltinis. Jis pridūrė, kad derybos planuojamos ankstyvą popietę Nyderlanduose ir jose daugiausia dėmesio bus skiriama sankcijoms Rusijai ir ginklų Kyjivui įsigijimui.

Po JAV smūgio Irano branduolinių ginklų objektams, emocijos pradeda slūgti. Vis dėlto operacija aiškiai parodė Vladimirui Putinui, kokia trapi yra Rusijos oro gynyba, rašo „The Telegraph“. Taigi JAV ataka sukrės Rusijos kariuomenės pamatus. JAV smūgis turėtų kelti paniką Rusijoje Izraelio naikintuvai jau kurį laiką laisvai skraido Irano oro erdvėje. Didžiulis JAV smūgis be jokių sunkumų pasiekė tikslą ir tiksliai atakavo taikinius.

Antradienį Hagoje (Nyderlandai) prasideda dviejų dienų trukmės NATO viršūnių susitikimas. Manoma, kad pagrindinė jo tema bus išlaidų gynybai didinimas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kurio reikalauja JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija. Kitos dvi svarbios susitikimo temos – karas Ukrainoje ir JAV įsitraukimas į Izraelio ir Irano konfliktą. Džordžtauno universiteto Saugumo studijų programos dėstytojos Saros Moller vertinimu, šis susitikimas bus kitoks, nei ankstesni.

Irano valstybinė žiniasklaida skelbia, kad ugnies nutraukimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas primetė Izraeliui po Teherano „sėkmingo“ karinio atsako į „JAV agresiją“, rašo „Sky news“. Primename, kad Iranas pirmadienį surengė ataką prieš JAV karinę bazę Katare, atsakydamas į Amerikos smūgius Irano branduoliniams objektams savaitgalį. Naktį Irano valstybinė televizija pranešė, kad D. Trumpas vėliau „maldaudamas“ paprašė ugnies nutraukimo. Pats D. Trumpas pateikia kitą įvykių versiją.

Izraelio kariuomenė antradienį pareiškė, kad naikina dėl konflikto su Iranu įvestus apribojimus viešiems susirinkimams, darbo vietoms ir švietimo įstaigoms po to, kai paliaubomis buvo pasiekta trapi 12 dienų trukusių kovų pabaiga.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda išvykstą į Hagoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame vienas iš pagrindinių Aljanso šalių tikslų yra susitarti dėl didesnio finansavimo gynybai. „Prezidentas NATO viršūnių susitikime akcentuos būtinybę gynybai skirti bent 5 proc. BVP, ir toliau stiprinti Baltijos jūros regiono saugumą bei užtikrinti nuolatinį NATO pajėgų dislokavimą Aljanso rytiniame flange.

Trijų Izraelio pareigūnų teigimu, Izraelis siekia greitai užbaigti savo operaciją Irane ir perdavė šią žinią Jungtinėms Valstijoms, tačiau daug kas priklauso nuo kito Irano žingsnio, rašo „Reuters“. Tuo tarpu kitų dviejų pareigūnų teigimu, Izraelio lyderiai bando parengti tikslią atsitraukimo strategiją, kuri užbaigtų kampaniją ir nutrauktų Irano raketų ir dronų atakas, siekiant išvengti nuolatinio apsikeitimo smūgiais.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad JAV smūgiai Iranui nėra teisėti, tačiau teigė, kad Prancūzija remia tikslą neleisti Teheranui kurti branduolinių ginklų. „Nors galime manyti, kad Irano branduolinių struktūrų neutralizavimas yra teisėtas, atsižvelgiant į mūsų bendrus tikslus (...), šie smūgiai nėra teisėti“, – sakė E. Macronas žurnalistams per vizitą Norvegijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį griežtai kritikavo buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pastabas, kuris socialiniuose tinkluose pareiškė, kad kelios šalys yra pasirengusios tiekti Iranui branduolines galvutes po JAV oro smūgių Irano branduoliniams objektams, rašo „The Economic Times“. „Truth Social“ socialiniame tinkle D. Trumpas parašė, kad žodis „branduolinis“ neturėtų būti vartojamas taip lengvabūdiškai.

Slovakijoje raginama pasirašyti peticiją ir atšaukti amerikiečio reperio Kanye Westo, kuris dar žinomas pseudonimu Ye, pasirodymą jų šalyje. Tokių žingsnių imtasi po to, kai gegužės 8 d. 48-erių metų atlikėjas išleido antisemitinę dainą pavadinimu „Heil Hitler“. Ši data sutapo su 80-osiomis nacistinės Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare metinėmis.

Po JAV smūgio Iranui, visoje Europoje – įskaitant ir Lietuvą – gali dar labiau šokti degalų kaina. Dėl pabrangusios naftos nuo konflikto pradžios Lietuvoje dyzelinas jau spėjo pabrangti 15, o benzinas 8 centais. Tiesa, tam, kad kainos dar labiau augtų, Iranas turi užblokuoti Hormūzo sąsiaurį. Šis scenarijus, pasak ekonomistų, kol kas mažai tikėtinas. Rinkos ekspertai akcentuoja, kad Europai daug labiau turi rūpėti ne naftos, o dujų kaina.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Irano atsakas po JAV smūgio jo branduolinei programai priklausys nuo padarytos žalos masto. Tarptautinė bendruomenė – nuo JAV iki Europos – nerimauja ir svarsto galimo konflikto eskalacijos riziką ir išlieka diplomatiškai atsargi, tikėdamasi išvengti plataus masto karo.

Donaldui Trumpui giriantis, kad sunaikino pagrindinius Irano branduolinius objektus, Izraelis dar kartą smogė didžiausiai urano sodrinimo gamyklai. O Maskvoje – Putino ir Irano užsienio reikalų ministro susitikimas. Rusijos diktatorius iraniečius dedasi palaikantis, bet karinės pagalbos nesiūlo. Taip pat TV3 Žiniose – po Irano grasinimų blokuoti Hormūzo sąsiaurį reaguoja finansų rinkos: šokinėja naftos, dujų, aukso kainos.

NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį pareiškė, kad Ispanija nėra atleista nuo gynybos išlaidų susitarimo. Anksčiau Madridas pareiškė, kad Ispanijai nereikės pasiekti pagrindinio Aljanso tikslo skirti gynybai penkis procentus savo bendrojo vidaus produkto (BVP).  „NATO nesuteikė išimčių ir NATO nėra žinoma apie šalutinius susitarimus“, – Aljanso viršūnių susitikimo Hagoje išvakarėse sakė M. Rutte.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį pabrėžė, kad Teheranui negali būti leista turėti branduolinio ginklo, Izraelio ir Irano kovoms tęsiantis jau 11 dieną. „Kalbant apie NATO poziciją dėl Irano branduolinės programos, sąjungininkai jau seniai sutarė, kad Iranas negali sukurti branduolinio ginklo“, – sakė M. Rutte prieš Hagoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Belgija pirmadienį sakė siekianti NATO maksimalaus lankstumo dėl didesnių išlaidų gynybai tikslo, dėl kurio turi būti galutinai susitarta viršūnių susitikime šią savaitę. Tokį pareiškimą Belgija paskelbė po to, kai Ispanija, kuri taip pat gynybai skiria nedaug, pareiškė išsikovojusi išimtį. Madridas sekmadienį tvirtino, kad jam nereikės pasiekti 5 proc. BVP išlaidų gynybai, kaip reikalauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

JAV jau daugiau nei du dešimtmečius viešai siekia neleisti Iranui įsigyti branduolinio ginklo, tačiau tyliai toleruoja Izraelio branduolinį arsenalą, kurio egzistavimą pastarasis ilgus metus neigė ir slėpė net nuo Vašingtono. Dabar, kai JAV prisijungė prie Izraelio karinio puolimo prieš Irano branduolinius objektus, šie dvigubi standartai vėl iškyla į paviršių – kartu su klausimu, ar tokia politika iš tiesų padeda užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui Artimuosiuose Rytuose.

Prieš Hagos viršūnių susitikimą Ispanijai tvirtinant, kad jis neprivalės didinti išlaidų gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, jog NATO paruoštame dokumente netaikomos išimtys jokioms valstybėms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atkreipė dėmesį į Rusijos veidmainiškumą: Maskva pasmerkė smūgius Iranui, tačiau pati be perstojo atakuoja Ukrainą.  „Po smūgių Irano branduolinei programai buvo daug triukšmo iš Maskovs – rusų vadovybė demonstratyviai smerkė „raketų ir bombų“ žingsnius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pirmadienį priėmęs Irano užsienio reikalų ministrą Abbasą Araghchi Maskvoje, smūgius Teheranui pavadino „neišprovokuota agresija“. „Tai visiškai neišprovokuota agresija prieš Iraną“, – sakė V. Putinas A. Araghchi, pavadinęs smūgius nepagrįstais.

Automobilių pramonė išgyvena vieną audringiausių savo etapų. „Bank of America“ (BofA) analitikas Johnas Murphy paskelbė penkias prognozes, kurios siunčia nerimo signalą visam sektoriui Pastaraisiais metais priimti sprendimai dėl investicijų į elektromobilius gali pasirodyti buvę strategiškai klaidingi. Rizika – milijardiniai nuostoliai.

Donaldo Trumpo nurodymu suduoti smūgiai savaitgalį branduoliniams objektams Irane buvo brutaliausias veiksmas per abi JAV prezidento kadencijas ir 46 metus besitęsiantį šalies konfliktą su Islamo Respublika. Sekmadienį D. Trumpas jau iškėlė režimo pakeitimo Irane galimybę, nors jo administracija anksčiau tikino, kad JAV to nesiekia.

Izraelis pirmadienį dar kartą atakavo Irano Fordo branduolinį kompleksą, rašo „Sky news“. Jam jau naktį iš šeštadienio į sekmadienį galingai smogė JAV pajėgos. „Qom provincijos krizių valdymo štabo atstovas naujienų agentūrai „Tasnim“ pranešė, kad Fordow buvo smogta dar kartą“, – rašoma pranešime. Izraelio žiniasklaida pranešė, kad karinės pajėgos atakavo prieigą prie branduolinės įrangos.

Tokiai mažai šaliai kaip Nyderlandai organizuoti NATO viršūnių susitikimą ir geriausiais laikais yra didelis iššūkis, o likus trims savaitėms iki renginio įvykęs vyriausybės žlugimas padėties tikrai nepataisė. Haga – įprastai ramus pajūrio miestas – tikrai pajuto artėjančio aukščiausiojo lygio susitikimo poveikį: jau keletą savaičių mieste blokuojami ištisi rajonai ir pagrindiniai keliai, uždarytos mokyklos ir įmonės.

Buvo paskelbtos palydovinės nuotraukos, kuriose užfiksuota, kaip po JAV smūgio atrodo Fordo požeminis kompleksas. Jam JAV pajėgos smogė naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Be jo JAV taip pat atakavo dar du kitus Irano branduolinius objektus – Isfahano ir Natanzo. „Maxar“ nuotraukose užfiksuotas Fordo kompleksas prieš ir po JAV smūgių. Žemiau pateikiame šias nuotraukas.

Sekmadienį Jungtinės Valstijos smogė trims Irano branduoliniams kompleksams, prie Izraelio pradėtos bombardavimo kampanijos prisijungdamos po kelias dienas trukusių spėlionių, ar Vašingtonas įsitrauks į konfliktą. „Pagrindiniai Irano branduolinio sodrinimo kompleksai buvo visiškai ir totaliai sunaikinti. Dabar Vidurinių Rytų chuliganas Iranas turės taikytis“, – po to, kai buvo suduoti smūgiai, teigė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad tarptautinė valstybių bendruomenė turi daryti spaudimą Iranui, jog šis rinktųsi derybų kelią ir nebeeskaluotų situacijos Artimųjų Rytų regione. „Turime organizuotis ir mobilizuotis, kad darytume spaudimą Iranui, jog šis rinktųsi taikos kelią. Turime išvengti tolimesnės eskalacijos. Dabar – didelis pasirinkimas Iranui.

Iranas sekmadienį pagrasino smogti JAV karinėms bazėms Artimuosiuose Rytuose po amerikiečių oro smūgių, kurie, Vašingtono teigimu, sunaikino svarbius Irano branduolinius objektus, nors kai kurie pareigūnai įspėjo, kad žalos mastas kol kas neaiškus. Tęsiantis Irano ir Izraelio abipusėms atakoms, įskaitant naujus Izraelio smūgius, jo teigimu, kariniams taikiniams Irane, JAV valstybės departamentas paskelbė perspėjimą visiems savo piliečiams, keliaujantiems ar gyvenantiems užsienyje.

Šaltinių teigimu, Iranas įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad surengs slaptų agentų atakas JAV, jei bus užpultas, rašo „Sky news“. Komunikatas buvo perduotas D. Trumpui per tarpininką per praėjusią savaitę Kanadoje vykusį G7 viršūnių susitikimą, kurį D. Trumpas paliko anksčiau. Apie tai „NBC News“ patvirtino du JAV pareigūnai ir asmuo, žinantis apie grasinimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo socialiniame tinke „Truth Social“ paskelbė, kad Iranas ir Izraelis susitarė dėl „visiško ugnies nutraukimo“. JAV vadovas teigia, kad ugnis bus nutraukta maždaug po 6 valandų, kai abi šalys baigs „savo vykdomas galutines misijas“....

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys pirmadienį dalyvaus Briuselyje vyksiančioje Užsienio reikalų taryboje. Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), didžiausias dėmesys Taryboje bus skiriamas Iranui ir padėčiai Artimuosiuose Rytuose. Taip pat bus kalbama humanitarinės krizės Gazos Ruože klausimu, apie Europos Sąjungos (ES) politiką Sirijos ir Libijos atžvilgiu.

Prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad JAV smūgiai sunaikino Irano branduolinius objektus, nors kiti oficialūs asmenys perspėja, kad padarytos žalos dydis tebėra neaiškus. „Palydovų darytos nuotraukos rodo, kad visiems Irane esantiems Branduoliniams objektams buvo padaryta Didžiulė žala. Ją tiksliausiai galima apibūdinti kaip sunaikinimą!“, – socialiniuose tinkluose rašė D. Trumpas, tačiau pats savo minėtomis nuotraukomis nepasidalino. „Didžiausia žala padaryta po žeme.

NATO valstybės narės sekmadienį susitarė dėl didesnių išlaidų gynybai, kurios siektų 5 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP).  Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas atskleidė, kad su NATO pavyko susitarti dėl to, kad Ispanijai nebūtų taikomas 5 proc. BVP gynybos finansavimo rodiklis. Ši šalis prieš tai prieštaravo didesnėms gynybos išlaidoms. JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau ragino NATO valstybes per antradienį prasidėsiantį viršūnių susitikimą Hagoje susitarti dėl 5 proc.

Sulysęs, sublogęs ir su ašaromis akyse – taip sekmadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje atrodė Siarhijus Cichanouskis. Vakar jis ir dar keliolika politinių kalinių buvo išlaisvinti iš Aliaksandro Lukašenkos režimo kalėjimo. Šiandien jis sako, kad kovą prieš A. Lukašenką tęs. Vis tik Lietuvoje pasigirdo įtarimų, kad jis gali būti prorusiškų pažiūrų – 2017-aisiais net lankėsi okupuotame Kryme. S. Cichnouskis sako, kad tuo metu jis nesidomėjo politika.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė smogti Iranui nelaukdamas anksčiau režimui duotų dviejų savaičių. Naktį Amerikos bombonešiai numetė 14 galingų bombų ant teroristinio Irano režimo svarbiausių branduolinių objektų, palikdami juose gilius kraterius. Trumpas kreipdamasis į pasaulį pareiškė, kad operacija buvo labai sėkminga. Teheranas dabar bando sumenkinti smūgių rezultatus ir žada kerštą.