Donaldas Trumpas

 Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi trečiadienį teigė, jog Teheranas neatsisakys urano sodrinimo, kaip branduolinės programos dalies, JAV ypatingajam pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui pareiškus tokį reikalavimą. „Irano sodrinimas yra realus, priimtas reikalas. Mes pasiruošę kurti pasitikėjimą, atsakant į galimus nuogąstavimus, tačiau sodrinimo klausimas yra neginčijamas“, – po kabineto susitikimo reporteriams teigė A. Araghchi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad Kinija turi sėsti prie derybų stalo dėl prekybos klausimų, antradienį pranešė Baltieji rūmai, kai JAV prezidentas apkaltino Pekiną „išsižadėjus“ susitarimo dėl orlaivių „Boeing“.  „Kamuolys yra Kinijos rankose. Kinija turi sudaryti su mumis sandorį. Mes neturime sudaryti sandorio su jais“, – sakoma D. Trumpo pareiškime, kurį perskaitė spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Pasaulinė prekyba tampa vis mažiau prognozuojama – ją formuoja nebe tik ekonominiai dėsniai, o didžiųjų valstybių politiniai sprendimai ir galios žaidimai. JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbti, galima sakyti, kosminiai muitai importui iš Kinijos – tai ne tik bandymas apsaugoti vidaus rinką. Tai strateginė deklaracija, kad pasaulio ekonomika vėl grįžta į derybinių karų ir nacionalinių interesų erą, kurioje rinka tampa įrankiu žaisti įvairius tiek politinius, tiek ekonominius žaidimus.

JAV aviacijos milžinė „Boeing“, neseniai išgyvenusi skausmingą darbo santykių ginčą ir kokybės kontrolės krizę, pateko į stiprėjančio Vašingtono ir Pekino prekybos konflikto sukūrį. Didžiausia JAV eksportuotoja „Boeing“ atsidūrė kryžminėje ugnyje po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pakėlė importo muitus Kinijos produkcijai iki 145 proc., išprovokuodamas atsakomuosius Pekino 125 proc. muitus amerikietiškiems gaminiams.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir specialusis Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas šią savaitę turėtų vykti į Paryžių, rašo „Politico“. Anot leidinio, tai patvirtino du šaltiniai, susipažinę su kelionės planais. S. Witkoffas susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, o M. Rubio kalbėsis su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu-Noëliu Barrot. Anot šaltinių, vėliau M. Rubio vyks į Afriką.

Kinija trečiadienį pranešė paskyrusi naują prekybos atstovą, antrajai pagal dydį pasaulio ekonomikai mėginant atremti visuotinių JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų importo muitų bangą, sukėlusią sumaištį pasaulio rinkose. Li Chenggangas tapo atstovu tarptautinėse prekybos derybose ir prekybos viceministru, savo svetainėje paskelbtame pranešime paaiškino Pekino žmogiškųjų išteklių ministerija.

Naftos kainai tarptautinėje rinkoje kritus žemiausiai per daugiau nei ketverius metus, tai atsiliepia ir Lietuvos gyventojams – degalai pinga, tačiau BNS kalbinti ekspertai bei rinkos stebėtojai sako, kad prognozuoti, kaip skaičiai toliau keisis degalinių švieslentėse – sudėtinga. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas teigė, kad gyventojai jau dabar gali pajausti sumažėjusios naftos kainos poveikį. „Pajus ir dabar jau jaučia.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Ukrainos prisijungimas prie Aljanso yra neišvengiamas, tačiau tai nebus taikos susitarimo su Rusija elementas. Apie tai jis kalbėjo „We-Ukraine“, rašo „Kanal 24“. „Ukrainos kelias į NATO yra negrįžtamas. Toks buvo Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatas, ir niekas nepasikeitė. Kai sakėme, kad Ukraina vieną dieną taps NATO nare, niekada nežadėjome, kad tai bus taikos susitarimo dalis“, – pabrėžia jis.

Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas pirmą kartą nuo kadencijos pabaigos sukritikavo Donaldą Trumpą, rašo CNN. Antradienį jis dalyvavo Neįgaliųjų gynėjų, patarėjų ir atstovų konferencijoje.

Per Rusijos išpuolį Dnipro mieste žuvo mergaitė. Aukų skaičius išaugo iki septynių.  Pažymima, kad tarp aukų yra 9 mėnesių mergaitė. „Laimei, jos būklė stabili. Gydytojai suteikė pagalbą vietoje“, – nurodė Dnipro srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.

 Kinija trečiadienį paskelbė, kad jos ekonomika pirmąjį ketvirtį išaugo daugiau nei prognozuota – net 5,4 proc., eksportuotojams skubant parduoti daugiau prekių, kol bus paskelbti nauji JAV muitai. Pekinas ir Vašingtonas surėmė ietis itin dinamiškoje ir rizikingoje prekybos kovoje, JAV prezidentui Donaldui Trumpui įvedus muito tarifų viso pasaulio šalims ir ypač iš Kinijos įvežamoms prekėms.

Saldusis šv. Velykų stalas šiemet bus brangesnis nei pernai. Daugiau mokėsime ir už šakočius, ir už kitus gardėsius, nes per metus pastebimai pabrango pagrindiniai skanumynų ingredientai – aliejus išbrango net 40 procentų, įkandin didėjo ir sviesto bei kiaušinių kaina. Tiesa, ekonomistai mano, kad maisto brangimas Lietuvoje jau išsikvėpė, nes apklausos rodo mažėjantį vartotojų pasitikėjimą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Manoma, kad JAV Valstybės departamentas pasiūlys beprecedentiškai mažinti Vašingtono diplomatinės veiklos mastą, nutraukiant programas ir uždarant ambasadas visame pasaulyje, kad biudžetas būtų nurėžtas beveik 50 proc., antradienį pranešė kelios žiniasklaidos priemonės.

Vietoj universitetų – kareivinės, vietoj svajonių – automatas ir mirtis. Rusija pradeda pavasarinį šaukimą į kariuomenę ir iki liepos vidurio planuoja surinkti dar 160 tūkst. jaunuolių ir padidinti savo okupacinę armiją iki pusantro milijono. Taigi ji pagal dydį nusileistų tik Kinijai. Europa bando pažaboti šią lyg ant mielių augančią kariauną, skirdama Ukrainai 23 milijardų eurų paramos paketą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kinija pasitraukė iš didelio sandorio dėl orlaivių „Boeing“, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas po to, kai žiniasklaida pranešė, kad Pekinas oro bendrovėms nurodė nebepriimti pristatomų JAV aviacijos milžinės lėktuvų. „Įdomu, kad jie ką tik išsižadėjo didelio „Boeing“ sandorio, sakydami, kad „neperims“ lėktuvų, kuriuos visiškai įsipareigota pristatyti“, – antradienį parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“, turėdamas omenyje Kiniją.

Federalinė teisėja pirmadienį neleido JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai skubiai panaikinti šimtų tūkstančių imigrantų iš Venesuelos, Kubos, Nikaragvos ir Haičio teisinį statusą. Bostono apygardos teisėjos Indiros Talwani sprendimas yra naujausias įsakymas, nukreiptas prieš skubų D. Trumpo siekį vykdyti masines deportacijas, ypač prieš lotynų amerikiečius. Kovą administracija pareiškė, kad imasi panaikinti teisinį statusą maždaug 532 tūkst.

Irano aukščiausiasis lyderis antradienį paragino šalies politinį elitą nedaryti skubotų išvadų neseniai atnaujintose branduolinėse derybose su JAV. „Derybos turėtų būti vertinamos objektyviai ir nereikėtų iš anksto nusiteikti pernelyg optimistiškai arba pernelyg pesimistiškai“, – pranešime, kuris buvo paskelbtas jo oficialioje internetinėje svetainėje, įspėjo ajatola Ali Khamenei.

Elitiniam JAV Harvardo universitetui pirmadienį buvo įšaldytas 2,2 mlrd. dolerių (1,93 mlrd. eurų) federalinis finansavimas, kai jis atmetė daugybę reikalavimų, kuriais, Baltųjų rūmų teigimu, siekiama kovoti su antisemitizmu universitetų miesteliuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė NATO generaliniam sekretoriui Markui Rutte, kad po to, kai per pastarojo meto Rusijos raketų smūgius žuvo dešimtys civilių, Ukrainai skubiai reikia oro gynybos sistemų. „Absoliučiai visi mato, kaip labai Ukrainai reikia oro gynybos sistemų ir raketų. Šiandien daug apie tai kalbėjome“, – per vizitą Pietų Ukrainos Odesos mieste Aljanso vadovui sakė V. Zelenskis.

NATO vadovas Markas Rutte antradienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos nutraukti ugnį ir ilgalaikę taiką Ukrainoje nesiklosto lengvai. Jis taip pat pasmerkė ir piktinančiu pavadino Rusijos „siaubingą atakų modelį“ prieš Ukrainos civilius. „Šios diskusijos nėra lengvos, ypač po šio siaubingo smurto. Tačiau mes visi palaikome prezidento Trumpo pastangas siekti taikos“, –  apie JAV vadovaujamas derybas kalbėjo netikėtai Odesos uostamiestyje apsilankęs M. Rutte.

Rusijos užsienio žvalgybos vadas Sergejus Naryškinas įvardijo kelias sąlygas, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje. Kyjivas, pavyzdžiui, turi atsisakyti narystės NATO bei Maskvos aneksuotų teritorijų, sakė S. Naryškinas, kuriuo remiasi agentūra TASS.

Jungtinės Valstijos antradienį pasiuntė tolimojo nuotolio bombonešius B-1B praskristi virš Korėjos pusiasalio per karines pratybas su Pietų Korėja.  Šie manevrai vyksta po to, kai Įtakingoji Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong Uno sesuo pažadėjo pasipriešinti JAV siekiui likviduoti Šiaurės Korėjos branduolinę programą.  Bombonešių ir kitų galingų karinių priemonių dislokavimas visuomet išprovokuoja Šiaurės Korėjos įtūžį. Į juos šalis atsako raketų bandymais ir ugninga retorika.

 Į valstybės kontrolierės poziciją pretenduojanti prezidento patarėja Irena Segalovičienė tikina nematanti poreikio „atšalti“ nuo šiuo metu einamų pareigų. Anot jos, šalies vadovo Gitano Nausėdos įvestą „atšalimo“ sąvoką galima taikyti tuomet, kai asmuo tiesiogiai priima sprendimus dėl įstaigos, į kurios postą kandidatuoja.

Šį mėnesį Donaldo Trumpo pradėtas audringas tarifų karas temdė nuotaikas antradienį verslo atstovams renkantis į prekybos parodą pietų Kinijoje, dešimtmečius garsėjančioje kaip pagrindinis eksporto į Jungtines Valstijas centras. Pekinas ir Vašingtonas įsitraukė į rizikingą greito tempo politinį žaidimą nuo tada, kai JAV prezidentas pradėjo tarifų ataką, visų pirma nukreiptą prieš Kinijos importą. Šiuo metu JAV muitai Kinijai siekia 145 proc., o Pekino atsakomieji muitai – 125 proc.

Pastaruoju metu pasaulio dėmesio centre atsidūrus Vašingtono bandymams pasiekti taiką Ukrainoje, Baltijos šalių gyventojai JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir su juo naujoje administracijoje dirbantį „Tesla“ vadovą Eloną Muską linkę vertinti neigiamai.

Seimo narių klausimų dėl politinio neutralumo susilaukusi prezidento Gitano Nausėdos teikiama kandidatė į valstybės kontrolierius Irena Segalovičienė teigia, jog Valstybės kontrolės nepriklausomumą saugo įstatymai. „Valstybės kontrolė yra nepriklausoma institucija ir jos nepriklausomumą saugo įstatymai ir teisės aktai.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as pasveikino savo šalies transatlantines sąjungas, apie šiuos santykius kalbėdamas labiau teigiamu tonu, tačiau duodamas interviu paragino Europos valstybes rodyti didesnį savarankiškumą. „Myliu Europą... Myliu europiečius“, – pirmadienį duodamas interviu naujienų portalui „UnHerd“ kalbėjo J. D. Vance‘as, Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos atžvilgiu pažerdamas neįprastai palankių komentarų.

JAV viceprezidentas JD Vance‘as pareiškė, kad norėdamos užbaigti karą Ukrainoje, JAV turi suprasti tiek Rusijos, tiek Ukrainos strategines raudonąsias linijas, rašo „Newsweek“. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prielaidą, kad JAV stoja į Maskvos pusę, jis pavadino „absurdiška“. V. Zelenskis „CBS News“ anksčiau sakė, kad, jo nuomone, JAV yra labiau įsigilinusi į Rusijos poziciją ir teigė, kad JD Vance‘as bando teisinti Vladimiro Putino veiksmus, o Ukrainą mato kaip agresorę.

Kitas branduolinių derybų tarp Irano ir JAV ratas, Teherano duomenimis, šeštadienį vėl vyks Omane. Tai pranešė valstybinė naujienų agentūra „Irna“, remdamasi Irano užsienio reikalų ministerijos atstovu. Amerikiečių žiniasklaidoje iki šiol buvo teigiama, kad pokalbiai tikriausiai bus pratęsti Romoje. JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino tik datą.

Pasigirdus svarstymams apie būtinybę normalizuoti santykius su Kinija, ekspremjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad ryšius sugadino ne Lietuva, o Pekinas. Todėl, pasak jos, šiuo klausimu kamuolys yra Kinijos rankose. „Diplomatinius santykius pažemino Kinijos pusė, jeigu Kinijos pusė apsigalvotų tą sprendimą pakeisti – aš nemanau, kad būtų kažkokia didelė problema Lietuvoje tą klausimą persvarstyti.

Vyriausybei vadovaujantis Gintautas Paluckas sako, kad socialdemokratai palaikys teikiamą šalies vadovo patarėjos Irenos Segalovičienės kandidatūrą į Valstybės kontrolės vadovės postą. „(Socialdemokratai – ELTA) palaikys“, – antradienį Seime žurnalistams tvirtino G. Paluckas. Ministras pirmininkas pakartojo neabejojantis dabartinės prezidento Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos kompetencijomis eiti valstybės kontrolierės pareigas.

Pokario pasaulio tvarkos ekonominiai, kariniai ir filosofiniai ramsčiai sugriuvo. Tačiau pro dūmus, kylančius virš griuvėsių, vis dar matyti geopolitinis imperatyvas: konkuruoti arba nusileisti. Taip yra abiejose Atlanto pusėse, nors interpretacijos labai skiriasi. Žvelgiant iš Jungtinių Valstijų, subsidijuojamos hegemonijos era baigėsi. Amerikos mokesčių mokėtojai daugiau nebepatirs išlaidų ir rizikos ginti nedėkingus, veltėdžiaujančius sąjungininkus.

Donaldo Trumpo administracija galvoja paprašyti Kongreso beveik perpus sumažinti JAV Valstybės departamento ir JAV Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) biudžetus, toliau siekdama smarkiai apkarpyti vyriausybės išlaidas, rodo naujienų portalo „Politico“ gautas dokumentas. Pagal pasiūlymą 2026 fiskaliniams metams Valstybės departamentui ir USAID būtų skirta 28,4 mlrd. dolerių (25 mlrd. eurų), nors 2025 fiskalinių metų biudžete jiems numatyta 54,4 mlrd. dolerių (47,8 mlrd.

 Įvertinus JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmus ir vykdomą tarifų politiką, Lietuva turi pradėti diplomatinių santykių su Kinija atkūrimą, mano „Nemuno aušros“ frakcijos lyderis Remigijus Žemaitaitis. Anot jo, tokių ryšių atkūrimas reikalingas, nes dėl JAV tarifų Europos Sąjunga (ES) ir Kinija stiprins ekonominius santykius. „Tai ką daro D. Trumpas pradeda šiek tiek stebinti.

JAV prieš mėnesį rengė sankcijas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio artimiausiai aplinkai, įskaitant valstybės vadovo kanceliarijos vadovybę, po žodinio konflikto Ovaliajame kabinete su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir jo komanda. Apie tai Ukrainos liaudies deputatas Jaroslavas Železniakas papasakojo savo „YouTube“ kanale „Zaliznyj nardep“, rašoma TSN.

Atrodo, kad Rusija tempia derybas dėl taikos Ukrainoje. Maskvos kritikai mano, kad tokia yra Rusijos taktika – laimėti laiko, tačiau atrodyti rimtai. Kodėl Vladimiras Putinas bando laimėti laiko? Nes jis mano, kad Donaldas Trumpas, yra lengvai išblaškomas ir nori lengvos pergalės, bet ne sudėtingų kompromisų, rašo CNN. „Putinas taip pat aiškiai tiki, kad šią vasarą jis gali iškovoti apčiuopiamą pergalę fronto linijose, kuri pakeistų derybų dinamiką“, – teigia leidinys.

 „Meta“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Markas Zuckerbergas pirmadienį davė parodymus svarbioje antimonopolinėje byloje, kurioje jo kompanija kaltinama piktnaudžiavimu rinkos galia siekiant įsigyti socialinį tinklą „Instagram“ ir programėlę „WhatsApp“ prieš jiems tampant konkurentais. JAV federalinės prekybos komisijos (FTC) advokatai teigia, kad „Facebook“, kuris dabar yra pervadintas „Meta“, perėmė tai, ką laikė konkurencinėmis grėsmėmis.

JAV federalinio teismo teisėja pirmadienį užblokavo prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimą skubos tvarka panaikinti šimtų tūkstančių imigrantų iš Venesuelos, Kubos, Nikaragvos ir Haičio teisinį statusą. Bostono apylinkės teismo teisėjos Indiros Talwani nutartis yra naujausias masines ir ypač Lotynų Amerikos piliečių deportacijas vykdyti pasišovusiam D. Trumpui nepalankus teismo sprendimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė apie galimas išimtis naujiems muito tarifams, kurie taikomi importuojamoms automobilių dalims. Anot jo, automobilių gamintojams reikia daugiau laiko, kad gamybą galėtų perkelti į Jungtines Valstijas. „Automobilių gamintojai pereina prie dalių, gaminamų Kanadoje, Meksikoje ar kitose šalyse, bet netrukus planuoja pradėti jas gaminti čia. Jiems tiesiog reikia šiek tiek laiko“, – Ovaliajame kabinete kalbėjo prezidentas.

Volodymyras Zelenskis pakomentavo anksčiau išdėstytas Donaldo Trumpo atstovo Steveno Witkoffo mintis apie „penkias teritorijas“, kurias Ukraina tariamai turėtų pripažinti priklausant Rusijai. Ukrainos prezidento teigimu, S. Witkoffas „peržengia savo kompetencijų ribas“. „Mūsų raudonoji linija – pripažinti bet kokias laikinai okupuotas teritorijas rusiškomis. Tie atstovai (JAV prezidento spec. pasiuntinys Stevenas Witkoffas, – red. past.

 Elitinis JAV Harvardo universitetas, atsisakęs patenkinti plačius reikalavimus, kuriais, anot Baltųjų rūmų, siekiama pažaboti antisemitizmą universitete, pirmadienį sulaukė sprendimo įšaldyti jam skirtą federalinį finansavimą, kurio suma siekia 2,2 mlrd. JAV dolerių. Universitetas pirmiau studentams ir darbuotojams buvo paviešinęs prezidento Donaldo Trumpo raštą, kuriame atsisako paklusti reikalavimams pakeisti jo valdymo, darbuotojų samdymo bei studentų priėmimo praktiką.

Praeitą savaitę vykusios JAV ir Ukrainos derybos dėl naudingųjų iškasenų gavybos sutarties buvo konstruktyvios, pirmadienį atskleidė su jų eiga susipažinęs aukšto rango pareigūnas. „Susitikimas buvo normalus, be problemų, visi sako pasikalbėję konstruktyviai“, – teigia anonimu norėjęs likti asmuo. JAV ir Ukrainos atstovai susitiko Vašingtone balandžio 11 dieną, kur aptarė rengiamą susitarimą dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų gavybos.

Vos šešias dienas – tiek laiko, pasak ekspertų, Iranas užtruktų branduoliniam ginklui pasigaminti. Dabar nusodrinto urano atsargų Irano režimas turi tiek, kad užtektų keliems užtaisams. Dėl to žaibais svaidytis pradėjo Donaldas Trumpas. Jis žada pradėti bombarduoti Iraną, jei šis neatsisakys savo branduolinių ambicijų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Irano branduolinis laikrodis tiksi vis pavojingiau.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui keičiant santykių su Europa retoriką, nemažai ES įmonių pradeda kalbėti apie tai, kas dar pernai buvo neįsivaizduojama: kad kai kurių rusiškų dujų importas, įskaitant iš Rusijos valstybinės milžinės „Gazprom“, galėtų būti gera idėja, rašo „Reuters“. Praėjus daugiau nei trims metams po Rusijos invazijos į Ukrainą, Europos energetinis saugumas nėra tvirtas.

Jungtinių Valstijų policija sekmadienį pranešė, kad po išpuolio oficialioje Pensilvanijos gubernatoriaus demokrato Josho Shapiro rezidencijoje sulaikė vyrą, įtariamą padegimu ir terorizmu. Vyras buvo apkaltintas pasikėsinimu nužudyti ir septyniais kitais nusikaltimais, įskaitant terorizmą prieš vyriausybę ir slapstymąsi naktį.

Europos Sąjungos (ES) atsakomieji muitai 21 mlrd. eurų vertės JAV prekėms bus sustabdyti iki liepos 14 d., kad būtų skirta laiko deryboms su Vašingtonu, pirmadienį pranešė Briuselis. JAV prezidentas Donaldas Trumpas balandžio 2 d. paskelbė, kad ES įvedami 20 proc. muitai, tačiau po savaitės jis sustabdė šių priemonių taikymą 90-čiai dienų.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, atvykęs valstybinio vizito į Vietnamą, pareiškė, kad Kinija ir Vietnamas turėtų „kartu pasipriešinti vienašališkam bauginimui“. Xi Jinpingas lankosi Vietname rengdamas platesnę kelionę po Pietryčių Aziją, Pekinui siekiant stiprinti regioninius prekybos ryšius ir atsverti didžiulių muitų, kuriuos paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, poveikį. Tai pirmas oficialus Kinijos prezidento užsienio vizitas šiais metais.

Ukraina pakvietė aukščiausius Europos Sąjungos pareigūnus gegužės 9 d. apsilankyti Kyjive ir taip simboliškai pasipriešinti kasmetiniam Rusijos prezidento Vladimiro Putino Pergalės dienos paradui Maskvoje, pranešė „Politico“, remdamasis Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha.

Derybos su Europos Sąjunga (ES) dėl muitų, JAV administracijos teigimu, juda teisinga kryptimi, praneša agentūra „Reuters“. „Buvo daug diskusijų su ES, – pirmadienį stočiai „Fox Business Network“ sakė prezidento Donaldo Trumpo patarėjas ekonomikos klausimais Kevinas Hassettas. – Darome didžiulę pažangą. Tai bus labai gerai Amerikos darbuotojams, ypač Amerikos automobilių pramonės darbuotojams“. D. Trumpas daugumai JAV prekybos partnerių įvedė bendrus 20 proc.