tarša

Laikinai uždarytas Vilniaus rajone, Ežeraičio kaime įsikūręs bendrovės „Villon“ restoranas. Per Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimą aptikta daug pažeidimų.

Įvykusi avarija, kurios metu naftos produktais buvo užterštas vandentiekio vanduo, sukėlė nepatogumų Kurtuvėnų (Šiaulių rajonas) gyventojams. Žmonės iki šiol negali naudoti vandens iš čiaupo. Nors vandentiekis jau išvalytas, laboratorija dar neištyrė iš jo paimto geriamojo vandens mėginių. Išbėgęs tepalas pateko į vandenį Prieš kelias dienas Kurtuvėnų miestelio pagrindinėje aikštėje įvyko avarija.

Pagal Europos Sąjungos aplinkosauginius reikalavimus iki 2015-ųjų kiekviename miestelyje turėtų stovėti modernūs nuotekų valymo įrenginiai. Tačiau Kupiškio rajone darbai pradėti atvirkščiai – pirmiausiai valomi ežerai, nors į juos ir toliau plaukia miestelio nuotekos, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.Nors europinėmis lėšomis Skapiškio ežeras išvalytas prieš mėnesį, tačiau iki šiol į jį bėga teršalai.

Turbūt daugeliui teko girdėti, kad antrajam pasauliniam karui artėjant į pabaigą, Baltijos jūros dugne buvo nuskandinta nemažai cheminių ginklų. Galima tikėti arba netikėti įvairiais šaltiniais, galima sutikti arba nesutikti, kad ekologai, skelbiantys, jog mūsų jūroje dabar teliūškuoja bent keli tūkstančiai tonų iprito, pernelyg gąsdina visuomenę, bet faktas lieka faktu: danų žvejai iki šiol tinklais iš jūros ištraukia aviacijos bombų bei statinių ar net cisternų su ipritu.

Jau 40 metų gaminanti rotorinius variklius „Mazda" žada ir toliau juos tobulinti bei naudoti. Beje, dar 2007 m. pradėti naujos kartos rotorinio variklio „16X Renesis“ kūrimo darbai. Pagal pasirodžiusius pranešimus, šis variklis gali naudoti „specialią uždegimo sistemą", kurioje nebus tradicinių uždegimo žvakių. Nors detalės neskelbiamos, galima spėti kad galbūt vietoje tradicinių bus panaudotos lazerinės žvakės. Palyginus su pirmtaku, „16X" turės didesnį darbinį tūrį, 1600 kub. cm.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai sulaukia nemažai žodinių gyventojų nusiskundimų dėl pastarosiomis dienomis sklindančių nemalonių kvapų Panevėžio mieste bei šalia miesto esančiose gyvenamosiose teritorijose. 2011 metų birželio 21 d. Panevėžio rajono savivaldybės meras P. Žagunis surengė pasitarimą, kuriame buvo nagrinėtos nemalonaus kvapo atsiradimo priežastys bei galimas jo sklidimo šaltinis.

Mokslininkų ekspertų grupė nustatė, kad vandenynų būklė kur kas blogesnė nei manyta iki šiol, praneša BBC. Ekspertai perspėja, kad vandenynų gyvūnijai ir augalijai „gresia žmonijos istorijoje neturintis precedento rūšių nykimas". Oficialūs tyrimo rezultatai šią savaitę bus pristatyti Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke. Mokslininkai teigia, kad tokie veiksniai kaip per didelė žvejyba, užterštumas ir klimato kaita kartu daro anksčiau nepastebėtą neigiamą įtaką vandenynams.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius, remdamasis maudyklų vandens kokybės stebėjimo rezultatais, laikinai nerekomenduoja kauniečiams maudytis Nemuno vandenyse ties senuoju paplūdimiu prie Panemunės pėsčiųjų tilto. Savaitės pradžioje atlikus Kauno miesto maudyklų vandens kokybės tyrimus, toje vietoje buvo užfiksuota higienines normas viršijanti tarša.

Pagal antradienį Europos Parlamento patvirtintą direktyvą, nustatydamos „eurovinjetės“ mokesčio dydį jų greitkeliais važiuojantiems sunkvežimiams, valstybės galės atsižvelgti net tik į kelių infrastruktūros kaštus, automobilio taršos kategoriją bei važiavimo trukmę, bet ir į bendrą vietovės užterštumą, triukšmo lygį bei transporto kamščius. Be to, išplėstas greitkelių tinklas, kuriuose valstybės galės taikyti šį mokestį. ES šalys pačios pasirenka taikyti šį mokestį.

Jau senokai nudundėjo pirmasis griaustinis, pagal senuosius papročius tarsi davęs leidimą be baimės maudytis upėse ir ežeruose. Tik šiais laikais kažkaip baugu nerti į nežinomus vandenis, juk jie gali būti užteršti. Kokia būtų vasara be maudynių. Nors sakoma, kad maudytis galima tik po pirmojo, o dar geriau – po trečiojo griaustinio, mėgėjų karštą dieną pasinerti į vėsų vandenį būna ir anksčiau.

„Volvo“ plečia savo alternatyviųjų degalų programą ir tampa pirmuoju Europos sunkvežimių gamintoju, kurio naujasis dujomis varomas vilkikas „Volvo FM MethaneDiesel“ atitinka regioniniams ir tolimiesiems gabenimams taikomus reikalavimus. „Mūsų naujasis metano-dyzelinis sunkvežimis žymi naują etapą dujomis varomų sunkvežimių rinkoje.

Aviacijos transporto tempai nuolat didėja, kartu keldami ir nemenką žalą aplinkai. Keleiviniai lėktuvai kasmet sudegina apie 130 mln. tonų aviacinio kuro, kiekvieno skrydžio metu vidutiniškai į atmosferą išmeta apie 140 tonų anglies dioksido ir 750 kg azoto oksidų, kas didina neigiamą šiltnamio efektą. Orlaivių keliamas triukšmas taip pat tapo rimta problema. Todėl aviacijos pramonė nuolat ieško naujų sprendimų, kaip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms.

Europos Komisija svarsto, kad plastikiniams pirkinių maišeliams reikia pritaikyti naują mokestį arba juos visai uždrausti,rašo „Reuters“. Taip norima apriboti jų naudojimą, kuris baigiasi nusėdančiomis tonomis šiukšlių, EK trečiadienį paskelbė prašanti pasiūlymų, kaip susidoroti su milijardais maišelių, kuriuos Europos gyventojai sunaudoja per vienus metus, tačiau jiems suirti prireiks šimtų metų.

Vienas aktualiausių Lietuvos vartotojui pavyzdžių – baltarusiškas alus, kuris gaminamas tik iš toje šalyje užaugintų miežių ir dideliais kiekiais importuojamas į Lietuvą. Paskutiniuoju Europos diktatoriumi pramintas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka yra uždraudęs baltarusiškoms alaus darykloms naudoti įvežtinius ingredientus, taip proteguodamas savo žemės ūkį, nesvarbu, kokios kokybės produkciją jis tiekia.

Nauja elektrinė mada jau prasiskverbė ir į pačių prabangiųjų automobilių grupę. Štai „Jaguar„ demonstravo koncepcinį „XJ“ modelį, „Rolls-Royce„ Ženevoje parodė „102 EX Phantom Experimental Electric“, o štai dabar pranešama, kad ir „Mercedes-Benz" neatmeta galimybės naujos kartos S-klasės modelį gaminti ir su elektriniu varikliu.

Panašu, kad klonuotų galvijų mėsai nepasipriešinusi Europos Sąjunga (ES) nesugebės susidoroti ir su kitu augančiu iššūkiu – taršą keliančiomis fermomis. Milžiniškas kiekis reaktyviojo azoto, kurį į atmosferą išmeta milijonai Europos fermų, transporto priemonių ir pramonės įmonių, žemynui kasmet kainuoja apie 320 mlrd. eurų (1,1 trln. litų), teigiama neseniai pasirodžiusioje ataskaitoje, kurią sudarė daugiau nei 200 mokslininkų iš visos Europos.

Gerėjant gyvenimo kokybei, kyla ir nauji iššūkiai visuomenės sveikatai: atsiranda naujos infekcinės ligos, modernios technologijos kelia triukšmą, vibraciją, ultravioletinę ir elektromagnetinę spinduliuotę, išskiria į aplinką kancerogenines ir toksines medžiagas. Vilniaus krašto gyvenamuosiuose namuose nuotoliniam sunaudotos šilumos duomenų nuskaitymui pradėta naudoti nauja aparatūra.

Europos Komisija (EK) planuoja, kad iki 2050-ųjų Europos Sąjungos (ES) miestų centruose neliks automobilių, varomų dyzelinu ar benzinu. Neseniai priimtame plane numatoma per ateinantį dvidešimtmetį sumažinti automobilių su benzininiais varikliais skaičių miestuose perpus, o dar vėliau – iki nulio. Ambicingu vadinamame plane numatoma tradicinius automobilius pakeisti alternatyviais ir taip sumažinti dujų išmetimą į aplinką bei sustabdyti Europos Sąjungos (ES) priklausomumą nuo naftos.

Inžinieriams pagaliau pavyko sustabdyti labai radioaktyvaus vandens nuotėkį iš avarijos ištiktos Fukušimos atominės elektrinės. Japonija pirmą sykį priversta įvesti oficialias radiacijos normas žuviai po sveikatos ministerijos perspėjimo, kad pusiaukelėje tarp elektrinės ir Tokijo buvo pagauta žuvis, kurioje radioaktyvaus jodo ir cezio kiekis viršija normą.

Europos Komisija priėmė išsamią konkurencingos transporto sistemos kūrimo strategiją („Transportas 2050“), kurią įgyvendinus padidės judumas, transportui svarbiuose sektoriuose bus pašalintos didžiausios kliūtys, bus paskatintas ekonomikos ir užimtumo augimas.  Kartu šie pasiūlymai padės pasiekti, kad Europa taptų kur kas mažiau priklausoma nuo importuojamos naftos, o transporto priemonių išmetamo anglies dioksido kiekis iki 2050 m.  sumažėtų  60 proc.

Pernai Vilniuje ir Kaune oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis, kurių skersmuo mažesnis kaip 10 mikronų, didėjo, rodo Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita apie aplinkos oro užterštumo lygį šiuose miestuose. Nors pernai vidutinė metinė šio teršalo koncentracija aplinkos ore ir neviršijo pagal ES reikalavimus nustatytos ribinės vertės, tačiau, palyginti su 2009 m., Vilniuje ji išaugo apie 20 proc., o Kaune – apie 17 proc.

Europos Parlamentas pradėjo svarstyti naują Europos Sąjungos reglamentą, kuriuo siekiama supaprastinti mopedų, motociklų ir kitų L kategorijos transporto priemonių registravimą ir pardavimą ES šalyse. Reglamentu taip pat siūloma griežtinti galiojančius taršos ir saugumo reikalavimus. 2007 m. Europos motociklų ir mopedų rinkos vertė siekė 4,1 mlrd. eurų. Kone šimtas gamintojų, kurių pusė priklauso europinėms kompanijoms, pagamino 1,136 mln. dviračių motorinių transporto priemonių.

Orui vis labiau šylant ir sausėjant keliams vairuotojai skuba savo transporto priemones ruošti naujam sezonui – keisti padangas, alyvą, filtrus, kitas detales. Tačiau penktadalis (19 proc.) šalies vairuotojų neįsivaizduoja, kur galima išmesti nereikalingas automobilių ir motociklų eksploatacines atliekas, o daugiau nei pusė (55 proc.) apklaustųjų šį bei tą yra girdėję, tačiau tiksliai visko nurodyti negalėtų. Tai parodė šiais metais tyrimų bendrovės „RAIT“ atlikta vairuotojų apklausa.

Kovo viduryje oro užterštumas kietosiomis dalelėmis didžiuosiuose Lietuvos miestuose leistiną normą kai kuriomis dienomis viršijo net iki 4 kartų. Dėl vis didėjančio oro užterštumo kyla didžiulė grėsmė sveikatai. Apie tai kalbamės su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratore Alina R0g0ža. - Kas daugiausia teršia aplinkos orą? - Europa dūsta transporto kamščiuose, o valdžios svarsto ir niekaip nenutaria, ką daryti, kad oro tarša nedidėtų.

Vilniuje pastatyti automobilį – užduotis ne iš lengvųjų. Ypač jei esi Senamiestyje ir nenori mokėti brangiai. Senamiestis – išrinktųjų zona. Arba tų, kurie turi pakankamai pinigų. Nuo rudens mieste atsiradusi mėlynoji zona paplonina ne vieno vairuotojo kišenę. Palikti automobilį valandai čia atsieina 6 litus.

„Mes niekada nepasiduosime„, sako Mitsuo Hitomi, „Mazda“ variklių padalinio vadovas. Toks pasiryžimas turėtų džiuginti visus Vankelio variklio gerbėjus. Tačiau tai reiškia, kad yra ir kam „nepasiduoti„. Rotorinio variklio kūrėjai susiduria su rimtomis problemomis. Vankelio variklis turi keletą didelių privalmų. Lengvas ir kompaktiškas, jis sugeba lengvai išvystyti didelį apsisukimų skaičių. tačiau nepasižymi ekonomiškumu ir yra gana taršus.

Atliktas geriamojo vandens tyrimas parodė: vandens užterštumas net septynis kartus viršija normas. Ką daryti? Gyventojai, susirūpinę savo sveikata, ieško atsakymo į šį klausimą: telefonų skambučiais jie atakuoja vandens tiekėjus, seniūniją, kreipėsi ir į „Gimtojo Rokiškio“ redakciją. Išsiskyrė nuosėdos Juodupietei Vandai Aleksiejienei telefonu paskambinusi moteris pasiūlė nemokamai ištirti vartojamo vandens kokybę.

Didžiausia šalyje elektros gamintoja – Lietuvos elektrinė Elektrėnuose – ragina valdžią jai suteikti daugiau ES išduodamų taršos leidimų. Teigiama, kad tuomet Lietuvos vartotojai sutaupys dešimtis milijonų litų. Už taršos leidimus atsakinga Aplinkos ministerija sutikti neskuba, praneša LTV „Panorama“. Europos Sąjunga kiekvienai narei suteikia tam tikrą kiekį taršos leidimų , kuris paskirstomas tarp šalies įmonių.

Oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis yra didžiausia Lietuvos miestų oro kokybės problema. Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Klaipėdos mieste dažniausiai užfiksuojama tarša kietosiomis dalelėmis, kuri viršija nustatytas koncentracijas.

Ore – pavojingos dujos UAB „Vilniaus vandenų“ dumblo kompostavimo aikštelėje prieš 6 metus atlikti tyrimai Vilniaus miesto gyventojams nieko gera nežada. „Tiriant rasta apie 40 merkaptanų dujų rūšių, – pasakojo Vilniaus regiono gyventojų bendruomenių aplinkos komiteto atstovas, energetikos specialistas Algirdas Jaruševičius. – Nuodingiausias metilmerkaptanas. Merkaptanai priskiriami nuodingoms medžiagoms, tad matuojant nuodus imamas pats pavojingiausias ir tada skaičiuojama.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama yra pasiryžęs įgyvendinti susitarimus dėl anglies dvideginio išmetimo mažinimo, nepaisant rinkimų rezultatų. Toks JAV energetikos sekretoriaus Steveno Chu pareiškimas yra tarsi šviežio oro gurkšnis Meksikoje vykstančiose klimato kaitos derybose, kuriose tikimasi susitarimų nebent atskirose srityse, bet ne dėl tarptautinės teisiškai įpareigojančios sutarties. „Prezidentas B. Obama sakė, kad JAV vykdys Kopenhagos susitarimus.

Lietuvos televizijos laida „Gamtos patruliai“ šeštadienį atskleidė dar vieną mūsų aplinkos žaizdą – paaiškėjo, kad Pašvenčio miške po aukštos įtampos laidais pilamas ne tik nuotekų valymo įrenginių dumblas, bet ir lauko tualetų turinys. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vadovai tikina nežinantys, kas sumanė tręšti mišką fekalijomis.

Šiemet padidinta kietųjų dalelių koncentracija Šiauliuose viršijo leistiną 35 dienų per metus ribą. Savivaldybė įpareigota parengti oro kokybės valdymo programą ir imtis priemonių, kad oras mieste taptų švaresnis. Laikas susirūpinti Pasak Jūratės Karalevičienės, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos, Savivaldybės Aplinkos skyriui reikėtų susirūpinti, nes padaugėjo gyventojų skundų esą kiemuose nėra kuo kvėpuoti.

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos (toliau LŽSP) iniciatyvinė grupė ir šimtai jos aktyvistų yra prieš nerūšiuotų komunalinių atliekų deginimą Lietuvoje. Toks atliekų utilizavimo būdas yra taršus, rizikingas, brangus ir gali kelti grėsmę žmonių sveikatai. Deginant nerūšiuotas atliekas išsiskiria platus spektras nuodingų medžiagų, kurias išvalyti yra labai brangu arba beveik neįmanoma.

Grybautoja Kretingos rajono Kalgraužių miške aptiko, jos žodžiais tariant, „naudotų tepalų ežerą“. Iniciatyvą „Pranešk apie skriaudžiamą gamtą“ įgyvendinantis „Baltijos aplinkos forumas“ informaciją perdavė atsakingiems rajono pareigūnams, kurie, pirminiais duomenimis, ten sako aptikę mazuto. „Saulei šviečiant raibuliuoja visom vaivorykštės spalvom, juk ne švęstas vanduo“, – sako naftos dėmę aptikusi Laima. „Jau ne pirmi metai važiuojame ten grybauti.

Populiarus tarp turistų Indijos Goa regionas patiria nelaimę po to, kuomet nežinomas laivas vakarinėje Indijos pakrantėje išpylė kelias naftos tonas, rašo „dailymail.co.uk“. Mazuto gabalai jau išplaunami kai kuriuose paplūdimiuose, tad baiminamasi, jog tai pakenks regiono turizmo pramonei – turistinis sezonas prasideda tik už mėnesio. Daugybė civilių darbuotojų surinkinėja nafta ir valo paplūdimius, tačiau jų pastangų neužtenka.

Šiauliai pagal oro taršą pirmauja tarp šalies didmiesčių, tačiau miesto vadovai ir aplinkosaugininkai šios problemos ne tik nesprendžia, bet ir linkę ją nuslėpti. Įtariama, kad griebiamasi klastočių. Šiauliečiai pastebėjo, kad per kaitrą net po kelis kartus laistomas Žemaitės ir J.Basanavičiaus gatvių bei Aušros alėjos trikampis.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė prašo Vyriausybę ir jai pavaldžias institucijas nepriimti naujų gyvulininkystę ir paukštininkystę reguliuojančių teisės aktų , kol savo darbo nebaigs šiais klausimais planuojama steigti darbo grupė Seime.

Kai nafta taip godžiai siurbiama ir iš dykumų gręžinių, ir iš jūrų dugno, neverta stebėtis, jog avarijų ir taršos atvejų daugėja visame pasaulyje. Tačiau dabar išsiliejusi nafta pirmą kartą pasiekė ir internetą. Pasekmės klaikios – jie norite įsitikinti savo akimis, įveskite jums patinkančios svetainės adresą ir paspauskite mygtuką.

2009 metais užfiksuotas naftos nutekėjimas iš „Shell“ naftotiekio Nigerijos Ogonilando regione. Nors Nigerijos Nigerio deltoje užfiksuota beveik 7 tūkst. naftos išsiliejimų, ši aplinkosauginė problema jau 50 metų nesulaukia tinkamo dėmesio. Kaip praneša JAV transliuotojas CNN, Nigerio deltoje aktyvistai jau užfiksavo apie 6,8 tūkst. naftos išsiliejimų per kuriuos į vandenį pateko nuo 9 iki 13 mln. barelių naftos.

Norintieji statyti vėjo jėgaines Klaipėdos rajone jau skaičiuojami šimtais. Anot rajono savivaldybės specialistų, investuotojus domina visa rajono teritorija, kol kas išskyrus tik rytinę pusę. Toks norinčių statyti jėgaines aktyvumas rodo, kad atsinaujinančios energijos vystymas jau tapo pelningu ir garantuotu verslu, nes valstybė iki 2020 metų yra įsipareigojusi supirkti visą vėjo pagamintą elektros energiją. Statistika skelbia, kad iš visų šalyje pastatytų vėjo jėgainių pernai gauta 47 mln.

Kaip išvengti ekologinės katastrofos, kuri šiuo metu gresia Meksikos įlankai ir JAV pakrantei po naftos gręžinio avarijos? Tereikia apsižvalgyti aplinkui ir pasinaudoti gamtos sukurtais sprendimais. Vandenynuose gyvenantys mikrobai moka puikiai nukenksminti naftą. Tereikia juos paskatinti – pamaitinti trašomis, kad jie imtų sparčiau daugintis ir griebtųsi darbo. Be abejo, šis efektas yra žinomas ir naudojamas ne vienerius metus.

Įprasta, kad atėjus pavasariui žmonės valosi, tvarkosi namus. Deja, pavasaris pažadina ne tik besitvarkančiuosius, bet ir teršėjus, kurie, iškuopę savo namus, atliekas nuvežę išverčia pakelėse, pamiškėse, paupiuose. Vienas toks niekdarys atliekas – indus nuo dažų, butelius – išmetė netoli kelio į sporto kompleksą „Bastilija“.    Dažniausiai teršėjai pasirenka tokias vietas, kur kas nors numesta, nebaigta tvarkyti. Į šią vietą turbūt atviliojo iškirsti krūmai.

Antradienį ryte į Lietuvos jūrų muziejų iš Juodkrantės buvo atvežtas mazutuotas ruoniukas. Šį jauniklį nusilpusį pakrantėje pastebėjo gyventojai ir paskambinę muziejaus darbuotojams, patys sugebėjo atgabenti jį specialistams. Gamtosaugininkai užsimena, kad apie mazutą praneša ir žvejai. Esą plačiame pakrantės ruože šiomis dienomis jie labai dažnai ištraukia mazutuotus tinklus. Teršalai pastebėt ir ant paplūdimių smėlio.

Valdininkai atsisakė danų valdomai bendrovei „Saerimner“ išduoti sutikimą kvapus slopinančių biofiltrų įrengimui reikalingų priestatų statybai Kalvarijos rajone, Jusevičių kaime. Šiame kaime esančiame valstybinės žemės sklype veikia „Saerimner“ priklausantis kiaulių auginimo kompleksas. 1999 metais įkurta užsienio kapitalo įmonė šiuo metu šalyje valdo aštuonis kiaulininkystės ūkius. „Saerimner“ skelbiasi, kad šiuo metu yra didžiausia kiaulių auginimo bendrovė Baltijos šalyse.

Sausio pabaigoje didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo užfiksuota keliskart didesnė, viršijanti leistinas normas, kietųjų dalelių koncentracija. Kietųjų dalelių koncentracija ore per parą neturi viršyti 50 mikrogramų viename kubiniame metre, tačiau ši riba Mažeikiuose buvo peržengta penkias dienas paeiliui, praneša Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyrius.

Ministrų kabinetas patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su Baltijos jūros teršimu nafta ir kitomis kenksmingomis medžiagomis, kurį 2009 m. spalio 8 d. Vilniuje Vyriausybių vardu pasirašė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir Rusijos Federacijos transporto ministras Igoris Levitinas.