tarša

Pasibaigus vasarai vis dažniau prabylame apie orą. Pastebime, kad ankstyvojo rudens rytais jau reikia šiltesnio švarko, o ir pirštinės būtų nebloga apsauga nuo nemalonių oro permainų. Žmogus jautrus šiems pasikeitimams. Tačiau pasijutus nepatogiai, įmanoma rasti būdų, kaip apsisaugoti nuo šio pojūčio. O ar dažnai pagalvojame ne tik apie savo komfortą, bet ir apie klimato kaitą bei apie tai, kaip apsaugoti ne tik save, bet ir savo Žemę nuo šio proceso.

Nuo spalio 1-osios didėjant žalos aplinkai įkainiams už taršą teks mokėti keliasdešimt kartų daugiau, praneša Aplinkos ministerija (AM). Aplinkos ministro įsakymu, nuo spalio 1 d. įsigalioja žalos apskaičiavimo metodikos pakeitimai, nustatantys minimalų taikomą žalos atlyginimo dydį už aplinkai padarytą žalą.

„Koks nuostabus gamtos kampelis – Žalieji ežerai, Verkių regioniniame parke“, – sako tūlas vilnietis ir būriais traukia apšnerkšti ežero. Perskaičius šį sakinį komentatorius ištiks mažų mažiausiai nervinis tikas ir jie puls karštligiškai skrebenti klaviatūra, kad, suprask, žurnaliste, ne visi taip daro. Suprantu, bet mes šiandien kalbame ne apie tą mažą protingų žmonių procentą.

Plastikinis maišelis sūreliui, kitas – ananasui ir dar pora jų smulkiems užkandžiams susidėti. Tai – šių dienų pirkėjų apsipirkimo įpročių iliustracija. Įpratę plastikinius vienkartinius maišelius naudoti perdaug neskaičiuodami, šių jie sunaudoja įspūdingais kiekiais. Vėliau plastikiniai maišeliai patenka į gamtą, kurioje kelia grėsmę joje gyvenantiems paukščiams ir žinduoliams.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Po pusmečio veikti pradėsiantis suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas bus saugus, jo veikla nekenks nei gamtai, nei žmogui. Taip tvirtinama „Klaipėdos naftos“ parengtoje saugos ataskaitoje. Joje įvertintos visos galimos terminalo eksploatacijos rizikos ir numatytos saugos užtikrinimo priemonės.

Visi žinome apie globalią taršos problema, bet mažai kas atkreipia dėmesį, kiek šiukšlių aplink mus susikaupia per dieną. Greggas Segalas, fotografas iš Kalifornijos, stengiasi atkreipti dėmesį į šia problema fotografijomis, kuriose žmonės guli tarp šiukšlių, surinktų per savaitę. Jo besitęsiantis projektas vadinasi “Septynios šiukšlių dienos”. Fotografo tikslas – užfiksuoti žmones iš skirtingų socialinių sluoksnių ir pasiekti kuo didesnę auditoriją.

Ekologiškus produktus vartotojai dažniausiai renkasi ieškodami natūralumo, įvairiais maisto priedais ir skonio stiprikliais nepakeistų maistinių savybių. Tačiau ne mažiau svarbus ir kitas ekologinės gamybos aspektas – gaminant ekologiškus produktus nenukenčia aplinka, kurioje gyvename.

Daugiau nei pusė (64 proc.) Lietuvos gyventojų save laiko atsakingais aplinkai. Tačiau trečdalis (31 proc.) nė nesusimąsto apie savo automobilio atliekų tvarkymą ir nėra linkę galvoti, ar servisas, kuriame taisomas jų automobilis, atliekomis pasirūpina tinkamai.

Atsikratykite veido valiklių su mikrogranulėmis – pasirodo, jie taip pat labai teršia aplinką. Pasauliui vis daugiau kalbant apie taršos problemas, Ilinojus tapo pirmąja JAV valstija, uždraudusia kosmetikos priemones, kurių sudėtyje yra plastiko mikrogranulių. Pasaulio vandenyje pilna mažų plastiko gabalėlių. Naujos Jungtinių Tautų aplinkos programos vertinimu, šis plastikas kasmet atneša jūrų ekosistemoms nuostolių už 13 mlrd. dolerių, o gėlavandenėms žuvims taip pat kyla pavojus.

Kai mes kalbame apie klimato taršos grėsmę, dažniausiai įsivaizduojame gamyklų ir transporto taršą, o ne pietus ant mūsų stalo. Tačiau tiesa yra tokia, kad augantis maisto poreikis kelia vis daugiau grėsmės mūsų planetai. Pasaulio laukiantys iššūkiai, su kuriais susidurs dabartinė karta Žemės ūkis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką globaliam atšilimui, išskiriantis daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, negu visos mašinos, sunkvežimiai, traukiniai ir lėktuvai kartu sudėjus.

R. Šerkšnas Nafta ir jos produktais užterštas gruntas, dirvožemis, dumblas, vanduo yra pavojingos aplinkai atliekos, kurios daro didelę žalą grunto, dumblo, vandens ekosistemoms. Šios taršos židinių yra daugybė: tai – buvusios kareivines, daugybė senų gamyklų, neeksploatuojamų gamybinių teritorijų, kur panaudotas tepalas, kuras ar kitos pavojingos atliekos buvo pilamos tiesiog į gamtą.

Nuo savižudžiams skirtų tinklų aplink pastatus iki miestų-vaiduoklių – 25 keisčiausi dalykai šių dienų Kinijoje. Tęsinys 12. Įmonių vadovai už sukčiavimą gali būti nuteisti mirties bausme.     11. Kinijoje mirties bausme nuteisiama tiek daug žmonių, kad „Interviu prieš egzekuciją“ tapo populiaria televizijos laida.     10. Žinoma, kad turtuoliai Kinijoje pasisamdo antrininkus, kurie ne tik dalyvauja už juos teisme, bet ir atlieka paskirtas bausmes.

„Kia Motors“ šiandien paskelbė, kad, nepaisant augančių pardavimų ir gamybos mastų, pasaulinė šio prekinio ženklo automobilių gamyba 2013 metais buvo ekologiškesnė negu bet kada anksčiau.

Klimato kaita yra visuotinė problema, svarbiausius sprendimus dėl jos mažinimo priima politikai, valstybės institucijos. Bet nuo klimato šiltėjimo kenčiame visi. Dėl šiltėjančios atmosferos tirpstantys ledynai, kylantis vandenynų lygis, dažnėjantys siaubingi taifūnai, audros, visa naikinančios sausros ir didelės liūtys, nykstančios augalų ir gyvūnų rūšys – su tokiais reiškiniais vis dažniau susiduria žmonija. Tačiau kiekvienas iš mūsų galime daug padaryti, kad sumažintume klimato kaitą.

Aplinkos veiksnių, darančių įtaką žmogaus sveikatai – daug, juos galima sugrupuoti į tam tikras kategorijas. Tai fizikiniai veiksniai (triukšmas, elektromagnetiniai laukai), cheminiai (pramoninė oro tarša ir žemės ūkio tarša cheminėmis medžiagomis), biologiniai (žiedadulkės, mikroorganizmai), socialiniai (nedarbas) ir kiti. Žmogus per minutę įkvepia vidutiniškai 7–12 litrų oro, o fizinio aktyvumo metu net iki 50 litrų.

Pagaliau banginiai ir delfinai galės mėgautis tyla ir ramybe. Laivininkystės kompanijas visame pasaulyje netrukus pasieks savanoriškos gairės, kuriose pirmą kartą bus reikalaujama sumažinti laivų keliamą triukšmą jūroje. Laivai vandenyną pavertė daug triukšmingesne aplinka, o tai kenkia čia gyvenantiems gyvūnams. Pirmiausia triukšmavimas vandenynuose kelia stresą banginiams ir yra susijęs su masiniais delfinų išplaukimais į krantą.

 Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitoje teigiama, kad Europos transporto priemonių išmetami oro teršalai sudaro ketvirtadalį Europos Sąjungos (ES) išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. EAA metinėje ataskaitoje vertinamas poveikis aplinkai visoje Europoje. Pastebima, kad aplinkos tarša buvo sumažėjusi ekonomikos nuosmukio metais, suprantama, nes tada buvo mažiau prekių transportavimo.

Aplinkos apsaugos agentūros ir Europos aplinkos agentūros teigimu (www.GRYNAS.lt 2014 m. balandžio 10 d)., šį pavasarį oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis dažniausiai viršija normą Klaipėdos centre – 20 dienų, Vilniaus, Žirmūnų rajone, nuo metų pradžios 33 dienas, Kaune, Petrašiūnuose normos viršijimų būta 22 dienas. Esame, kur oras nešvariausias, pirmaujančių trejetuke.

Rapolas Tamošiūnas Kuo toliau, tuo daugiau nerimo kelia klimato kaitos pokyčiai. Nuo jų kenčia gamta ir žmonės. Todėl kiekvienas turėtų pradėti keisti kasdienius įpročius, kad ir toliau žmonija galėtų mėgautis tuo, ką duoda ši planeta. Svarbūs rodikliai Pasak Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo, profesoriaus daktaro Arūno Bukančio, pavasarį ima dygti nauji statiniai, aktyvėja ir individualių namų statybos.

Iš visų iškastinio kuro rūšių akmens anglys yra nešvariausios. Per metus jų sudeginama 8 mlrd. tonų ir dėl to susiduriama su vis sunkesnėmis pasekmėmis, sakoma „National Geographic Lietuva“ pranešime. Žemės atmosferoje toks CO₂ kiekis, koks yra dabar, buvo prieš 800 tūkst. metų, o anglys išskiria 39 proc. visame pasaulyje išmetamo anglies dioksido. Nuo 1950 m. iki 2010 m. vienam pasaulio gyventojui tenkanti tarša išaugo 108 proc.

Benzinu ir dyzeliu varomų transporto priemonių išskiriami teršalai sudaro daugiau kaip pusę atmosferos teršalų. Juose yra anglies, azoto, sieros, švino, kitų junginių. Didžiausią teršalų dalį sudaro anglies dvideginis – pagrindinis žmogaus sukelto šiltnamio efekto veiksnys. Jo išmetimai į atmosferą lemia per 60 proc. šiltnamio efekto.

Nuo rytojaus, kovo 13 d., apie deginamą žolę, brakonierius, aplinkos taršą ir kitus gamtos apsaugos pažeidimus Lietuvos žmonės galės pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. „Pradėjus priiminėti pranešimus apie niokojamą gamtą telefonu 112, pradės veikti ir visa mūsų sistema, kai kiekviename regione turėsime visą parą budinčius ekipažus. Jiems iškart ir bus perduodama informacija.

Nelegalių automobilių ardytojų veikla labiau rūpi ne atsakingoms valstybės institucijoms, o visuomenei.

Azijai kovojant su vis didėjančiomis taršos problemomis, viena įmonė tikisi įgyvendinti projektą, kurio idėja tarsi atkeliavusi iš mokslinės fantastikos filmo siužeto. Londono dizaino agentūra „Orproject“ nori sukurti milžinišku „burbulu“ uždengtą parką Kinijoje. Be to, tvirtina, kad mažesnėmis švaraus oro tiekimo sistemos versijomis galėtų būti uždengtos ir mokyklų aikštelės.

Praėjusiais metais Lietuvos geologijos tarnyba atliko laukų dirvožemio būklės ir pasklidosios dirvožemio taršos stebėjimus. Jie parodė, kad šalies dirvožemis yra skurdinamas. Atlikti stebėjimai parodė, kad Lietuvos dirvožemyje vyrauja daugumos elementų, taip pat ir reikalingų augalams, išplovimas ir išnešimas iš viršutinio derlingojo dirvožemio sluoksnio, sakoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Šiandien pasitarime Vyriausybė iš esmės sutarė dėl Aplinkos ministerijos siūlymo Lietuvoje įvesti vienkartinių pakuočių užstato sistemą. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos bus perduotos svarstyti Seimui. Įstatymo pataisos parengtos atsižvelgus į didėjantį aplinkos teršimą vienkartinių, ypač gėrimų, pakuočių atliekomis ir nepakankamai veiksmingą komunalinių atliekų surinkimo sistemą.

Įrodyk, kad žinai apie svarbiausius Lietuvoje įgyvendinamus transporto sektoriaus projektus, finansuojamus Europos Sąjungos paramos lėšomis. Atsakyk į žemiau pateiktus klausimus ir laimėk Susisiekimo ministerijos prizus – didelį skėtį ar kelionines skaitmenines svarstykles bagažui sverti. Lietuvos didmiesčių gatvėse ligi šiol važinėjo nemaža senų viešojo transporto autobusų, kurie ne tik buvo morališkai pasenę ir nebepatogūs, tačiau ir stipriai teršiantys aplinką.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad 2013 m. spalio mėn. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (angl. International Agency for Research on Cancer, IARC) aplinkos oro taršą paskelbė kancerogenine žmogui (1 grupė) – sukeliančia vėžį.

„Investors‘ Forum“ jau kelerius metus teikia pasiūlymus įvesti Lietuvoje automobilių mokestį. Asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, tokia praktika yra įprasta daugelyje Europos ir pasaulio šalių. Apmokestinti automobilius Lietuvai rekomenduoja ir Europos Sąjungos Taryba, Tarptautinis valiutos fondas bei kredito reitingo agentūros.

Automobilių gamintojai stengiasi išpirkti savo kaltes dėl teršiamos aplinkos diegdami naujas technologijas bei alternatyvias degalų rūšis. Tačiau automobilių išmetami teršalai vis dar tebėra opi problema Europoje.

Atšalus orams gyventojai įsigudrino šildytis kūrendami senus drabužius ir batus. Aplinkosaugininkai kovoja su pažeidėjais, tačiau šie atranda vis naujų daiktų, kurie nors ir teršia aplinką, bet nieko nekainuoja, išskyrus sveikatą. Šiauliečiai įsigudrino senus drabužius ir batus kišti į krosnį ir taip šildyti savo būstą. Seni daiktai nieko nekainuoja, o namuose šilta. Dėvėtų drabužių pardavėjai, nebeturėdami kur dėti nepaklausių prekių, jas tiesiog išmeta, o žmonės maišais vežasi namo ir kūrena.

Aplinkos oro monitoringo stoties, esančios Šilutės plente, stebimų parametrų duomenys rodo, kad pradėta eksploatuoti atliekų deginimo įmonė UAB „Fortum Klaipėda“ 2013 m. neturėjo reikšmingos įtakos aplinkos orui. Deginimo įrenginyje deginant atliekas įmonėje UAB „Fortum Klaipėda“ automatizuota emisijų matavimo sistema, nuolat atliekami azoto oksidų, anglies monoksido, kietųjų dalelių, sieros dioksido, bendrosios organinės anglies, vandenilio chlorido, vandenilio fluorido teršalų matavimai.

Kinija yra daugiausiai gyventojų (1,25 milijardo) pasaulyje turinti valstybė ir viena galingiausių ekonomikų. Tačiau ji turi paslapčių, kurias labai nori ir stengiasi nuslėpti nuo viso likusio pasaulio. Chacha.com nori pasidalinti keliomis iš jų. Skurdas Nepaisant to, kad JAV iš Kinijos skolinasi didžiules pinigų sumas, didelė Kinijos populiacijos dalis vis dar gyvena skurde. Apytiksliai 100 milijonų žmonių kiekvieną dieną gyvena už mažiau nei dolerį, t.y. už mažiau nei 365 dolerius per metus.

Henrieta Aleknienė Prasidėjus šildymo sezonui, padidėjo oro tarša, dėl kurios paūmėja kvėpavimo takų ir kitos ligos, o ilgainiui atsiranda ir lėtinių sveikatos sutrikimų. Todėl miestų aplinkosaugininkai ir visuomenės sveikatos specialistai pradėjo intensyviai tikrinti galimus taršos šaltinius.

Europos Komisija pasiūlė naujas taisykles, kuriomis siekiama sudaryti gamintojams sąlygas kurti aptakesnius sunkvežimius ir taip 7–10 proc. sumažinti degalų sunaudojimą, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir pagerinti pažeidžiamų eismo dalyvių saugą.

ES šalys galiausiai sutarė dėl naujų automobilių efektyvumo ir CO2 taršos reikalavimų, taikytinų nuo 2020 m. Patvirtintas 95 g CO2/ km tikslas reiškia, kad ateinančiame dešimtmetyje parduodami nauji automobiliai vidutiniškai 100 kilometrų suvartos apie 4,1 litro benzino arba 3,6 litro dyzelio.

Šiandien aplinkos ministras Valentinas Mazuronis dalyvauja Vilniuje vykstančiame 4-ajame Baltijos jūros regiono strategijos forume, kuriame šio regiono valstybių atstovai aptaria iššūkius ir galimybes įgyvendinant aplinkos apsaugos reikalavimus, tvaraus augimo skatinimą ir tai, kaip aplinkosauga gali prisidėti kuriant darbo vietas ir didinant konkurencingumą. Pasak ministro, Baltijos jūros būklė viso regiono rūpestis.

LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Europos Sąjungos (ES) Taryboje stringa iniciatyvos mažinti automobilių taršą. Pagal dar birželį pateiktą siūlymą, po septynerių metų anglies dvideginio išmetimas neturėtų viršyti 95 g/km, trečdaliu mažiau nei dabar. Tokiu atveju automobilis vartotų maždaug keturis litrus degalų šimtui kilometrų. Norėdami gaminti galingus ir labiau teršiančius automobilius, gamintojai turėtų tai kompensuoti gamindami daugiau ekologiškų mašinų.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriams nepavyko sutarti dėl siūlymo mažinti automobilių taršą. Labiausiai tam priešinasi Vokietija, bijanti dėl savo prabangių automobilių pramonės. Sprendimo ieškoti palikta ministrams, kurie susitiks po dešimties dienų.

Šią savaitę kaip ir kitur, taip ir mūsų šalyje, bandoma atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą automobilių įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, patiems prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Žmonės raginami bent šią savaitę mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo priemonių.

Iki šildymo sezono liekant vis mažiau laiko, sveikatos specialistai su nerimu laukia tos dienos, kai pro kaminus ims rūkti dūmai. Tai reikš, kad dar labiau teršiamas miestas. Tiesa, specialistai pripažįsta, kad oro užterštumui kietosiomis dalelėmis turi įtakos ne tik šildymas, bet ir netvarkingos miesto gatvės.

Kasmet Lietuvoje išardoma apie 50-60 tūkst. tonų automobilių, iš kurių lieka maždaug 18 tūkst. tonų nevertingų atliekų, dažnai išmetamų tiesiog į pakelėse arba pamiškėse arba nukeliaujančių į buitinių atliekų sąvartynus. Išardžius seną automobilį, maždaug trečdalį jo svorio sudaro rinkoje vertės neturintys plastiko ar gumos gaminiai ir kitokios automobilių dalys, kurios patenka į sąvartynus, pamiškes ir nesuyra net per keletą šimtų metų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus specialistai rugpjūčio 16 d. pakartotinai paėmė Rąžės upės žiočių vandens ir Baltijos jūros vandens mėginius Palangos bendrajame paplūdimyje bei atliko jų mikrobiologinius tyrimus.

Šiandien Aplinkos ministerija patikslino, kiek naujų mažai taršių miesto autobusų bus skirta šalies keleivinio transporto įmonėms pagal Klimato kaitos specialiąją programą, atsižvelgusi į šios programos projektų atrankos komiteto išvadas. Mažai taršiems miesto autobusams įsigyti buvo numatyta 89,7 mln. litų paramos. Po viešųjų pirkimų konkurso paaiškėjo, kad šių lėšų užtenka 93 autobusams nupirkti. Paraiškas šiai paramai pateikė dešimt autobusų parkų. Tačiau ne visiems tiko paramos sąlygos.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Belgijos aplinkosaugininkai skambina pavojaus varpais, kad automobilių tarša kenkia žmonių sveikatai labiau nei pramonės. Tačiau jau, atrodo, pasiektą susitarimą Europos sąjungoje mažinti anglies dvideginio išmetimą, stabdo Vokietija, esą tai padarys žalos prabangių automobilių pramonei. Pasak aplinkosaugininkų, pastaraisiais metais automobilių keliama oro tarša sumažėjo, tačiau vis dar viršija normas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodė sunaikinti šešias partijas - 460 tūkst. - Zujų paukštyno kiaušinių, kadangi šiuose aptikta antimikrobinių medžiagų. Pasak Veterinarijos tarnybos, sunaikinti kiaušiniai, kurie buvo pagaminti liepos 15-20 dienomis. Tarnyba liepė sunaikinti ne tik kiaušinių partiją, kurioje rasta medikamentų, bet ir 5 vėlesnių dienų partijas.

Visos šeimos laimingos vienodai, tačiau nelaimingos kiekviena savaip, rašė Fiodoras Dostojevskis. Atrodo, šis posakis galioja ir kitame kontekste – daugelis gražių paplūdimių yra panašūs vienas į kitą, tačiau baisūs jie būna dėl skirtingų priežasčių. Atrodo, ko gali reikėti – plaukti galima bet kur, kur pavyksta įbristi į vandenį. Tačiau kai kurie paplūdimiai palieka košmarišką įspūdį: šiukšlės, žmonių spūstys ar purvinas vanduo.

Iš lietaus stokojančio žemyno atvykusi Ronae sako, kad Švedijoje išsipildė visos jos svajonės, čia ji gali įkūnyti visus ūkininkavimo sumanymus. Tisby ūkis įsikūręs ežeringoje Švedijos vietoje, Örsundos upės slėnyje. Tai vos 20 km į šiaurę nuo Enköpingo miesto ir tik 80 km į vakarus nuo sostinės Stokholmo. Ūkį valdo australės Ronae ir švedo Urbano Brunsbergų šeima.

Marijampolėje, kuri pirmauja Lietuvoje pagal automobilių skaičių vienam gyventojui, spūsčių išvengti padėtų nemokamas viešasis transportas, sako daugiau kaip dešimtmetį šiai savivaldybei vadovaujantis Vidmantas Brazys.