tarša

Naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje padarė didžiulę žalą visai ekosistemai. Siekdama patraukti naujus savanorius ir dėmesį vandenynų apsaugos klausimams, visuomeninė organizacija "Surfrider Foundation" išleido kalendorių su merginomis, savo grožybes prisidengusiomis „naftos bikiniais“: vietoj klasikinių maudymosi kostiumėlių modeliai pasipuošė naftos dėmėmis, kurios atkartoja bikinio formą.

Didžiulis plastikinių šiukšlių sūkurys, susiformavęs šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, per pastaruosius 40 metų padidėjo 100 kartų. JAV mokslininkai perspėjo, kad mirtini mikroplastikai, dalelės, mažesnės nei 5 milimetrai, grasina pakeisti natūralią vandenynų aplinką, praneša telegraph.co.uk. Laikotarpiu nuo 1972 iki 1987 metų daugumoje tyrimams paimtų mėginių mikroplastikų nerasta, teigiama Karališkosios mokslo draugijos žurnale „Biology Letters“ skelbiamame tyrime.

Tikriausiai nėra nė vieno, kuris nesuprastų, jog naudojantis viešuoju transportu ne tik sutaupoma asmeninių lėšų, bet ir prisidedama prie švaresnės aplinkos. Vis tik, šie, rodos, svarūs argumentai vargiai įtikina asmeninių automobilių savininkus, o ir kaltinti juos dar ankstoka.

Lietuvoje neišnaudojamos galimybės apsaugoti vandens aplinką nuo taršos pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Valstybiniai auditoriai nustatė Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programa turi trūkumų, todėl priemonės įgyvendinamos nepakankamai rezultatyviai. Šalyje įregistruota apie 9000 cheminių preparatų ir bemaž 900 cheminių medžiagų. Apie 80 proc. šių medžiagų yra pavojingos vandens aplinkai. „Apsaugoti vandens aplinką nuo tokio kiekio medžiagų – sudėtinga ir brangu.

Pekino automobilių parodoje „Ferrari“ oficialiai pristatė hibridinę jėgainę, kuri bus montuojama į būsimą „Enzo“ modelio pasekėją. Tai tolesnė koncepciniame „Ferrari 599 HY-KERS“ pristatytos jėgainės evoliucija. Dabar variklis pritaikytas centrinės komponuotės automobiliams ir galės būti agregatuojamas su septynių pavarų robotizuota pavarų dėže.

Pasaulinį vandenyną teršiančios plastikinės atliekos sukuria milžinišką mikrodalelių masę, kuri yra nauja rimta, bet visiškai neištirta grėsmė jūrų ekosistemoms ir žmonėms, atrado mokslininkai. Alfredo Wegenerio Poliarinių ir jūrų tyrimų instituto (Vokietija) mokslininkai kartu su kolegomis iš Čilės ir D. Britanijos nustatė, kad plastikinės medžiagos, patekusios į jūras ir vandenynus, kelia labai rimtą pavojų gyviems organizmams, skelbia „Sciencedaily.

Transporto tarša nusineša daugiau nei dvigubai gyvybių palyginti su avarijomis, rodo tyrimas Jungtinėje Karalystėje. Analizę atliko Steve'as Yimas ir Stevenas Barrettas – taršos ekspertai iš Masačusetso technologijos universiteto, praneša BBC. Jie nustatė, kad transporto tarša Jungtinėje Karalystėje sukelia beveik 5 tūkst. pirmalaikių mirčių kiekvienais metais. Mokslininkai taip pat atskleidė, kad lėktuvų išmetamos dujos sukelia dar 2 tūkst. mirčių kasmet.

Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie 65 proc. viso oro užterštumo, antroje vietoje pramonė – 20-25 proc., trečioje – energetika, 10–15 proc.. Nustatyta, kad didžiausias oro teršėjas Europoje irgi yra kelių transportas.

Šiuolaikinė vartotojiška visuomenė pripratusi daug pirkti, pirkti ir dar kartą pirkti. Tačiau tik maža dalis visuomenės susimąsto apie besaikio vartojimo pasekmes, kurios dažniausiai susijusios su gamtos teršimu. Tai ir atliekų susidarymo problema, o vykdant įvairias gamybos rūšis, t.y. gaminant visuomenės poreikius patenkinti reikiamus produktus ir paslaugas, atsiranda aplinkos taršos, besaikio žaliavų naudojimo problemos. Tuomet ir kyla klausimai ką daryti, kad išvengti šios situacijos.

Nuo „Ford“ gamyklos Kelne konvejerio pradėjo riedėti pati taupiausia kompaktiško šios kompanijos modelio „Fiesta“ versija „ECOnetic“. Kaip teigia „Ford“ atstovai, šis hečbekas šimtui kilometrų kelio užteks 3,3 litro kuro. Po variklio dangčiu čia nėra jokių hibridinių technologijų, o tik modernus XXI a. vidaus degimo variklis. Po „Fiesta ECOnetic“ variklių dangčiais montuojami 1,6 litro darbo tūrio dyzeliniai motorai, kurių galia siekia 95 a.g., o sukimo momentas – net 205 Nm.

„Šiau­lių kraš­tui“ pa­vie­ši­nus įta­ri­mus, kad vėl de­gi­nant pa­vo­jin­gas at­lie­kas ne­to­li Šiau­lių, Aukšt­ra­kiuo­se, esan­čio­je įmo­nė­je „Tok­si­ka“ ga­li bū­ti klas­to­ja­mi duo­me­nys apie į ap­lin­ką iš­me­ta­mus ter­ša­lus, iš dar­bo trau­kia­si de­gi­ni­mo įrengi­nio va­do­vas.

Vis labiau ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje populiarėjantys gamybinėse teritorijose įrengti loftai žavi savo didelėmis erdvėmis, nestandartinėmis formomis ir galimybe gyvenamąją patalpą įsirengti kūrybiškai. Gyvenamąsias patalpas įsikurti tam pritaikomuose pramoninio tipo pastatuose darosi vis madingiau, tačiau iškyla klausimas, ar tokie būstai nekenkia sveikatai.Svarbu išvalyti aplinką Šiuo metu „Kuro aparatūros“ gamyklos pastato teritorijoje vyksta statybos darbai.

Ki­tą sa­vai­tę ne­to­li Šiau­lių esan­čiuo­se Aukšt­ra­kiuo­se bus vėl pra­dė­tos de­gin­ti iš vi­sos Lie­tu­vos su­vež­tos pa­vo­jin­gos atlie­kos. UAB „Tok­si­ka“ žūt būt sten­gia­si pe­rim­ti iš ran­go­vo – Ita­li­jos bend­ro­vės „Haf­ner Srl“ pa­vo­jin­gų at­lie­kų degini­mo įren­gi­nį. Šio pe­rė­mi­mo kai­na – žmo­nių svei­ka­ta ar net gy­vy­bė.

Praėjus metams po branduolinės katastrofos Fukušimos jėgainėje aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ už 60 km esančiame to paties pavadinimo mieste nustatė smarkiai padidėjusią radiaciją, praneša agentūra AFP. Vienoje miesto daugiaaukštėje automobilių stovėjimo aikštelėje radiacijos lygis siekė 70 mikrosivertų per valandą. Viename nuotėkų kanale netoli gyvenamųjų namų šis rodiklis buvo 40 mikrosivertų per valandą.

Smarkiai mąžtantis Arkties jūros daugiamečio ledo sluoksnis gali paskatinti cheminę reakciją, dėl kurios gali susidaryti nuodingo gyvsidabrio telkiniai, parodė NASA tyrimas. Mokslininkai išsiaiškino, kad storą, daugiametį Arkties ledą keičia plonesnis ir druskingesnis ledas, kuris į orą išskiria bromo. Į aplinką patekęs bromas sąveikauja su saulės šviesa ir šalčiu, pasakoja Sonas Nghiemas, NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos mokslininkais ir tyrimo vadovas.

Nuo 2013 metų  Europos Sąjunga (ES) griežtins prekybos taršos leidimais taisykles ir skirs vis mažiau nemokamų apyvartinių taršos leidimų verslui. Bus siekiama, kad verslas būtų priverstas pats investuoti į savo technologijas ir energetinį efektyvumą. ES siekia, kad taršos leidimai būtų brangūs ir verslas apsvarstytų, kas jiems apsimoka labiau, – ar pirkti brangius taršos leidimus (ir teršti aplinką), ar investuoti į savo verslo technologijas.

Skirtingai nei praėjusiais metais, kai per sausio mėnesį miesto oro tarša buvo padidėjusi net dvidešimt kartų, oro kokybės tyrėjai apie oro taršą skelbia tik pirmą kartą. Smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis ore padaugėjo taip staigiai, kad suglumo net ir specialistai.

Nors Lietuvoje praėjusiais metais, kaip ir užpernai, antibakterinių medžiagų liekanų maisto produktuose nebuvo nustatyta, ant laurų užsnūsti neketinama. Šiemet papildomai bus tiriami pesticidai sviesto mėginiuose bei arseno ir gyvsidabrio likučiai gyvūnų mėsoje, piene, žuvyse. Specialistai primena, kad vaistus ūkiniams gyvūnams gali paskirti tik veterinaras, o iš gyvulių gautą produkciją leidžiama naudoti tik tuomet, kai iš jų organizmo pasišalina visi antibiotikų likučiai.

Ketvirtadienį aukcione pardavus 850 tūkst. apyvartinių taršos leidimų (ATL), gauta 21 mln. litų, kurie bus pervesti į Klimato kaitos specialiąją programą, pranešė Aplinkos ministerija. Be šių metų lėšų, Klimato kaitos specialiojoje programoje dar yra 20 mln. litų, gautų 2011 m. gruodį aukcione pardavus taip pat 850 tūkst. ATL.

Pastaruoju metu visuomenėje kyla didžiulis susirūpinimas dėl gyvenamųjų patalpų – loftų – įrengimo rekonstruojamuose gamybinės paskirties pastatuose.

Detroito automobilių parodoje „Volkswagen“ pristatė savo sedano „Jetta“ hibridinę versiją. „Jetta Hybrid“ yra gamybai paruoštas automobilis, pardavėjų salonuose hibridinis sedanas atsiras jau lapkričio mėnesį. Po variklio dangčiu šiame automobilyje slepiasi 1,4 litro darbo tūrio benzininis motoras, kurio galia siekia 150 a.g. Na o vidaus degimo varikliui talkins 27 a.g. elektros motoras.

Panevėžys labiausiai užterštas apskrities miestas. Lietuvos geologijos tarnyba vykdė Europos Sąjungos remiamą projektą ir 39 šalies savivaldybėse inventorizavo, manoma, užterštas teritorijas. Inventorizacija atlikta 39,3 tūkstančio kvadratinių kilometrų teritorijoje. Ekogeologiniu požiūriu ištirta šimtas pavojingiausių objektų, o penkiasdešimtyje objektų atlikti išsamūs tyrimai bei įvertintas jų poveikis aplinkai ir žmogui.

Netoli Š. Airijos krantų patyrė katastrofą tanklaivis, kuriuo plukdoma nafta. Kaip praneša Newsru.com. Laivo denis įskilo. Tanklaivis gabena 55 tonas naftos. Į pagalbą tanklaiviui siunčiami gelbėtojai, įgula bando stabilizuoti laivo korpusą. Laive yra 23 žmonės, rašo „Belfast Telegraph“. Tanklaivis pradėjo skęsti maždaug už 40 km nuo Airijos pakrantės. Nafta yra labai taršus produktas. Dideli naftos išsiliejimai ne kartą pakenkė jūros gyvūnams bei paukščiams.

Po pasaulinės „Zafira Tourer„ premjeros 64 – joje Frankfurto automobilių parodoje, „Opel“ plečia kompaktinių vienatūrių spektrą bei pristato itin ekonomišką, gamtai draugišką alternatyvaus kuro modelį. 2012 m. sausio mėn. bus pristatytas naujos kartos „ecoFLEX CNG“ variklis, turėsiantis geriausią klasėje degalų ekonomiją – su pilnu gamtinių dujų baku bus galima įveikti net 530 km distanciją. Šis modelis papildys universalių „Opel“ modelių šeimą.

Jungtinių Tautų (JT) Durbane, Pietų Afrikos Respublikoje, surengtose derybose dėl klimato kaitos pamažu artėjama prie susitarimo, skelbia BBC. Sutarta, kad rengtis priimti naujus įsipareigojimus dėl anglies dioksido išmetimo į atmosferą mažinimo bus pradėta nuo Naujųjų metų. Parengiamajame dokumente sakoma, kad naujasis susitarimas turėtų būti paruoštas iki 2015 metų. Į jį būtų įtrauktos visos pasaulio šalys. Tiesa, neaišku, koks tiksliai bus teisinis šio dokumento pobūdis.

Lapkričio 11 dieną Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) paskelbė, kad Čekijos branduolinės saugos reguliuojančioji institucija pateikė informaciją apie paskutinėmis dienomis atmosferiniame ore nustatytus mažus radioaktyviojo jodo-131 kiekius. Manoma, kad minėti radionuklidai ore nėra susiję su avarija Fukušimos Daiichi atominėje elektrinėje. TATENA patvirtina, kad konstatuoti radioaktyvaus jodo kiekiai nekelia jokios grėsmės gyventojų apšvitai ar jų sveikatai.

Pastarosiomis savaitėmis dėl teršalų išsisklaidymui nepalankių meteorologinių sąlygų kietųjų dalelių (KD10) koncentracija daugelio miestų aplinkos ore buvo padidėjusi, o kai kuriuose miestuose viršijo 50-ies mikogramų/m3 paros ribinę vertę. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras perspėja, kad toks aplinkos oro užterštumas daro tiesioginę įtakos žmonių sveikatai. Didžiausią įtaką oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti vietinių šaltinių (daugiausia - kūrenimo, transporto) keliama tarša.

Tyrėjai bando nustatyti, kaip žmogaus veikla trikdo tropinių miškų azoto kaitos ciklą. Pirmieji rezultatai parodo, kokie ilgalaikiai padariniai atsiranda dėl padidėjusio azoto kiekio. Oro tarša tręšia tropinius miškus vienu iš pagrindinių augimui reikalingų elementu. Nustatyta, kad per pastaruosius keturiasdešimt metų medžių lapuose padidėjo azoto koncentracija bei išaugo sunkiųjų bei lengvųjų azoto izotopų santykis.

Iki lapkričio 10-osios visi Lietuvos vairuotojai privalo vasarines automobilių padangas pakeisti žieminėmis. Vasarines galime palikti automobilių servise ar kitoje montavimo paslaugas teikiančioje įmonėje arba patiems saugoti iki pavasario garaže ar sandėliuke. O ką darome su tomis, kurių kitą vasarą mums jau nebereikės? Padangos pamiškėje suirs po šimtmečių „2009 m. mūsų šalyje buvo surinkta 13,5 tūkst. tonų sudėvėtų padangų, o perdirbta 14,3 tūkst. tonų.

Seimo įpareigota Aplinkos ministerija parengė įstatymo pataisas, numatančias apmokestinti šalies sąvartynus, didelius gyvulininkystės ūkius, taip pat miestų dumblo valymo įmones už teršimą metano dujomis. Po svarstymo Vyriausybėje, Premjeras sako, kad tokiam mokesčiui – dar per anksti. Aplinką teršiančios metano dujos išsiskiria pūvant atliekoms, taip pat iš gyvulių mėšlo. Pasak aplinkosaugininkų, gyvulininkystė – viena didžiausių aplinkos teršėjų. Gyvulininkystei tenka 37 proc.

Šąlant orams panevėžiečiams vėl tenka pratintis prie dūmais užteršto oro, tačiau kvapą gniaužiantis rūkas kai kurių kūrentojų nepriverčia tapti sąmoningesniais. Praėjusią savaitę oro užterštumas Panevėžyje ir vėl pradėjo viršyti leistinas normas. Specialistai, kaip ir kiekvienais metais, nepaliauja kartoti, jog dėl to kalta ne tik žema temperatūra, bet ir patys miesto gyventojai, nesusimąstydami kišantys į krosnis viską, kas papuola, tačiau jų balsas toli gražu ne kiekvieną adresatą pasiekia.

Fukušimos branduolinės katastrofos metu nutekėjo dvigubai daugiau radioaktyvių medžiagų, nei iš pradžių apskaičiavo Japonijos valdžia. Medžiagų kiekis sudaro apie 40 procentų Černobylio katastrofos teršalų kiekio. Cezio nuotekos lygis buvo skaičiuojamas daviklių tinklo. Andreas Stohlis, Norvegijos Oro Tyrimų Instituto studijos autorius teigia, kad Japonijos vyriausybės paskaičiavimai rėmėsi tik pačioje Japonijoje suskaičiuotais duomenimis, tačiau neatsižvelgė į nuotekas į jūrą.

Šąlant orams panevėžiečiams vėl tenka pratintis prie dūmais užteršto oro, tačiau kvapą gniaužiantis rūkas kai kurių kūrentojų nepriverčia tapti sąmoningesniais. Šią savaitę oro užterštumas Panevėžyje ir vėl pradėjo viršyti leistinas normas. Specialistai, kaip ir kiekvienais metais, nepaliauja kartoti, jog dėl to kalta ne tik žema temperatūra, bet ir patys miesto gyventojai, nesusimąstydami kišantys į krosnis viską, kas papuola, tačiau jų balsas toli gražu ne kiekvieną adresatą pasiekia.

Spalio 27 d. esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, kietųjų dalelių (KD10) koncentracija didžiuosiuose miestuose liko padidėjusi, o Vilniuje Žirmūnuose ir Senamiestyje viršijo paros ribinę vertę. Oro užterštumo padidėjimui įtakos galėjo turėti įvairių šaltinių (kūrenimo, transporto) keliama tarša. Dalis teršalų oro masių galėjo būti atnešti iš piečiau esančių Europos valstybių, praneša aplinkos apsaugos agentūra.

Jei ati­džiai per­žiū­rė­tu­mė­te sa­vo vais­ti­nė­lė­je su­kaup­tų vais­tų ga­lio­ji­mo lai­ką, treč­da­lis jų pa­si­ro­dy­tų ne­be­tin­ka­mi var­to­ti. Kur sau­giai ati­duo­ti stal­čiuo­se de­šimt­me­čius kaup­tus vais­tus ar su­du­žu­sius gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rus? Bi­jo­da­mi, kad neap­si­nuo­dy­tų vai­kai, gy­ven­to­jai me­di­ka­men­tus iš­me­ta kar­tu su šiukš­lė­mis, iš­pi­la į ka­na­li­za­ci­ją, už­ka­sa ar su­de­gi­na.

Vilniaus gatvėmis nuo spalio 17 d. važinėja bandomieji keturių skirtingų modelių nauji autobusai, iš kurių lapkritį bus išrinktas vienas modelis, kuris sostinės gatvėje kursuos nuolat. Vilniečiai www.vilnius.lt taip pat kviečiami rinkti jiems labiausiai patinkantį autobusą. Gyventojų pasirinkimui pristatomi Čekijos, Italijos, Lenkijos, Vokietijos, autobusų gamintojų modeliai.

Ketvirtadienio vakarą uždarytame Kariotiškių sąvartyne įvyko avarija. Dėl kol kas nežinomų priežasčių iš sąvartyno dumblo rezervuaro įvyko nuotėkis. (Papildyta 08.50) Avarijos vietoje Kariotiškių sąvartyne dumblo nuotėkis lokalizuotas: suformuoti specialūs pylimai, teršalai į mišką nebeplinta. Įvykio vietoje dirbantys aplinkosaugininkai paėmė laboratorinių tyrimų mėginius, jie taip pat vertina aplinkai padarytą žalą. Preliminariais duomenimis, užteršta mažiausiai 1 hektaras miško.

„Nors degalų kainos auga ir nuolat kalbama apie jų taupymą bei mažesnę aplinkos taršą, automobiliai, kuriuos vis dar renkasi lietuviai, ir vairavimo įpročiai bei kultūra – toli gražu ne degalų taupymo ir taršos mažinimo atspindys, – teigia tyrimą atlikusios bendrovės „GfK CR Baltic“ Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius. – Tik šiek tiek mažiau nei dešimtadalis (8 proc.) stengiasi taikyti ekologiško vairavimo principus.

Augant degalų kainoms, daug kalbama apie jų taupymą ir mažesnę aplinkos taršą. Tačiau lietuviai neskuba keisti savo vairavimo įpročių. Apklausa parodė, kad taupiai vairuoti ir važinėti degalus taupančiais automobiliais aktualu vos dešimtadaliui Lietuvos piliečių. Rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“ liepos mėn. atliko tyrimą apie Lietuvos piliečių ekologijos suvokimą ir ekologišką gyvenimo būdą. Per tyrimą respondentų teirautasi, ar jie taupo degalus taikydami ekologiško vairavimo principus.

„BMW“ pagaliau pristatė hibridinį sedaną – „BMW 5 ActyveHybrid“ dabar jau serijinis modelis. Draugiškesnio aplinkai „BMW“ pardavimai prasidės kitų metų pradžioje. Hibridinio „penktuko“ esmė – 300 a.g. trijų litrų darbo tūrio turbovariklio ir 55 a.g. elektros motoro tandemas. Tiesa, visa bendra jų galia iki galo nepanaudojama, tad maksimali jėgainės galia šiame modelyje siekia 335 a.g. Tačiau iki 100 km/h greičio „5 ActyveHybrid“ įsibėgėja smagiai, per 5,9 sek.

Frankfurto tarptautinėje automobilių parodoje lankytojai galėjo pamatyti itin daug elektromobilių. XXIa. technologijoms čia buvo skirtas net visa paviljonas. Vienas iš daugybės Frankfurto debiutantų – elektromobilis „Mute“. Jis yra Miuncheno technikos universiteto inžinierių kūrinys ir yra įdomus tuo, kad turi du skirtingų tipų akumuliatorius.

Didelis oro užterštumo lygis gali padidinti širdies smūgio riziką per šešių valandų laikotarpį nuo buvimo užterštoje aplinkoje. Net nedidelis transporto užterštumo lygis sukelia papildomą riziką, rašo dailymail.co.uk. Didžiojoje Britanijoje buvo tiriama beveik 80 000 širdies smūgio atvejų. Mokslininkai taip pat analizavo oro užterštumą transporto išmetamosiomis dujomis toje aplinkoje, kurioje lankėsi širdies smūgius patyrę asmenys.

Floridos laidojimo namai siūlo alternatyvą laidojimui žemėje ir kremavimui - kūno suskystinimą. Nerūdijančio plieno mašinoje kūnas susmulkinamas per viso labo 3 valandas ir paverčiamas rudu skysčiu, kuris nutekinamas viešąja kanalizacijos sistema. Žmogaus kaulai gali būti susmulkinami į dulkes ir grąžinami mirusiojo artimiesiems. Pasak BBC reporterės, tokia kūnų skystinimo technologija yra ekologiška alternatyva laidojimui žemėje ar kremavimui.

Iš UAB „Lukšių pieninė“ kamino virstantys dūmai bei aplinkosaugininkų abejingumas varo į neviltį kaimynystėje įsikūrusių „Kauno grūdų“ Jurbarko skyriaus darbuotojus. Po trejų metų trūko kantrybė. „Esame žiauriai nepatenkinti. Kentėme trejus metus, nes kaimynai žadėjo tvarkytis ir nesitvarko“, – sakė „Kauno grūdų“ Jurbarko grūdų sandėlių vedėjas Jonas Sederevičius. Jis skundžiasi dūmais, kurie virsta iš pašonėje įsikūrusios „Lukšių pieninės“ kamino.

Prieš keletą metų net didžiausi ekologinių vertybių perkainavimo optimistai nebūtų pagalvoję, kad „Mercedes-Benz“ sportiškojo padalinio „AMG“ automobiliai bus kuriami siekiant maksimaliai sumažinti taršą. Tačiau naujos taršos normos daro savo – pasirodo, galima pabandyti suderinti brutalią jėgą ir draugiškumą aplinkai. Tai inžinieriai įrodė su atviru „Mercedes-Benz SLK55 AMG“. 5,5 litro darbo tūrio V8 tipo motoras šiame automobilyje yra atmosferinis.

Sportiškų „Mazda“ gerbėjai gali skelbti gedulą – baigta kompanijos flagmano, kupe „Mazda RX-8“ gamyba. Sportiški kupe su rotoriniais varikliais ilgus metus simbolizavo šios japonų kompanijos sportiškas ambicijas. Dabar modelių gamoje likę „MX-5“ ar „Mazda 3MPS“ yra gerokai žemiškesni. „RX-8“ stebino daugybe netradicinių sprendimų. Pats neįprasčiausias iš jų – rotorinis variklis. Tik 1,3 l. darbo tūrio, 232 a.g. ir galimybė „sukti“ šį motorą iki 8500 aps/min. svaigino daugybę vairavimo gurmanų.

„Volvo" koncernas bando tris ridos didinimo įrangos sprendimus, kad padidintų savo elektromobilių ridą. „C30 Electric" automobilyje po bagažine yra sumontuotas trijų cilindrų benzininis variklis, kurio galia siekia 60 AG. Variklis suka generatorių, kuris energija aprūpina elektrinį variklį, o taip pat gali įkrauti ir akumuliatorių. „Volvo" taip pat bando dvi hibridines sistemas su trijų cilindrų benzininiu 190 AG varikliu.

„Ford" pristatė naujajam „Focus“ skirtas technologijas – transmisiją „PowerShift" ir variklį „Flexifuel". „Anglies dvideginio emisijos ir degalų  sąnaudų mažinimas – tai, ko siekiame nuolat tobulindami „Ford Focus". Mūsų investicijos į naujausias technologijas – nuo dyzelinių iki naujųjų „Ford EcoBoost" benzininių variklių – daro mūsų automobilius išskirtiniais.

Alytaus higienistų teigimu, nesiliaujantys lietūs – atvira rizika šulinių vandeniui. Pakilus paviršiniams vandenims, su jais į geriamąjį vandenį šuliniuose patenka ir daugiau teršalų. Specialistai perspėja, kad šachtinio šulinio vanduo visada bus užterštas, jeigu šalia šulinio yra tvartas ir tręšiami daržai, rentiniai skylėti ar tarp rentinių yra nesandarūs tarpai, seniai valyti. Prie šulinio neturėtų rinktis lietaus ir polaidžio vanduo, o lengvai nuo jo nutekėtų.