swedbank

Nors didžiosios metų šventės ir baigėsi, „Swedbank“ kviečia iki pat sausio 31 d. džiaugtis stebuklingais šviečiančiais ąžuolais. Pastarieji šviečia net dešimtyje Lietuvos miestų ir žmones džiugina ne tik tūkstančiais įsižiebusių lempučių, bet ir išskirtiniais pasakojimais. Kiekvieno miesto šviečiantis ąžuolas tapo ypatingu savo krašto pasakoriumi, pasakojančiu savo istoriją.

Linkėjimais dalintis kvietusi „Swedbank” ir TV3 iniciatyva „Šviesios istorijos“ pasiekė finišą. Džiaugiamės, kad projektas sulaukė didelio įsitraukimo ir gausių širdis šildančių sveikinimų.  Šviesiais linkėjimais pasidalino daugiau nei 70 dalyvių iš visos Lietuvos! O pasidžiaugti sveikinimais ir pasisemti gerų emocijų į šventinį polapį www.tv3.lt/sviesiosistorijos buvo užsukta daugiau nei 11 tūkst. kartų.

Nors didžiosios metų šventės jau prabėgo, šviesūs linkėjimai ir geri žodžiai nesibaigia! TV3 ir „Swedbank“ iniciatyva „Šviesios istorijos“ ragina nenustoti dalintis sveikinimais, o tam, kad nepritrūktų įkvėpimo ir naujų idėjų, dalinamės kūrybiškiausiais ir daugiausiai balsų surinkusiais sveikinimais. Pirmoje vietoje, pagal balsų skaičių puikuojasi chemikų linkėjimai.

Šventinis laikotarpis priverčia stabtelėti, atsigręžti į mus supančius žmones ir pasidalinti vieni su kitais gerumu. Tam, kad gerumas pasiektų vis didesnį būrį žmonių, „Swedbank“ ir TV3 iniciatyva „Šviesios istorijos“ kviečia dalintis šiltomis emocijomis ne tik su savo artimaisiais, bet ir su visa Lietuva! Prie „Šviesių istorijų“ iniciatyvos prisijungė ir „X faktoriaus“ dalyviai, žiūrovų numylėtiniai „Mando“. Nepabūgę žvarbaus gruodžio oro „Mando“ grupės nariai – Antuanas ir Mindaugas –  p...

Nuovargis dėl užsitęsusios pandemijos, naujų viruso atmainų ir judėjimo ribojimų, lyg iš giedro dangaus atsiradusi migrantų krizė pasienyje, o galiausiai ir seniai regėtas aukštumas pasiekusi infliacija – šie metai tikrai nesuteikė galimybių atsipalaiduoti. Visgi nepaisant sunkumų, Lietuvos ekonomika augo pavydėtinu tempu, o vartojimo lygis, eksporto apimtys, atlyginimai ir gyventojų sukauptos santaupos mušė naujus rekordus.

„Sočiai, bet nepadauginant“ – toks galėtų būti šių artėjančių švenčių šūkis, norintiems į kalėdinio stalo planavimą pažvelgti tvariau. Kodėl tai taip svarbu? Sumažinti išmetamo maisto kiekį per šventes tampa sudėtinga. Dažnai nugali noras susikurti kuo įspūdingesnę ir gausesnę šventę, tačiau vėliau apima nuostaba, kiek daug tai pareikalavo išlaidų ir iššvaistyto maisto.   Skaičiuojama, kad per šventes bendras atliekų kiekis vidutiniame namų ūkyje Europoje padidėja apie 30 proc.

Infliacija ir geri darbo rinkos duomenys galiausiai privertė FED greičiau imti riboti ekonomikos skatinimą. Investuotojai tokį JAV centrinio banko žingsnį įvertino palankiai. Tuo metu Europoje apie pinigų politikos pokyčius kol kas nekalbama. Nepaisant labiau užkrečiamos viruso atmainos omikron, nepamatuota skatinimo politika ir jos nulemta didelė infliacija jau imamos vertinti kaip didesnės grėsmės ekonomikai ir finansų rinkoms.

Gražūs žodžiai ir dėmesys – tai šilčiausia dovana kitiems, todėl TV3 ir „Swedbank“ iniciatyva „Šviesios istorijos“ jau antrus metus kviečia šventiniais linkėjimais džiuginti ne tik savo artimuosius, bet ir visą Lietuvą.  Klausiate, kaip jūsų linkėjimai gali pasiekti tokį didelį būrį žmonių? Atskleisime, kad visai paprastai. Jums tereikia išlaisvinti savo kūrybiškumą fotografuojant, filmuojant, piešiant ar kitaip kuriant sveikinimus ir juos įkelti į puslapį https://www.

Belaukiant didžiųjų metų švenčių užsipildome gerumu, tampame atlaidesni ir vieni kitiems linkime gražiausių dalykų. Kalėdinėmis dovanomis tampa ne tik materialūs daiktai, bet ir mūsų skleidžiamas gerumas. Tam, kad dalintis pakiliomis emocijomis būtų dar lengviau, „Swedbank” ir TV3 Televizija kviečia dalyvauti iniciatyvoje „Šviesios istorijos“ ir kurti sveikinimus, kuriuos pamatys ne tik šeima ar bičiuliai, bet ir visa Lietuva.

Šį rudenį Lietuva su Latvija ir Estija pradėjo plėtoti išsyk kelias su kapitalo rinkos plėtra susijusias iniciatyvas. Tai Baltijos kapitalo rinkų plėtros akseleravimo fondas, vieninga padengtų obligacijų reguliavimo sistema Baltijos šalyse ir trijų Baltijos valstybių, kaip vieno regiono, reitingavimas tarptautiniuose indeksuose.

Prasidėjęs pirmasis žiemos mėnuo ir iškritęs sniegas tik ir ragina galvoti, kokiomis dovanomis nudžiuginsime savo artimuosius bei kaip šventiniu laikotarpiu pasipuošime namus. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad šiais metais šalies gyventojai didžiosioms metų šventėms yra numatę skirti vidutiniškai apie 180 eurų, įskaitant išlaidas kalėdinių vaišių stalui ir dovanoms.

Antradienį kai kuriuos „Swedbank“ klientus pasiekė apgavikiškos žinutės, kuriose siunčiama nuoroda atidaro sufalsifikuotą internetinį portalą, labai panašų į tikrąjį. Apsimesdami banku ir gyventojams siųsdami gąsdinančias žinutes sukčiai bando praturtėti kitų sąskaita. „Pastaruoju metu gyventojai sulaukia skambučių bei SMS žinučių su nuorodomis į netikrą „Swedbank“ puslapį, skatinant atblokuoti užblokuotas sąskaitas ar sustabdyti neegzistuojančius pavedimus.

„Swedbank” ir TV3 Televizija sveikina artėjančių žiemos švenčių proga ir kviečia visus dalintis šviesiomis istorijomis! Juk sutiksite, kad gražiausia dovana kitiems – šilti žodžiai ir dėmesys, tiesa? Todėl iniciatyva „Šviesios istorijos“ antrus metus kviečia šventiniais linkėjimais nudžiuginti ne tik artimiausius žmones, bet ir visą Lietuvą! Pasveikinti visus dar niekada nebuvo taip paprasta Ką reikia padaryti norint nusiųsti savo šviesius linkėjimus? Viskas paprasčiau, nei galite įsiva...

Jau ketvirtus metus iš eilės žiemos švenčių proga „Swedbank“ suruošė stebuklingą dovaną Lietuvos žmonėms – dešimtyje šalies miestų ir miestelių tūkstančiais lempučių papuošė šimtamečius ąžuolus ir liaunus ąžuoliukus.

Pirmąją lapkričio pusę investuotojų demonstruotas optimizmas baigiantis mėnesiui išsikvėpė. Nerimą skatino brangūs energijos ištekliai ir toliau didėjanti infliacija, o lemiamą smūgį sudavė naujienos apie naują viruso atmainą omikron. Tuo metu FED vadovo pastaba dėl galimai spartesnio skatinamosios pinigų politikos atitraukimo dar labiau pablogino nuotaikas. Tiesa, apie 20 tūkst. investuotojų Baltijos šalių rinkose galėjo pasidžiaugti sėkmingu „Hepsor“ pirminiu viešu akcijų platinimu.

Vieno iš didžiausių šalies bankų saugumo ekspertai perspėja, kad pastarosiomis dienomis padažnėjo sukčių atakos prieš gyventojus. Sukčiai gyventojams siunčia SMS pranešimus informuodami apie neva užblokuotą asmeninę sąskaitą.

Su pandemijos iššūkiais organizuojant darbą per nuotolį susidūrusiose organizacijose visame pasaulyje vis labiau įsitvirtina hibridinis darbo modelis. Panašu, kad nemažai daliai jų tai tampa naujo biuro gyvenimo status quo. Šie pokyčiai iš dirbančiųjų gali pareikalauti skirtingų dalykų. Vadovams reikės pademonstruoti daugiau pasitikėjimo savo komanda, o iš darbuotojų bus tikimasi daugiau savarankiškumo ir iniciatyvos sprendžiant įvairius klausimus.

Nekilnojamojo turto brokeriai išgirsta daug gyvenimiškų istorijų. Vienos jų – į Lietuvą iš emigracijos grįžtančių ir čia ilgesniam laikui įsikurti planuojančių lietuvių. Pagal jų būsto pirkimo įpročius specialistai išskiria kelias įdomias tendencijas. Tarp jų – kad į tėvynę grįžtantys lietuviai būstui vangiai skolinasi iš bankų, o dalis jų į sovietinius mikrorajonus net nebežiūri.

Didžiosioms žiemos šventėms besiruošiantys gyventojai vis dažniau užsuka į fizines ir elektronines parduotuves, ir prekeivius tai skatina išsitraukti „Juodojo penktadienio“ nuolaidų kozirių. Galimybė reikiamų daiktų įsigyti pigiau savaime nėra blogai, tačiau organizacijos „Green Alliance“ tyrimas rodo, kad 80 proc. „Juodojo penktadienio“ pirkinių yra išmetami panaudoti vos vieną kartą arba visiškai nauji. Progos pasinaudoti išaugusiu gyventojų noru pirkti ieško ir sukčiai.

Lapkričio pradžioje pasaulio akcijų rinkose tendencijos išsiskyrė – JAV ir Kinijoje fiksuotas kritimas, o Europos ir Baltijos šalių rinkos kopė į viršų. Mūsų regiono investuotojų nuotaikas palaikė nepajudinama ECB pinigų politika, atnaujintos geresnės euro zonos augimo prognozės bei geri įmonių rezultatai.

Pandemija iš mūsų jau pavogė kelias didžiąsias metų šventes, todėl per šias Kalėdas daugelis gyventojų planuoja atsigriebti – žada švęsti ir dovanoti iš visos širdies. Tiesa, šioms išlaidoms nesiruošiant iš anksto, gruodį gali laukti finansinis šokas, o sausį – ir priverstinė finansinė dieta. Pradėti galvoti apie ruošimąsi didžiosioms metų šventėms vertėtų prieš tris mėnesius, taigi bent jau rugsėjį ar spalį. O šiuo metu, įpusėjus lapkričiui, jau tikrai būtina.

  Geri šių metų trečiojo ketvirčio bendrovių rezultatai įkvėpė akcijų rinkas naujoms aukštumoms – amerikietiškasis „S&P 500“ nuo spalio pradžios ūgtelėjo apie 8 proc., o europietiškas „STOXX 600“ pakilo apie 6 proc. Nors didelė dalis rezultatus skelbiančių biržų įmonių toliau viršija analitikų lūkesčius, investuotojams atsipalaiduoti neleidžia spartus kainų augimas, sunkiai kontroliuojamas COVID-19 plitimas įvairiose šalyse ir besitęsiantys pasauliniai tiekimo grandinių sutrikimai.

Daugiau nei pusė (56 proc.) šalies gyventojų arba jų artimieji šiais metais susidūrė su telefoniniais ar elektroniniais sukčiais –  8 proc. punktais daugiau nei 2019 metais, rodo naujausia apklausa.  „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto gyventojų tyrimo duomenimis, vienas iš šešių tokių  susidūrimų baigiasi finansiniais apgautų žmonių nuostoliais.

Kasmet sukčiai iš gyventojų ir įmonių išvilioja tūkstančius eurų. Jie negaili laiko ir įdarbio, todėl atpažinti sukčiavimo metodus tampa vis sudėtingiau. Iš gyventojų ir įmonių nusikaltėliai išvilioja vis didesnes pinigų sumas. Antradienį įvykusioje vaizdo konferencijoje buvo pristatyta, kaip keitėsi susiduriančiųjų su sukčiais skaičius ir patirtys, kokios sukčiavimo technikos dominuoja pastaruoju metu ir kokio dydžio nuostolius dažniausiai patiria gyventojai.

Baltarusijai priklausančiai Druskininkų sanatorijai „Belorus“ nepavyko pasiekti, kad „Swedbank“ veiksmai, kai pernai gruodį bankas areštavo sanatorijos sąskaitas, būtų pripažinti neteisėtais. Vilniaus apygardos teismas pirmadienį atmetė „Belorus“ skundą ir nutraukė bylą. Teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo rugsėjo 9 dienos nutartį.   Šalys aiškino rugpjūčio pabaigoje nutraukusios santykius – „Belorus“ sąskaitos „Swedbanke“ buvo uždarytos.

Šalies gyventojai išeiti į pensiją norėtų, jei tam papildomai būtų sukaupę vidutiniškai 154 tūkst. eurų sumą, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Banko ekspertų skaičiavimu, tokia suma daugeliui gyventojų leistų savo mėnesio pajamas senatvėje padidinti maždaug 600 eurų, rašoma pranešime spaudai. „Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia apie 410 eurų.

Didžiausia investuotojus aplankanti baimė – prarasti investuotas lėšas. Su šia baime susiduria ir patyrę, ir pradedantieji investuotojai, tačiau pastariesiems ji kelia daugiau nerimo. Investavimo ekspertai pataria, kad baimę galima pažaboti valdant savo investicijų portfelio riziką. Ką tai reiškia praktikoje ir nuo ko reiktų pradėti?  Kur slypi investavimo sėkmė  Gyventojai, kurie nėra susidūrę su investavimo praktika, jį kartais palygina su lošimu loterijoje.

„Swedbank“ bankas pranešė, kad dėl IT techninių nesklandumų pirmadienį nuo ryto buvo sutrikusi galimybė banko klientams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis taip pat atlikti pavedimus.    „Apytiksliai nuo 8 valandos ryto fiksavome, kad yra sutrikimų atsiskaitant mokėjimo kortelėmis ir atliekant bankinius pavedimus.

Darbas žmogų puošia, byloja lietuvių liaudies patarlė. Deja, panašu, kad vis daugiau žmonių mano, kad tai yra nesąmonė. Pastaraisiais mėnesiais laisvų darbo vietų skaičius pasiekė rekordines aukštumas ir yra dvigubai didesnis nei prieš pandemiją. Tačiau bedarbių skaičius išlieka didesnis nei buvo praėjusių metų pradžioje – Užimtumo tarnyboje jų užsiregistravę beveik 200 tūkstančių.

Per devynis šių metų mėnesius bendra šalies gyventojams suteiktų būsto paskolų suma sudarė 524 mln. eurų ir buvo 32 proc. didesnė, palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, rodo „Swedbank“ duomenys. Pasak ekspertų, sparčiam būsto finansavimo apimčių augimui šiais metais įtakos turėjo dėl pandemijos kilę būsto paklausos ir pasiūlos disbalansai, stabiliai augusios namų ūkių pajamos ir gyventojų poreikis gerinti gyvenimo sąlygas.

Rugsėjo slogutis rinkose neužsitęsė − nuo spalio pradžios pagrindinėse rinkose įsivyravo pozityvus investuotojų nusiteikimas. Tiesa, neslūgstant infliacijai, į ją ima reaguoti vis daugiau centrinių bankų, išskyrus ECB, kuris infliaciją toliau laiko pereinamojo laikotarpio reiškiniu.

Švedijos finansų priežiūros tarnyba antradienį pranešė baigusi tyrimą nepateikdama pastabų dėl padalinius Baltijos valstybėse turinčio „Swedbank“ įtarto piktnaudžiavimo rinka, paskelbė Švedijos „Swedbank“. Tyrimas buvo pradėtas pernai rugsėjį, apėmė laikotarpį nuo 2018-ųjų rugsėjo 20-osios iki 2019 metų vasario 20 dienos, sietas su viešai neatskleistos informacijos paviešinimu ir pareiga sudaryti viešai neatskleista informacija galinčių naudotis asmenų sąrašą dėl įtariamo pinigų plovimo bendrov...

Kainų augimas yra ypatingai lietuvius jaudinanti tema. Daugumoje kitų šalių pagrindine ekonomine problema paprastai yra įvardijami nedarbas arba nelygybė, tačiau ne Lietuvoje – apie kainų augimą čia būdavo diskutuojama, net kai jos traukdavosi. Nenuostabu, kad šiandien, kai kainos iš tikrųjų sparčiai kyla dėl suaižėjusių prekybos grandinių ir padvigubėjusių energijos kainų, kyla vis didesni debatai, ką reiktų daryti ir kas dėl to turėtų prisiimti atsakomybę.

Daugiau nei prieš metus Baltarusijoje įvykę suklastoti prezidento rinkimai, po kurių sekė smurtas ir represijos prieš pilietinę visuomenę bei demokratinę opoziciją, perimtas „Ryanair“ skrydis ir migrantų krizė prie Lietuvos-Baltarusijos sienų, lėmė itin suprastėjusius diplomatinius santykius tarp abiejų šalių.

Ne vienai garsiai įmonei vadovavusi Dovilė Grigienė neslepia, jog ne kartą teko susidurti su išankstinėmis aplinkinių nuostatomis vien dėl to, kad ji – moteris. Šį sekmadienį TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ bus sugriauti visi stereotipai apie vadovaujančias moteris, o žiūrovų laukia išties maloni pažintis su nuolat tobulėjančia, Harvardo universitete besimokančia Dovile. Dovilė – be galo švelni, moteriška, o tuo pat metu ir ryžtinga, ambicinga bei turinti begalę drąsių užmojų.

Vienas didžiausių Lietuvoje bankų „Swedbank“ Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius uždirbo 64 mln. eurų grynojo pelno – 14 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Banko pranešime teigiama, jog pelno mažėjimui didžiausios įtakos turėjo mažėjusios pajamos ir padidėjusios išlaidos.  Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos šiemet sausį-rugsėjį siekė 178 mln. eurų – 4 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Išlaidos išaugo 10 proc. iki 96 mln. eurų. Išlaidų ir pajamų santykis siekė 54 proc.

Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais, praneša bankas. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai. Numatoma, jog spalio 16, 17 ir 18 dienomis tarp 3:00 ir 6:00 val. ryto trumpam gali sutrikti bankomatų, elektroninių kortelių skaitytuvų veikla ir banko mokėjimo kortelių aptarnavimas.

Baltijos vertybinių popierių biržose šiemet gali būti užfiksuota rekordinė apyvarta per pastarąjį dešimtmetį. Kaip pastebi investavimo ekspertai, didėjantis likvidumas biržose yra gera žinia ir vietos investuotojams, ir esamoms ar dar tik į biržą besidairančioms bendrovėms. Vilniaus biržos pavyzdys rodo, kad situacijai pakeisti iš esmės gali pakakti ir vienos didelės įmonės atėjimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Brangstantis šildymas ir augančios elektros bei degalų kainos pranašauja finansiškai įtemptą laikotarpį šalies gyventojams. Prognozuojama, kad sostinėje Vilniuje namų šiluma kainuos apie 60 proc. brangiau nei pernai, kituose šalies miestuose išlaidos šildymui taip pat augs. Kokios įtakos tai turės namų ūkių biudžetams ir kaip tam pasirengti finansiškai? Nuo koronaviruso pandemijos pradžios 2020 m. pavasarį gyventojų finansinis elgesys primena amerikietiškų atrakcionų kalnelius.

Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų per artimiausius dvejus metus ruošiasi pakeisti savo turimą automobilį į kitą, o dauguma jų naujajam pirkiniui planuoja išleisti iki 10 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas reprezentatyvus Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas. Planuodami biudžetą naujai transporto priemonei, lietuviai yra mažiau išlaidūs nei latviai ir estai, kurie tokiam pirkiniui yra pasirengę skirti didesnes sumas.

Augimas finansų rinkose tęsiasi daugiau kaip pusantrų metų, o bendros pasaulio tendencijos atsikartoja mūsų Baltijos šalių rinkoje. Nors akcijų kainos atrodo aukštos, centrinių bankų taikoma politika neleidžia pažvelgti į situaciją standartiškai. Baltijos šalių kontekste išsiskiria Talino vertybinių popierių birža, kurioje susiformavo privatiems investuotojams grėsmingai atrodanti situacija.

Aktyvi darbo rinka ir įvairių sričių specialistų paklausa šiandien daugeliui darbuotojų leidžia gana lengvai pakeisti darbo vietą. Atrodo, kad galimybių rasti svajonių darbą dar niekada nebuvo tiek daug. Tačiau idealios, prasmę ir pasitenkinimą teikiančios darbo vietos paieška gali virsti nesibaigiančiu atrankų maratonu, rašoma pranešime spaudai. Neretai tam, kad rastume tokią vietą, nieko neturime keisti – tik įdėti pastangų, kad tai pamatytume.  Meistriškumas dirbti (angl.

Siekdamas pasiūlyti kuo daugiau tvarių paslaugų, „Swedbank“ privatiems klientams pradeda išduoti iš perdirbtų medžiagų pagamintas mokėjimo korteles. Gaminant naująją kortelę, antrinės žaliavos sudarys apie 85 proc. gamybai reikalingų medžiagų, ir taip bus sutaupoma 3,18 g plastiko. Vizualiai naujosios kortelės nesiskirs nuo iki šiol išduodamų kortelių, rašoma pranešime spaudai. „Mokėjimo kortelė daugeliui yra tapusi kasdienio gyvenimo atributu.

Daugelis Vakarų valstybių šiuo metu patiria daug kam nematytą krizę – trūksta ne pirkėjų ir pinigų, o galinčių dirbti, pagaminti ir tiekti visų geidžiamas prekes bei paslaugas. Tuo tarpu trokštantys greitai praturtėti „investuoja“ į sunkiai įsivaizduojamus ir suvokiamus šedevrus. Pasaulio naujienų portalų antraštės mirga liūdnais įspėjimais – laukia liūdnos Kalėdos. Liūdnos ne dėl to, kad trūksta darbo vietų ir pinigų bei galimybių nupirkti dovanas.

„Swedbank“ šalies studentams pradeda teikti finansavimą su valstybės garantija. Studentų, kuriems yra skirta valstybės garantija studijoms finansuoti, sąrašas bus paskelbtas spalio 6 d., rašoma pranešime spaudai. Nuo šios dienos jie galės kreiptis į banką dėl finansavimo suteikimo, tai bus galima padaryti iki š.m. lapkričio 5 d. Be to, šįmet užpildyti prašymą ir pasirašyti sutartį dėl paskolos bus galima nuotoliniu būdu – prisijungus prie savo interneto banko paskyros.

Rugsėjo pradžioje pagrindiniams pasaulio akcijų indeksams ruošiantis šturmuoti naujas aukštumas finansų rinkos buvo nusiteikę optimistiškai, tačiau vėliau nuotaikos greitai subjuro. Kinijos NT milžinės mokumo problemos, įsibėgėjanti infliacija ir aiškesnės FED užuominos dėl artėjančio pinigų politikos pokyčio skatino investuotojus atsargiau žvelgti į ateitį, rašoma pranešime spaudai. Nemalonaus siurprizo sulaukė ir investavusieji į „Ignitis grupės“ akcijas.

Lietuvoje jau antrus metus stebimas nekilnojamo turto (NT) rinkos suaktyvėjimas. Kai kurie specialistai sako, kad antrą ar trečią būstą nusprendę įsigyti gyventojai mažina pirmojo gyvenamojo būsto ieškančių gyventojų galimybes įsikurti mieste.

Nieko nenustebinsiu pasakydama, kad visi tėvai linki savo vaikams užaugti gerais žmonėmis. Savanorystė yra vienas iš būdų ugdyti empatiją, tačiau ji teikia ir daugiau naudų. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies jaunimo apklausa rodo, kad kas antras jaunas žmogus mokykloje ar studijų metu savanoriavo, o didžiausiomis savanorystės naudomis įvardija galimybę praplėsti akiratį bei tobulinti asmenines savybes, rašoma komentare spaudai.

Šiuo metu II ir III pakopos pensijų fondų dalyvių turtas siekia daugiau kaip 5 mlrd. eurų, o vieno gyventojo sukaupta suma vidutiniškai sudaro apie 4 tūkst. eurų, rašoma komentare žiniasklaidai. Žinojimas, kas nutiks su sukauptomis lėšomis nesulaukus pensijos, neretai padeda apsispręsti kaupti papildomai ir pasirūpinti finansiškai saugesne senatve.