swedbank

Pateikdami metinę sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaraciją šiemet gyventojai paskutinį kartą gali susigrąžinti iki 400 eurų už jiems suteiktas būsto, automobilio remonto ir vaikų priežiūros paslaugas.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų įspėja, kad netrukus atnaujins sistemas. Dėl to esą galimi paslaugų teikimo sutrikimai. „Klientų dėmesiui! Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (balandžio 7 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos“, – rašoma oficialioje banko „Facebook“ paskyroje.

Karinė Rusijos invazija į Ukrainą daugelį gyventojų privertė sunerimti dėl ateities. Tie, kas reguliariai domisi savo pensijų fonduose kaupiamo turto ar investicijų verte, greičiausiai pastebėjo pirmosiomis karo savaitėmis įvykusią tam tikro dydžio korekciją. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad kaupiantieji pensijai šįmet gerų rezultatų nematys.

Estijos centrinė kriminalinė policija informavo „Swedbank Eesti“, kad bankas įtariamas pinigų plovimu 2014-2016 metais.  Baudžiamasis tyrimas pagrįstas Estijos finansų inspekcijos 2019 metais inicijuotu tyrimu, kuris atskleidė nemažai banko praktikos kovai su pinigų plovimu trūkumų. Inspekcija tyrimo rezultatus taip pat perdavė prokuratūrai, pranešė bankas. Centrinė kriminalinė policija ir prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą prieš „Swedbank“ ir ėmėsi atitinkamų veiksmų.

Rusijos prezidentui pareiškus, kad mokėjimai už Europos Sąjungai (ES) tiekiamas koncerno „Gazprom“ dujas bus priimami tik rubliais, Lietuvos ekonomistai tai vertina kaip Kremliaus pastangas dirbtinai gelbėti istorines žemumas pasiekusią valiutą. Pasak jų, toks Rusijos sprendimas dar labiau paskatins ES valstybes ieškoti alternatyvių dujų tiekimo šaltinių.

Pernai Lietuvos gyventojai su finansinio sukčiavimo atvejais susidūrė du kartus dažniau nei 2020 m., rodo „Swedbank“ duomenys. Ypač aktyviai sukčiai mėgino iš gyventojų pinigus išvilioti SMS žinutėmis − tokio sukčiavimo atvejų buvo užfiksuota 7 kartus daugiau nei ankstesniais metais. Bendrai gyventojai ir verslas dėl sukčių prarado daugiau nei 2,3 mln. eurų.

Lietuvos komerciniai bankai nuo karo Ukrainoje pradžios fiksuoja padidėjusį karo pabėgėlių srautą – dauguma jų čia atidaro sąskaitas ir atlieka kitas operacijas. Kai kuriuose bankuose Ukrainos piliečiai sudaro ketvirtadalį visų atsidarančių sąskaitas klientų.  „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sako, jog banko skyriuose išaugo žmonių iš Ukrainos.  „Žinoma, kad taip.

Finansinis stabilumas ir gebėjimas valdyti pinigus taip, kad jie nekeltų streso – vienas iš svarbiausių sėkmingo gyvenimo elementų, kurio savo vaikams linki visi tėvai. Vis dėlto beveik pusė (48 proc.) lietuvių apie pinigus su savo atžalomis kalba epizodiškai, o maždaug kas trečioje šeimoje ši tema aptariama tik vaikams sulaukus paauglystės, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta jaunuolių apklausa.

„Swedbank“ daugiausiai pelno iš Latvijoje veikiančių komercinių bankų uždirbo devintus metus iš eilės, rodo Latvijos finansų asociacijos paskelbti duomenys. „Swedbank“ Latvijoje 2021 metais susižėrė 73,414 mln. eurų pelno – 2,5 proc. mažiau nei 2020-aisiais. Tuo tarpu SEB banko pelnas pernai išaugo dukart iki 72,538 mln. eurų. „Citadele“, užpernai dirbęs nuostolingai, suskaičiavo 29,643 mln. eurų pelną už praėjusius metus.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė bendrovė „Ignitis“ iš „Swedbank“ skolinasi iki 150 mln. eurų suskystintų gamtinių dujų įsigijimui, taip pat  kitoms apyvartinio kapitalo reikmėms, pranešė bankas.

Statistikų paskelbtas kiek mažesnis 2021 metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP)  augimas yra normalus reiškinys, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Statistikos departamentas antradienį paskelbė antrąjį BVP įvertį – pagal jį šalies ekonomika pernai augo 4,8 proc., tuo metu sausio pabaigoje skelbtas pirmasis BVP įvertis buvo 5,1 proc. Anot N. Mačiulio, šį skirtumą lemia vertinamos informacijos kiekis – sausio pabaigoje duomenų turėta mažiau nei dabar.

Penktadienio vakarą buvo sutrikusi „Swedbank“ interneto banko ir išmanioji programėlės veikla. „Aktyviai dirbame, kad galėtume vėl teikti paslaugas įprastu režimu“, – „Swedbank“ informavo klientus. Prieš 22 val. bankas „Facebook“ paskyroje pranešė, kad sistemos jau veikia įprastai. Pasak „Swedbank“, nesklandumų buvo kilę sutrikus vieno iš ryšio tiekėjų paslaugoms.

Karinė agresija Ukrainoje pastaruoju metu lemia ženklius svyravimus vertybinių popierių, valiutų ir žaliavų rinkose. Nors prognozuoti artimiausią ateitį šiuo metu itin sudėtinga, vertinant istoriškai, lokaliai apibrėžti konfliktai turėdavo trumpalaikį poveikį pasaulio finansų rinkoms, kurios sugrįždavo prie ilgamečių vidurkių, rašoma pranešime spaudai.

Pastaruoju metu dėl itin pabrangusių dujų ir elektros energijos, kurios sparčiai kelia infliacijos rodiklius aukštyn ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, gyventojai stengiasi ieškoti priemonių, kurios galėtų padėti atlaikyti kainų augimą.

2020-aisiais, besibaigiant Seimo kadencijai, tuometė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdžia pritarė Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką. Tačiau užduotis įgyvendinti projektą teko anuomet jį kritikavusiems konservatoriams, po Seimo rinkimų atsidūrusiems valdžioje.

Statistikams šią savaitę paskelbus, kad nepaisant itin didėjančių kainų vidutinį atlyginimą gaunantis šalies gyventojas dabar gali įpirkti gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį, kai kurie ekonomistai baiminasi, kad tokiais formaliai teisingais skaičiais nepradėtų manipuliuoti politikai. Vieni analitikai teigia, kad statistika objektyviai atspindi realybę, kiti gi sako, kad yra nemažas atotrūkis regionuose, kur vidutinis darbo užmokestis skiriasi kartais.

Dideles klientų bazes valdančios viešojo ar privataus sektoriaus įmonės neretai susiduria su iššūkiu turėti aktualią informaciją apie savo klientus, kad galėtų sklandžiai su jais komunikuoti ir išvengti nesusipratimų.  Registrų centras sukūrė įrankį, kuris leidžia turėti aktualius ir tikslius duomenis apie klientus, rašoma valstybės įmonės pranešime.

„Swedbank“ saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad šią savaitę padažnėjo sukčių atakos – gyventojams siunčiami SMS pranešimai apie neva atliktą mokėjimą iš sąskaitos ir būtinybę jį atšaukti, rašoma pranešime spaudai. Gyventojai įspėjami neaktyvuoti siunčiamų nuorodų ir neatskleisti savo asmeninių duomenų.

Finansai turi vieną įdomią ypatybę – jie gali būti ta tema, kuria poroje vengiama kalbėti, ir tuo pačiu metu dažna ginčus sukeliančia priežastimi. Priimtinas finansų valdymo būdas ir gebėjimas apie tai kalbėtis be įtampos abiem poroje gyvenantiems žmonėms gali būti svarbi darnių santykių sudėtinė dalis, rašoma pranešime spaudai.

Infliacijos rodiklis Lietuvoje 2022-ųjų pradžioje viršijo 12 proc. ir priminė maždaug penkiolikos metų senumo įvykius. Didelės infliacijos poveikis – ne tik parduotuvių lentynose sparčiau besikeičiančios kainos, bet ir nuvertėjančios santaupos, rašoma pranešime spaudai. „Remiantis Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai šalies finansų įstaigose 2021 m. pabaigoje siekė apie 20 mlrd. eurų.

Romantinių sukčių spąstai ieškant aukų tampa vis geriau paslėpti, rodo „Swedbank“ saugumo specialistų išnarpliota viena realiai nutikusi istorija. Gydytoju iš JAV apsimetęs sukčius įtikino vieną lietuvę, kad keliaudamas pas ją buvo sulaikytas Vokietijos teisėsaugos su jai skirta brangių papuošalų dėžute.  Kadangi ant papuošalų dėžutės neva buvo nurodyti mylimosios duomenys, į teisėsaugos akiratį pateko ir ji.

Pasaulio šalys aktyviai keliauja žaliojo kurso keliu – skatinama ne tik persėsti į elektromobilius, bet ir namuose įsirengti saulės elektrines. Nors tokia vizija anksčiau kai kam galėjo atrodyti neįgyvendinama, tačiau dabar žmonės vis dažniau savarankiškai pradeda naudoti saulės elektrines. Energijos tvarumas – vienas pagrindinių tikslų, kuris neabejotinai užima vis didesnį prioritetą kiekvieno žmogaus gyvenime.

Praėjusiais metais „Swedbank“ išduotų būsto paskolų suma, palyginti su 2020 m., padidėjo 23 proc. iki 711 mln. eurų, ir pranoko ikipandeminių 2019-ųjų rezultatus. Būsto finansavimo ekspertai išskiria dvi pastaraisiais metais išryškėjusias tendencijas – tai išaugusios individualių namų pirkėjų gretos ir didesnė vidutinė būsto paskolos suma, rašoma pranešime spaudai.

Vidutinio darbo užmokesčio augimas praėjusiais metais siekė daugiau nei 10 proc., tačiau kiekvieno namų ūkio pajamos augo nevienodu tempu, rašoma pranešime spaudai. Tuo metu 11 proc. augimą viršijusi metinė infliacija ir išaugę namų ūkių kaštai už elektros energiją ir šildymą natūraliai kelia klausimą − kaip savo asmeninį biudžetą būtų galima padaryti kuo atsparesnį išaugusioms kainoms.  Iš pirmo žvilgsnio, tai klausimas, vertas milijono − juk pažaboti kainų nėra galimybių.

Saulės elektrinių naudojimas įgauna vis didesnį pagreitį, o palankios paskolų sąlygos bei noras sumažinti išlaidas ne tik elektrai, bet ir šildymui sugundo savo požiūrį į ekologiją pakeisti ne vieną gyventoją. Specialistai paaiškina, kiek kainuoja saulės elektrinių įrengimas bei kur kaupiama nepanaudota energija.  „Swedbank“ atstovų surinkti duomenys rodo, kad banko klientai saulės elektrinių įsigijimui arba  įsirengimui per 2021 m. pasiskolino net 1,5 mln.

Šįryt 10:15 val. sutriko „Smart-ID“ ir mobiliojo elektroninio parašo veikimas Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Dėl to gali kilti sunkumų prisijungiant prie el. bankininkystės ar kitų paslaugų, kurioms reikalingas „Smart-ID“, mobilusis elektroninis parašas ar kitos susijusios paslaugos. Šią paslaugą teikiančios bendrovės „SK ID Solutions“ specialistai aiškinasi priežastis ir sprendžia problemą, kad „Smart-ID“ ir mobilusis elektroninis parašas sklandžiai veiktų kuo greičiau.

Pastaruoju metu dėl itin pabrangusių dujų ir elektros energijos, kurios sparčiai kelia infliacijos rodiklius aukštyn, viešose diskusijose daug kalbama apie priemones, kurios galėtų padėti gyventojams atlaikyti kainų augimą. „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiais metais sieks 7 proc.

Daugelis gyventojų turi sąskaitas bankuose ir naudojasi jų elektroninėmis paslaugomis kompiuteriu ar telefonu. Paprastai į jį bankas praneša, kada kokia suma nuo sąskaitos nurašyta, o kada kokia – įskaityta. Tačiau kartais tokie pranešimai gali gerokai nustebinti. Tuo galėjo įsitikinti portalo tv3.lt skaitytoja Ieva (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) iš Vilniaus.

2022-ieji akcijų rinkose prasidėjo raudona spalva, kai pagrindiniai JAV ir Vakarų Europos akcijų indeksai per pirmąjį metų mėnesį smuktelėjo apie 10 proc. Tačiau kai kurios įmonės nukentėjo dar labiau − „Bloomberg“ skaičiuoja, kad iš technologinių įmonių didžiąja dalimi sudarytame „Nasdaq 100“ indekse 2 iš 5 bendrovių akcijų kaina nuo piko susitraukė daugiau kaip 50 proc.

Nuo šių metų pradžios darbo užmokestis ir kiti su juo susiję mokėjimai Lietuvoje gali būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Tai reiškia, kad gyventojai privalo turėti mokėjimo kortelę. Paprastai ji išduodama nemokamai, tačiau gerai žinoma, kad nemokamų pietų nebūna. Kartu su mokėjimo kortele bankų klientai turi arba pasirinkti paslaugų planą su mėnesiniu mokesčiu, arba dar didesnius mokesčius mokėti už pinigų išgryninimą bankomatuose.

Metų pradžia pasaulio akcijų biržose prasidėjo išsipardavimu, kurį išprovokavo aiškūs FED ketinimai sparčiau griežtinti pinigų politiką. JAV akcijų rinkoje prasidėjęs išpardavimas persimetė į Europos rinkas, o kiek pavėluotai – ir į Baltijos šalių biržas. Tiesa, tai nebūtinai žymi pastarųjų kelerių metų akcijų rinkų ralio pabaigą.

Mokėti ne nuomos mokestį, o savų namų paskolos įmoką būtų daug maloniau, sutiktų daugelis šiuo metu galvojančių apie nuosavo būsto įsigijimą. Tačiau iki to nuosavo būsto planus puoselėjančių gyventojų laukia kitas procesas – lėšų kaupimas būsto pradiniam įnašui, kuris turi sudaryti ne mažiau 15 proc. būsto vertės. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiuo metu būstui besiskolinantys gyventojai pradiniam įnašui vidutiniškai skiria 23 proc. įsigyjamo būsto vertės siekiančią nuosavų lėšų dalį.

Nuo kitos savaitės kaimynystėje esanti Lenkija taps svajonių šalimi – būtent taip ją jau dabar tituluoja čia plūstantys lietuviai. Lenkija smarkiai mažina ne tik maisto ar statybinių medžiagų kainas, bet ir kainas už šildymą, dujas, PVM tarifą degalams.  Lenkijoje apsilankę TV3 žurnalistai atliko išsamų kainų tyrimą, todėl šį vakarą žiūrovui dėmesiui – speciali „Karštai su tv3.lt“ laida apie Lenkiją ir jos kainų politiką.

Namo statybos ar jo pirkimas – atsakingas procesas, reikalaujantis ne tik finansinių išlaidų, bet ir pastangų, laiko. Visgi gyventojams vertėtų neužmiršti ir kito svarbaus akcento – būsto ar nuosavų daiktų draudimo, galinčio jus apsaugoti nuo galimų nuostolių ateityje.  Nors naujo būsto įsigijimas ar statybų pabaiga dažnu atveju sukelia pasitenkinimo, džiaugsmo pojūtį, gyventojams vertėtų neužmiršti, kad namus reikalinga apdrausti.

Metų pradžia nebuvo sėkminga pernai blizgėjusioms egzotiškoms akcijoms ir kriptovaliutoms. Entuziastingai nusiteikę investuotojai gali gundytis „nuolaidomis“ ir, kaip angliškai mėgstama sakyti, „pirkti pakritimą“, tačiau praėjusių metų euforija ir svaigios aukštumos artimiausiu metu gali nebesugrįžti.

Praėjusiais metais įvyko didelis šuolis NT rinkoje, būstų vertė padidėjo daugiau nei dešimtadaliu, o įperkamumas gerokai krito. Toks pats pokytis įvyko ir su būstų sandorių kiekiu, jų pernai buvo sudaryta daugiau nei ankstesniais metais. Ekspertai teigia, kad gerokai išaugęs vertės ir sandorių skaičius gali būti dėl brangesnių naujos statybos būstų kiekio. Sudaryta daugiau nekilnojamo turto sandorių Šių metų pradžioje įregistruotų ir įvertintų Lietuvos statinių vertė siekia 103 mlrd. eurų.

Į prestižininį „Fortune Global 500“ reitingą įtrauktos ir neabejotinai sėkmingiausios pasaulyje įmonės kasmet socialinės atsakomybės sričiai skiria apie 20 milijardų JAV dolerių. Šis skaičius nėra mažas, tačiau tai – tik dalis bendro paveikslo apie atsakingo verslo įmonių veiklą visame pasaulyje.  Tikėtina, kad socialinės atsakomybės sritis ateityje pritrauks dar daugiau investicijų. Tokią tendenciją išryškino keleri pastarieji pasaulinės pandemijos metai.

Viena didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupė „Swedbank“ apkarpė Baltijos valstybių ekonomikų augimo šiais metais prognozes, kaip pagrindines tokio sprendimo priežastis nurodydama infliacijos šuolį bei geopolitines įtampas. Palyginti su ankstesne, pernai lapkritį skelbta ekonomine apžvalga, Lietuvos ūkio augimo 2022-aisiais prognozė sumažinta nuo 3,3 proc. iki 3,2 proc., Latvijos – nuo 4,7 proc. iki 4,1 proc., Estijos – nuo 4,0 proc. iki 3,5 procento.

Įkandin kitų komercinių bankų, paslaugų įkainius didina ir trečias didžiausias Lietuvoje veikiantis bankas „Luminor“. Trečiadienį bankas elektroniniais laiškais apie tai informavo savo klientus, taip pat šią informaciją paskelbė interneto svetainėje. Banko laiške informuojama, kad nauji paslaugų tarifai pradės galioti nuo šių metų balandžio 1 d. „Luminor“ taikomas minimalus paslaugų mokestis didės 30 proc. – nuo dabartinių 1 euro iki 1,3 euro.

Pinigai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Būdami vaikais turėjome taupykles, į kurias dėdavome dienpinigius ir įvairiomis progomis gautus grynuosius pinigus, o įžengę į paauglystę susidūrėme su norų ir galimybių iššūkiais. Tai metas, kai turime sustiprinti pradinius finansinius įgūdžius ir įgyti daugybę naujų. Gera naujiena: tai nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos, nekilnojamojo turto įsigijimą gyventojai vertina kaip jiems priimtiniausią investicinę priemonę, tačiau pastaruoju metu pastebimai augo ir investuojančių į akcijas skaičius. Todėl dažnam šiandien lėšų sukaupusiam ir investuoti nusprendusiam gyventojui iškyla klasikinis klausimas, kur jas nukreipti – į akcijas ar nekilnojamąjį turtą.

Tvarumo tema praėjusiais metais gaunamu dėmesiu rikiavosi šalia globalios pandemijos ir geopolitinių įtampų. Regis, kad apie klimatą kalbėjo visi – mokslininkai, politikai, verslininkai, visuomenės veikėjai. Tačiau kol valstybių ir įmonių vadovai prie derybų stalų gludino formuluotes ir aptarinėjo vizijas 2050 metams, gamtos stichijos veikė nieko nelaukdamos.

Lietuvos pensijų fondų valdytojai teigia, kad ir toliau labiau apsimoka investuoti į bendrovių akcijas, o kaip didžiausias grėsmes įvardija augančią infliaciją bei galimus centrinių bankų sprendimus dėl palūkanų normų didinimo.  „Infliacija ir su tuo susijęs griežtėjantis centrinių bankų tonas, pandemija yra neigiami veiksniai“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė „SEB investicijų valdymo“ atstovas Paulius Kabelis.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pareiškė, jog  turėtų žlugti lūkesčiai ir prognozės, kad 2022 metais metinė infliacija neviršys 5 procentų. „Ji turėtų būti didesnė nei 7 procentai – tikrai labai didelė. Pikas turėtų būti vasario-kovo mėnesį. Antrąjį šių metų pusmetį ji, tikėtina, nukris žemiau 5 procentų ribos“, – BNS pirmadienį sakė ekonomistas. Praėjusių metų lapkritį „Swedbank“ prognozavo, kad 2022-aisiais metinė infliacija sieks apie 4,4 proc.

Visuomeninio elektros tiekimo kaina gyventojams nuo šių metų pradžios padidėjo apie 10 proc., o pasirašantiems sutartis su nepriklausomais tiekėjais ir gerokai daugiau. Visgi yra patikrintas ir tūkstančių šalies gyventojų jau išbandytas būdas, kaip sumažinti sąskaitas už elektrą. Tai investicija į nuosavą saulės elektrinę, kurios patrauklumas pastaruoju metu dar labiau išaugo.

Lietuvoje per praėjusius metus tėvai savo vaikams iki 14 m. amžiaus atidarė 54 proc. daugiau sąskaitų nei ankstesniais metais. Per metus iš viso buvo atidaryta daugiau kaip 11 tūkst. banko sąskaitų vaikams, kiek daugiau nei pusė iš jų (53 proc.

Birgitte Bonnesen – buvusi Švedijos „Swedbank“ vadovė – sulaukė oficialių savo šalies teisėsaugos kaltinimų dėl didelio kiekio abejotinos kilmės pinigų, pervestų per „Swedbank“ sąskaitas Baltijos šalyse. B.Bonnesen pareikšti įtarimai sukčiavimu ir manipuliavimu rinka, praneša Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT.

Nuo neatmenamų laikų žmonės norėjo pamatyti ateitį, žinoti, kam ruoštis, ko tikėtis ir nuo ko saugotis. Jie stebėjo debesis ir žvaigždes, sekė gyvūnų elgseną, tyrė kavos tirščius, bandydami atrasti bet kokius dėsningumus ir taip sumažinti juos slegiančią nežinomybę. Net ir dabar, 21 amžiuje, „Google“ duomenys rodo, kad kiekvienų metų pabaigoje kelis kartus šokteli horoskopų paieškos užklausų skaičius.

Nors didžiosios metų šventės ir baigėsi, „Swedbank“ kviečia iki pat sausio 31 d. džiaugtis stebuklingais šviečiančiais ąžuolais. Pastarieji šviečia net dešimtyje Lietuvos miestų ir žmones džiugina ne tik tūkstančiais įsižiebusių lempučių, bet ir išskirtiniais pasakojimais. Kiekvieno miesto šviečiantis ąžuolas tapo ypatingu savo krašto pasakoriumi, pasakojančiu savo istoriją.