swedbank

Beveik pusė šalies gyventojų (45 proc.) teigia, kad tin didelis kainų šuolis juos paskatino riboti savo kasdienes išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa. Dėl infliacijos niekaip nepakoregavę savo finansinės elgsenos sako tik maždaug 1 iš 10 gyventojų, pirmadienį pranešė bankas.  „Sparčiai auganti infliacija ir įtampą asmeniniame ar šeimos biudžete žadantis šaltasis sezonas beveik pusę šalies gyventojų privertė pergalvoti savo finansinius planus bei veiksmus.

Akcijų biržose prekiaujantys investuotojai susiduria su įvairiais techniniais įvykiais, kurių paskirtis ir poveikis investicijų vertei galui būti ne visada iki galo suprantami. Vienas tokių įvykių yra išleistų akcijų skaičiaus pakeitimas – padalijimas ar padauginimas (angl. split arba reverse split), rašoma pranešime spaudai. Pastaruoju metu tai įgyvendino ne tik JAV, bet ir Baltijos šalių įmonės. Toks pokytis dažniausiai vykdomas, kai akcijos kaina smarkiai pakyla arba gerokai sumažėja.

Sparčiai auganti infliacija tarsi savaime diktuoja sprendimą padidėjusius vaiko pinigus skirti vartojimo reikmėms. Vis dėlto, jei šeimos pajamų pakanka būtinosioms išlaidoms, daugiau nei 80 eurų sudarančią sumą ar bent jos dalį verta nukreipti į investicines priemones. Apdairiai įdarbinta valstybės išmoka gali užtikrinti vaikui finansiškai geriau aprūpintą ateitį ar padėti išvengti galvosūkio, už kokias lėšas išleisti vaiką studijuoti.

Europa ir vėl atsidūrė ekonominių negandų epicentre − vos atsigavus po pandemijos praradimų, didžiausia per penkiasdešimt metų energetikos krizė grasina panardinti euro zoną į recesiją, rašoma pranešime spaudai.  Šie metai senajam žemynui prasidėjo neblogai – šalys paliko karantinus už nugaros, pietų Europa džiaugėsi atsigavusiu turizmu, gana sparčiai augo ekonomika. Dėl geros metų pradžios euro zona, tikėtina, šiemet augs apie 2,8 proc.

Šiuo metu infliaciją didina tik brangios dujos ir elektra, visi kiti veiksniai liudija apie jos mažėjimą, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, jog infliacija rugpjūtį tebejuda iš inercijos, tačiau ji palaipsniui išsikvepia.

Išankstinė metinė infliacija rugpjūtį siekė 21,1 proc., antradienį pranešė Statistikos departamentas. Metinė infliacija rugpjūtį buvo mažesnė nei liepą. Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinis mėnesinis – rugpjūtį, palyginti su liepa – vartotojų kainų pokytis siekė 0,6 procento.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupę turintis Švedijos „Swedbank“ pagerino Baltijos valstybių ekonomikų augimo šiais metais prognozes, nepaisant išorinių ir vidinių sunkumų, su kuriomis jos susiduria, akcentuodamas infliacijos šuolį kaip stiprų augimą stabdantį veiksnį.

Aukštesnės palūkanos, mažėjanti gyventojų perkamoji galia, prastėjantys lūkesčiai ir mažėsiantis būsto įperkamumas atvėsins būsto rinką, mano „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Prognozuojame, kad ir aukštesnės palūkanos, ir mažėjanti gyventojų perkamoji galia apskritai, ir prastėjantys lūkesčiai, ir mažėsiantis būsto įperkamumas tikrai atvėsins būsto rinką. Matysime ir mažiau sandorių, ir kainų augimas tikrai turėtų išsikvėpti“, – trečiadienį žurnalistams sakė N. Mačiulis.

Rekordines aukštumas pasiekusių dujų kainų mažėjimo kol kas tikėtis neverta, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, vienintelis kelias – mažinti dujų vartojimą.  „Kol kas nėra dujų pigimo perspektyvos, žiūrint ateities sandorius, net ir kitų metų žiemai kaina išlieka 250 eurų už megavatvalandę“, – žurnalistams trečiadienį sakė „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis.

Savarankiško gyvenimo pradžia – smagus ir tuo pačiu jaudinantis metas. Kad jo neapkartintų prasti savarankiški finansiniai sprendimai, svarbu įvertinti ir studentiško gyvenimo kainą, ir su tvaria finansine elgsena susijusius niuansus. Daugelis klausimų aktualūs visiems studentams ir jų tėvams, tačiau vykstantiems studijuoti į kitus miestus finansinius savarankiško gyvenimo aspektus reikia pasverti itin atidžiai, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai.

„Swedbank“ finansuoja Lietuvoje ir Estijoje gyvūnų prekių tinklus valdančios „KIKA group“ plėtrą – grupės įmonėms užtikrins daugiau kaip 5 mln. eurų siekiantį kreditavimą. Gautas lėšas įmonės planuoja panaudoti gamybinių ir sandėliavimo pajėgumų plėtrai, taip pat nuosavai saulės elektrinei įsirengti. „Būdama tvirta gyvūnams skirtų prekių ir maisto rinkos lyderė, „KIKA group” kiekvienais metais nuosekliai augina verslo apimtis.

Liniuotė, rašiklis, keli sąsiuviniai ir pratybos – vaiko suruošimas į mokyklą prieš rugsėjį tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip atskiros biudžeto eilutės ir kruopštaus planavimo nereikalaujančios išlaidos. „Swedbank“ Finansų instituto ekspertų skaičiavimais, pirmoko mokyklinis krepšelis tėvams atsieis bent 350 eurų, vyresniųjų tėvai išleis mažiau, tačiau išlaidas taip pat turėtų suplanuoti, rašoma pranešime spaudai.

Reaguodamas į dešimtmečius nematytą infliaciją, Europos Centrinis Bankas (ECB) šiandien pirmą kartą po 11 metų pertraukos ir daugiau, nei buvo prognozuota, pakėlė bazines palūkanų normas. ECB bei finansų rinkos signalizuoja, kad palūkanų normos ir toliau sparčiai kils, tačiau besikaupiančios euro zonos ekonominės problemos gali greitai sustabdyti šį palūkanų normų kėlimo ciklą.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ padalinys Estijoje pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, padidino grynąjį pelną 1 proc. iki 90,9 mln. eurų ir nurodė, kad augimą visų pirma lėmė mažesni negu prognozuota galimi nuostoliai iš paskolų. Skolinimo privatiems klientams apimtys padidėjo 6 proc., o verslo klientams – 9 procentais. Indėlių suma išaugo 6 procentais. Per pirmąjį pusmetį privatiems klientams buvo išduota paskolų už 575 mln. eurų, o verslui – už 625 mln. eurų.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ padalinys Latvijoje pirmąjį pusmetį uždirbo 49 mln. eurų – 7 mln. eurų daugiau negu tuo pat laikotarpiu pernai. Pasak banko atstovės Lasmos Dzelmės, pelno augimą paskatino didesnės pajamos ir mažesni nuostoliai iš paskolų, kurių suma buvo nereikšminga, palyginti su 2021 metų pirmąjį pusmetį fiksuotais 6 mln. eurų. Grynosios palūkanų pajamos palyginamuoju laikotarpiu iš esmės nepakito. Paskolų portfelis padidėjo 3 proc., o indėlių suma – 7 procentais.

Bankas „Swedbank“ paskolino 8 mln. eurų bendrovei Šiaurės Europos investicinis fondas (ŠEIF), vystančiai gyvenamąjį kvartalą „Skylum“ sostinės Viršuliškių rajone, pranešė bankas ir įmonė.  ŠEIF valdytojo Antano Žygo teigimu, didžioji paskolos dalis bus skirta fondo šį pavasarį išplatintai 7 mln. eurų vertės obligacijų emisijai refinansuoti.  „Skylum“ statyboms skirtos nekilnojamuoju turtu padengtos obligacijos pritraukė daugiau nei 50 investuotojų.

Bankas „Swedbank“ Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 45 mln. eurų grynojo pelno – 8 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Pelno augimui didžiausios įtakos turėjo išaugusios pajamos, pranešė bankas. Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos siekė 127 mln. eurų – 12 proc. daugiau nei 2020 metų pirmąjį pusmetį.

„Swedbank“ suteikė 40 mln. eurų apyvartinių lėšų kreditą didžiausiai Baltijos šalyse azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintojai „Achemai“. „Pradėję bendradarbiauti su viena didžiausių šalies pramonės įmonių „Achema“, kuri turi reikšmingos įtakos visai šalies ekonomikai, norime jai padėti sėkmingai įveikti dabartines turbulencijas rinkoje ir užtikrinti pagrindą tvariam augimui ateityje“, – sako „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.

Sutrikusios tiekimo grandinės, geopolitinės įtampos, infliacija, energinės nepriklausomybės paieškos, globalios maisto krizės nuojauta – tai nauja tikrovė, verčianti permąstyti prioritetus, rašoma pranešime spaudai. Ieškant sprendimų opioms problemoms, gali kilti pagunda tvarumo temą nustumti į antrą planą. Visgi yra rimtų priežasčių nepamesti tvarumo krypties ir jos nuosekliai laikytis.

Nors pajamų augimas jau kurį laiką nepasiveja sparčiai didėjančios infliacijos, ekonomistai stebi rekordines išlaidas atostogoms. Panašu, kad nemaža dalis gyventojų yra gana gerai įvaldžiusi stručio metodą – lepiname save šiandien, stengdamiesi ignoruoti ir iki rudens nematyti didėjančių būtinųjų išlaidų fakto. Vis dėlto, kainos mažėti nežada ir mūsų laukia dar vienas brangus šildymo sezonas, tad jau dabar verta peržiūrėti savo biudžetą ir vengti finansinių rizikų, rašoma pranešime spaudai.

„Swedbank“ įspėja savo klietus Lietuvoje, kad dėl vykdomų darbų gali sutrikti banko veikla.  Apie tai bankas pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Swedbank“ informuoja, kad naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį bankas planuoja vykdyti IT sistemų atnaujinimą, todėl dėl darbų gali sutrikti kai kurios banko paslaugos. „Klientų dėmesiui.Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (liepos 14 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą.

Infliacija Lietuvoje perkopė 20 procentų kartelę, tačiau kainų augimo pikas bus pasiektas tik už kelių mėnesių. Sklando nemažai paaiškinimų, dėl ko kilo ši situacija – pandemija, karas, perteklinis valstybių skolinimasis ar per ilgai miegoję centriniai bankai, todėl į infliacijos priežastis verta pažiūrėti kiek giliau, rašoma pranešime spaudai. Dažnai galima išgirsti nuvalkiotą frazę, kad infliacija kyla, kai per didelis kiekis pinigų vaikosi ribotą prekių skaičių.

Lietuvos gyventojai butui įsigyti šiuo metu vidutiniškai skolinasi apie 90 tūkst. eurų, o namui – 99 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ pirmojo šių metų ketvirčio būsto finansavimo duomenys. Tarp Baltijos šalių gyventojų didžiausias sumas ir buto, ir namo įsigijimui skolinasi Estijos gyventojai, atitinkamai, 95 tūkst. ir 118 tūkst. eurų, rašoma pranešime spaudai. Remiantis banko duomenimis, mažiausios vidutinės paskolos butui įsigyti suteikiamos Latvijoje – apie 65 tūkst. eurų.

Metinei infliacijai birželį pasiekus 21 proc., didelis kainų augimas Lietuvoje antroje metų pusėje ims slūgti dėl mažėjančio vartojimo ir recesijos baimės, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad antrojo pusmečio pradžioje infliacija dar didės, o rudeniop ji turėtų pradėti mažėti dėl aukštos palyginamosios bazės.

Pirmasis 2022 m. pusmetis finansų rinkose buvo itin neramus. Priežasčių, kurios investuotojams šiuo metu neduoda ramybės, daugiau nei pakankamai. Įvairių rizikų kokteilis, greičiausiai, jiems nesuteiks atvangos ir antroje metų pusėje. Ką reikėtų apgalvoti tokioje situacijoje ir kaip geriausiai išsaugoti investuojamų pinigų vertę? Sustoti ir apgalvoti Įprastos 2-3 proc. infliacijos daugelis nė nepastebime, tačiau metinei infliacijai priartėjus prie 20 proc.

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB bankai suteikė 25 mln. eurų dydžio sindikuotą paskolą.  Už paskola, kurią bankai finansavo lygiomis dalimis po 12,5 mln. eurų, grupės įmonės planuoja įsigyti pabrangusias žaliavas, praneša „Swedbank“.  Pasak „Scandagra Group“ vadovo Juliaus Puodžiuvelio, apyvartinio kapitalo poreikį padidino išaugusios trąšų ir grūdų kainos.

Žmogaus prigimtis – per daug negalvoti apie tolimą ateitį. Vis tik tyrimai rodo, kad periodinis susimąstymas apie tolimą ateitį gali padėti priimti geresnius asmeninių finansų valdymo sprendimus, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. „Aš niekada negalvoju apie ateitį, ji ateina pakankamai greitai“, – yra pasakęs Albertas Einšteinas. Žinoma, jis turėjo omenyje, kad nėra prasmės nerimauti dėl ateities, jei negali nieko pakeisti.

„Swedbank“ suteikė 2,5 mln. eurų finansavimą įmonei „Flex Start One“ priklausančiam gamybos ir sandėliavimo paskirties pastatui, esančiam Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje. Bendras pastato plotas sudaro apie 7,4 tūkst. kv. m, šiuo metu jame gamybos veiklą vykdo kelios užsienio kapitalo įmonės, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Finansuodami naujo standarto gamybinių ir sandėliavimo patalpų projektą, prisidedame prie Klaipėdos regiono ekonominio potencialo stiprinimo.

Dalis Lietuvoje veikiančių komercinių bankų rengiasi didinti įkainius už paslaugas verslo ir privatiems klientams, skelbia portalas lrt.lt. Kad nuo rugsėjo keisis paslaugų kainos privatiems klientams, naujienų portalui patvirtino Šiaulių bankas, „Swedbank“ ir SEB bankas. Brangs sąskaitos tvarkymo, kredito pervedimo, kortelių siuntimo, naujo PIN kodo generatoriaus išdavimo ir keitimo paslaugos. Lietuvos banko teigimu, apie pokyčius bankai klientus turi informuoti prieš 60 kalendorinių dienų.

Didžiausią nuosavą vilkikų parką Europoje valdančiai „Girtekos“ įmonių grupei „Swedbank“ suteikė 50 mln. eurų finansavimą. Paskolos lėšas įmonių grupė naudos apyvartiniam kapitalui finansuoti, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Su „Girtekos“ įmonių grupe mus sieja sklandus ilgametis bendradarbiavimas, todėl džiaugiamės galėdami ir toliau prisidėti prie sėkmingo šios įmonių grupės augimo.

Pirmąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ nustatytų sukčiavimo atvejų skaičius rodo, kad sukčiai apsukų nemažina – dėl patirtų jų atakų į banką kreipėsi beveik 500 šalies gyventojų. Per pirmuosius tris 2022 m. mėnesius bankas sugebėjo išsaugoti arba iš sukčių grąžinti beveik 350 tūkst. eurų savo klientų lėšų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Nors informacijos apie tipines sukčiavimo schemas ir realias istorijas viešojoje erdvėje išties netrūksta, sukčiavimo mastai išlieka dideli.

Birželio 11–13 d. „Swedbank“ atliks IT patikrinimo darbus, galimi trumpalaikiai paslaugų trikdžiai, rašoma banko pranešime. „Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.

Naujas Finansų ministerijos siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis galėtų būti įgyvendintas greičiau nei 2025 metais, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nors Statistikos departamentas prognozuoja septintadaliu brangesnį poilsį Lietuvoje, o geopolitinė įtampa pasėjo nerimo dėl asmeninių finansų, išleisti mažiau nei įprasta per šių metų atostogas yra nusiteikę tik 16 proc. Lietuvos gyventojų. Tokius duomenis atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, rašome pranešime spaudai.   „Daugiau nei pusė (52 proc.) gyventojų sako, kad geopolitinė įtampa niekaip nepaveikė jų atostogų planų.

„Swedbank“ pardavė likusias 0,14 proc. po pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) įvykdyto stabilizavimo metu įsigytas „Ignitis grupės“ akcijas. Akcijos parduotos neįvardytam investuotojui už rinkos kainą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė. Biržoje ketvirtadienį įmonės akcija kainavo 18,4 euro. 2020 metų rudenį „Swedbank“ buvo įsigijęs apie 2,7 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, tačiau 2021 metų gruodį ir šių metų balandį 2,6 proc. savų akcijų iš banko įsigijo pati bendrovė.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų, kasmet iš lietuvių uždirbantis dešimtis milijonų eurų pelno, klientams išsiuntė laiškus, kuriuose įspėja, kad netrukus brangins kai kurias pagrindinės paslaugos. Nesutinkantiems mokėti daugiau bankas primena apie galimybę nutraukti sutartis. „Norime jus informuoti, kad reguliariai peržiūrime savo teikiamų paslaugų įkainius ir nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. atnaujinsime dalį privatiems klientams skirtų paslaugų ir operacijų įkainių“, – rašoma banko laiške.

Paprastai daugelis gyventojų savo santaupas laiko banko sąskaitoje. Tačiau kartais įsigyjant brangesnį daiktą ar atsiskaitant už kai kurias paslaugas jų pardavėjai gali paprašyti grynųjų. O juos mėginant išsiimti bankas gali paprašyti pasiaiškinimo. Apie tokią naujovę savo klientams pranešė „Swedbank“. Jo atstovas spaudai Saulius Abraškevičius paaiškino, kad šiuo pokyčiu siekiama mažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, kai tam gali būti panaudojami grynieji pinigai.

Nepaisant kylančios infliacijos, karo Ukrainoje, sankcijų poveikio bei itin išaugusio geopolitinio neapibrėžtumo, Lietuvoje toliau stebimi dviženklį augimo tempą išlaikantys atlyginimai, sparčiai kuriamos naujos darbo vietos bei vis mažėjantis nedarbas. Nors dėl karo rytuose bei kylančių kainų vartotojų pasitikėjimo rodiklis krito, kol kas gyventojų nerimas dėl jų asmeninės bei šalies ekonominės gerovės atrodo mažai pagrįstas.

Dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių bei išaugusių žaliavų kainų, kurioms įtakos turi ir sudėtinga geopolitinė situacija, prognozuojama, kad artėjantį rudenį laukia vienas brangiausių derlių. Numatoma, kad didės grūdų, jų produktų bei mėsos kainos. Lietuvoje maisto prekių krepšelis per mėnesį sudaro apie 15 proc. vidutinio atlyginimo, tad vidutines pajamas uždirbantiems gyventojams numatomas kainų šuolis labai didelės finansinės įtakos neturėtų padaryti.

Prasidėjus invazijai Ukrainoje vakarų pasaulis gana greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas. Tačiau einant trečiam karo mėnesiui, ekonominių spaudimo priemonių tempas sulėtėjo. Rublio kursas grįžo į vasario lygį, energijos produktų embargas stringa, todėl daug kam kyla klausimas, ar sankcijos veikia. Visuomenė dažnai yra linkusi vertinti ekonominį šalies pajėgumą ir sankcijų poveikį tiesiog pasižiūrėjus į valiutos kursą.

Pasirinkimas tarp naujo ekonominės klasės ir naudoto, bet prabangesnio automobilio gali neduoti ramybės dažnam automobilį įsigyti norinčiam vairuotojui. Ką reikėtų įvertinti renkantis ir kaip pasverti, kuris sprendimas būtų finansiškai naudingesnis? Kas sudaro galutinę automobilio kainą Svarstydami apie naują arba pirmąjį savo automobilį, neretai darome vieną klaidą – vertiname jo kainą pagal sumą, kurią išleistume įsigydami transporto priemonę.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų praneša apie darbus, dėl kurių šią naktį klientai gali susidurti su sunkumais atsiskaitant kortelėmis ar pasinaudoti kitomis paslaugomis. Apie tai bankas praneša oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. „Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (gegužės 12 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos.

Pastarosiomis savaitėmis bankas „Swedbank“ teigia pastebintis išaugusį sukčių atakų skaičių. Pasitelkę klasikinį sukčiavimo būdą – SMS pranešimus – sukčiai gyventojams praneša apie neva aptiktą klaidą jų interneto banko paskyroje arba blokuotą asmeninę sąskaitą, todėl prašo aktyvuoti kartu siunčiamą nuorodą.

Patyrę investuotojai tvirtina, kad nėra blogo meto investuoti. Tačiau toks patarimas nelabai palengvina užduotį pradedantiesiems, kai klausimai veja vienas kitą: nuo ko pradėti, į ką investuoti, kiek pinigų skirti, kaip dažnai tai daryti. Visgi pačioje investavimo kelionės pradžioje reikia sau pasakyti štai ką – investavimas neturi būti sudėtingas, žvelkime į tai paprasčiau.

Šįmet rekordinis biokuro, gamtinių dujų, elektros ir kitų energijos išteklių kainų augimas kasmetį galvosūkį dėl didelių sąskaitų už šildymą pavertė rimtu galvos skausmu. Maža to, šiandieninė situacija nesukuria prielaidų tikėtis mažesnių šildymo išlaidų ateityje. Tad nors pasibaigęs šildymo sezonas ir leis lengviau atsikvėpti finansiškai, yra veiksmų, kurių galime imtis jau dabar, kad ateityje sąskaitos keltų mažiau nerimo.

Įsivaizduokite, kad, pavyzdžiui, 8 iš 10 kirpyklų Lietuvoje priklauso trims savininkams. Ir visose jų kirpyklose viena paslauga įkainota lygiai taip pat. Veikiausiai daug kam kiltų įtarimų, kad verslininkai galbūt susitarė nustatyti vienodą įkainį. Juk sunku patikėti tokiu sutapimu. Panaši situacija yra susiklosčiusi komercinių bankų ir jų paslaugų sektoriuje. Lietuvos banko duomenimis, 3 komerciniai bankai pagal valdomą turtą užima virš 80 proc. šalies rinkos.

Naujovės neretai priimamos atsargiai ir gali būti apipintos įvairiais mitais. Ne išimtis ir elektromobiliai – verslo bendrovės jų kol kas perka nedaug, nors skaičiavimai rodo, kad investuoti į juos apsimoka. Elektromobilių pasiūla rinkoje auga, o pigesnė eksploatacija ilgainiui atperka brangesnę kainą. Įvairūs pavyzdžiai rodo, kad įmonės, nustatydamos tam tikrą elektromobilių naudojimo tvarką, gali sėkmingai išnaudoti jų pranašumus darbe kartu su benzinu varomais automobiliais.

Pastarieji keleri metai gerokai pakeitė daugelio organizacijų gyvenimą ir darbuotojų bei darbdavių santykius. Natūralu, kad nemažai dirbančiųjų persvarsto savo lūkesčius darbo vietai ir organizacijai, išsikelia naujus tikslus ir ryžtasi pokyčiams.

Padalinius visose trijose Baltijos valstybėse turinti Švedijos finansų grupė „Swedbank“ pranešė stabdanti finansines operacijas su Rusija ir Baltarusija. „Swedbank“ pranešime klientams teigiama, jog įeinantys mokėjimai iš Rusijos ir Baltarusijos bus galimi iki gegužės 6 dienos imtinai, tačiau išeinantys mokėjimai į šias valstybes gali būti siunčiami tik iki balandžio 20-osios.