swedbank

 Vidutinės būsto paskolos dydis Lietuvoje toliau auga, rodo „Swedbank“ duomenys. Pernai metais būstui įsigyti šalies gyventojai vidutiniškai pasiskolindavo 44,8 tūkst. eurų, tai yra, 2 tūkst. eurų daugiau nei 2013 m., kai ši suma siekė 42,8 tūkst. eurų. Tuo tarpu vidutinis paskolos grąžinimo laikotarpis jau kelerius metus išlieka toks pat, jis siekia 21 metus.

Šiomis dienomis „Swedbank“ fiksuoja sukčių atakų bangą ‒ banko klientams elektroniniu paštu siunčiamos fiktyvios žinutės. Tai klasikinis sukčiavimo būdas, kuomet prisidengus banko vardu norima suklaidinti gyventojus ir gauti jų asmeninius bankininkystės prieigos duomenis. „Swedbank“ atstovai perspėja jokiu būdu neaktyvuoti žinutėse esančių nuorodų ir neatskleisti interneto banko ar mokėjimo kortelių duomenų.

 Išsigryninti penkių eurų nominalo kupiūrą pavyks ne visuose Lietuvoje esančiuose bankomatuose. Kai kurie bankomatai šios vertės banknotų neišduoda, kitų jais tiesiog nespėta papildyti, sako LRT.lt pašnekovai. „Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių euro zonoje, kurios bankomatuose apskritai įmanoma išsigryninti penkių eurų nominalo kupiūras“, – pažymi „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius. LRT.

 Vasario 1 d. vakarą Ukmergės mieste buvo įvykdyti du plėšimai. Apie 19 val. 75-erių metų moterį Maironio gatvėje, ties namu Nr. 37, netikėtai užpuolė nepažįstamas jaunuolis. Jis, pribėgęs iš už nugaros, nutraukė moteriai nuo peties rankinuką ir pabėgo. Rankinuke, piniginėje, buvo apie 800 eurų bei „Swedbank“ mokėjimo kortelė. Griūdama ukmergiškė sutrenkė dešinę koją, todėl stebėjimui buvo paguldyta į ligoninę. Dar vienas plėšimas buvo įvykdytas apie 19 val. 50 min.

Atskirties tarp turtingųjų ir neturtingųjų problemą turės spręsti ne tik Davoso ekonomikos forumo dalyviai, bet ir visas pasaulis, o kartu ir Lietuva, kurios kai kurie gyventojai priklauso 1 proc. turtingiausių pasaulio žmonių. Taip teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Vos ėmę pratintis prie euro atneštų trigubai „sumažėjusių“ kainų ir atlyginimų, lietuviai metų pradžioje susidūrė su dar viena finansine naujove. Ne vieną gyventoją, pirmosiomis sausio dienomis užsukusį į banką, sutrikdė pasikeitusi valiutų kursų skelbimo tvarka. Švieslentėse pateikiami skaičiai rečiau pinigus keičiantiems žmonėms galėjo sudaryti vaizdą, jog vos per naktį pasikeitė daugelio valiutų vertė.

Jau kitą savaitę Europos centrinis bankas (ECB) gali paskelbti apie pradedamą kiekybinio skatinimo programą, tačiau net ir „iš oro“ sukurti pinigai euro zonoje stebuklo nepadarys, sako LRT.lt kalbinti ekonomistai. Kol kas neaišku, kokių tiksliai ekonomikos skatinimo priemonių bus imtasi, bet keli Centrinio banko valdančiosios tarybos nariai viešai jau yra sakę, kad valstybių obligacijų supirkimas šiuo metu tampa efektyviausiu instrumentu.

 Skirtingai, nei deklaruoja valdžios atstovai, šiluma Lietuvoje labai neatpigs, – tai tvirtina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Nerijaus Mačiulio teigimu, nepaisant pingančių gamtinių dujų, pigesnės šilumos tikėtis neverta, nes suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kaina greitai nesumažės, nežada mažėti ir biokuro kainos.

 Žiniasklaida jau ne sykį kalbėjo apie gyventojus, kurie prekybos centrais naudojasi kaip pinigų keityklomis, todėl skaitant šią informaciją darosi įdomu, kaip vyko darbai tikrose keityklose – bankuose. Kalbinti bankų atstovai pasakoja, kad norint efektyviai dirbti teko priimti naujų darbuotojų, o per pirmąsias sausio dienas gyventojai iškeisti atnešė daugiau nei 400 milijonų litų.

„Swedbank“ įspėja Lietuvos įmones apie naują apgaulės metodą, kurį pradėjo taikyti tarptautiniu mastu veikiantys internetiniai sukčiai. Įsilaužę į užsienyje veikiančių bendrovių elektroninio pašto paskyras, sukčiai jų vardu gali susiekti su Lietuvoje veikiančiais partneriais dėl galimo naujo prekių ar paslaugų užsakymo.

Per pirmąją 2015 metų savaitę, kai euras jau yra oficiali atsiskaitymo priemonė Lietuvoje, didesnių netikėtumų klientų elgsenoje neužfiksuota. Kaip ir laukta, pirmosiomis sausio dienomis į „Swedbank“ banko padalinius plūstelėjo didelis gyventojų srautas – žmonės skubėjo išsikeisti turimus litus į eurus, tačiau šis srautas kasdien mažėja. Tą patį galima pasakyti ir apie grynųjų litų įnešimą į bankomatus, ir apie eurų išgryninimą bankomatuose – stebimos mažėjimo tendencijas.

„Swedbank“ išmanioji programėlė pasipildė galimybe pervesti pinigų negaištant laiko prisijungimo kodų įvedimui. Naudojantis naująja paslauga sumas iki 15 eurų (51 litų) galima greičiau pervesti tarp savo sąskaitų bei žmonėms, kurių sąskaitų numeriai yra išsaugoti. Šią galimybę naudotojai turėtų ypač pamėgti kaip alternatyvą gryniesiems kasdienėse situacijose, kuomet nedidelę sumą pinigų reikia greitai perduoti pažįstamam žmogui.

Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad buvęs jo patarėjas finansų klausimais Stasys Jakeliūnas pasitraukė ne pats, o buvo paprašytas išeiti. Vyriausybės vadovas atsisakė komentuoti tokio sprendimo priežastis, – anot jo, prabilęs apie nesusikalbėjimus, buvęs jo komandos narys elgiasi negarbingai. „Esu nustebintas tokio pareiškimo ir tokio negarbingo elgesio.

 Lietuva – saugesnė, stipresnė ir nuveikusi daug svarbių darbų. Taip į 2014 metus vertina premjeras Algirdas Butkevičius. Anot ministro pirmininko, pažvelgę į iškalbingus skaičius ir faktus, galime tvirtinti, kad, nepaisant geopolitinės įtampos, šie metai mums visiems ir Lietuvos ekonomikai buvo gana sėkmingi.

Eurui ateinant - eilės prie litus priimančių bankomatų. Tokios situacijos sako, tikėjęsis ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.   „Kad prie bankomatų išsirikiuos žmonių eilės – to buvo galima laukti. Mano žiniomis šiuo metu į bankomatus įnešamos labai didelės sumos ir mes net nespėjame inkasuoti. Inkasavimo tarnybos yra užimtos ir kitų paslaugų tiekimu, yra nustatytas tam tikras grafikas, tai susidaro tam tikros problemos“,- sakė S.Kropas.

Nuo 2002 iki 2010 metų statistinio Lietuvos jaunuolio atlyginimas, atsižvelgus į infliaciją, padidėjo 590 litų. Jaunimas prieš 4 metus taip pat uždirbdavo daugiau už savo tėvus prieš 12 metų. 2002 metais į ketvirtą dešimtį įkopęs darbuotojas vidutiniškai gaudavo 1279 litus, o 2010 metais jo vaikas galėjo uždirbti maždaug 600 litų daugiau.

Europa sensta. O sparčiausiai senėjanti Europos Sąjungos valstybė yra Lietuva. Šiandien Lietuvoje maždaug dviem dirbantiesiems tenka vienas pensijos gavėjas. „Eurostat“ projekcijos rodo, kad po 25 metų šis santykis pasikeis radikaliai – dirbančiųjų ir pensininkų skaičius bus vienodas. Taigi, jei karjeros pabaigą ir užtarnautą poilsį planuojate po maždaug ketvirčio amžiaus ar vėliau, didelių lūkesčių ir planų geriau neturėti.

Laisvadieniai ir šventės visuomet padidina mūsų išlaidas, spontaniškų , nereikalingų pirkinių kiekį, sako Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje. Kad penki kalėdiniai laisvadieniai nepriverstų Naujųjų metų pasitikti su raudančia pinigine, skolomis, asmeninių finansų ekspertė pataria kruopščiai planuoti pirkinius ir jausti saiką. „Laisvadieniais žmonės daugiau išleidžia laisvalaikiui, pramogoms, tačiau švenčių laikotarpis yra ypatingas.

Ruošiantis naujųjų metų sutikimui, bankininkai pataria nepamiršti iš anksto pasirūpinti grynaisiais pinigais, nes naujametinę naktį bankų kortelės kurį laiką neveiks, o bankomatai neišduos grynųjų pinigų. Taip pat šiais metais mokesčių apmokėjimu ar pinigų pervedimu reikėtų pasirūpinti anksčiau nei įprastai.

 Iki euro įvedimo Lietuvoje liko 15 dienų, todėl gyventojams pradeda kilti vis daugiau klausimų apie naujosios valiutos praktinį panaudojimą – įvairias išlaidas, sąskaitas ar dienpinigius. Kaip tik apie tai šiandien Lietuvos moksleiviai žiūrės Lietuvos banko finansinio švietimo programos „Pinigų bitė“ internetu transliuojamą pamoką. Joje – patarimai, kaip teisingai valdyti savo asmeninius finansus, ir išskirtinis dėmesys vaikų supažindinimui su euru.

 Šiemet butų kainos Lietuvoje auga sparčiau nei atlyginimai, dėl to sumažėjo būsto įperkamumas, rodo „Swedbank“ skaičiuojamas indeksas. Tačiau įperkamumą nuo dar spartesnio mažėjimo apsaugojo kritusios paskolų palūkanų normos, kurios, ekonomistų nuomone, istorinėse žemumose turėtų likti dar bent dvejus metus. Tikėtina, kad įvedus eurą neracionalūs lūkesčiai dėl nekilnojamo turto kainų augimo išsisklaidys.

Praėjusią žiemą euro dar laukusioje Latvijoje buvo sumažėjusi prekyba, nes gyventojai vengė išlaidauti dovanoms, tačiau per šias žiemos šventes kaimynai pasiryžę išleisti gerokai daugiau, tvirtina LRT radijo korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis. „Latvijos žiniasklaida juokauja, kad žmonės suprato, koks žvėris yra euras, ir išmoko prie jo prisitaikyti“, – portalui LRT.lt komentuoja A. Vaikutis.

Taupydami lietuviai labiau linkę atsidėti brangesniam pirkiniui – būstui, automobiliui ar buitinei technikai, tuo tarpu latviai ir estai dažniau nei būstui, santaupas kaupia pensijai ar vaikų mokslams. Tai parodė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Baltijos šalyse atliktas tyrimas. Tyrimo duomenimis, 35 proc. taupančių Lietuvos gyventojų nurodo, kad pagrindinis jų tikslas yra brangesnis pirkinys. Palyginimui, 2011-aisiais tokių gyventojų nuošimtis buvo beveik dešimtadaliu (8 proc.) mažesnis.

Lietuvoje šiais metais bus užfiksuotas žemiausias vidutinės metinės infliacijos rodiklis per pastarąjį dešimtmetį – remiantis bankų prognozėmis, prekės ir paslaugos vidutiniškai brangs 0,2-0,3 procento. Finansų ekspertų teigimu, šiuo požiūriu Lietuva, palyginti su daugeliu kitų euro zonos naujokių, įveda bendrąją ES valiutą itin palankiu periodu, kai pastebimam kainų augimui nėra jokių priežasčių. „Infliacijos požiūriu valiutos pasikeitimui metas yra itin tinkamas.

Lietuviškas paradoksas: šalyje registruota 151 tūkst. valstybės išlaikomų bedarbių, o premjeras Algirdas Butkevičius prakalbo, kad mažėjant gyventojų ir trūkstant darbo jėgos, reikėtų liberalizuoti užsieniečių įdarbinimą. Profesinės sąjungos tvirtina, jog ir Lietuvoje atsirastų dirbančiųjų, bet maži atlyginimai motyvuoja gyventi iš pašalpų. Pavyzdžiui, iš kone 7000 šiais metais Panevėžio darbo biržoje registruotų laisvų darbo vietų daugiau nei 60 proc.

Vienas pagrindinių šalies konkurencingumo bei šalies gyventojų gerovės augimo veiksnių yra investicijos, ypač į įrengimus, technologinį atsinaujinimą bei mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Tačiau nepaisant investicijų svarbos, Lietuvoje jos išlieka apgailėtinai žemame lygyje, o pastarojo laikotarpio įvykiai dar labiau pakirto įmonių pasiryžimą aktyviau investuoti. Investicijos, prieš krizę siekusios apie 25 proc. BVP, 2009 metais nukrito iki 17,2 proc.

Seimo sprendimas labiau nei siūlė Vyriausybė padidinti stipraus alkoholio akcizus, paskatins nelegalaus alkoholio vartojimą, teigia „Swedbank“ analitikas. „Stiprūs gėrimai yra pagrindinis kontrabandos objektas ir dar labiau didinant būtent stiprių gėrimų akcizus sukuriama palanki dirva kontrabandai ir nelegalaus alkoholio vežimui į Lietuvą.

Nors skolų tema visuomet yra nepatogi, apie jas kalbėti būtina. Jei pusšimtį litų Jonui skolingas Petras dar gali pasiteisinti kaimynui „krize“ ar išlaidžia žmona, tai rimtesnių kreditorių tokie argumentai neįtikins. Visgi skolininkai fantazijos nestokoja ir pasitelkia dešimtis priežasčių, kodėl vėluojama atlikti mokėjimus – nesvarbu, ar tai būtų įsiskolinimas už telefono pokalbius ir elektrą, ar būsto paskolos įmokos.

Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pirmadienį viešėdamas Singapūre pranešė, kad šiemet kapitalo nutekėjimas iš šalies gali pasiekti 130 mlrd. JAV dolerių. Tiek pat Rusija neteko kriziniais 2008 metais. Rusijos centrinio banko duomenimis, pernai iš Rusijos nutekėjo 62,7 mlrd. dolerių. Todėl, jei A. Siluanovo prognozė pasitvirtintų, kapitalo srovė šiemet taptų dvigubai stipresnė.

 Lietuvos studentai su valstybės garantija iš bankų šį rudenį paėmė paskolų už 32,6 mln. litų. Paskolų sutartis pasirašė 5965 studentai, o 939 studentai, kurie buvo užpildę prašymus paskolai ir buvo pakviesti pasirašyti sutartis, to nepadarė. Kaip BNS sakė Valstybinio studijų fondo vyriausioji specialistė Milda Papinigienė, dauguma - daugiau kaip 4 tūkst. studentų - paskolas ėmė studijų kainai padengti.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis  Kodėl Lietuvoje indėlių palūkanos yra tokios mažos ir net mažesnės nei kai kuriose šalyse kaimynėse? Tai lemia ne tik Europos centrinio banko (ECB) vykdoma pinigų politika. Atsakymas į šį aktualų klausimą yra toks pats, kaip ir atsakymas į klausimą, kodėl Lietuvoje maži atlyginimai, – dėl didelės mokestinės naštos.

 Saugant ir puoselėjant lietuvių kalbą, nereikėtų perlenkti lazdos, kad paskui ta apsauga netaptų pajuokos objektu, sako Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. „Valstybinės kalbos apsauga ir puoselėjimas, mano įsitikinimu, neturi būti tokie, kurių negalima būtų racionaliai paaiškinti, dėl ko jie gali tapti tiesiog pajuokos objektais.

Žinių radijas   Seimui po pateikimo pritarus įstatymo projektui, kuriuo visi viešieji užrašai turėtų būti lietuvių kalba, parlamentarė liberalė Dalia Kuodytė sako nemananti, kad nuo tokio įstatymo lietuvių kalba išloštų, o komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas atvirai jį vadina „kvailu“.   „Kai žmonės neturi idėjų, kaip pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą, kaip padaryti, kad jie daugiau uždirbtų, jaustųsi laisvesni ir geriau gyventų, prisigalvoja visokių tokių kvailų įstatymų, užs...

Dabartinis valstybės finansų planavimas Lietuvoje primena bandymą šeimos finansų srautus suvaldyti imant greituosius kreditus, nors tai galiausiai priveda prie dar gilesnių finansinių problemų, - taip valdančiųjų blaškymąsi mėginant užlopyti skyles kitų metų biudžete apibūdina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Vyriausybėje – eilinė sumaištis, iš kur paimti trūkstamas lėšas planuojant ateinančių metų valstybės biudžetą. Šįkart bandoma surasti 0,5 mlrd.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad Baltijos šalių gyventojai lizingo būdu aktyviai perka lengvuosius automobilius. Per pirmąjį šių metų pusmetį labiausiai išsiskyrė banko klientai Estijoje – estai lizingo būdu automobilių pirko beveik septynis kartus daugiau nei lietuviai ir bemaž triskart daugiau nei pirkėjai Latvijoje. Estai taip pat įsigyja daugiau naujesnių ir mažesnių automobilių, lietuviai ir latviai vis dar dairosi didesnių transporto priemonių.

Lapkričio 13 d. Vilniuje prasideda jau septintus metus vykstantis praktikos ir karjeros renginys „Tavo Kelias“. AIESEC Lietuva organizuojamame renginyje kasmet susirenka motyvuoti ir ryžtingi studentai, norintys atlikti praktiką vienoje iš dalyvaujančių įmonių. „Praktika dažnam studentui tampa ne tik paskata studijuoti, apsispręsti dėl specializacijos, bet ir galimybe pasilikti toliau dirbti įmonėje“, – sako renginio „Tavo Kelias“ organizatorė Greta Šiaučiūnaitė.

Kiek tiksliai pinigų turi savo mokėjimo kortelėje, žino vos 28 proc. kortelių naudotojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. 66 proc. gyventojų savo kortelės likutį gali įvardinti su dešimčių ar šimtų litų paklaida. Tuo tarpu likusi gyventojų dalis (5 proc.) teigia net nenumanantys, kiek pinigų šiuo metu yra jų mokėjimo kortelėse. Banko duomenimis, kasdien dėl nepakankamos kortelėje esančios sumos yra atmetama daugiau nei 4 tūkst.

Ramūnas Grumbinas, Alvyda Bajarūnaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Tik iš dalies emigrantai yra prarasti Lietuvos gyventojai, nes būtent dėl jų auga šalies vidaus paklausa, sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, emigrantų perlaidos į Lietuvą yra rekordinės, ir jos tik didėja, taigi išvykusieji rūpinasi savo artimaisiais ir nėra praradę ryšio su Lietuva. Be to, tikėtina, kad greitu metu jie sugrįš į tėvynę, prognozuoja ekonomistas.

 „Swedbank“ nekeičia šių metų prognozės ir mano, kad BVP augimas sieks 3,0 procento, tačiau 0,2 procentinio punkto iki 3,3 proc. sumažina 2015 metų prognozę. Kaip ir anksčiau, „Swedbank“ ekonomistai mano, jog augimą slopinančių išorinių ir vidinių trikdžių ekonomika nebejaus 2016 metais, kuomet BVP augimas paspartės iki 3,8 proc., o vidutinis darbo užmokestis didės net 7,0 procento.

 „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Lietuvos įmonės beveik neturi galimybių rinkoje pritraukti akcinio kapitalo. Be to, jos turi tik vieną skolinto kapitalo šaltinį – bankus. Pensijų fondai beveik visas lėšas investuoja ne Lietuvoje, bet užsienyje. O užsienio investicijų fondai Lietuvą aplenkia kaip dykumą. Lietuvai nuolat trūksta lėšų strateginiams projektams įgyvendinti. Kas bendra tarp šių penkių problemų? Jas visas galima išspręsti vienu Vyriausybės sprendimu.

Trys didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai – AB SEB bankas, „Swedbank“, AB, ir AB DNB bankas – turi itin solidžią kapitalo atsargą ir pakankamai konservatyviai vertina riziką. Tai paaiškėjo po to, kai Europos Centrinis Bankas (ECB), bendradarbiaudamas su Lietuvos banku, patikrino minėtų komercinių bankų turto kokybę ir atliko testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Lietuvos banko (LB) valdybos vadovo Vito Vasiliausko teigimu, norint euro zonoje pasiekti proveržį, būtinas struktūrinių reformų ir netradicinės monetarinės politikos sprendimų mišinys. To pasiekti galima tik tiek centriniams bankams, tiek vykdomosios valdžios institucijoms dirbant savo darbą. Interviu LRT.

Iki euro įvedimo likus mažiau nei trims mėnesiams, grynieji eurai jau pradėti gabenti į Lietuvos finansų institucijas, kurios pinigus paskirstys šalies įmonėms. Tačiau patys verslininkai vangiai domisi apsirūpinimu naująja valiuta. „Swedbank“ užsakymu atliktos šalies įmonių apklausos duomenimis, trečdalis jų (33 proc.) dar negalvojo, kaip gaus euro banknotų ir monetų, reikalingų dviejų valiutų – litų ir eurų – cirkuliavimo laikotarpiu. Panaši dalis įmonių (29 proc.

Valstybinio studijų fondo (VSF) sprendimu valstybės garantija skirta 6904 paskoloms, kurių sutartis studentai per keturias savaites turės sudaryti su bankais. VSF Paskolų skyriaus vedėja Kristina Novickienė teigia, kad jeigu visi studentai, kurie yra įtraukti į sąrašus, atvyks pasirašyti sutarčių, studentams suteiktų valstybės remiamų paskolų suma padidės 37 mln. litų. VSF šią savaitę paskelbė studentų, kuriems skirtos valstybės remiamos paskolos, sąrašus.

Ar vyriausybės patvirtintas 2015 metų biudžetas yra per daug optimistinis, o Lietuvoje gali pasikartoti nemaloni 2008 metų istorija? Daugelis finansinių ir makroekonominių rodiklių rodo, kad tokia baimė yra laužta iš piršto – Lietuvos ekonomika yra lankstesnė, labiau subalansuota, konkurencingesnė ir geriau pasiruošusi išoriniams iššūkiams. Finansų ministerija prognozuoja, kad nacionalinio biudžeto pajamų augimas kitais metais sieks 5,9 procento.

Telefoniniai sukčiai Lietuvoje išlieka aktyvūs – „Swedbank“ duomenimis, vien per rugsėjo mėnesį nusikaltėliai apgaulės būdu iš gyventojų bandė išvilioti daugiau nei 140 tūkst. litų. Tačiau net ir atskleidę internetinės bankininkystės duomenis bei slaptažodžius, žmonės gali užkirsti kelią pinigų vagystei. „Swedbank“ ekspertų teigimu, tam reikia atlikti kelis pagrindinius saugumo žingsnius.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Rusijoje infliacija 20 kartų didesnė nei Lietuvoje, o krintančios naftos kainos pasaulinėse rinkose ne tik mažina Rusijos pajamas, gaunamas iš eksporto, bet ir dar labiau kerta per žmonių perkamąją galią, veikia vidaus rinką. Maža to, Rusijos politikai kalba apie vietos pramonės suklestėjimą atsiribojus nuo užsienio importo, ir taip šalis sau kasa ekonominę duobę, sako finansų analitikas Gitanas Nausėda.

Rugpjūčio mėnesio pabaigoje gyventojų pradelstos skolos už finansų, telekomunikacijų, kitas paslaugas ir prekes sudarė 3,57 mlrd. litų, arba 1,3 mln. litų daugiau nei vasaros pradžioje, rodo savitarnos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys. „Pastebime, kad pradelstų skolų portfelyje sumos, neviršijančios 100 litų, bendrai sudaro 1,7 mln. litų.

Sprendimas įsigyti būstą ar jį nuomotis turi būti grįstas finansiniais skaičiavimais, o ne emociniais argumentais. Tiesą sakant, priešingai nei renkantis tarp šokoladinių ir vanilinių ledų, asmeninis skonis ir požiūris į šias dvi alternatyvas turi turėti mažiausiai įtakos. Kaip paskaičiuoti, kuri alternatyva yra finansiškai patrauklesnė? Lygindami nuomos ir įsigijimo alternatyvas, gyventojai dažnai naudoja klaidingą argumentą.