swedbank
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „swedbank“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „swedbank“.
N. Mačiulis: emigracija – jau praėjusio dešimtmečio problema
Ramūnas Grumbinas, Alvyda Bajarūnaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Tik iš dalies emigrantai yra prarasti Lietuvos gyventojai, nes būtent dėl jų auga šalies vidaus paklausa, sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, emigrantų perlaidos į Lietuvą yra rekordinės, ir jos tik didėja, taigi išvykusieji rūpinasi savo artimaisiais ir nėra praradę ryšio su Lietuva. Be to, tikėtina, kad greitu metu jie sugrįš į tėvynę, prognozuoja ekonomistas.
Kai kurių pasaulio valstybių ekonomikoms skamba varpai – Lietuvos tarp jų nėra
„Swedbank“ nekeičia šių metų prognozės ir mano, kad BVP augimas sieks 3,0 procento, tačiau 0,2 procentinio punkto iki 3,3 proc. sumažina 2015 metų prognozę. Kaip ir anksčiau, „Swedbank“ ekonomistai mano, jog augimą slopinančių išorinių ir vidinių trikdžių ekonomika nebejaus 2016 metais, kuomet BVP augimas paspartės iki 3,8 proc., o vidutinis darbo užmokestis didės net 7,0 procento.
Vienas šūvis – penki zuikiai. Riebūs zuikiai
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Lietuvos įmonės beveik neturi galimybių rinkoje pritraukti akcinio kapitalo. Be to, jos turi tik vieną skolinto kapitalo šaltinį – bankus. Pensijų fondai beveik visas lėšas investuoja ne Lietuvoje, bet užsienyje. O užsienio investicijų fondai Lietuvą aplenkia kaip dykumą. Lietuvai nuolat trūksta lėšų strateginiams projektams įgyvendinti. Kas bendra tarp šių penkių problemų? Jas visas galima išspręsti vienu Vyriausybės sprendimu.
Europos Centrinio Banko testas: Lietuvos bankai priskirti prie itin saugių ir patikimų
Trys didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai – AB SEB bankas, „Swedbank“, AB, ir AB DNB bankas – turi itin solidžią kapitalo atsargą ir pakankamai konservatyviai vertina riziką. Tai paaiškėjo po to, kai Europos Centrinis Bankas (ECB), bendradarbiaudamas su Lietuvos banku, patikrino minėtų komercinių bankų turto kokybę ir atliko testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.
Vitas Vasiliauskas apie bankų sektorių: niekas nėra apsaugotas nuo nusikalstamo godumo
Lietuvos banko (LB) valdybos vadovo Vito Vasiliausko teigimu, norint euro zonoje pasiekti proveržį, būtinas struktūrinių reformų ir netradicinės monetarinės politikos sprendimų mišinys. To pasiekti galima tik tiek centriniams bankams, tiek vykdomosios valdžios institucijoms dirbant savo darbą. Interviu LRT.
„Swedbank“: trečdalis verslininkų dar negalvoja, kaip apsirūpins eurais
Iki euro įvedimo likus mažiau nei trims mėnesiams, grynieji eurai jau pradėti gabenti į Lietuvos finansų institucijas, kurios pinigus paskirstys šalies įmonėms. Tačiau patys verslininkai vangiai domisi apsirūpinimu naująja valiuta. „Swedbank“ užsakymu atliktos šalies įmonių apklausos duomenimis, trečdalis jų (33 proc.) dar negalvojo, kaip gaus euro banknotų ir monetų, reikalingų dviejų valiutų – litų ir eurų – cirkuliavimo laikotarpiu. Panaši dalis įmonių (29 proc.
Valstybė šį rudenį garantavo 6,9 tūkst. paskolų studentams
Valstybinio studijų fondo (VSF) sprendimu valstybės garantija skirta 6904 paskoloms, kurių sutartis studentai per keturias savaites turės sudaryti su bankais. VSF Paskolų skyriaus vedėja Kristina Novickienė teigia, kad jeigu visi studentai, kurie yra įtraukti į sąrašus, atvyks pasirašyti sutarčių, studentams suteiktų valstybės remiamų paskolų suma padidės 37 mln. litų. VSF šią savaitę paskelbė studentų, kuriems skirtos valstybės remiamos paskolos, sąrašus.
N. Mačiulis: Lietuvos ekonomika 2008 ir 2014 metais – kaip diena ir naktis
Ar vyriausybės patvirtintas 2015 metų biudžetas yra per daug optimistinis, o Lietuvoje gali pasikartoti nemaloni 2008 metų istorija? Daugelis finansinių ir makroekonominių rodiklių rodo, kad tokia baimė yra laužta iš piršto – Lietuvos ekonomika yra lankstesnė, labiau subalansuota, konkurencingesnė ir geriau pasiruošusi išoriniams iššūkiams. Finansų ministerija prognozuoja, kad nacionalinio biudžeto pajamų augimas kitais metais sieks 5,9 procento.
„Swedbank“ pataria: kaip išgelbėti savo pinigus patekus į telefoninių sukčių pinkles
Telefoniniai sukčiai Lietuvoje išlieka aktyvūs – „Swedbank“ duomenimis, vien per rugsėjo mėnesį nusikaltėliai apgaulės būdu iš gyventojų bandė išvilioti daugiau nei 140 tūkst. litų. Tačiau net ir atskleidę internetinės bankininkystės duomenis bei slaptažodžius, žmonės gali užkirsti kelią pinigų vagystei. „Swedbank“ ekspertų teigimu, tam reikia atlikti kelis pagrindinius saugumo žingsnius.
Peilis Rusijos finansiniam pajėgumui
Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Rusijoje infliacija 20 kartų didesnė nei Lietuvoje, o krintančios naftos kainos pasaulinėse rinkose ne tik mažina Rusijos pajamas, gaunamas iš eksporto, bet ir dar labiau kerta per žmonių perkamąją galią, veikia vidaus rinką. Maža to, Rusijos politikai kalba apie vietos pramonės suklestėjimą atsiribojus nuo užsienio importo, ir taip šalis sau kasa ekonominę duobę, sako finansų analitikas Gitanas Nausėda.
REKLAMA
REKLAMA
Mano Creditinfo: gyventojų skolų lygis per vasarą beveik nepakit
Rugpjūčio mėnesio pabaigoje gyventojų pradelstos skolos už finansų, telekomunikacijų, kitas paslaugas ir prekes sudarė 3,57 mlrd. litų, arba 1,3 mln. litų daugiau nei vasaros pradžioje, rodo savitarnos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys. „Pastebime, kad pradelstų skolų portfelyje sumos, neviršijančios 100 litų, bendrai sudaro 1,7 mln. litų.
N. Mačiulis: pasirinkimas tarp būsto nuomos ir įsigijimo – ne skonio klausimas
Sprendimas įsigyti būstą ar jį nuomotis turi būti grįstas finansiniais skaičiavimais, o ne emociniais argumentais. Tiesą sakant, priešingai nei renkantis tarp šokoladinių ir vanilinių ledų, asmeninis skonis ir požiūris į šias dvi alternatyvas turi turėti mažiausiai įtakos. Kaip paskaičiuoti, kuri alternatyva yra finansiškai patrauklesnė? Lygindami nuomos ir įsigijimo alternatyvas, gyventojai dažnai naudoja klaidingą argumentą.
Litų galiojimo laikas: faktai ir mitai
Nuo naujųjų pradėsime atsiskaitymą euro valiuta. Tačiau tai nereiškia, kad iki sausio 1 dienos nespėję išsikeisti litų, patirsime nuostolių ar nepatogumų. Į namus belsis tik sukčiai Po euro įvedimo, visoje Lietuvoje veiks nemokamo litų keitimo į eurus vietos. Grynieji litai į eurus nemokamai bus keičiami bankuose, paštuose ir kai kuriose kredito unijose. Įvedus eurą Lietuvos bankas savo kasose Vilniuje ir Kaune litus į eurus keis nemokamai neribotą laiką.
UAB LITGAS pasirašė finansavimo paslaugų sutartį su banku „Swedbank“
Gamtinių dujų tiekimo bei prekybos bendrovė LITGAS, priklausanti energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, šiandien pasirašė finansavimo paslaugų sutartį su viešajame pirkime geriausią pasiūlymą pateikusiu banku „Swedbank“, AB. Pagal šią sutartį UAB LITGAS suteikiama 287,73 mln. litų (83,33 mln.
Nerimaujančius dėl euro įvedimo ramina kaimynų patirtis
Dar vasaros pradžioje apklausos rodė, kad daugelis Lietuvos gyventojų nepritaria euro įvedimui, nes mano, jog tai turės neigiamų pasekmių – kainos išaugs, o perkamoji galia sumažės. Latvijos pavyzdys rodo, kad tokios baimės nėra pagrįstos, o kainų augimas šiek tiek paspartėjo tik kai kuriuose paslaugų sektoriuose, teigia „Swedbank“ ekonomistai.
Apgaulės internete: kaip nelikti kvailio vietoje?
Mindaugas Montvilas, „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius „Laimėjote milijoną! Atsiųskite asmeninius duomenis, pervesime“. Tokios ir panašios žinutės apie aukso puodą ar dosnų palikimą, dažnai surašytos netaisyklinga anglų kalba, pasirodė prieš keletą metų. „Swedbank“ saugos specialistai konstatuoja, kad šiuo metu fiksuojama nauja panašaus turinio žinučių banga, tik jos jau išverstos į lietuvių kalbą.
„Paysera“ pradeda nemokamai keisti litus į eurus 4 mėnesiais anksčiau nei bankai
Tarptautinė mokėjimų sistema „Paysera“ tapo pirmąja finansų įstaiga Lietuvoje, kuri pradėjo nemokamai keisti litus į eurus oficialiu litų perskaičiavimo į eurus kursu – 3,45280 lito už 1 eurą. Ši paslauga teikiama visoms įmonėms, atsidariusioms „Paysera“ sąskaitą nuo 2014 m. rugsėjo 8 d. Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas įpareigoja bankus neatlygintinai keisti litus į eurus nuo jo įvedimo dienos, t. y. nuo 2015 m. sausio 1-osios.
„Swedbank“: Spartus butų kainų augimas mažino įperkamumą
Butų kainų augimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo spartesnis nei tikėtasi ir viršijo atlyginimų augimą. Kainų burbulo „Swedbank“ ekonomistai kol kas neįžvelgia, tačiau mano, kad tolesnis toks spartus kainų augimas būtų netvarus. Didėjantys atlyginimai, žemos palūkanos ir aukštas nuomos pajamingumas didina būsto įsigijimo alternatyvos patrauklumą, tačiau neracionalių lūkesčių visgi reikėtų atsikratyti.
Nuo šiol atidarius vyną galima bus vėl jį užkimšti
Lietuvos gamintojai jau įprato prie aršios konkurencijos. Pastaruoju metu ji stiprėja tiek vietinėje, tiek ir užsienio rinkose. Todėl siekdami išlaikyti užimamas pozicijas ir plėtoti savo verslą jie nuolatos investuoja į naujoves, kurios gali padėti išsiskirti produkcijai ir taip patraukti naujų vartotojų dėmesį.
Valdantieji sutarė MMA nuo spalio didinti 35 litais
Valdančiųjų partijų lyderiai trečiadienį sutarė nuo spalio mėnesio didinti minimalią algą (MMA) 35 litais - iki 1035 litų, arba 300 eurų. Apie tai po posėdžio Vyriausybėje pranešė premjeras Algirdas Butkevičius.
Į darbuotojų paieškas – su žiburiu
Sunkus Sizifo darbas ridenti akmenį į kalną visą amžinybę. Iki šiol jis tą akmenį Hade ridena. Panašiai kaip Lietuva vis tempiasi savąją problemą – struktūrinį nedarbą. Tik Lietuvai, priešingai nei Sizifui, laikui bėgant akmuo tampa vis sunkesnis. Vis dar gerėjant šalies ekonominiams rodikliams, atrodytų, daugiau žmonių turėtų susirasti darbą. Tačiau ekonomistai vis dažniau prabyla apie tai lemiančią problemą, kuri tik aštrėja, – apie struktūrinį nedarbą.
Rugsėjo 1-oji verslui: daugiau nei pusė šalies mokyklų šiandien atveria duris įmonių darbuotojams
Rugsėjo pirmąją šiandien švenčia ne tik 343 tūkst. mokinių ir jų mokytojai. Mokslo metus pradeda ir įmonių darbuotai iš daugiau nei 230 šalies bendrovių. Per šiuos metus įvairių sričių profesionalai ketina apsilankyti daugiau nei pusėje (56 proc.) mokyklų visoje Lietuvoje. Tai profesinės savanorystės iniciatyvos „Kam to reikia?!” savanoriai, visus metus konsultuosiantys vaikus, kaip pasirinkti profesiją.
Kas valdys citadelę?
Kol Baltijos šalių verslininkų ir valdžios dėmesys sukoncentruotas prie atsakomųjų Rusijos veiksmų į Europos Sąjungos ir JAV sankcijas, šalyje kaimynėje – Latvijoje – vyksta ne mažiau įdomūs dalykai bankų sektoriuje, kurie, prisiminus neseniai sudrebinusią bankų krizę, sukėlusią domino efektą visoje Europoje, gali sužaisti svarbų vaidmenį procesų Latvijoje eigoje.
Šiemet būstui įsigyti gyventojai pasiskolino daugiau nei pernai, aktyviausia rinka – sostinėje ir pajūryje
Pirmojo šių metų pusmečio „Swedbank“ būsto paskolų sandorių vertė siekė beveik 330 mln. litų, tai sudarė 19 proc. daugiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. Gyvenamojo būsto pardavimai aktyviausiai augo Kaune ir Klaipėdoje – sandorių skaičius šiuose miestuose išaugo 36 procentais. Tuo tarpu sostinėje būsto paskolų sutarčių per pusmetį sudaryta 27 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. „Būsto pardavimų skaičių šalyje augino stabili Lietuvos ekonominė padėtis bei atsigavusi darbo rinka.
Nemokamas programėles naudoja tik kas antras
Šiuo metu kas antras išmanaus telefono savininkas siunčiasi ir naudoja nemokamas programėles. Tuo metu mokamas programėles išmaniesiems įsigyja vos 7 proc. išmaniuosius telefonus turinčių šalies gyventojų. Populiariausios programėlės – socialiniai tinklai. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT vykdomas socialinių tinklų vartotojų tyrimas. Lietuvoje išmaniuosius telefonus turi daugiau nei kas trečias mūsų šalies gyventojas.
Ar šiandien vis dar verta investuoti rizikingai?
Investuotojas, galintis tiksliai numatyti laiką, kuomet vienas investicijas pakeisti kitomis yra pelningiausia, bemat taptų milijonieriumi. Deja, atspėti rinkų krypties pasikeitimo metą išties sudėtinga, o atsakymo į klausimą, ar artimiausiu metu akcijų rinkos pakeis kryptį, šiuo metu ieško daugelis investuotojų. Bandant išsiaiškinti, ar dar ilgai rinkos kils, o gal jau reikia pasitraukti iš rizikingų investicijų, galima apžvelgti svarbiausius veiksnius, būtinus apsisprendimui.
Nuteista buvusi AB „Swedbank“ darbuotoja
2014 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje tuo metu dirbusi AB „Swedbank“ konsultantė J. Š. buvo kaltinama dėl sukčiavimo ir dėl dokumento suklastojimo, suklastoto dokumento panaudojimo.
N. Mačiulis: Rusijos sankcijos – nemalonios, bet Lietuvos ekonomikos neparklupdys
Kai kurių tarptautinių institucijų vertinimu, viena iš labiausiai Rusijos sankcijų pažeidžiamų Europos Sąjungos valstybių yra Lietuva. Tai ne visai tiesa – dabartinės sankcijos turės vos pastebimą neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai, o labiau nerimauti reikėtų dėl to, kokius ekonominius ginklus Rusija dar gali pademonstruoti ateityje.
N. Mačiulis: skaičiuojant dienas iki euro – bliūkštantys mitai ir nepagrįstos baimės
Šiandien Lietuvos kelyje pilnateisės narystės euro zonos link nebelieka nei praktinių, nei teorinių barjerų. Tačiau maždaug pusė Lietuvos gyventojų nėra įsitikinę euro nauda, ir nacionalinės valiutos pasikeitimo laukia su nerimu.
Bankai įsipareigojo įvedant eurą dirbti ilgiau
Šalies komerciniai bankai su Lietuvos banku ketvirtadienį pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą dėl gerosios praktikos rengiantis euro įvedimui (toliau – Memorandumas). Juo bankai įsipareigojo intensyviausiu valiutos keitimo laikotarpiu klientus padaliniuose aptarnauti ilgiau, sudaryti palankias sąlygas įnešti grynuosius litus į banko sąskaitą, taip pat taikyti kitas priemones, kad gyventojai ir verslas galėtų kuo sklandžiau pasikeisti pinigus.
SEB pensijų fondai į Baltijos regiono įmones investuoja 56 mln. litų
UAB „SEB investicijų valdymas“, pradėjusi bendradarbiauti su privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ per fondą „BaltCap Private Equity Fund II“ (BPEF II) į pažangias Baltijos regiono bendroves investuoja 19,3 mln. litų (5,6 mln. eurų) pensijų fondų lėšų. Dar 17,5 mln. litų (5,06 mln. eurų) investuojama iš Latvijos, 19,7 mln. litų (5,7 mln. eurų) - Estijos SEB pensijų fondų turto. Iš viso į fondą BPEF II bus investuojami 56 mln. litų (16,26 mln.
Būsto įsigijimas artimiausią pusmetį – pirkti ar laukti?
Būsto įsigijimas artimiausią pusmetį – pirkti ar laukti?
Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė Apie būsto įsigijimą svarstantys pirkėjai artimiausią pusmetį toliau laužys galvą bandydami rasti atsakymą į klausimą, kada tinkamiausias metas pirkti būstą – daryti tai prieš euro įvedimą ar sprendimo įsigyti būstą dirbtinai neskubinti ir dar luktelėti.
Perkame internetu: kaip atskirti fiktyvią elektroninę parduotuvę?
Lietuvoje sparčiai populiarėjant prekybai internetu kartu su pirkėjais į internetinės prekybos erdves žengia ir elektroniniai sukčiai. Sukūrę fiktyvias elektronines parduotuves, sukčiai bando nukopijuoti pirkėjų internetinės bankininkystės duomenis šiems atliekant tariamą mokėjimą. Tokio pobūdžio apgavysčių žmonės gali lengvai išvengti, jei žinos, kaip atpažinti ir pasirinkti tikrą ir patikimą internetinę parduotuvę.
8 žingsniai, kurie padės sutaupyti renkantis būstą
Svajonė apie nuosavą būstą daugeliui lietuvių yra tarsi įaugusi į kraują ir asocijuojasi su stabilumu ir gerove ar bent jau patikima ir ilgalaike investicija. Apklausų duomenys rodo, kad 86 proc. gyventojų turi nuosavą būstą arba gyvena kartu su artimaisiais jiems priklausančiame būste, ir beveik pusė jų norėtų jį keisti į naujesnį ar erdvesnį. Būsto kainoms pasiekus šešiaženkles sumas, dažnam didžiausia tikimybė jį įsigyti yra pasiėmus paskolą.
„Swedbank“ mokėjimo kortelės klientus pasieks paštu
Nuo liepos mėnesio debeto mokėjimo korteles „Swedbank“ klientai gali gauti neišėję iš namų. Interneto banke užsisakius naują kortelę, ji klientus pasieks paštu – kortelė bus išsiųsta nurodytu adresu Lietuvoje arba užsienyje. Mokėjimo kortelės siuntimo paštu paslauga Lietuvos teritorijoje yra nemokama, siuntimo išlaidas padengs bankas. „Populiarėjant įvairioms elektroninėms paslaugoms vartotojai pastebimai savarankiškėja.
„Swedbank“ ir EIB susitarė dėl papildomo 12 mln. eurų vertės daugiabučių renovacijos finansavimo
Birželio 25 d. Europos investicijų bankas (EIB) ir „Swedbank“ pasirašė sutartį, kuria Lietuvos daugiabučių namų atnaujinimo programai kredituoti per „Swedbank“ bus papildomai suteikta 12 mln. eurų (41,4 mln. litų). Lengvatinėms paskoloms skirtas lėšas šalies gyventojams, ketinantiems renovuoti būstą, „Swedbank“ tikisi išdalyti iki šių metų pabaigos.
L. Galdikienė: biudžeto rebusas – mažai perskirstome, nes mažai mokame?
Mokestinių pajamų į biudžetą ir šalies bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje yra mažiausias visoje Europos Sąjungoje (ES) – tik 27,2 proc., kai ES vidurkis siekia 39,4 proc. Be to, kitaip nei daugumoje ES valstybių Lietuvoje šis santykis jau keletą metų mažėja. Neretai pasigirsta politikų siūlymų ir toliau didinti mokesčių tarifus – neva, menkos mokestinės pajamos į šalies biudžetą rodo, jog mokesčiai Lietuvoje yra maži, tačiau verslininkai vis vien vengia juos susimokėti.
„Swedbank“: 99 proc. verslo mokėjimų atliekami internetu
Lietuvos įmonės tik 1 proc. mokėjimų atlieka banko padaliniuose, o likę 99 proc. verslo pavedimai atliekami internetu, rodo šių metų pirmųjų keturių mėnesių „Swedbank“ duomenys. Mokėjimų internetu apimtys sparčiai auga – lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2013-aisiais, per keturis šių metų mėnesius mokėjimų internetu skaičius išaugo 34 procentais.
„Mano Creditinfo“: po mėnesio pertraukos ūgtelėjo gyventojų skolos
Gyventojų pradelstos skolos, balandžio mėnesį sumažėjusios, per gegužę išaugo 13 mln. litų ir mėnesio pabaigoje siekė 3,57 mlrd. litų. Kaip rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys, šią sumą bendrai buvo skolingi daugiau nei 273 tūkst. gyventojų. Portfelio augimą daugiausia lėmė pradelstų mokėjimų augimas lizingo bendrovėms, kiek mažiau prie augimo prisidėjo skolos už telekomunikacijų paslaugas. Gyventojų mokėjimai bankiniam sektoriui praktiškai nepakito.
Nuosavam verslui lietuviai subręsta 35-erių ir dažniausiai imasi prekybos
Lietuviškų startuolių sėkmės istorijos ir jaunųjų verslininkų pasakojimai apie verslo pradžią atskleidžia keletą būtinų sėkmės elementų. Apsisprendusiajam nerti į verslo vandenis reikia ir jaunatviško entuziazmo, ir drąsos klysti, ir laiko verslo planui parengti. Žvelgiant į statistinius duomenis, matyti tendencija, kad tokiam šuoliui Lietuvoje dažniausiai ryžtasi subrendę, trisdešimtmetį perkopę asmenys. Jaunas verslininkas: 35-erių Kasmet Lietuvoje įsisteigia maždaug 13 tūkst. naujų įmonių.
SEB – stipriausių pasaulio bankų dešimtuke, skelbia „Bloomberg Markets“
Pasaulio finansų rinkų situaciją analizuojantis leidinys „Bloomberg Markets“ paskelbė 20-ties 2014 metų stipriausių pasaulio bankų sąrašą, kuriame devintą vietą užima SEB bankas Švedijoje. SEB bankas taip pat išrinktas trečiuoju tarp stipriausių Europos bankų.
Norėdami priversti jaunąją kartą gerai dirbti vadovai į pasaulį turi pažvelgti jų akimis
Lietuvos darbdaviai į jaunąją kartą dažnai linkę žiūrėti neigiamai. Jaunuosius – po 1990 metų gimusius – darbuotojus jie neretai laiko tinginiais bei save įsimylėjusiais svajotojais, kurie impulsyviai trokšta greitų rezultatų, tačiau jų siekdami dirbti nenori. Laikas šių stereotipų atsisakyti – tai pats geriausias būdas atskleisti vadinamosios Z kartos potencialą ir sukurti tvirtą ryšį su jaunais darbuotojais, kurie pasaulį mato visiškai kitaip nei prieš tai buvusios kartos.
Baltijos šalių tyrimas: susirgus pajamos labiausiai sumažėja Estijoje, netekus darbo – Lietuvoje
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta Baltijos šalių socialinių išmokų analizė parodė, kad beveik 3000 litų darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) gaunančio gyventojo, sergančio dvi savaites, pajamos labiausiai sumažėja Estijoje, mažiausiai - Latvijoje. Tuo tarpu didžiausias darbo užmokesčio ir bedarbio pašalpos skirtumas fiksuojamas Lietuvoje.
„Swedbank“: Būsto įperkamumas išlieka stabilus, sparčiam būsto kainų augimui prielaidų nėra
Būsto rinkos plėtra Lietuvoje išlieka tvari – „Swedbank“ ekonomistai teigia, jog didelis nekilnojamo turto sandorių skaičius nereiškia, kad rinkoje formuojasi burbulas. Aktyvumas būsto rinkoje išliks didelis, tačiau nebesitikima tokio spartaus augimo, koks buvo stebimas šių metų pradžioje. Paklausos augimą toliau daugiausiai lems augančios pajamos, mažėjantis nedarbas ir žemos palūkanų normos, o kainų augimui įsibėgti neleis pakankama ir auganti pasiūla.
„Swedbank“: mažėja telefoninio sukčiavimo atvejų, sukčiai bandys pasinaudoti euro įvedimu
„Swedbank“ duomenimis, per pirmuosius penkerius šių metų mėnesius telefoninio sukčiavimo atvejų užfiksuota 63 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2013 metais. Pastebimai traukėsi ir sukčių iš gyventojų išviliotos pinigų sumos. Šių metų pradžioje lyginant su 2013 m. pradžia, sukčių „laimikis“ sumenko daugiau nei 70 proc. Tikėtina, kad sukčiai keičia taktiką ir ruošiantis euro įvedimui padaugės su šia valiuta susijusio sukčiavimo atvejų.
N. Mačiulis: euras kišenėje, kas toliau?
Europos Komisijai teigiamai įvertinus Lietuvos pažangą, iki pilnos narystės euro zonoje liko tik keli formalumai – jau po pusmečio Lietuvoje atsiskaitinėsime ta pačia valiuta kaip ir dar 18 ES valstybių.
Darbdaviai raginami suklusti: į rinką žengia Z karta
Šiandien Lietuvos įmonės ir organizacijos susiduria su Z karta – žmonėmis, kurie gimė po 1990 metų ir pradeda įsilieti į darbo rinką. Pasaulinės apklausos rodo, kad šie jauni žmonės per savo gyvenimą ketina pakeisti apie 20 darbdavių ir norėtų pasiekti karjeros aukštumas 5-iose įvairiose srityse – nuo reklamos ir IT programavimo iki architektūros ar medicinos.
„Swedbank“ jau pertvarkė 25 proc. savo padalinių tinklo
„Swedbank“ tęsia naujo tipo padalinių plėtrą – gegužės mėnesį duris atvėrė dar 6 nauji padaliniai ir šiuo metu jų skaičius siekia 18. Tai sudaro 25 proc. viso banko klientų aptarnavimo tinklo. Naujo tipo padaliniuose ypatingas dėmesys yra skiriamas elektroninio raštingumo ugdymui ir praktiniams mokymams bei finansinėms konsultacijoms. Operacijos grynaisiais pinigais atliekamos tik naudojantis savitarnos įrenginiais.
Įsidarbinti pas patraukliausius – neįmanoma misija?
Daugiausia lietuvių svajoja dirbti „Barclays“ Lietuvos filiale, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir SEB banke. Vilioja stabilumas, pagarba darbuotojui ir geros algos. Tiesa, net ir geidžiamiausi darbdaviai sunkokai randa kai kurių profesijų darbuotojų, kaip teigia specialistų paieškos portalo cvmarket.
„Swedbank“: Daugėja norinčių įsigyti nuosavą būstą, tačiau gyventojų sprendimai priimami nepasitarus su specialistais
Per pastaruosius metus Lietuvoje padaugėjo žmonių, galvojančių apie nuosavo būsto įsigijimą, ir sumažėjo būsto nuomos šalininkų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Šiandien tik 6 proc. gyventojų vertina nuomą kaip patrauklesnę ir pigesnę nuosavo būsto alternatyvą, palyginimui, pernai taip manė 14 proc. gyventojų. 27 proc. nuomininkų sako, kad jiems nuoma – tik laikinas sprendimas, kol sukaups lėšų nuosaviems namams, per metus taip manančių padaugėjo 7 proc. punktais.