swedbank

Gamtinių dujų tiekimo bei prekybos bendrovė LITGAS, priklausanti energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, šiandien pasirašė finansavimo paslaugų sutartį su viešajame pirkime geriausią pasiūlymą pateikusiu banku „Swedbank“, AB. Pagal šią sutartį UAB LITGAS suteikiama 287,73 mln. litų (83,33 mln.

Dar vasaros pradžioje apklausos rodė, kad daugelis Lietuvos gyventojų nepritaria euro įvedimui, nes mano, jog tai turės neigiamų pasekmių – kainos išaugs, o perkamoji galia sumažės. Latvijos pavyzdys rodo, kad tokios baimės nėra pagrįstos, o kainų augimas šiek tiek paspartėjo tik kai kuriuose paslaugų sektoriuose, teigia „Swedbank“ ekonomistai.

Mindaugas Montvilas, „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius „Laimėjote milijoną! Atsiųskite asmeninius duomenis, pervesime“. Tokios ir panašios žinutės apie aukso puodą ar dosnų palikimą, dažnai surašytos netaisyklinga anglų kalba, pasirodė prieš keletą metų. „Swedbank“ saugos specialistai konstatuoja, kad šiuo metu fiksuojama nauja panašaus turinio žinučių banga, tik jos jau išverstos į lietuvių kalbą.

Tarptautinė mokėjimų sistema „Paysera“ tapo pirmąja finansų įstaiga Lietuvoje, kuri pradėjo nemokamai keisti litus į eurus oficialiu litų perskaičiavimo į eurus kursu – 3,45280 lito už 1 eurą. Ši paslauga teikiama visoms įmonėms, atsidariusioms „Paysera“ sąskaitą nuo 2014 m. rugsėjo 8 d. Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas įpareigoja bankus neatlygintinai keisti litus į eurus nuo jo įvedimo dienos, t. y. nuo 2015 m. sausio 1-osios.

Butų kainų augimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo spartesnis nei tikėtasi ir viršijo atlyginimų augimą. Kainų burbulo „Swedbank“ ekonomistai kol kas neįžvelgia, tačiau mano, kad tolesnis toks spartus kainų augimas būtų netvarus. Didėjantys atlyginimai, žemos palūkanos ir aukštas nuomos pajamingumas didina būsto įsigijimo alternatyvos patrauklumą, tačiau neracionalių lūkesčių visgi reikėtų atsikratyti.

Lietuvos gamintojai jau įprato prie aršios konkurencijos. Pastaruoju metu ji stiprėja tiek vietinėje, tiek ir užsienio rinkose. Todėl siekdami išlaikyti užimamas pozicijas ir plėtoti savo verslą jie nuolatos investuoja į naujoves, kurios gali padėti išsiskirti produkcijai ir taip patraukti naujų vartotojų dėmesį.

Valdančiųjų partijų lyderiai trečiadienį sutarė nuo spalio mėnesio didinti minimalią algą (MMA) 35 litais - iki 1035 litų, arba 300 eurų. Apie tai po posėdžio Vyriausybėje pranešė premjeras Algirdas Butkevičius.

Sunkus Sizifo darbas ridenti akmenį į kalną visą amžinybę. Iki šiol jis tą akmenį Hade ridena. Panašiai kaip Lietuva vis tempiasi savąją problemą – struktūrinį nedarbą. Tik Lietuvai, priešingai nei Sizifui, laikui bėgant akmuo tampa vis sunkesnis.   Vis dar gerėjant šalies ekonominiams rodikliams, atrodytų, daugiau žmonių turėtų susirasti darbą. Tačiau ekonomistai vis dažniau prabyla apie tai lemiančią problemą, kuri tik aštrėja, – apie struktūrinį nedarbą.

  Rugsėjo pirmąją šiandien švenčia ne tik 343 tūkst. mokinių ir jų mokytojai. Mokslo metus pradeda ir įmonių darbuotai iš daugiau nei 230 šalies bendrovių. Per šiuos metus įvairių sričių profesionalai ketina apsilankyti daugiau nei pusėje (56 proc.) mokyklų visoje Lietuvoje. Tai profesinės savanorystės iniciatyvos „Kam to reikia?!” savanoriai, visus metus konsultuosiantys vaikus, kaip pasirinkti profesiją.

Kol Baltijos šalių verslininkų ir valdžios dėmesys sukoncentruotas prie atsakomųjų Rusijos veiksmų į Europos Sąjungos ir JAV sankcijas, šalyje kaimynėje – Latvijoje – vyksta ne mažiau įdomūs dalykai bankų sektoriuje, kurie, prisiminus neseniai sudrebinusią bankų krizę, sukėlusią domino efektą visoje Europoje, gali sužaisti svarbų vaidmenį procesų Latvijoje eigoje.

Pirmojo šių metų pusmečio „Swedbank“ būsto paskolų sandorių vertė siekė beveik 330 mln. litų, tai sudarė 19 proc. daugiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. Gyvenamojo būsto pardavimai aktyviausiai augo Kaune ir Klaipėdoje – sandorių skaičius šiuose miestuose išaugo 36 procentais. Tuo tarpu sostinėje būsto paskolų sutarčių per pusmetį sudaryta 27 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. „Būsto pardavimų skaičių šalyje augino stabili Lietuvos ekonominė padėtis bei atsigavusi darbo rinka.

 Šiuo metu kas antras išmanaus telefono savininkas siunčiasi ir naudoja nemokamas programėles. Tuo metu mokamas programėles išmaniesiems įsigyja vos 7 proc. išmaniuosius telefonus turinčių šalies gyventojų. Populiariausios programėlės – socialiniai tinklai. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT vykdomas socialinių tinklų vartotojų tyrimas. Lietuvoje išmaniuosius telefonus turi daugiau nei kas trečias mūsų šalies gyventojas.

 Investuotojas, galintis tiksliai numatyti laiką, kuomet vienas investicijas pakeisti kitomis yra pelningiausia, bemat taptų milijonieriumi. Deja, atspėti rinkų krypties pasikeitimo metą išties sudėtinga, o atsakymo į klausimą, ar artimiausiu metu akcijų rinkos pakeis kryptį, šiuo metu ieško daugelis investuotojų. Bandant išsiaiškinti, ar dar ilgai rinkos kils, o gal jau reikia pasitraukti iš rizikingų investicijų, galima apžvelgti svarbiausius veiksnius, būtinus apsisprendimui.

2014 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje tuo metu dirbusi AB „Swedbank“ konsultantė J. Š. buvo kaltinama dėl sukčiavimo ir dėl dokumento suklastojimo, suklastoto dokumento panaudojimo.

Kai kurių tarptautinių institucijų vertinimu, viena iš labiausiai Rusijos sankcijų pažeidžiamų Europos Sąjungos valstybių yra Lietuva. Tai ne visai tiesa – dabartinės sankcijos turės vos pastebimą neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai, o labiau nerimauti reikėtų dėl to, kokius ekonominius ginklus Rusija dar gali pademonstruoti ateityje.

Šiandien Lietuvos kelyje pilnateisės narystės euro zonos link nebelieka nei praktinių, nei teorinių barjerų. Tačiau maždaug pusė Lietuvos gyventojų nėra įsitikinę euro nauda, ir nacionalinės valiutos pasikeitimo laukia su nerimu.

Šalies komerciniai bankai su Lietuvos banku ketvirtadienį pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą dėl gerosios praktikos rengiantis euro įvedimui (toliau – Memorandumas). Juo bankai įsipareigojo intensyviausiu valiutos keitimo laikotarpiu klientus padaliniuose aptarnauti ilgiau, sudaryti palankias sąlygas įnešti grynuosius litus į banko sąskaitą, taip pat taikyti kitas priemones, kad gyventojai ir verslas galėtų kuo sklandžiau pasikeisti pinigus.

UAB „SEB investicijų valdymas“, pradėjusi bendradarbiauti su privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ per fondą „BaltCap Private Equity Fund II“ (BPEF II) į pažangias Baltijos regiono bendroves investuoja 19,3 mln. litų (5,6 mln. eurų) pensijų fondų lėšų. Dar 17,5 mln. litų (5,06 mln. eurų) investuojama iš Latvijos, 19,7 mln. litų (5,7 mln. eurų) - Estijos SEB pensijų fondų turto. Iš viso į fondą BPEF II bus investuojami 56 mln. litų (16,26 mln.

Būsto įsigijimas artimiausią pusmetį – pirkti ar laukti? Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė Apie būsto įsigijimą svarstantys pirkėjai artimiausią pusmetį toliau laužys galvą bandydami rasti atsakymą į klausimą, kada tinkamiausias metas pirkti būstą – daryti tai prieš euro įvedimą ar sprendimo įsigyti būstą dirbtinai neskubinti ir dar luktelėti.

Lietuvoje sparčiai populiarėjant prekybai internetu kartu su pirkėjais į internetinės prekybos erdves žengia ir elektroniniai sukčiai. Sukūrę fiktyvias elektronines parduotuves, sukčiai bando nukopijuoti pirkėjų internetinės bankininkystės duomenis šiems atliekant tariamą mokėjimą. Tokio pobūdžio apgavysčių žmonės gali lengvai išvengti, jei žinos, kaip atpažinti ir pasirinkti tikrą ir patikimą internetinę parduotuvę.

Svajonė apie nuosavą būstą daugeliui lietuvių yra tarsi įaugusi į kraują ir asocijuojasi su stabilumu ir gerove ar bent jau patikima ir ilgalaike investicija. Apklausų duomenys rodo, kad 86 proc. gyventojų turi nuosavą būstą arba gyvena kartu su artimaisiais jiems priklausančiame būste, ir beveik pusė jų norėtų jį keisti į naujesnį ar erdvesnį. Būsto kainoms pasiekus šešiaženkles sumas, dažnam didžiausia tikimybė jį įsigyti yra pasiėmus paskolą.

Nuo liepos mėnesio debeto mokėjimo korteles „Swedbank“ klientai gali gauti neišėję iš namų. Interneto banke užsisakius naują kortelę, ji klientus pasieks paštu – kortelė bus išsiųsta nurodytu adresu Lietuvoje arba užsienyje. Mokėjimo kortelės siuntimo paštu paslauga Lietuvos teritorijoje yra nemokama, siuntimo išlaidas padengs bankas. „Populiarėjant įvairioms elektroninėms paslaugoms vartotojai pastebimai savarankiškėja.

Birželio 25 d. Europos investicijų bankas (EIB) ir „Swedbank“ pasirašė sutartį, kuria Lietuvos daugiabučių namų atnaujinimo programai kredituoti per „Swedbank“ bus papildomai suteikta 12 mln. eurų (41,4 mln. litų). Lengvatinėms paskoloms skirtas lėšas šalies gyventojams, ketinantiems renovuoti būstą, „Swedbank“ tikisi išdalyti iki šių metų pabaigos.

Mokestinių pajamų į biudžetą ir šalies bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje yra mažiausias visoje Europos Sąjungoje (ES) – tik 27,2 proc., kai ES vidurkis siekia 39,4 proc. Be to, kitaip nei daugumoje ES valstybių Lietuvoje šis santykis jau keletą metų mažėja. Neretai pasigirsta politikų siūlymų ir toliau didinti mokesčių tarifus – neva, menkos mokestinės pajamos į šalies biudžetą rodo, jog mokesčiai Lietuvoje yra maži, tačiau verslininkai vis vien vengia juos susimokėti.

Lietuvos įmonės tik 1 proc. mokėjimų atlieka banko padaliniuose, o likę 99 proc. verslo pavedimai atliekami internetu, rodo šių metų pirmųjų keturių mėnesių „Swedbank“ duomenys. Mokėjimų internetu apimtys sparčiai auga – lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2013-aisiais, per keturis šių metų mėnesius mokėjimų internetu skaičius išaugo 34 procentais.

Gyventojų pradelstos skolos, balandžio mėnesį sumažėjusios, per gegužę išaugo 13 mln. litų ir mėnesio pabaigoje siekė 3,57 mlrd. litų. Kaip rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys, šią sumą bendrai buvo skolingi daugiau nei 273 tūkst. gyventojų. Portfelio augimą daugiausia lėmė pradelstų mokėjimų augimas lizingo bendrovėms, kiek mažiau prie augimo prisidėjo skolos už telekomunikacijų paslaugas. Gyventojų mokėjimai bankiniam sektoriui praktiškai nepakito.

Lietuviškų startuolių sėkmės istorijos ir jaunųjų verslininkų pasakojimai apie verslo pradžią atskleidžia keletą būtinų sėkmės elementų. Apsisprendusiajam nerti į verslo vandenis reikia ir jaunatviško entuziazmo, ir drąsos klysti, ir laiko verslo planui parengti. Žvelgiant į statistinius duomenis, matyti tendencija, kad tokiam šuoliui Lietuvoje dažniausiai ryžtasi subrendę, trisdešimtmetį perkopę asmenys. Jaunas verslininkas: 35-erių Kasmet Lietuvoje įsisteigia maždaug 13 tūkst. naujų įmonių.

Pasaulio finansų rinkų situaciją analizuojantis leidinys „Bloomberg Markets“ paskelbė 20-ties 2014 metų stipriausių pasaulio bankų sąrašą, kuriame devintą vietą užima SEB bankas Švedijoje. SEB bankas taip pat išrinktas trečiuoju tarp stipriausių Europos bankų.

Lietuvos darbdaviai į jaunąją kartą dažnai linkę žiūrėti neigiamai. Jaunuosius – po 1990 metų gimusius – darbuotojus jie neretai laiko tinginiais bei save įsimylėjusiais svajotojais, kurie impulsyviai trokšta greitų rezultatų, tačiau jų siekdami dirbti nenori. Laikas šių stereotipų atsisakyti – tai pats geriausias būdas atskleisti vadinamosios Z kartos potencialą ir sukurti tvirtą ryšį su jaunais darbuotojais, kurie pasaulį mato visiškai kitaip nei prieš tai buvusios kartos.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta Baltijos šalių socialinių išmokų analizė parodė, kad beveik 3000 litų darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) gaunančio gyventojo, sergančio dvi savaites, pajamos labiausiai sumažėja Estijoje, mažiausiai - Latvijoje. Tuo tarpu didžiausias darbo užmokesčio ir bedarbio pašalpos skirtumas fiksuojamas Lietuvoje.

Būsto rinkos plėtra Lietuvoje išlieka tvari – „Swedbank“ ekonomistai teigia, jog didelis nekilnojamo turto sandorių skaičius nereiškia, kad rinkoje formuojasi burbulas. Aktyvumas būsto rinkoje išliks didelis, tačiau nebesitikima tokio spartaus augimo, koks buvo stebimas šių metų pradžioje. Paklausos augimą toliau daugiausiai lems augančios pajamos, mažėjantis nedarbas ir žemos palūkanų normos, o kainų augimui įsibėgti neleis pakankama ir auganti pasiūla.

„Swedbank“ duomenimis, per pirmuosius penkerius šių metų mėnesius telefoninio sukčiavimo atvejų užfiksuota 63 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2013 metais. Pastebimai traukėsi ir sukčių iš gyventojų išviliotos pinigų sumos. Šių metų pradžioje lyginant su 2013 m. pradžia, sukčių „laimikis“ sumenko daugiau nei 70 proc. Tikėtina, kad sukčiai keičia taktiką ir ruošiantis euro įvedimui padaugės su šia valiuta susijusio sukčiavimo atvejų.

Europos Komisijai teigiamai įvertinus Lietuvos pažangą, iki pilnos narystės euro zonoje liko tik keli formalumai – jau po pusmečio Lietuvoje atsiskaitinėsime ta pačia valiuta kaip ir dar 18 ES valstybių.

Šiandien Lietuvos įmonės ir organizacijos susiduria su Z karta – žmonėmis, kurie gimė po 1990 metų ir pradeda įsilieti į darbo rinką. Pasaulinės apklausos rodo, kad šie jauni žmonės per savo gyvenimą ketina pakeisti apie 20 darbdavių ir norėtų pasiekti karjeros aukštumas 5-iose įvairiose srityse – nuo reklamos ir IT programavimo iki architektūros ar medicinos.

„Swedbank“ tęsia naujo tipo padalinių plėtrą – gegužės mėnesį duris atvėrė dar 6 nauji padaliniai ir šiuo metu jų skaičius siekia 18. Tai sudaro 25 proc. viso banko klientų aptarnavimo tinklo. Naujo tipo padaliniuose ypatingas dėmesys yra skiriamas elektroninio raštingumo ugdymui ir praktiniams mokymams bei finansinėms konsultacijoms. Operacijos grynaisiais pinigais atliekamos tik naudojantis savitarnos įrenginiais.

Daugiausia lietuvių svajoja dirbti „Barclays“ Lietuvos filiale, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir SEB banke. Vilioja stabilumas, pagarba darbuotojui ir geros algos. Tiesa, net ir geidžiamiausi darbdaviai sunkokai randa kai kurių profesijų darbuotojų, kaip teigia specialistų paieškos portalo cvmarket.

Per pastaruosius metus Lietuvoje padaugėjo žmonių, galvojančių apie nuosavo būsto įsigijimą, ir sumažėjo būsto nuomos šalininkų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Šiandien tik 6 proc. gyventojų vertina nuomą kaip patrauklesnę ir pigesnę nuosavo būsto alternatyvą, palyginimui, pernai taip manė 14 proc. gyventojų. 27 proc. nuomininkų sako, kad jiems nuoma – tik laikinas sprendimas, kol sukaups lėšų nuosaviems namams, per metus taip manančių padaugėjo 7 proc. punktais.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Beveik visos Europos Sąjungos valstybės, išskyrus Švediją ir Didžiąją Britaniją, pasirašė susitarimą, kuriuo įkuriama bankų sąjunga. Pasak finansų ministro, bankų klientai nuo šiol galės jaustis saugiau, o bankininkai tikina, kad susitarimas leis pajusti ir naudą – bendrijos narėse visi galės atsiskaitinėti pigiau.

Šiandien investuojantieji akcijų rinkose galėtų jaustis it sūpuodamiesi hamake Bahamuose. Akcijų augimas tęsiasi penkerius metus. JAV rinkų svyravimus matuojantis VIX indeksas – labai žemas, ir tai rodo stabilų augimą. Išsivysčiusių šalių ekonomikos po truputį atsigauna, infliacija išlieka maža, didžiųjų šalių centriniai bankai vis dar linkę palaikyti skatinančią pinigų politiką ir net svarsto apie naujas ekonomikos augimo skatinimo priemones.

Lietuvos ekonominis gyvenimas po antrojo prezidento rinkimų turo vargiai ar pasikeis, teigia verslo atstovai. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, ekonomikai būtų saugiau, jei prezidentas nebūtų susijęs su valdančiaisiais, tuo tarpu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad išrinkus bet kurį kandidatą, ūkio situacija vargiai keistųsi.

Banko paslaugų įkainiai mažėti nelinkę, o kaskart, kai jie didėja, mes, klientai, negauname jokio paaiškinimo. Nebent dar vieną prierašą pire nuskaitytos sumos - „aptarnavimo mokestis“. Bankai tikina, kad įkainių dydžiai pagrįsti rinkos tendencijomis Lietuvoje. Visgi klientų tai neguodžia, tuo labiau, kad kaimyninėse šalyse dauguma įkainių mažesni arba jų iš viso nėra.

LRT.lt portalo kalbinti verslo, politikos ir ekonomikos ekspertai sako, kad pirmieji debatai staigmenų nepateikė. Dauguma kandidatų į prezidentus kartojo tas pačias žiniasklaidoje nuolat skelbiamas mintis, nuvalkiotus argumentus. Dažniausiai kalbėjo apie tai, kokios yra problemos, bet ne kaip jas spręsti. Kalbintiems ekspertams susidarė įspūdis, kad bent jau kol kas kandidatai rinkėjams nėra paruošę jokių siurprizų ar šviesių, įdomesnių minčių.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Dėl didėjančių atlyginimų kaimyninėse šalyse, emigracijos bei atsigaunančios ekonomikos verslas jaučia didelį spaudimą kelti algas Lietuvoje, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus. Jo teigimu, darbdaviai neišvengiamai turės tai padaryti, nors vadovai, akcininkai, ypač smulkiose provincijos įmonėse, nėra nusiteikę didinti sąnaudų.

Lietuviai būtiniausioms reikmėms išleidžia beveik pusę savo pajamų, o vien maistui skiria kone ketvirtį piniginės turinio. Tokias tendencijas atskleidė antrą kartą atliktas Baltijos šalių sostinių namų ūkių pagrindinių išlaidų tyrimas. Paaiškėjo, kad keturių asmenų šeima, turinti nuosavą butą senos statybos name Vilniuje ir gaunanti vidutines 4 102 litų per mėnesį pajamas, maistui, būstui bei transportui išleidžia apie 1 789 litus. Būtent maistui tenka didžioji šios sumos dalis – 996 litai.

Baltijos valstybių ekonomika ir toliau augs sparčiau už kitų Europos Sąjungos šalių ekonomiką, prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą jis sakė, kad nors ,,Swedbank“ mažina Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, tačiau nemano, jog Rusijos ekonomikos stangacija yra pagrindinis Lietuvos įmonių iššūkis. Šių ir 2015 metų BVP augimo prognozė mažinama tik keliomis dešimtosiomis procentinio punkto iki 3,3 ir 4,0 proc.

,,Neapibrėžtumas ir rizika pasaulyje padidėjo, nors nėra labai didelė, – pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis teigė, kad Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos išlieka didelė, tačiau jei ES didesnių sankcijų netaikys, ypač didelio poveikio mūsų šalies ekonomikai įvykiai Ukrainoje ir dėl to Rusijai taikomos sankcijos neturės.

Keliauti smagu ir viską suplanavus iki smulkmenų, ir ekspromtu. Visgi, jei kelionės maršrutą nuspręsite palikti griežtai neapibrėžtą, kelionės finansus derėtų susiplanuoti tiksliai ir iš anksto. Pageidaujantiems didesnio efekto taupant, rekomenduojama pradėti išlaidų planą dėlioti dar likus pusmečiui iki kelionės. Grynieji – ne prioritetas Nors grynieji ilgą laiką keliaujantiems į užsienį buvo neatsiejama kelionės dalis, finansų ekspertai nerekomenduoja jų vežtis daug.

Lietuviai ir latviai maistui, būstui bei transportui išleidžia beveik pusę savo pajamų, o estai – tik trečdalį. Tokias tendencijas atskleidė antrą kartą atliktas Baltijos šalių sostinių namų ūkių pagrindinių išlaidų tyrimas. Jo duomenimis, palyginus trijų Baltijos šalių sostinių namų ūkius, būtiniausioms išlaidoms – maistui, būstui ir transportui - daugiausia pinigų išleidžia Rygos gyventojai. ,,Šiemet vertinome ne tik išlaidas maistui, kaip praėjusiais metais, bet ir būstui bei transportui.

Norėdamas užtikrinti efektyvesnį klientų aptarnavimą, „Swedbank“ planuoja sujungti lizingo ir automobilių nuomos paslaugas teikiančias dukterines įmones. Numatoma, kad dar šiemet bendrovės „Swedbank autoparko valdymas“ turtą, sutartinius įsipareigojimus ir teises perims „Swedbank lizingas“. „Siekiame sutelkti visas lizingo ir automobilių veiklos nuomos paslaugas vienose rankose.