swedbank

 Lietuva prarado Europos Sąjungos rinkos dalį, kurią buvo išsikovojusi iki 2013-ųjų metų. Tiesa, pirmąjį šių metų pusmetį investicijų augimas šalyje buvo spartus, tačiau jis gali būti nepakankamas norint šią rinkos dalį vėl padidinti. Nors šiuo metu įmonės ne tik turi daug priežasčių ir realių galimybių investicijoms didinti, visgi „Swedbank“ ekonomistai mato nemažai neapibrėžtumo dėl tolimesnio investicijų augimo.

Nors pinigai nėra pats svarbiausias dalykas gyvenime, daugelis, ko gero, neatsisakytų galimybės savo kišenę kas mėnesį papildyti keliomis papildomomis eurų kupiūromis. Ypač jei šios pajamos nereikalauja ilgų viršvalandžių biure. Papildomo uždarbio potencialas slypi ir daugumoje daiktų, kuriuos mes turime, tačiau ne visuomet naudojame, ir netgi mūsų pomėgiuose. Racionaliai įvertinę galimybes jais dalintis, galime savo finansus papildyti apčiuopiama suma ar bent jau sumažinti savo išlaidas.

 Vienas Lietuvos bankų lyderių „Swedbank“ siekia, kad gamybą nutraukusiai ir milijoninės paskolos negrąžinančiai keraminių plytelių gamintojai „Dvarčionių keramika“ būtų iškelta bankroto byla. Bankas prašymą dar liepos mėnesį pateikė Vilniaus apygardos teismui, tačiau jo nagrinėjimas sustabdytas, teismui jau antrą kartą iškėlus įmonės restruktūrizavimo bylą. Bankas pastarąjį teismo sprendimą apskundė.

Ką ir kaip kalbėti darbo susitikimo metu ir ko jokiu būdu nesakyti? Kaip išsisukti nuo suktų klausimų ir ką atsakyti, jei darbdavys rimtu veidu paklaus „ką pasiimtumėte į negyvenamą salą ir kodėl“? Dažnai ruošiantis darbo pokalbiui apgalvojame šimtus smulkmenų ir surepetuojame dešimtis atsakymų, tikėdami, kad toks pasiruošimas padės sublizgėti kandidatų minioje. Visgi vienas pagrindinių raktų į sėkmę atrankos pokalbyje yra nuoširdumas ‒ tai galioja ir kandidatui, ir darbdaviui.

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ pristatė investuotojų lūkesčius šiam politiniam sezonui. Svarbiausias jų – naujo socialinio modelio priėmimas. „Pasenęs, nelankstus darbo santykių reglamentavimas yra vienas didžiausių Lietuvos investicinio klimato trūkumų.

Galima pasidžiaugti, kad Lietuva pasaulio konkurencingumo indekse iš 41-os palypėjo į 36-ą vietą, tačiau pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti mes užimame 123 vietą iš 140 pasaulio valstybių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užregistravo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame pateiktos numatomos kitų metų „Sodros“ pajamos ir išlaidos. Prognozuojama, kad einamųjų metų pajamos bus 95,5 mln. Eur mažesnės nei einamųjų metų išlaidos, tačiau einamųjų metų rezultatas, lyginant su ankstesniais metais, pagerės 48 procentais.

Kiekvienais metais iš Lietuvos emigruoja tūkstančiai lietuvių, kurie ieško geresnio gyvenimo svetur. Šiuo metu nebegalime pasigirti, kad mūsų yra trys milijonai, tačiau mūsų dideliu valstybinis aparatas pritaikytas net ne trims milijonams gyventojų, o keturiems.

Kaip pigiai pasiskolinti? Tokį klausimą, dirbant smulkiojo verslo finansavimo srityje, tenka girdėti dažnai. Universalų receptą atrasti būtų sunku, tačiau įmonėms patarčiau pirmiausia atlikti finansavimo priemonių rinkos analizę, ir į susitikimą su potencialiu kreditoriumi nusinešti ne tik idėją, bet ir konkrečius atsakymus ‒ kam panaudosite skolintas lėšas ir kaip jas planuojate grąžinti. Tuomet galėsite tikėtis gauti reikalingą kreditavimą ir suderėti dar palankesnes skolinimosi sąlygas.

Nerimstant kalboms apie minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimą iki 437 eurų jau kitais metais, ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė atvirai: „tokį makabrišką planą galėjo sugalvoti tik gerai infiltruotas ir užmaskuotas visuomenės priešas“. Socialiniame tinkle vyriausias Swedbank ekonomistas Nerijus Mačiulis dėsto, kad jeigu kitais metais MMA būtų padidintas iki 437 eurų, net 61 tūkstantis kvalifikuotų viešojo sektoriaus darbuotojų – kai kurie slaugytojai, mokytojai ir auklėtojai, gaisrinink...

Paaiškėjus apie „Danske Bank“ ir „Swedbank“ pasirašytą mažmeninės bankininkystės perleidimo sutartį, klientai nerimauja, kokių pokyčių gali sulaukti. Tuo tarpu Bankų klientų asociacija yra susirūpinusi dėl tolimesnės Lietuvos bankų rinkos ateities ir jos artėjimo prie monopolijos. Į Lietuvos bankų klientų asociaciją jau kreipiasi „Danske Bank“ klientai su nerimu, kaip bus su jų paskolomis.

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ sprendimas parduoti mažmeninės bankininkystės verslą Lietuvoje turės neigiamos įtakos rinkai, teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Pasak Stasio Kropo, jį galėjo paskatinti griežtėjantis bankų veiklos reguliavimas. Tuo metu asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys mano, jog dėl sandorio rinkoje dar labiau padidės koncentracija.

„Danske Bank” pasirašė sutartis su „Swedbank” padaliniais Lietuvoje ir Latvijoje dėl mažmeninės bankininkystės verslo pardavimo. Sandoris apima banko mažmeninės bankininkystės klientų sąskaitas, indėlius, paskolas, mokėjimo korteles ir vertybinius popierius. Artimiausiu metu dokumentai bus perduoti Konkurencijos tarybai, kurios leidimas yra būtinas sandorio įvykdymui, bei atitinkamai institucijai Latvijoje.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad klientai aktyviai naudojasi galimybe gauti draudimo išmokas už finansinius nuostolius, susijusius su įvairiomis įsigytomis ilgalaikio vartojimo prekėmis. Per pirmuosius 8 šių metų mėnesius „Swedbank“ kredito korteles turintys gyventojai gavo daugiau nei 8,5 tūkst. eurų pirkinių draudimo išmokų. Dažniausiai žmonės kompensacijas gaudavo, kai būdavo sugadinami ar sudaužomi išmanieji telefonai.

Ne paslaptis, kad viešojoje erdvėje išsakomos nuomonės apie gyvybės draudimą Lietuvoje dažniausiai yra nepalankios šiai paslaugai. Iš lūpų į lūpas perduodamos nesėkmės istorijos apie nedžiuginančius investuotų gyventojų mokamų įmokų rezultatus, didelius mokesčius ir dar didesnes baudas už ketinimą keisti paslaugos teikėją. Geroji žinia yra ta, kad situacija netrukus keisis.

Pastaruosius keletą metų Lietuvos miestuose aktyviai kuriasi nedideli verslai – išskirtinį asortimentą siūlančios krautuvėlės, kavinės, šeimų valdomi restoranai. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė šalies gyventojus ragina palaikyti šių mažųjų verslininkų iniciatyvas, nes apsipirkimo pas smulkiuosius prekybininkus nauda yra dviguba – ir vietos bendruomenei, ir patiems pirkėjams.

Lietuvos mokyklų auklėtiniai neįgyja pakankamai finansinio raštingumo įgūdžių, reikalingų savarankiškam gyvenimui, mano šalies mokyklose dirbantys ekonomikos mokytojai. Remiantis „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta apklausa, daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų pedagogų mano, jog su pinigų valdymu vaikai turėtų susipažinti nuo pirmos klasės (nuo 7 metų). Ketvirtadalis (26 proc.) respondentų pasisako už finansinio raštingumo ugdymą nuo 12 metų, o penktadalis (20 proc.

AVON žengė į naują tiesioginės prekybos erą skaitmeninėje erdvėje, atsižvelgdama į vis didėjančią internetinės prekybos rinką. Nuo šiol kosmetikos pasaulio naujovės, kvepalai, dekoratyvinė kosmetika, kūno ir veido priežiūros gaminiai, aksesuarai, vyrams ir vaikams skirtos linijos bus pasiekiami 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Pagal statistiką interneto vartotojų skaičius didėja kiekvieną dieną – nuo 2008 jų padaugėjo net 35%. Lietuvoje 205 tūkst.

Visi smulkūs verslai pradedami nuo klausimo ‒ kopijuoti, perimti idėją, adaptuoti ar kurti savo? Panašiai svarsto dažnas verslo naujokas, ieškodamas savo sėkmės kelio pradžios. Statistika rodo, jog sėkmingiausi verslai būna tie, kurie nekuria rinkoje neegzistuojančių produktų ir nekopijuoja jau pasiteisinusių sprendimų, bet juos pakoreguoja ir patobulina – daro kitaip nei visi ir tai daro gerai. Toks požiūris leidžia patekti net į tas rinkas, kurios, atrodo, perpildytos ir seniai padalytos.

Lietuvoje pastebimai mažėja terminuotųjų indėlių populiarumas, nes vis daugiau pinigų tiesiog laikoma sąskaitose. Bankai kol kas nedrįsta pasvarstyti apie terminuotųjų indėlių išnykimą, tačiau kalba apie šio produkto transformaciją, nors ir nemano, kad dėl mažėjančio terminuotųjų indėlių populiarumo ši paslauga ilgainiui iš viso išnyktų, kaip išnyko vienos nakties indėlių paslauga ar palūkanos už indėlius iki metų.

Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų (28 proc.) sako nuolat, tai yra bent kartą per savaitę, perkantys iš smulkiųjų šalies verslininkų. Niekada to nedarantys sako tik kas dešimtas (12 proc.), o likusi dalis – perka, bet rečiau nei kartą per savaitę. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Pirkėjų pritraukimas yra vienas opiausių šios dienos klausimų smulkiajam Lietuvos verslui.

Rusijai taikant importuojamų prekių embargą per pirmąjį pusmetį Lietuvos eksportas smuko labiausiai iš Europos sąjungos šalių. Lyginant su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu eksportas į ES ir kitas šalis sumažėjo 4 procentais.

Nusprendę imti vartojimo paskolą, gyventojai pirmiausia kreipiasi į savo, vadinamąjį „namų“, banką, nesidomi alternatyvomis ir kartais dėl to permoka. Tokie duomenys paaiškėjo specializuotam paskolų bankui „Bigbank“ atlikus klientų, kurių paskolos banko paskelbtos akcijos metu buvo refinansuotos, apklausą. Pasak banko vadovo Rolando Norvilo, šį pavasarį „Bigbank“ didžiųjų bankų klientams pasiūlius 9 proc. vartojimo paskolų palūkanas, pavyko pervilioti nemažai bankų klientų.

Kai kurie komerciniai bankai gyventojus ir toliau spaudžia į kampą, šįkart dėl neigiamų palūkanų. Būsto paskolas pasiėmę klientai sulaukė laiškų iš banko su siūlymu pasikeisti paskolos sutartį. Tarp pakeitimų netikėtai atsirado ir viena banko vingrybė. „Euriborui“ persiritus į neigiamą pusę, komercinis bankas šį dydį siūlo skaičiuoti kaip nulinį. Klientų interesus ginanti asociacija tvirtina, kad bankai gelbėja savo kailį neatsižvelgdami į klientus.

Kelerius metus prieš krizę didžiulėmis palūkanomis, vienu metu siekusiomis net iki 10 proc., džiaugęsi komerciniai bankai pastaraisiais mėnesiais nebežino ką daryti. „Euriborui“ nusiritus į neregėtas žemumas, o dabar persiritus į neigiamą pusę, jie turi primokėti žmonėms, kurie yra paėmę iš jų būsto ar kitas paskolas.

Protestuodami prieš komercinių bankų sprendimus apmokestinti vis daugiau paslaugų, „darbiečiai“ surengė protesto akcijas prie trijų pagrindinių šalies bankų – SEB, „Swedbank“ ir DNB – būstinių Vilniuje. Anot partijos pirmininko Valentino Mazuronio, protestuoti darbiečiai nusprendė, nematydami galimybių susitarti su bankų atstovais dėl žalingų klientams sprendimų.

Protestuodami prieš komercinių bankų sprendimus apmokestinti vis daugiau paslaugų, „darbiečiai“ rengia protesto akcijas prie trijų pagrindinių šalies bankų - SEB, „Swedbank“ ir DNB - būstinių Vilniuje. Anot partijos pirmininko Valentino Mazuronio, protestuoti darbiečiai nusprendė, nematydami galimybių susitarti su bankų atstovais dėl žalingų klientams sprendimų.

Sekmadienį vyksiančiame referendume dėl atnaujintų finansinės pagalbos sąlygų Graikijos gyventojai turėtų nepalaikyti šalies premjero ir balsuoti už taupymą bei reformas, prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Pasak Nerijaus Mačiulio, priešingu atveju tarptautinė bendruomenė taptų fiasko pasibaigusio ekonominio eksperimento liudininke, o pačiai Graikijai galbūt prireiktų humanitarinės pagalbos.

 „Swedbank“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį augo sumos, kurias Lietuvos gyventojai skolinosi vartojimo reikmėms. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, vidutinė tokios paskolos suma išaugo beveik 100 eurų ir siekė 2,4 tūkst. eurų. Iš viso per tris pirmuosius šių metų mėnesius „Swedbank“ šalies gyventojams vartojimo reikmėms paskolino beveik 25 mln. eurų. Beveik 60 proc. vartojimo kredito sutarčių buvo sudaryta internetu.

Didžiausiam Lietuvoje SEB bankui pranešus, kad jis ima mokėti nulines palūkanas už visus terminuotus indėlius eurais, tą patį jau padarius ir DNB bei „Swedbankui“, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ atstovas Kęstutis Kupšys „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad bankai nebėra ta vieta, kur būtų galima pelningai laikyti pinigus. Šiuo metu, anot jo, labiau apsimoka pradėti verslus ar investuoti į save nei taupyti.

Visas tirs Baltijos šalis sieja glaudi istorija, partnerystė. Lietuva, Latvija ir Estija yra Europos sąjungos narės įstojusios į euro zoną. Turime daug panašumų su kaimynėmis, tačiau šių šalių piliečių finansai skiriasi. Pažvelkime, kiek išleidžia lietuvis, latvis ir estas viešajam transportui, maistui, būstui ir kur geresnės galimybės taupyti.

Leidžiant laiką kompanijoje neretai tenka sukti galvą, kaip pasidalinti bendrą sąskaitą ir atsiskaityti tarpusavyje. Sumokėjus kelis eurus už draugą, jie ne visuomet grįžta į atgal piniginę. Šalies gyventojų nuomonės apklausa parodė, kad su smulkiomis negrąžintomis skolomis yra susidūręs kas antras gyventojas ‒ dažniausiai nedidelės sumos tiesiog pamirštamos kaip nereikšmingos.

Komerciniams šalies bankams užmintas galvosūkis – kaip išsaugoti dabartines slaptažodžių kodų korteles ir atitikti europinius saugumo reikalavimus. Anksčiau Lietuvos bankas teigė, kad slaptažodžių kortelės nepatikimos, todėl nuo lapkričio mėnesio šias turėtų pakeisti kodų generatoriai. Tačiau pasipylus priekaištams, bankai ėmėsi ieškoti būdų, kaip paprastas kodų korteles apsaugoti nuo sukčių.

Būsto finansavimo rinkos ekspertų vertinimu, per daugiau nei du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius būsto finansavimo rinka pasiekė tvaraus ir nuoseklaus augimo laikotarpį. Gyventojai skolinasi vidutiniškai 21-erių metų laikotarpiui ir paskolos įmokoms skiria ne daugiau 30 proc. savo pajamų. Pernai metais būsto paskolų rinka Lietuvoje augo daugiau nei 20 proc.

 Būsto finansavimo rinkos ekspertų vertinimu, per daugiau nei du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius būsto finansavimo rinka pasiekė tvaraus ir nuoseklaus augimo laikotarpį. Gyventojai skolinasi vidutiniškai 21-erių metų laikotarpiui ir paskolos įmokoms skiria ne daugiau 30 proc. savo pajamų. Pernai metais būsto paskolų rinka Lietuvoje augo daugiau nei 20 proc.

Siekdamas efektyviau dirbti su privačiais ir verslo klientais, „Swedbank“ steigia atskirą Klientų aptarnavimo tarnybą. Ši tarnyba apjungs visus klientų aptarnavimo kanalus – ir banko klientų aptarnavimo padalinius, ir banko elektroninius kanalus. Dabartinėje banko struktūroje klientų aptarnavimo padalinys buvo Mažmeninės bankininkystės tarnybos dalis.

Diena be išmaniojo telefono daugeliui tikriausiai jau yra neįmanoma misija – šie prietaisai tapo kone nepamainomi sprendžiant daugelį kasdienių klausimų, įskaitant ir asmeninius finansus. Naujausi „Swedbank“ duomenys rodo, kad įprastus bankinius mokėjimus programėle išmaniesiems telefonams atlieka jau beveik pusė jos vartotojų, o pačią programėlę gyventojai yra atsisiuntę daugiau nei 220 tūkst. kartų.

 Parama ginklais Ukrainai vertinama prieštaringai: tai gali atgrasyti Rusiją arba dar labiau padidinti konfliktą. „Jei karinis konfliktas tęsis, tai reikš, kad ekonominė parama nukreipiama ne į infrastruktūros, energetinės nepriklausomybės vystymą, rimtų ekonominių pamatų kūrimą, o tik į laikiną ekonominių problemų užglaistymą“, – sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ukrainos ekonomikai būtinos reikšmingos reformos, energetikos sektoriaus pertvarka.

 Pirmą kartą Lietuvoje tiesiogiai išrinkus merus, reikėtų galvoti apie jų galių didinimą, kad jie geriau atstovautų savo rinkėjams, sako „Swedbank“ analitikas. Anot Nerijaus Mačiulio, visos Lietuvos savivaldybėms reikėtų spręsti neskaidrių finansų problemą. „Nepaisant to, kad rinkome merą tiesioginiuose rinkimuose, mero įgaliojimai išlieka pakankamai riboti, tai nereikėtų sureikšminti vieno asmens, kuris stovi už miesto vairo. Svarbiausius įgaliojimus turi savivaldybės taryba, o ne meras.

 Šių metų sausį eksportas į Rusiją buvo net 38 proc. mažesnis nei prieš metus. Panašios tendencijos ir visoje NVS rinkoje – eksportas į šias šalis susitraukė 30,7 proc. Visa tai galėtų priminti 2009-ųjų pradžią, tačiau yra vienas „bet“ ‒ Lietuvos eksportas į kitas svarbias rinkas sėkmingai auga. Šis eksporto į Rytus susitraukimas yra ne nepakankamo Lietuvos įmonių konkurencingumo, o Rusijos ekonominių bėdų padarinys.

Galbūt įspėjimai apie tai, kad po Ukrainos kitas Rusijos taikinys bus Baltijos šalys, ir turi įtakos lietuvių ateities planams, bet ekonominiuose jų lūkesčiuose tai kol kas neatsispindi. Per metus nuo konflikto Ukrainoje pradžios Lietuvos vartotojų, pramonės, statybos ir prekių bei paslaugų sektorių pasitikėjimo rodikliai beveik nepasikeitė.

 Nuo šiol būsto pirkėjai neturės atidėlioti persikėlimo į naujus namus – pasiruošti būsto įsigijimui bus galima jau gyvenant išsirinktuose namuose. Nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Hanner“ pristato naują būsto įsigijimo finansavimo modelį „Būsto nuoma su išsipirkimu“ (angl. Rent2Buy), kuris suteiks naujų galimybių jauniems žmonėms įsigyti būstą. Išsirinkęs naują būstą su pilna arba daline apdaila, žmogus gali jame apsigyventi iš karto, o jo įsigijimą atidėti iki dvejų metų.

 „Swedbank“ duomenimis, 2014 metais lizingo būdu įsigyjamų specialiosios technikos ir įrangos pardavimai Lietuvoje išaugo 17 procentų. Šį augimą didžiąja dalimi lėmė padidėjusios gamybos bei statybos įrenginių lizingo apimtys. „Specialiosios technikos ir įrenginių lizingo rinka Lietuvoje auga kelis pastaruosius metus. Šalies verslas nuosekliai investuoja į naujus įrengimus bei specialiąją techniką ir taip pamažu didina savo konkurencingumą.

 Nors kainų šuolį po euro įvedimo pernai prognozavo kone 9 iš 10 gyventojų, tačiau šių metų pradžioje fiksuojamos atvirkštinės tendencijos – vartojimo prekės ir paslaugos pinga. Statistikos departamento duomenimis, sausį, palyginti su gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 1,3 proc., o vasarį prognozuojama 0,3 proc. mėnesinė defliacija.

 Lietuvos ekonomikos konferencijoje vykusioje diskusijoje apie investicijas į Lietuvos nekilnojamąjį turtą (NT) šalies ekonomikos ekspertai pateikė savo prognozes apie NT kainas šalyje. Ekspertai sutaria – būsto rinka išliks stabili, nors išlieka nedidelio kainų sumažėjimo tikimybė. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda atkreipia dėmesį, kad spaudimas kainų mažėjimui yra dėl labai išaugusios pasiūlos.

Pas investicinės bankininkystės specialistą ateina klientas. „Laba diena, norėtume vieneriems metams pasiskolinti 10 milijonų eurų“. „Žinoma, su jūsų kredito reitingu esant dabartinėms rinkos sąlygoms galėsite pasiskolinti už labai patrauklias palūkanas“. „Norėtume pasiskolinti už neigiamas palūkanas – po metų grąžinti mažiau nei pasiskolinome“. „Žinoma, kitaip ir būti negali“. Toks pokalbis atrodo kaip nejuokingas anekdotas. Taip, jis nejuokingas, be tai – ne anekdotas.

Didžiausią Lietuvoje prekybos tinklą valdančios ir 16,9 mln. eurų bauda už kartelinius susitarimus nubaustos bendrovės „Maxima LT“ sprendimas sumažinti daugiau kaip tūkstančio prekių kainas gali turėti teigiamo poveikio ekonomikai, jei dėl to padidės konkurencija tarp prekybos tinklų, mano banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Didžiausią Lietuvoje prekybos tinklą valdančios ir 16,9 mln. eurų bauda už kartelinius susitarimus nubaustos bendrovės „Maxima LT“ sprendimas sumažinti daugiau kaip tūkstančio prekių kainas gali turėti teigiamą poveikį ekonomikai, jei dėl to padidės konkurencija tarp prekybos tinklų. Taip mano banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Brangiausios komunalinės paslaugos pernai buvo Neringoje ir Pakruojyje, o didžiausi atlyginimai – Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose pramonės miestuose. Tai rodo banko „Swedbank“ analizė. „Komunalinių paslaugų mokesčių skirtumai yra dideli – pavyzdžiui, vidutinė šilumos kaina skiriasi nuo beveik 11 euro centų už kilovatvalandę Neringos savivaldybėje iki beveik 5 euro centų Utenos rajone.