swedbank

Po ne vieno sukčių bandymo apgauti patiklius žmones prisidengiant pareigūnais, bankų atstovais ir kitais specialistais, regis, lietuviai į viską žiūri kur kas atidžiau. Todėl net techninės ar netyčia įsivėlusios klaidos sukelia nepatiklumo jausmą. Šįkart socialiniame tinkle „Facebook“ savo pastebėjimu pasidalino vilnietis Tomas. Jis įkėlė banko „Swedbank“ apklausos nuotrauką, kurioje prie klausimo apie lytį, galimi variantai prajuokino daugelį komentatorių.

Ne paslaptis, kad Lietuvos kurortų kainos ne tik baigia susilyginti su užsienio šalių, bet kai kur net ir lenkia. Vargu, ar minimalų atlyginimą gaunantys lietuviai išsiverstų, jeigu neegzistuotų pigių kelionių agentūros arba vietinio turizmo galimybės. Ekonomistai įvardino, kokios alternatyvos ir galimybės egzistuoja mažas pajamas turintiems lietuviams, tačiau statistika kelia rimtą susirūpinimą.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, ketinanti teismui skųsti Europos Komisijos (EK) sprendimą skirti jai beveik 28 mln. eurų baudą, per tris mėnesius turi ją sumokėti arba pateikti EK priimtino banko garantiją. Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas teigia, kad geležinkeliams logiškiau būtų rinktis banko garantiją. „Manau, kad garantija yra pigesnis variantas nei sumokėti baudą.

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai. Dabartinė situacija turi gana seną priešistorę, kurios pradžia – šio tūkstantmečio pradžioje įvykdyta rugsėjo 11-osios teroristų ataka JAV.

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti? Elgsenos ekonomika yra gana nauja ekonomikos mokslo šaka, šaknis įleidusi ir klasikinių ekonomikos modelių prielaidas apgriovusi tik antroje XX amžiaus pusėje.

„Swedbank“ ekspertai pastebi, kad pastaraisiais metais smulkios bei vidutinės įmonės vis dažniau renkasi automobilių veiklos nuomą, o su nuoma užsakomos papildomos priežiūros paslaugos tampa darbuotojus motyvuojančia priemone. Pasak „Swedbank“ lizingo skyriaus vadovo Mindaugo Stasionio, svarstant, ką pasirinkti – automobilio lizingą arba veiklos nuomą –verslo įmonės turėtų sau atsakyti į kelis esminius klausimus.

Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio norą keisti fiskalinės drausmės įstatymus, nes jie šalį apsaugo nuo politikų užgaidų išleisti daugiau nei yra surenkama šalies biudžete, o tai gali išpūsti valstybės skolą ir sumažinti šalies ekonomikos stabilumą. SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda BNS kalbėjo, kad fiskalinės drausmės įstatymai padeda užtikrinti stabilumą ir yra naudingi.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba inicijuoja tikslinius tyrimus, kurių metu bus siekiama išsiaiškinti, kaip bankas „Swedbank“, AB, ir kredito unija „Taupkasė“ informuoja savo klientus apie teikiamų finansinių paslaugų pokyčius.

„Swedbank“ perspėja įmones dėl banko vardu siuntinėjamų melagingų el. laiškų, kuriais informuojama apie tariamai atliktą mokėjimą. Tariamo mokėjimo informacija siunčiama prisegtame faile, kuris iš tiesų yra kenkėjiška programa. Bankas perspėja tokių prisegtų failų jokiu būdu neatidarinėti. El. laiškas yra parašytas taip, jog atrodytų, kad jo siuntėjas yra „Swedbank“ ([email protected]). Laiško pavadinimas: Mokėjimo informacija (SWIFT), prisegto failo pavadinimas: SWIFT.

Europos Sąjungos (ES) sveikatos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis sveikina pastangas sumažinti cukraus vartojimą. Lietuvai svarstant mokestines priemones, šią iniciatyvą komisaras ragina derinti su Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis.

Konkurencijos taryba kviečia suinteresuotus asmenis pateikti argumentuotas nuomones dėl „Swedbank“ siūlomų įsipareigojimų siekiant pašalinti galimas konkurencijos problemas. Jei paaiškėtų, kad „Swedbank“ įsipareigojimų nesilaikė, gali būti skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 proc. vidutinių dienos banko pajamų.

Populiariausias būdas siekti klientų lojalumo – išleisti klientų įpročius fiksuojančias lojalumo korteles. Visgi smulkiesiems verslininkams toks būdas gali ne tik būti per brangus, bet ir visai nepasiteisinti, mat keičiasi vartotojų įpročiai. Todėl, pasak ekspertų, didžiausia smulkiųjų verslininkų stiprybė – galimybė tiesiogiai bendrauti su klientu ir taip kurti teigiamą jo emociją.

„Swedbank“ ekspertų skaičiavimais, naujai įsigytos transporto priemonės eksploatacijai verslas kasmet turi skirti iki 15 proc. sumokėtos automobilio kainos. Remiantis banko duomenimis, įmonei įsigijus 20 tūkst. Eur vertės automobilį, per 5 metus kuras, skaičiuojant vidutinę ridą, papildomai atsieis apie 10 tūkst. Eur. Padangų keitimas, draudimas, privalomi techniniai aptarnavimai ir panašios išlaidos kainuos dar apie 4-5 tūkst. Eur.

 Investuotojų forumas ir agentūra „Investuok Lietuvoje“ iniciavo akciją ir vertino šalies aukštųjų mokyklų studijų programas, suteikdama išskirtinėms, verslo požiūriu, programoms „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklą. Taip siekiama padėti spręsti ypač svarbų investuotojams iššūkį – kvalifikuotos darbo jėgos ir specialistų trūkumą.

Pastaruosius trejus metus gyvename itin žemų palūkanų normų aplinkoje. Tam įtakos turi ir Europos centrinio banko (ECB) politika – nustatytos nulinės bazinės palūkanos bei didelės apimties pinigų pasiūlos didinimas. Vis tik daugėja ženklų, kad neigiamų ir nulinių palūkanų era artėja prie pabaigos. Pagrindinis ECB tikslas yra užtikrinti kainų stabilumą, tai yra, pasiekti, kad metinė infliacija būtų artima 2 proc.

Gegužės 27-29 d. „Swedbank“ atliks IT patikrinimo darbus, dėl to galimi trumpalaikiai paslaugų trikdžiai. Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Pranešama, kad šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Visgi atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai. Numatoma, jog gegužės 27, 28 ir 29 dienomis tarp 2:00 ir 7:00 val.

Nukentėti nuo sukčių ir apgavikų galima ne tik telefonu, kurie tik ir nori gauti prisijungimo duomenis prie banko sąskaitų. Visgi, dar daugiau atsargumo reikia apsiperkant, atliekant mokėjimus ar tiesiog užsiimant kita veikla internete. Neretai mažai pasitikėjimo keliančiuose tinklalapiuose gali slypėti gudrios pinklės. Vilniečio Mindaugo (pavardė redakcijai žinoma) patirtis paskatins atidžiau žiūrėti, kur lankotės internete bei kur kas dažniau tikrinti savo banko sąskaitos išklotines.

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, kad beveik visas jas galima pašalinti. Matant nuo Vakarų valstybių gerokai atsiliekančius atlyginimus neretai primenama, kad BVP, tenkantis vienam gyventojui, pagal perkamosios galios paritetą jau siekia net 74 proc. ES vidurkio.

„Swedbank“ plečia nefinansinių paslaugų veiklą Lietuvoje. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos darbuotojų komandą Vilniuje papildys 100 naujų specialistų. „Džiaugiamės, kad „Swedbank“ nuolat plečiasi. Kaip ir buvo planuojama, šiais metais taip pat numatomas darbuotojų skaičiaus augimas. Tai mums sudarys galimybes teikti dar kokybiškesnes paslaugas klientams ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, Latvijoje, Estijoje“, – sako „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė.

SEB ir „Swedbank“ klientai prie bankų el. bankininkystės sistemų jau gali jungtis su nauja elektronine identifikavimo priemone „Smart-ID“. Parsisiuntę šią programėlę į savo išmaniuosius telefonus ar planšetes ir užregistravę savo paskyrą, klientai galės prisijungti prie elektroninių paslaugų ir tvirtinti savo finansines operacijas. Programėlę „Smart-ID“ sukūrė Estijos IT bendrovė „SK ID Solutions“. „Pagal įvairius skaitmeninės pažangos rodiklius, Lietuva jau lenkia europinius vidurkius.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad finansinių paslaugų rinka šiuo metu sparčiai transformuojasi - daugėja alternatyvių paslaugų teikėjų, pamažu didinančių spaudimą komerciniams bankams, kurie taip pat bando plačiau atsiverti naujovėms.

Vilnietis Janas Kurickis, kuris anksčiau buvo nuteistas ir kalėjo už 1 mln. eurų nepagrįstą reikalavimą iš banko „Swedbank“, prašo jam iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Vyras su sutuoktine kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. „Viskas, kas yra byloje, atitinka tikrovę ir tiesą. Susikaupė skolos, bendrai apie milijonas litais. Nemažos sumos susidarė ne per vienerius metus“, – teisme sakė J.Kurickis.

Ar tave apima jausmas, kad nesupranti, kur dingsta pinigai? Tikrai bandai taupyti, tačiau mėnesio pabaigoje sąskaitoje vėl nieko nelikę. Pyksti ir ant savęs, ir ant pagundų pirkti, išleisti, įsigyti. Jei į šiuos klausimus atsakei „taip“, vadinasi, šis tekstas skirtas tau. Patikėk, tikrai nesiruošiu moralizuoti, tik noriu pasidalinti savo istorija. Noriu papasakoti, kaip aš atradau... biblioteką ir kaip šis atradimas praplėtė mano galimybes keliauti.

Siekiančių apgauti ir išvilioti pinigus – vis dar netrūksta. Kartais galima manyti, kad veikiama sistemiškai – sumažėjus telefoninių sukčių, padaugėja melagingų pranešimų apie į sąskaitas sugrįžusius pinigus, reikalingus prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis ar tokie „pagalbos“ pranešimai kaip šis. Internete pradėjo plisti naujas, galimai pinigus sąskaitoje galintis apsaugoti, būdas. Gudrumo ar naivumo viršūnė? Socialinių tinklų galios skleidžiant informaciją – neįmanoma nepastebėti.

Atrodo savaime suprantama, kad žmonės skolinasi tada, kai jiems pinigų trūksta. Tačiau yra ir tokių situacijų, kuomet paskolą patvirtina, bet pinigus gauni tik tada, kai jau viską susitvarkai savomis lėšomis. Būtent tokią situaciją tv3.lt naujienų portalui papasakojo jauna šeima, nusipirkusi naujos statybos name butą su daline apdaila. Kaip pasakoja Raminta (pavardė redakcijai žinoma), jie pasirinko imti kompleksinę paskolą – butui ir įrengimui.

Jau savaitė kaip pasikeitė bankų paslaugų kainodara ir norint sutaupyti tenka rinktis paslaugų krepšelius. Visgi ne visi gyventojai planus jau pasirinko, ir nelabai žino, kaip tai padaryti. Į redakciją kreipėsi ne vienas skaitytojas teigdamas, kad turi sąskaitas skirtinguose bankuose ir nesinaudoja visomis aktyviai. Su šia problema susiduria ir į užsienį išvykę lietuviai, kurie sąskaita Lietuvoje veikiančiuose bankuose vis dar turi.

Ketvirtadienį paaiškėjo geriausi šalies darbdaviai. Portalo „CV-Online“ inicijuotuose apdovanojimuose šiemet „Top darbdavys 2016“ titulą pelnė „Bitė Lietuva“, tačiau išskirti ir lyderiai prekybos, finansų, IT, pramonės bei transporto srityse. Įmonių darbuotojai bei ieškantys darbo top darbdavius renka internete nuo 2010-ųjų.

Vienas didžiausių šalyje komercinis „Swedbank“ bankas Lietuvoje pernai uždirbo 101 mln. eurų grynojo pelno - 19 proc. daugiau nei 2015 metais, kai pelnas siekė 85 mln. eurų. „Mes toliau didinome pagrindinės banko veiklos, skolinimo, apimtis. Augo namų ūkių paskolų portfelis, rodantis pozityvius gyventojų lūkesčius, verslo įmonių finansavime taip pat matėme teigiamas tendencijas.

Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo bendrovės kartu su užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ pakvietė Stokholme gyvenančius lietuvius grįžti į Lietuvą ir supažindino su karjeros galimybėmis. Renginyje dalyvavo apie 40 galimybėmis grįžti į Lietuvą besidominčių Lietuvos piliečių. „Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos darbo rinkoje įvyko didelis pasikeitimas.

Visi Lietuvos bankų klientai bendru identifikavimo sprendimu „Smart-ID“ negalės naudotis dėl bankų sektoriuje verdančių užkulisinių kovų ir noro sutaupyti, kuris stabdo ir bendro bankomatų tinklo iniciatyvą, rašo „Verslo žinios“. Kol kas naujovė bus prieinama tik SEB ir „Swedbank“ klientams, o sistemą kūrusi įmonė „SK ID Solutions“ viešai pristatoma kaip Estijos bendrovė, tačiau iš tiesų tai yra SEB, „Swedbank“ ir Skandinavijos telekomunikacijų koncerno „Telia“ kontroliuojama įmonė.

Šiandien Lietuvoje pristatyta mobilioji programėlė vadinama metų projektu. Du didžiausi bankai Lietuvoje „Swedbank“ ir „SEB“ pasirašė sutartį ir užsakė bendrą produktą – vieningą klientų identifikavimo sistemą. Planuojama, kad vėliau prie naujosios sistemos prisijungs ir kiti bankai ar net atskiros įmonės. Teigiama, kad naujoji klientų identifikavimo programėlė „Smart-ID“ leis saugiau prisijungti prie elektroninės bankininkystės bei patvirtinti operacijas.

Konkurencijos taryba aiškinasi, ar vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ nepiktnaudžiavo dominuojančia padėtimi. Tačiau kol kas neteikiama jokios informacijos apie tyrimą. Taryba pranešė gruodžio 20 dieną pradėjusi tyrimą dėl „Swedbank“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 7 straipsniui, kuris draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje ir riboti konkurenciją, varžyti kitų rinkos dalyvių galimybes ar pažeisti vartotojų interesus.

Lietuvoje daugiausiai pelno mokesčio 2016 metais sumokėjo tarptautinės generinių vaistų gamintojos „Teva“ valdoma Lietuvos biofarmacijos lyderė „Sicor Biotech“, aplenkusi Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovę „Lifosa“ ir vieną didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, „Sicor Biotech“ per metus sumokėjo 19,732 mln. eurų pelno mokesčio, tuo metu „Lifosa“ ir „Swedbank“ - atitinkamai 14,784 mln. eurų ir 13,646 mln. eurų.

Vienam iš bankų pranešus apie ketinimą ir vėl mokėti palūkanas už laikomus indėlius, vieni tai įvertino kaip konkurencinės kovos elementą. Visgi kiti didieji bankai taip optimistiškai į ekonominę situaciją dar nežiūri.  DNB bankas nuo sausio 3 dienos visiems klientams, sudariusiems 12 mėnesių ir ilgesnio termino sutartis pradeda mokėti palūkanas už indėlius, laikomus eurais, JAV doleriais ir Norvegijos kronomis.

TV3 prekės ženklas – mėgstamiausias žiniasklaidos prekės ženklas Lietuvoje. Baltijos šalyse atliktas „DDB Brand Capital 2016 m.“ prekių ženklų tyrimas rodo, kad TV3 yra vienas iš penkių mėgstamiausių prekių ženklų šalyje, rašo portalas vz.lt.

„Swedbank“ su įmone „Reitan Convenience Lithuania“ atnaujino kortelių skaitytuvų tinklą „Lietuvos spaudos“ kioskuose ir „Narvesen“ parduotuvėse visoje Lietuvoje. Visose prekybos vietose jau galima atsiskaityti bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis. Kuomet atsiskaitymo suma neviršija 10 eurų, tokia kortele sumokėti galima tiesiog priglaudus ją prie skaitytuvo. „Swedbank“ savo klientams šiuo metu jau yra išdavęs daugiau nei 56 tūkst. bekontakčių debeto ir kredito kortelių.

Renginių organizatorė Erika Purauskytė nori visus įspėti apie vėl siautėjančius sukčius, kurių melagystėmis nepatikėjo visai atsitiktinai. Vakar Viktorijos Jakučinskaitės mados namų „Tiulio fėja“ naujos kolekcijos pristatyme besilankiusi moteris šnekučiavosi su aktoriaus Tado Rimgailos žmona, desertų karaliene vadinama Liucina Rimgaile. Būtent ji E. Purauskytei pasakojo, kad jai skambino sukčiai, prisistatė dirbantys „Swedbank“. Tik tai padėjo Erikai netapti nusikaltėlių auka.

Nuo gruodžio 1 d. „Swedbank“ privatūs klientai galės užsisakyti ir pradėti naudotis paslaugų planais. Už vieną fiksuotą mėnesio mokestį bankas teiks neribotus elektroninius mokėjimus eurais, naujos kartos bekontaktę kortelę, visų sąskaitų aptarnavimą bei mokėjimų eurais įskaitymus. Skatinant elektroninius mokėjimus, grynų pinigų operacijos banke kainuos brangiau.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ Lietuvoje per tris šių metų ketvirčius uždirbo 74 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai grynasis pelnas siekė 59 mln. eurų. Didesniu pelnu džiaugėsi ir Šiaulių bankas. „Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius fiksavome kertinės banko veiklos srities ‒ skolinimo ‒ augimą. „Swedbank“ paskolų portfelio augimui didžiausios įtakos turėjo keli faktoriai.

„Swedbank“ Lietuvoje pristatė naują atsiskaitymų technologiją – bekontaktes mokėjimų korteles. Jau nuo kitos savaitės tokias korteles galės užsisakyti jaunimo programos banko klientai, o spalį bus pradėtos leisti ir kitų tipų bekontaktės debeto ir kredito kortelės. Naujovė leis banko klientams greičiau atsiskaityti už nedidelius pirkinius, o prekybininkams palengvins jų aptarnavimą. Kiti šalies bankai tokias korteles ketina pasiūlyti artimiausioje ateityje.

Rusijos energetikos milžinės „Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas pareiškė, kad bendrovė svarsto parduoti savo gamyklas Italijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Nyderlanduose, praneša rbc.ru. Maža to, šiandien buvo paskelbta, kad bendrovė traukiasi iš Saudo Arabijos, o Rumunijoje jos darbuotojams yra iškelta byla dėl pinigų plovimo. Svarsto trauktis iš Europos „Lukoil“ svarsto galimybę parduoti savo verslą Europoje, leidiniui patvirtino V. Alekperovas.

„Swedbank“ su įmone „Reitan Convenience Lithuania“, valdančia „Lietuvos spaudos“ kioskus ir „Narvesen“ parduotuves, susitarė dėl kortelių skaitytuvų tinklo atnaujinimo. Šiose prekybos vietose jau šių metų rudenį bus galima atsiskaityti bekontaktėmis banko mokėjimo kortelėmis. Jomis už nedidelės vertės pirkinius galima sumokėti tiesiog priglaudus kortelę prie skaitytuvo. Visų tipų bekontaktes mokėjimo korteles „Swedbank“ taip pat planuoja pristatyti šį rudenį.

Skandinavijos finansų grupė „Swedbank“ perka antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ Lietuvoje valdomus pensijų fondus. „Swedbank“ Lietuvoje neseniai perėmė „Danske Bank“ Lietuvos filialo mažmeninės bankininkystės verslą. „Swedbank“ pranešė, kad banko antrinė įmonė „Swedbank investicijų valdymas“ pasirašė sutartį su „Danske Bank“ dėl 100 proc. jos antrinės įmonės „Danske Capital investicijų valdymas“ akcijų pirkimo.

Lyginant su 2015 metų pradžia, 2016 pradžioje veikiančių ūkio subjektų skaičius Lietuvoje išaugo nuo 93 017 iki 99 790. Pastebimas ir iniciatyvų, skatinančių smulkųjį ir vidutinį verslą Lietuvoje, augimas. Tačiau smulkiojo verslo atstovai skundžiasi, kad juos labiausiai stabdo apyvartinių lėšų stoka ir bankų nenoras skolinti pinigus.

„Swedbank“ savo vartotojams turi naujovių. Pristatoma nauja  e. atsiskaitymų technologija, kuri leis bet kurį išmanųjį telefoną su „Android“ ar iOS operacine sistema paversti banko mokėjimo kortelių skaitytuvu.  Kortele, kaip atsiskaitymo priemone, šiuo metu naudojasi beveik 8 iš 10 šalies gyventojų, o kas antram ji jau yra tapusi kasdiene atsiskaitymo priemone. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktų reprezentatyvių apklausų duomenys.

Skandinavijos finansų grupės „Swedbank“ bankui Lietuvoje perėmus antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės klientus Lietuvoje, sumažėjo paslaugų pasirinkimas mažmeniniams klientams bankų sektoriuje, o tokie perėmimai gali pasikartoti ateityje, teigia Lietuvos banko asociacijos (LBA) prezidentas. „Visumoje, tai iš vienos pusės gerai, kad atsirado kas perėmė ir parėmimas buvo sėkmingas.

Skandinavijos finansų grupė „Swedbank“ penktadienį pradeda perimti antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės klientus Lietuvoje. Iki pirmadienio ryto „Swedbank“ perims per 86 tūkst. klientų, jo paskolų portfelis išaugs beveik 500 mln. eurų, o jo dalis šioje rinkoje padidės iki 40-50 proc. „Kaip ir suplanuota, šiandien 20 valandą planuojame pradėti perkėlimo procesą.

„TNS Emor“ atlikta apklausa atskleidė, jog Lietuvoje labiausiai mėgstami globalūs prekės ženklai – „Google“ bei „Facebook“. Greta jų į mėgstamiausių prekės ženklų trejetuką patenka ir Baltijos šalyse veikiantis prekybos tinklas „Maxima“. Pastebima, kad 4 iš 10 į populiariausiųjų dešimtuką patekusių prekės ženklų Lietuvoje – išskirtinai internetinės bendrovės. Atlikta apklausa parodė, kad geriausiai vertinami prekės ženklai Lietuvoje, lyginant su praėjusiais metais, išlaikė savo populiarumą.

Politikai neriasi iš kailio žadėdami tautai finansinį rojų. Gal neverta į juos kreipti dėmesio? Verta, nes kitaip politikų pažadai visada liks atitrūkę nuo realybės. Kas ką aplenks? Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis rinkėjams ant lėkštutės padėjo pasiūlymą padidinti vidutinį atlyginimą iki 1 250 eurų.