sveikas rytojus

Širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligos, vėžys ir diabetas – pagrindinės mirties priežastys visame pasaulyje. TV8 laida „Sveikas rytojus“ domėjosi, kaip susitvarkyti su vienu pagrindinių veiksnių, skatinančių šiuos susirgimus. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad nuo šių ligų kasmet miršta 38 milijonai žmonių. Vienas iš sunkiai įveikiamų rizikos faktorių – žalingas tabako vartojimas. Įskaitant pasyvų rūkymą jis yra maždaug 14 proc. visų mirčių priežastis.

Hepatitas C – klastinga, virusinė, užkrečiama kepenų liga, kuri dešimtmečius organizme gali progresuoti be jokių simptomų, o vėliau pereiti į lėtinę formą ir išsivystyti į vėžį ar kepenų cirozę.  TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ akademikas, profesorius Limas Kupčinskas teigė, kad praėjusias metais Kauno klinikose buvo atlikta net 16 kepenų persodinimo operacijų. 7 iš operuotų pacientų sirgo kepenų ciroze arba kepenų vėžiu, kurį sukėlė hepatito C infekcija.

Prasidėjus žiauriam karui Ukrainoje pradėta galvoti ir apie Lietuvos pasirengimą ekstremalioms situacijoms: slėptuves, maisto rezervus ir gyventojų paruošimą. Atsiranda vis daugiau savanorių, norinčių tinkamai pasirengti mūsų šalies gynybai bei keliaujančių į karo nusiaubtas zonas padėti Ukrainos žmonėms. Ypač susirūpinta potencialių šalies gynėjų – vyrų – sveikata.

Karščio pylimai, prakaitavimas, nuotaikos ir seksualiniai pokyčiai yra dažni menopauzės simptomai, keliantys nerimą artėjančiai prie vidurio amžiaus moteriai. Tiksliai nustatyti menopauzės pradžią yra sudėtinga. Tam įtakos turi gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, svoris, mitybos, poilsio ir žalingi įpročiai, išgyvenamų teigiamų emocijų ir streso santykis.

Apie celiulitą sklando nemažai mitų ir negatyvių kalbų, nors celiulitas – poodinio sluoksnio uždegimas, specifinis riebalinio audinio pokytis, dėl kurio odos paviršiuje atsiranda smulkių kauburėlių. TV8 laida „Sveikas rytojus“ domėjosi celiulito atsiradimo priežastimis ir mitais apie jį. Kineziterapeutė laidos metu pasakojo, kad egzistuoja kelios šio uždegimo atsiradimo priežastys. „Visų pirma, tai yra hormonai.

Karščio bangos, prakaitavimas, nuotaikų ir seksualiniai pokyčiai – dažni menopauzės simptomai, keliantys nerimą artėjančiai prie vidurio amžiaus moteriai. Kaip pasiruošti šiai neišvengiamybei, domėjosi TV8 laida „Sveikas rytojus“. Tiksliai nustatyti menopauzės pradžią sudėtinga, tam įtakos turi ir gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, svoris, mityba, poilsis ir žalingi įpročiai, išgyvenamų teigiamų emocijų ir streso santykis.

Miegą vis dar gaubia daugybė paslapčių. Miegas išlieka vienu įdomiausių mokslinių tyrimų objektų, kuris reikalingas žmogaus organizmui kaip maistais, vanduo ar oras, tačiau dauguma žmonių miega nepakankamai.  TV8 laida „Sveikas rytojus“ domėjosi, kodėl daugeliui asmenų vis pasireiškia miego sutrikimai ir kokie jų yra dažniausi. „Nemiga yra vienas dažniausių miego sutrikimų, dėl kurio skundžiasi net 30 proc. pasaulio žmonių.

Sąnarių skausmo ir problemų priežasčių gal būti daug: įtakos gali turėti ir dėl senėjimo procesų plonėjantis kremzlinio sąnario audinys, ir antsvoris. Neapsaugoti nuo sąnarių problemų yra ir jaunesni asmenys. Ligą taip pat gali lemti įgimti sąnarių pokyčiai vaikystėje ar vėliau patirtos traumos, uždegimai, ilgalaikė ir intensyvi sąnarių apkrova darbe ar treniruočių metu. Tačiau yra ir kita medalio pusė – sąnariai suserga ir nepakankamai judėdami.

Kaulų ir sąnarių pažeidimai yra dažniausia ilgalaikio skausmo bei fizinės negalios priežastis, kuri visame pasaulyje kasmet paveikia šimtus milijonų žmonių. Pagal ligų paplitimą, judamojo aparato ligos yra trečioje vietoje – tai reiškia, kad apie 24 proc. viso pasaulio gyventojų turi pažeistą griaučių, raumenų ir sąnarių sistemą.

Sertifikuota nagų instruktorė, grožio salonų įkūrėja Justina Uždavinytė – graži, drąsi ir veikli moteris, tačiau ne daug kas žino, jog dar visai neseniai šią jauną moterį kamavo kompleksai dėl atsikišusio pilvo. Nusisiurbusi riebalus nuo pilvos srities, moteris teigia esanti kaip niekada laiminga ir gailisi tik vieno – kad operacijai nesiryžo anksčiau. Kaip medicinos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo J. Uždavinytė, svarbiausiai yra gerai jaustis savo kūne.

Statistikos duomenimis, Lietuva vis dar pirmauja Europoje pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Nustatyta, kad ir cholesterolio kiekio rodikliai lietuvių kraujyje yra vieni didžiausių Europoje.  TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ gydytoja kardiologė Greta Radauskaitė pasakojo, kad cholesterolio stebėjimas ir reguliavimas gali išgelbėti gyvybę.

Veido odos senėjimas yra neišvengiamas biologinis reiškinys, tačiau šiuolaikinės inovacijos kosmetologijos srityje gali padėti sėkmingai kovoti su ankstyvu odos senėjimu. Tuo įsitikinusi ir žinoma renginių organizatorė Kristina Kaikarienė.  Visada jaunatviškai atrodanti K. Kaikarienė medicinos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ teigė mananti, kad įprastai tik su amžiumi moterys labiau ima save vertinti.

Sveikatos specialistai jau seniai įrodę, kad fizinis aktyvumas mažina lėtinių ligų raidą. Yra paskaičiuota, jog 30 minučių aktyvaus judėjimo per dieną gali padėti išvengti tokių sunkių susirgimų kaip širdies infarktas ir insultas. Su tuo sutinka ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro darbuotojai, kiekvieno penktadienio pietus iškeitę į bėgiojimą šalia Neries upės.

Lytiniai santykiai vyresniame amžiuje – mitais apipinta tema. Dažnam stereotipiškai atrodo, jog lytiniai santykiai – tik jaunų žmonių gyvenimo dalis, tačiau medikai ir drąsūs vyresni žmonės teigia, kad anaiptol. Anot jų, seksas yra svarbus bet kokiame amžiuje. Apie seksą vyresniame amžiuje vengiama kalbėti. Ypač moterims, sulaukusioms menopauzės, neretai atrodo, jog lytinis gyvenimas, atėjus šiam tarpsniui, tampa nebe toks svarbus.

Graži ir sveika šypsena – puikios savijautos, geros nuotaikos ir pasitikėjimo savimi pagrindas. Deja, daugybė žmonių skundžiasi ar net jaučia diskomfortą dėl atspalvį pakeitusių, gelsvų dantų.  Laidoje „Sveikas rytojus“ gydytojo odontologo padėjėja, burnos higienistė Sandra Burčikaitė pasakojo, kad gana dažnai žmonės kreipiasi dėl gelsvų ar baltumą praradusių priekinių dantų.   „Dantų atspalvis priklauso nuo emalio storio.

Nors žiemą žmonės daugiau laiko praleidžia namuose, daugiau ilsisi ir valgo riebesnį maistą, pavasarį vis vien daugeliui ima trūkti jėgų, mat dažnam ima stigti geležies. Laidoje „Sveikas rytojus“ tinklaraštininkė, stilistė Viktorija Šaulytė pasakojo, jog ir ji pavasarį ima jausti geležies stygių. „Hemoglobino kiekiui nukritus žemiau normos, pradedu jausti nuovargį, tačiau ne tokį, kaip po darbo dienos ar didesnio fizinio, psichologinio darbo.

Net trečdalis pasaulio žmonių turi padidintą kraujo spaudimą ir tas skaičius vis auga. Dėl to ypač vertinamas operatyvumas nustatant galimus širdies ir kitų su kraujagyslių veikla susijusių sveikatos sistemų sutrikimus.  Deja, ne kiekvienas turi įprotį sekti savo kraujospūdį, o kodėl svarbu tai daryti reguliariai domėjosi TV8 laida „Sveikas rytojus“. Kraujospūdį matuoti taisyklingai sugeba retas, todėl, pasak mokslų daktaro, kardiologo Mykolo Biliuko, galima nepastebėti rimtos ligos.

Po kiekvieno chirurginio prisilietimo lieka randai. Dažnas žmogus nori, kad jie išliktų minimalūs, tačiau nežino, kaip šio rezultato pasiekti. Apie tai domėjosi TV8 laida „Sveikas rytojus“. Rando pėdsakų praktiškai nelieka, jei yra pažeistas tik odos viršutinis sluoksnis, tačiau operacijos metu yra neišvengiami gilesnių odos sluoksnių pažeidimai, todėl svarbu gydyti ir patį randą.

Archeologų ir antropologų darbais įrodyta, kad artritas žemėje egzistuoja nuo tada, kai gyvos būtybės įgavo tvirtą kaulinį skeletą. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, neurologas, manualinės terapijos specialistas Jonas Girskis teigia, kad šiandieninė medicina turi daug veiksmingų priemonių, padedančių įveikti sąnarių skausmą, tik yra svarbi sąlyga – reikia tinkamai nustatyti skausmo priežastis.

Po žiemos dažnas pajunta atsiradusį akių sausumą, mat šildomos patalpos sausina orą ir taip daro įtaką akims. Taip pat daugybę laiko praleidžiame prie kompiuterių ir kitų išmaniųjų ekranų – tai irgi neigiamai veikia apsauginę ašarų akių plėvelę. Akių sausėjimui įtaką daro ir amžius, dulkėta aplinka bei kiti veiksniai.

Net trečdalis pasaulio žmonių turi padidintą kraujo spaudimą. Deja, šis skaičius vis auga. Ne tik pandemijos, bet ir grėsmingo karo fono apsuptyje operatyvumas tapo ypač vertinamas nustatant galimus širdies ir kitų, su kraujagyslių veikla susijusių, sveikatos sistemų sutrikimus. Laidoje „Sveikas rytojus“ medicinos mokslų daktaras, kardiologas Mykolas Biliukas pasakojo, jog nedaugelis turi įprotį sekti savo kraujospūdį, o taisyklingai jį matuoti moka tik retas žmogus.

Širdies ir kraujotakos sistemos ligomis Lietuvoje serga maždaug kas trečias gyventojas. Bendras šių ligų kamuojamų žmonių skaičius, Higienos instituto duomenimis, siekia beveik 900 tūkst., be to, jos vis dar išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių. Taigi statistika išties baugina.

Šiuo metu skaičiuojama daugiau nei 40 įvairiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, iš kurių ypač akcentuojamas yra stresas. Laidoje „Sveikas rytojus“ neurologas, medicinos mokslų daktaras Aleksandras Vilionskis pasakojo, jog būtent stresas, kurį lydi didelė nervinė įtampa, gali išprovokuoti insultą, kurį sukelia nutrūkusi tam tikros smegenų dalies kraujotaka arba kraujo išsiliejimas į smegenis, plyšus kraujagyslei.

Tikra gamtos dovana – eteriniai aliejai – gali padėti mažinti stresą, stiprinti imunitetą, kovoti su virusais ir bakterijomis, malšinti įvarius skausmus, pagerinti miego kokybę, palengvinti nuovargį bei padidinti darbingumą. Dar prieš dešimtmetį dabar jau penkių vaikų mama, ekologinio darželio įkūrėja Ingrida Lauciuvienė kartu su vyru nusprendė iš pagrindų pakeisti gyvenseną – eteriniai aliejai jų kasdienybėje dabar užima tvirtą poziciją.

Pastaruoju metu daugybė vyrų jaučia nuolatinį stresą, kuris prasidėjo kartu su pandemija ir kurį dar labiau pastiprino greta vykstantis karas. Įtampa, neužtikrintumas dėl savo šeimos saugumo, darbo bei ateities, ilgainiui gali pasireikšti ne tik psichologiniu, bet ir fiziniu išsekimu. Pasak medikų, tokia ilgalaikė būsena kelia pavojų sveikatai.

Žmonija visais laikais stengėsi pasitelkti natūralius gydomuosius išteklius ne tik siekiant atsigauti po sunkių ligų ar traumų, bet ir saugant bei puoselėjant sveikatą. Laidoje „Sveikas rytojus“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Arvydas Balčius pasakojo, jog apie sanatorinį gydymą pirmosios užuominos randamos net nuo faraonų laikų. „Rašytiniuose šaltiniuose randama, kad žmonės vykdavo į tas vietas, kur yra gydomosios žemės. Tai buvo purvas kartu su terminiais šaltiniais.

Visuomenėje dažnai vyrauja požiūris, kad plastinė rekonstrukcinė chirurgija yra tik estetinė medicina. Laidoje „Sveikas rytojus“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, med. m. dr. Vygintas Kaikaris neigė šį nusistovėjusį požiūrį ir priminė, kad plastinė rekonstrukcinė chirurgija yra susijusi ir su svarbiais gydymo aspektais.

Šiais laikais pavojingos cheminės medžiagos yra neišvengiamos kasdienybės palydovės. Jos nuolat veikia žmogaus organizmą, o mažais kiekiais jų galima aptikti maisto produktuose, daiktuose ir mus supančioje kasdienėje aplinkoje. Laidoje „Sveikas rytojus“ Baltijos aplinkos forumo ekspertė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė pasakojo, jog išvengti šių pavojingų medžiagų, galinčių paveikti sveikatai, arba sumažinti jų kiekį galima tik atsakingai renkantis daiktus, priemones ir aplinką, kurioje būname.

Pavasarį daug aktyvių žmonių sporto sales iškeičia į stadionų, parkų, miško ar pakrančių takelius, kiti po ilgos, pasyvios pertraukos bėgimu pagaliau nusprendžia pakeisti žiemojimą ant sofos. Deja, neretai į lauką išbėgama tam nepasiruošus. Laidoje „Sveikas rytojus“ ortopedas traumatologas Eduardas Bartkevičius įspėjo apie sąnarius galinčias traumuoti klaidas. „Dažnai žmonės sportu užsiima su pertraukomis.

Veido rožinė, kuperozė arba dar kitaip vadinama rozacėja yra viena ir ta pati liga, kuri pasižymi centrinio veido dalies pažeidimu. Kaip ši liga gydoma, kokios jos priežastys ir kokie kasdieninio gyvenimo veiksniai ją neigiamai veikia, jau šį sekmadienį bus kalbama medicinos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“. „Sergant kuperoze būdingas paraudimas, išsiplėtę kapiliarai, o paūmėjimo metu galimi uždegiminiai bėrimai, tai gali būti pustulės, papulės.

Net penktadalis viso pasaulio gyventojų kenčia nuo įvairiausių alergijų. Vien Europoje dėl jų kamuojasi daugiau nei 60 mln. žmonių. Ypač jautrumas padidėja prasidėjus pavasariniam žydėjimui.

Estetiška šypsena bei sveiki dantys yra kiekvieno siekiamybė, o blogas burnos kvapas – dalykas, kurio norime išvengti visi. Kad dantys būtų sveiki ir gražūs, o burnos kvapas – gaivus, būtina taisyklingai valyti dantis bei laiku kreiptis į specialistus. Laidoje „Sveikas rytojus“ apie burnos bei dantų higienos svarbą kalbėjo Mis Lietuva 2013 Rūta Elžbieta Mazurevičiūtė. Moteris sako esanti įsitikinusi, kad burnos priežiūra, sveiki dantys ir gaivus kvapas yra neatskiriama gero įvaizdžio dalis.

Ar įmanoma lieknėti būnant sočiam ir išlaikant gerą nuotaiką? Šis klausimas kamuoja dažną, susirūpinusį savo svoriu ir nusprendusiu atsikratyti nereikalingų kilogramų. Farmacininkas bei knygų autorius Mantas Jakimavičius laužo svorio metimo mitus ir teigia, kad lieknėjimas gali būti lengvas, nealinantis organizmo ir ilgalaikis.

Maudynės žiemą vis labiau plinta tarp Lietuvos gyventojų, tačiau gydytojai tokių maudynių entuziastus nori perspėti – tai gali turėti rimtų pasekmių, kurias jie atskleidė TV8 laidoje „Sveikas rytojus“. Bendrosios praktikos gydytoja Ingrida Kelbauskienė teigė, kad tokioms maudynėms nepritaria, nes organizmui peršalus yra išprovokuojamos ligos. „Jei maudynės žiemą Tailande arba Havajuose, tai aš suprantu, bet maudynės žiemą vieną kartą per metus Lietuvoje – katastrofa organizmui.

Marijampolietė Agnė šiandien džiaugiasi atsikračiusi 16 kilogramų, tačiau šių rezultatų ji stengėsi pasiekti ne alinančiomis dietomis, o kitomis priemonėmis, kurias atskleidė TV3 laidoje „Sveikas rytojus“. Moteris pasakojo, kad svorio priaugo po gimdymo. „Pasikeitus organizmui, įvykus gimdymo procesui kūno išvaizda tapo nebe tokia, kokia buvo prieš tai, ir tai šiek tiek pradėjo mane neraminti. Kilogramai augo po truputį, nes sėdint namie su vaiku mažiau fizinės veiklos.

Nors maistas yra pagrindinis žmogaus gyvybės šaltinis, tik nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, ar jis teiks sveikatą ir energiją, ar priešingai – taps pagrindine ligų priežastimi. Medicinos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ Oskaro Minkovskio sveikatos centro gydytoja, gyvensenos medicinos specialistė Eglė Minevičienė pabrėš, jog apskritai žmonija kenčia tiek nuo maisto stygiaus, tiek ir nuo pertekliaus. Dėl to milijardai žmonių serga ir turi sveikatos sutrikimų.

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, dantenų ligos yra plačiai paplitusios tarp suaugusiųjų visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuvos gyventojai. Būtent periodonto ligos yra viena iš priežasčių, dėl kurios žmonės netenka dantų, turi blogą burnos sveikatą ir pastovų, užslėptą infekcijos židinį savo organizme. TV8 laidoje „Sveikas Rytojus“ gydytoja periodontologė Laura Zablockienė pasakojo apie periodonto ligų ypatybes ir gydymo būdus.

Statistika negailestinga: Lietuvoje nuo širdies ir kraujotakos sistemos ligų vyrai miršta triskart dažniau nei nuo traumų ar apsinuodijimų ir beveik pustrečio karto dažniau nei nuo onkologinių ligų. Be to, dėl netikėtai ištikusio infarkto kasmet netenkame apie tūkstančio 40-55 metų amžiaus vyrų.

Žvarba, drėgmė, vėjas, temperatūrų pokyčiai, sausas patalpų oras nepalankiai veikia veido ir kitų atvirų kūno vietų odą. Kartais pažeidžiami ir gilesni odos sluoksniai, kaip ją apsaugoti, domėjosi TV8 laidų „Sveikas rytojus“. Pažeidus odą, susidaro palankios sąlygos bakterijoms plisti, o tiems, kurių oda ypač jautri, gali išsivystyti uždegimas, todėl žiemą itin svarbu stebėti odos sveikatos būklę ir prireikus pakoreguoti jos priežiūros rutiną.

Sąnarių sveikata ir ilgaamžiškumas priklauso nuo žmogaus kasdienių įpročių. Nuo susidėvėjimo sąnarius saugo mitybos pasirinkimai, judėjimo įpročiai ir kiti gyvenimo būdo veiksniai. Laidoje „Sveikas rytojus“ apie sąnarių problemas ir negalavimus pasakojo primarijus, baleto mokyklos įkūrėjas Nerijus Juška.  „Atsimenu senus laikus, kai mama sužinojo apie mano sąnarių bėdas. Grįžus pas tėvus į Telšius mama privirdavo didžiulius puodus kiaulės kojų, kuriose gausu kolageno.

Apie pirmąją pagalbą girdime nuo vaikystės, tačiau dažniausiai tikimės, kad įvykiai, dėl kurių jos prisireiks, mūsų neužklups. Visgi su metais pirmosios pagalbos gali prisireikti bet kuriam, ypač jei sustreikuoja širdis. Kokią pagalbą reikėtų suteikti, domėjosi TV3 laidą „Sveikas rytojus“. Staigus širdies sustojimas yra pagrindinė mirties priežastis Europoje, todėl pirmoji pagalba gali tapti lemtingu žingsniu siekiant išgelbėti žmogaus gyvybę. Deja, ne kiekvienas žino, kaip ją suteikti.

Nėštumas – didelis išbandymas kiekvienos moters kūnui, o susilaukus vaikelio susigrąžinti iki nėštumo turėtas kūno formas kartais gali būti ne taip paprasta. Medicinos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ dietistė Indrė Trusovė atskleidė, kaip jai pavyko atsikratyti per nėštumus priaugtų kilogramų ir pasidalino patarimais nuo ko pradėti, siekiant išsvajotų pokyčių.

Artroskopinės operacijos – tai ortopedijos traumatologijos dabartis ir ateitis. Artroskopinės operacijos yra atliekamos mažai invaziniu būdu – mažais pjūviais, kurie nepalieka didelių randų. Apie šios operacijos dėka pratęstą sportininko karjerą laidoje „Sveikas rytojus“ pasakos legendinis Lietuvos krepšininkas Valdemaras Chomičius. Kartais sąnarių skausmas yra atsakas į bendrą kūno nuovargį, intensyvią fizinę veiklą ar net stresą.

Dėl prostatos vėžio kasmet Lietuvoje netenkame apie 500 vyrų gyvybių. Prostatos vėžio diagnozė prieš šešis metus kojas pakirto ir žinomam iliuzionistui Arvydui Stoniui, tačiau vyras atrado savyje jėgų stoti į kovą su klastinga liga ir jam pavyko ją pažaboti.

23 veiklos metus skaičiuojanti Lietuvos Artrito asociacija surengė seminarą „Teisė žinoti“ apie saugų elgesį ir traumas sergantiesiems sąnarių ligomis. Devynių bendrijų, priklausančių organizacijai, pirmininkai aptarė gydymo naujoves ir pagalbą slidžiuoju metų laiku.

Ilgas prostatos problemų ignoravimas vyrus gali privesti iki vėžinių susirgimų. Iniciatyvūs vyrai skatina laiku atkreipti dėmesį į savo sveikatą ir rengia įvairias šviečiamąsias iniciatyvas. Vienos jų, bėgimo „Ūsai bėga“ iniciatorius, buvęs barzdų klubo prezidentas Valdas Samkus sako, kad tokios idėjos skatina vyrus prabilti apie savo problemas ir tikrintis sveikatą, ypač, savo taip vadinamąją antrąją širdį – prostatą, rašoma pranešime spaudai.

Odontologų rūmų duomenimis, visiškai sveikais dantimis pasigirti gali tik 1 iš 100 lietuvių. Rūpintis dantų sveikata kiekvienas turėtų ne tik dėl estetikos, bet ir dėl bendros sveikatos būklės. Su tuo sutinka ir žinoma dainininkė, tobulos šypsenos savininkė Irena Starošaitė.

Ne taip seniai verslininkei Kristinai Brazauskienei buvo diagnozuota III stadijos melanoma. Moteriai pavyko suvaldyti ligą ir šiandien ji jaučiasi puikiai. Medicinos aktualijų ir sveikatos laidoje „Sveikas rytojus“ ji jau rytoj pasakos, kaip pasikeitė gyvenimas ir kasdieniniai įpročiai, išgirdus ligos diagnozę.  Melanoma – itin pavojingas odos vėžio tipas.

Žarnynas, dar kitaip vadinamas antrosiomis smegenimis, yra sudėtingas organas, kuriame gaminasi net 80 proc. imuninės sistemos ląstelių. Viena iš ūmiausių žarnyno ligų – apendicito uždegimas. Pajutę tokius simptomus, kaip pilvo skausmas ar pykinimas, žmonės dažnai juos supainioja su paprasčiausiais virškinimo sutrikimais ir laukia, kol skausmas praeis, tačiau tai – didelė klaida.