sveika mityba

Palaikant sveiką žarnyną, tikėtina, jog neteks susidurti su nemaloniais sveikatos sutrikimais, kaip pilvo pūtimas, sutrikęs virškinimas ir daugelis kitų. Vis dėlto, dažnas į sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir kitas specialistų rekomendacijas numoja ranka, o tai anksčiau ar vėliau atsiliepia žarnyno veiklai. Gydytojas homeopatas Antanas Januškevičius akcentuoja, kad sutrikus žarnyno veiklai, pirmiausia būtina nustatyti žarnyno užterštumo priežastį.

Gripo epidemija jau skelbiama keliose šalies savivaldybėse. Sergančiųjų daugėja kasdien. Sveikatos specialistai, siekiant apsisaugoti nuo virusų, ypatingą dėmesį pataria skirti mitybai. Taip pat primena, jog sintetiniuose vitaminuose naudos mažai, o maisto papildus ragina pasigaminti patiems, namuose.  Imunitetas yra neatsiejamas nuo tinkamos mitybos, o ši, norint išvengti susirgimų, turi būti įvairi ir gausi maistingų produktų.

Sveika mityba ir sportas šiuo metu yra tikrose aukštumose – socialiniai tinklai tiesiog lūžta nuo įspūdingų kūno formų nuotraukų, sveikų ir spalvotų patiekalų bei sporto patarimų. Vis dėlto ar tai, ką matome socialiniuose tinkluose, yra realybė? Ar save aktyviais sportininkais laikantys entuziastai niekuomet neišklysta iš kelio? Kelios socialinio tinklo „Instagram“ žvaigždės sutiko pasidalinti savo mitybos ypatumais bei šaldytuvo nuotraukomis.

Vestuvės – viena svarbiausių švenčių gyvenime, tad nenuostabu, kad kiekviena nuotaką tą dieną nori atrodyti įspūdingai. Amerikietė Haley Smith dieną, kai susižadėjo su savo vyru Matt Smith, svėrė 125 kilogramus. Po kurio laiko išvydusi save nuotraukose, mergina nusprendė keisti savo gyvenimą – besaikį užkandžiavimą pakeisti reguliaria, sveika mityba, o serialų žiūrėjimą – sportu.   „Pamačiusi save nuotraukose pradėjau verkti... Nemaniau, kad atrodau taip blogai“,– dailymail.co.

Pradėti sveikai maitintis niekada nevėlu, tačiau kardinalių pokyčių nereikėtų imtis staiga, pataria dietistė Rūta Symenaitė. Staigūs mitybos pokyčiai veikia kaip stresas organizmui, virškinimo sistemai ir gali turėti netgi atvirkštinį poveikį – svorio priaugsite, o ne numesite. „Pirmiausia, suplanuokite savo valgymo režimą. Dienos eigoje turėtų būti 4-5 valgymai kas 3 valandas. Darydami ilgesnius tarpus tarp valgymų padidiname persivalgymo ir dažnesnio užkandžiavimo riziką.

„Subalansuota mityba, sveikas gyvenimo būdas“, - savo energijos paslaptį atskleidė laidų bei renginių vedėja Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė laidoje „Pirma Borjomi, paskui šventės“. Indrė tuoj pat prisipažino, ką yra išbraukusi iš savo valgiaraščio. „Aš nevalgau grybų, - prisipažino – O kadangi netgi silkė labai dažnai yra patiekiama su grybais, tada mano valgiaraštis per Kalėdas yra ganėtinai trumpas“. Mindaugas Rainys suskubo išsiaiškinti, koks konfliktas įvyko tarp grybų ir Indrės.

Kad vaikai turi dažnai sunkiai suvaldomą potraukį saldumynams, žino beveik visi, ypač tėvai. Šis saldumynų troškimas neretai gali pakenkti vaikų sveikatai, skatinti nutukimą bei kitų ligų riziką.

Mikrobangų krosnelės – populiarus ir greitas sprendimas maisto pašildymui, kuris mums padeda sutaupyti begalę laiko. Vis dėlto, kokia viso to kaina? Nuomonės vyrauja skirtingos: nuo tokių, kad mikrobangų krosnelės skatina vėžį, iki teiginių, jog šios nekenkia. Sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantas Artūras Sujeta tvirtina, jog žvelgiant objektyviai, nėra konkrečių įrodymų, kad įprastas maistas, kaip pavyzdžiui, vištienos kepsnys, tinkamai pašildytas mikrobangų krosnelėje gali sukelti vėžį.

Transriebalai kiekvieno sveikatai kelia didelį pavojų, tačiau būtent vaikus, kurių suvokimas apie sveiką gyvenseną dar tik formuojasi, turime pasistengti ypač nuo jų apsaugoti. Šios kenksmingos medžiagos slepiasi vos ne kiekviename vaikų pamėgtame skanumyne ir tai skatina ne tik antsvorio problemą, diabetą, tačiau net ir širdies bei kraujagyslių ligas.

Daugelis net nenutuokia, kokią didelę reikšmę mūsų organizmui turi rūgštys ir šarmai. Nuo jų priklauso sveikatos būklė, dienos produktyvumas, net gresiančios ligos. Specialistės pasakoja, kokie simptomai išduoda, kad organizme yra per didelė ir pavojinga rūgštinė terpė bei ko imtis, norint atstatyti šių medžiagų balansą. „Jeigu inkstai, pagrindinis organas, kuris šalina rūgščių perteklių, nebesugeba jų pašalinti, tuomet rūgštinės atliekos lieka kraujyje.

Ne retas savimi pradeda rūpintis tada, kai suserga ar organizmas ima siųsti signalus, kad jam kažko trūksta. Žinomo tinklaraščio apie mitybą ir sportą „Ona būk plona“ autorė Justina Jarutė sako, kad sveika gyvensena, subalansuota mityba ir aktyvus gyvenimo būdas turėtų būti mūsų kasdienybė, o ne kraštutinumas į kurį puolama tik pradėjus skųstis sveikata.

Lapkričio 8-oji – Europos sveikos mitybos diena, kuria siekiama atkreipti Europos šalių gyventojų dėmesį į mitybos įtaką sveikatai. Tad šiandien puiki proga su homeopate ir gydomosios mitybos specialiste Deimante Rapalyte prisiminti sveiko raciono pamatą – daržoves. Tad kurios iš jų gerina nuotaiką, o kurios būtinos daug laiko biuruose praleidžiantiems žmonėms? „Šiuolaikinių žmonių gyvensena kardinaliai pasikeitė nuo praeito dešimtmečio: tempas greitesnis, o ir streso patiriama daugiau.

Moterys, trokšdamos atsikratyti svorio, dažnai išbando įvairiausias dietas bei kitus būdus, tačiau norimo rezultato taip ir pasiekia. Nejaugi tai taip sudėtinga? Viso to paslaptis – klaidos, kurių neretai net nepastebite, o jos, pasirodo, labai reikšmingos. „Suvokus savo neteisingus žingsnius lieknėjant pastebėsite, kaip šis tikslo siekimas gali būti kur kas lengvesnis ir greitesnis nei įsivaizdavote.

Esant penkiasdešimties atidėlioti pokyčius siekiant geresnės sveikatos – nevalia. Tokiame amžiuje būtina pasirūpinti tiek mityba, tiek gera fizine būkle, kas ne tik akivaizdžiai pagerins gyvenimo kokybę, bet ir padės atjaunėti. Specialistai pateikia vienas dažniausiai daromų moterų klaidų, kurios vyresniame amžiuje ypač apsunkina sveikatą ir trukdo džiaugtis gyvenimu.

Persivalgymą esame patyrę kone kiekvienas. Tačiau vis dažniau pasitaiko atvejų, kai žmonės kenčia nuo emocinio valgymo. Šie dažniausiai puola į neviltį, nes jaučiasi valdomi maisto. Nuolatinio valgymo metu dažniausiai kamuoja ir mieguistumas, nuovargis bei alkis. Kaip išsivaduoti iš šio užburto persivalgymo rato bei kaip atskirti emocinį alkį nuo fizinio, pataria klinikos "Mama, aš sergu" dietistė Rūta Symenaitė. Sveikatos specialistė sako, jog dažnai painiojame fizinį ir emocinį alkį.

„Bulviniai blynai gerai, bet be kiaušinių, be miltų, be pieno. Tik – tarkuota bulvė. Miltiniai blynai – sveiki tik vos pakepę, pusžaliai. Ir tik iš miltų ir vandens“, – tai tik kelios paslaptys apie sveiką mitybą, kurių virtuvėje laikosi buvęs medikas Antanas Bložė. Laidos „Prieš srovę“ žurnalistams 76-erių vyras sutiko papasakoti daugeliui neįprastas savo mitybos taisykles, kurių laikydamasis tikisi sulaukti daugiau nei 100-o metų.

Trapučius šiais laikais yra pamėgę daugelis žmonių. Tai greitas ir lengvas užkandis, kuris, atrodo, gali puikiai pakeisti duoną. Visgi mitybos specialistę Vaida Kurpienė tv3.lt nurodė, kad traputis nėra toks sveikuoliškas produktas ir kad ji verčiau pataria rinktis duoną. „Trapučių apdirbimo technologija yra tokia, kad sudėtingi angliavandeniai, kurie energiją į mūsų kūną duoda palaipsniui, tampa paprastaisiais arba netoli jų.

Žiniasklaidoje šiandien yra daugybė informacijos apie sveiką mitybą – ką valgyti, ko nevalgyti, kokius produktus ir kaip išsirinkti. Vis dėlto žinių gausa ne visada padeda susivokti, kuris produktas sveikiausias. Vienas sudėtingiausių dalykų – stovint parduotuvės mėsos skyriuje išsirinkti sveiką vištieną.

Jei kiekvieną dieną valandų valandas užsisėdėti prie darbo stalo jums tapo įprasta, reikėtų sunerimti dėl pavojaus sveikatai. Nepaisant to, tai skatina ir kitus žalingus kasdienių įpročių, kaip nereguliari mityba, greitas maistas, kūprinimasis, dėl ko vėliau imama jaustis vis prasčiau ir pradeda stigti motyvacijos darbui. Pateikiame dažniausius įpročius darbo vietoje, galinčius rimtai pakenkti sveikatai bei būdus, kaip jų išvengti ir išlaikyti gerą savijautą.

Ką valgyti, kad eitumėte miegoti neapsunkę, o ant liemens bei klubų nesikauptų nereikalingi kilogramai? Kokius produktus rinktis vakarienei, kad ji būtų ir soti, ir sveika? 36-erių metų trijų vaikų mama, sveikatingumo ekspertė Lina Vibrytė atvira – didelio svorio problemos jai yra nesvetimos. Po trijų nėštumų vilnietė svėrė 87 kilogramus.

Dėl gyvenamosios geografinės zonos, kur saulę išvystame gana retai, vos ne kiekvienam lietuviui trūksta vitamino D. „Antėjos“ direktorė medicinai, gydytoja Dangira Babenskienė nurodo, jog kiekvieną dieną atliekant šimtus vitamino D tyrimų, dažniausias rezultatas tarp suaugusių – nepakankamumas. „Dažniausiai vitamino D papildas skiriamas tik naujagimiams ir vaikams iki vienerių metų.

Atvėsus orams įprastai daugeliui padidėja apetitas ir norisi riebesnio, namuose pagaminto šilto maisto. Ne išimtis ir saldumynai, kuriais vėsiais vakarais taip pat vis dažniau save palepiname. Visgi, dėl tokių įpročių šaltuoju metų laikotarpiu sparčiai pradeda augti nereikalingi kilogramai, dėl kurių vėliau imame graužtis, o ilgainiui ir sveikata pradeda negaluoti.

Ruduo Lietuvoje lepina gausiu daržovių derliumi, kurį kiekvienas skuba išsaugoti ir tokiu būdu tinkamai pasiruošti žiemai. Kita vertus, dažnai dėl įprastų konservavimo būdų daržovės praranda maistingas medžiagas, vertingus vitaminus bei mineralus. Būtent dėl šių priežasčių žiemos atsargas reikėtų ruošti sveikesniais būdais ir taip plačiai naudojamą actą pakeisti vertingesnėmis alternatyvomis.

Suvaldyti potraukį saldumynams daugeliui gana sudėtinga. Vieni griebiasi saldumynų siekiant nuslopinti stresą, kiti neįsivaizduoja savo dienos be pasilepinimo desertu, tačiau visiems suprantama, jog smaližiavimas kenkia ne tik figūrai, bet ir sveikatai.

Besirūpinantys savo sveikata bei kūno linijomis žino, jog taip daugelio pamėgtą maisto derinį, kaip mėsa ir bulvės, kartu valgyti nepatartina. Vis dėlto, netinkamų maisto derinių, kurie gali net sveikiausią mitybą paversti žalinga, yra kur kas daugiau. „Viena didžiausių ir dažniausiai pasitaikančių maisto derinimo klaidų, kada kartu yra vartojami baltymai ir angliavandeniai.

Kasdien esame įpratę patiekalus gardinti druska, tačiau dažnai net nesusimąstome, kad visgi druskos suvartojame kur kas daugiau, nei dedame į gaminamą maistą. Atkreipus dėmesį į kiekvieną dieną vartojamų maisto produktų sudėtį, dažnas gali nustebti, koks druskos kiekis juose slepiasi. L. Romeraitės dietoterapijos centro gydytoja dietologė L. Romeraitė-Kuklierienė nurodo, jog ilgainiui nuo druskos vystosi priklausomybė, kas itin gali pakenkti mūsų sveikatai bei padidinti įvairių ligų riziką.

Rudens metas mums dovanoja daugybę daržo gėrybių, kurios gali padėti tinkamai pasiruošti šaltajam sezonui. Jose esantys vitaminai ir begalė kitų naudingų medžiagų ne tik apsaugo organizmą nuo gresiančių ligų, tačiau suteikia taip rudenį trūkstamo žvalumo bei energijos. Mitybos specialistė, tinklaraščio sveikairgardu.lt įkūrėja Indrė Trusovė išskiria vertingiausias rudens gėrybes bei dalinasi patarimais, kaip sveikai jas paruošti išsaugant kuo didesnę vertę.

Sveika mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas – tai sveikatos ir geros savijautos pagrindas. Kaip ir protiniam darbui, taip ir fizinei veiklai mums reikia energijos, todėl svarbu pasistiprinti tiek prieš sportuojant, tiek ir po to. Ką geriausia valgyti, kad neapkrautume skrandžio ir puikiai jaustumėmės, pataria gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Dažnai norintiems sulieknėti ir kruopščiai skaičiuojantiems kalorijas, riebalai atrodo itin gąsdinantys. Tikima, jog norint numesti svorio būtina valgyti maistą, turintį kuo mažiau riebalų arba rinktis produktus, kurie būtų kiek mažiau kaloringi, kadangi gali viršyti paskaičiuotą dienos kalorijų normą. Mitybos specialistė, trenerė Olga Pocienė teigia, kad riebalai yra būtini mūsų organizmui, norint gerai jaustis, turėtumėte blizgančius plaukus bei glotnią odą.

Patiekalų pagardinimas majonezu ar kečupu daugeliui yra neatsiejama kasdienės mitybos dalis, be kurios maistas tampa sausas ir ne toks skanus. Deja, šie, vieni iš populiariausių pagardų, yra ne tik išskirtinai kaloringi, tačiau jose gausu įvairiausių priedų, tirštiklių, cukraus, kurie skatina ligų atsiradimą bei spartų svorio augimą.

Pasirūpinti sveika ir pilnaverte vaikų mityba prasidėjus mokslo metams, tėvams tampa gana sudėtinga. Atžalas nuolat vilioja įvairūs užkandžiai, saldumynai, dėl kurių vėliau dingsta apetitas pagrindiniams dienos valgymams, o apie mitybos reguliarumą pamirštama visiškai. Gydytoja dietologė Žana Antonova dalinasi patarimais, kaip tėvams pasirūpinti tinkama vaikų mityba, kad šie, pradėję eiti į mokyklą, nepritrūktų vitaminų ir kitų naudingų maistinių medžiagų.

Varškė, tikriausiai, vienas iš populiariausių pieno produktų, kurį ypatingai dažnai renkasi sportuojantys bei sveikai besimaitinantys. Tai puikus baltymų, B grupės vitaminų bei kalcio šaltinis, kuris tinkamas valgyti tiek ryte, tiek vakare. Vis dėlto, pasirodo, jog ne visada varškė gali būti tokia sveika ir naudinga organizmui. „Dėl mažo cukraus kiekio šis maisto produktas puikiai tinka sportuojantiems ar norintiems atsikratyti papildomo svorio.

Sparčiai išpopuliarėjusių daržovių – smidrų, šiandien galime rasti bet kuriame prekybos centre. Dar kitaip šparagais vadinamos daržovės iš kitų gėrybių išsiskiria savo vertingų savybių gausa, apie kurias plačiau pasakoja augalinės mitybos ekspertė Gintarė Jonaitytė. „Smidrai savyje ypatingai daug turi A ir C vitamino, kalio bei magnio. Taip pat juose gausu B grupės vitaminų, kas išskirtinai yra naudinga nėščiosioms arba, tiesiog, moters ir vyro vaisingumui.

Norint turėti dailią figūrą kartais tik sveikos mitybos nepakanka. Siekiant dailių kūno linijų svarbu žinoti ir tai, kaip derinti maistą ir ko jokiu būdu neturėtų būti vienoje lėkštėje. Mitybos konsultantė, „Lieknėk lengvai ir užtikrintai“ vadovė Edita Poškaitienė besirūpinantiems savo mityba nurodo, ko nedera valgyti kartu. „Pirmiausia, ką būtina žinoti apie maisto derinimą, kad baltyminis maistas yra virškinamas rūgščioje terpėje, o angliavandeniais praturtinti produktai – šarminėje.

Kartais sunku susigaudyti, kas kokiam maisto apdorojimui labiausiai tinka. Tačiau štai, pavyzdžiui, kepiniams maisto technologė Raminta Bogušienė kaip vieną geriausių pasirinkimų įvardija sviestą Ghi. Maisto technologė nurodo, jog pašalinus baltymus, angliavandenius ir kt.

Sočiai pavalgyti ryte mėgsta ne kiekvienas, besiteisinant, jog išlipus iš lovos nėra apetito ar laiko, skubant į darbą. Vis dėlto, atsisakant pusryčiauti kenkiame savo organizmui, o viso to rezultatai ilgainiui gali tapti ne itin džiuginantys. Sveikos gyvensenos konsultantė Vidmantė Sabaliauskė teigia, jog nevalgant pusryčių dienos eigoje ne tik ims stigti energijos, tačiau neišvengiami taps ir užkandžiavimai bei persivalgymas, kas sparčiai skatina nereikalingų kilogramų kaupimąsi.

Tarp daugybės aliejų kyla klausimų, kokį kam naudoti, nesunku pasiklysti. Dažniausiai, žinome saulėgrąžų, rapsų, alyvuogių aliejus. Vis labiau naudojamas kokosų aliejus, maisto produktų sudėtyje matome nurodytą palmių ar palmių branduolių aliejų, naudojami ir linų sėmenų ar kanapių aliejai ir dar daugiau. Daugėjant informacijos apie vieno ar kito aliejaus naudą, žalą sveikatai ir svarstant, kurį aliejų pasirinkti, derėtų atminti tam tikrus dalykus. Tinklaraščio sveikosmitybosstandartas.

Šiandien viena iš pagrindinių mirtingumo priežasčių yra lėtinės neinfekcinės ligos, kaip cukrinis diabetas, vėžys, širdies ir kraujagyslių bei kitos ligos, kurias nulemia gyvenimo būdas. Dietistės Rūtos Symenaitės teigimu, žmonės su šiomis ligomis pradeda kovoti gana vėlai ir tik itin pablogėjus sveikatai atkreipia dėmesį į savo mitybą bei fizinį aktyvumą.

Vasara – puikus metas daugiau laiko praleisti su šeima, o ypač daugiau pabūti lauke. Keliaujant, važinėjant dviračiu, riedučiais ar žaidžiant badmintoną parke norisi kuo labiau atsipalaiduoti, nesirūpinti niekuo, išskyrus malonų ir turiningą laisvalaikį. Būtent todėl vasarą būtina pasirūpinti sveikais ir daug pastangų nereikalaujančiais užkandžiais ar greitais pusryčiais.

Jeigu nori numesti svorio, bet neturi pakankamai laiko reguliarioms treniruotėms, šis nuostabus gėrimas gali padaryti stebuklus tavo liemens apimčiai. Be to, jis labai reikalingas detoksifikacijai ir atliekų pertekliaus iš tavo kūno pašalinimui. Tai yra puikus energijos užtaisas, kuris ne tik pagerina tavo sveikatą, tačiau ir emocinę būklę. Galiausiai, šis gėrimas pagerina metabolizmo procesus ir skatina svorio kritimą.

Nitratų sąvoka gąsdiną sveiko maisto mėgėjus. Mat nitratai organizme virsta į nitritus – kancerogenines medžiagas, skatinančias susirgimus vėžiu. Norėdami jų išvengti žmonės auginasi savo daržovės, stengiasi pirkti iš ūkininkų ir panašiai. Visgi organizacija ,,Sveikatai palankus“ išsiaiškino, jog nuo nitratų pabėgti ir ekologiški ūkiai nepadės. Šios medžiagos visiškai išvengti - neįmanoma.

Rūpintis savo sveikata svarbu neužmiršti kiekvieną dieną, tad jei šiandieną svarstysite, ką sveiko gaminti pietums ar vakarienei– atsakymas jau yra. Mitybos specialistė Olga Pocienė įvardina žuvies išskirtines savybes, kurios ypatingai svarbios mūsų sveikatai bei atskleidžia, kokios žuvies, visgi, reikėtų vengti. „Kaip žinia, žuvis yra viena naudingiausių ir lengviausiai virškinamų gyvūninės kilmės baltymų. Tai produktas, kuris turi mažai kalorijų ir puikiai tinka laikantis dietos.

Apie vieną mėgiamiausių mūsų krašto daržovių – bulvę, galima išgirsti daug skirtingų nuomonių. Vieni tvirtina, jog toks maistas tik skatina svorio augimą ir yra netinkamas sveikai besimaitinantiems. Vis dėlto, kita pusė teigia, jog saikingas bulvių vartojimas gali net sustiprinti sveikatą. Sveikatingumo specialistė, asmeninė trenerė Aistė Trukšinienė skaitytojams pasakoja apie bulvių teikiamą žalą bei naudą ir atskleidžia, ar šiomis daržovėmis galima mėgautis siekiantiems numesti svorio.

Dėl grybų maistinės vertės ir naudos sveikatai ginčijamasi nuolatos. Vieni teigia, kad šie tik apsunkina virškinimą ir verčiau šio maisto atsisakyti, kiti tvirtina, kad tai puikus naudingų medžiagų šaltinis. Tad kaip yra iš tiesų? Į visus klausimus apie miško grybus atsako sveikos gyvensenos konsultantė Vidmantė Sabaliauskė.

Avižos priskiriamos prie vertingiausių maisto produktų sveikatai. Avižine koše ar blynais, kuriuose gausu angliavandenių, suteikiančių daug energijos, pradėti dieną vienas iš tinkamiausių pasirinkimų sveikai maitinantis. „Tiesa, jog avižas turėtų valgyti kiekvienas – tiek didelis, tiek mažas.

Žydrūnės (31) lieknėjimo istorija stebina ryžtu ir užsispyrimu, kas neabejotinai motyvacijos įkvėps daugeliui moterų. Besilaukdama pirmagimio istorijos herojė priaugo 30 kg., kurių dalis ilgainiui nukrito, tačiau čia visi vargai tik prasidėjo. Ėmus namuose auginti dukrą kilogramai pradėjo nesuvaldomai sparčiai augti, kas Žydrūnę vis labiau stūmė į neviltį. „Svoris taip pradėjo augti, kad net neįtilpau į sukneles, kurias vilkėdavau nėštumo metu.

Nors druskos, ne taip kaip cukraus, mūsų organizmui reikia, tačiau mitybos specialistė Vaida Kurpienė įspėja, kad dažnas mūsų jos naudoja žymiai daugiau nei reikėtų. Pašnekovė sako, kad druskinės ant mūsų stalo iš viso neturėtų būti, nes gaminant maistą ir taip įdedame druskos, o jos juk gauname dar ir su pirktiniais produktais. „Pakankamai druskos mes jau gauname su maistu, jeigu esame visavalgiai. Gamindami mes tikrai dedame druską.

Iškrovos dienos dažnam asocijuojasi su badavimu ir organizmo alinimu, taip siekiant atsikratyti priaugtų kilogramų. Vis dėlto, tiesa kiek kitokia. Lieknėjimo ir sveikatingumo centro vadovė Lina Smaidrytė pasakoja, kada ir dėl kokių priežasčių iškrovos dienos mums reikalingos bei kaip tinkamai jų laikytis. „Iškrovos diena dažniausiai taikoma keliais atvejais: kada norime sumažinti per dieną suvartojamų kalorijų kiekį bei sulieknėti, ir kada siekiame išsivalyti organizmą.

Vasara mus apdovanoja spalvingomis gėrybėmis ir vienos iš jų – uogos. Tai puiki desertų alternatyva, gausus vitaminų šaltinis, o dėl uogų įvairovės net patys išrankiausi gali atrasti sau mėgiamų. Sveikos mitybos specialistė Danguolė Gasparavičienė supažindina su išskirtine uogų verte sveikatai ir pataria, į ką būtina atkreipti dėmesį jas renkantis.