statistika

Naujų butų pardavimo apimtys Lietuvos didmiesčiuose antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiausios nuo 2015 metų pabaigos, teigiama nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Ober-Haus“ duomenimis, antrąjį ketvirtį pirminėje rinkoje parduoti ir rezervuoti 1224 butai pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose - 16 proc. mažiau nei šių metų sausio-kovo mėnesiais ir 14 proc. mažiau nei prieš metus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (VPGT) paskelbė, kurioje apskrityje šiemet kilo daugiausia gaisrų. Departamento duomenimis, šiuo metu gaisringiausia yra Panevėžio apskritis – 10 tūkst. gyventojų joje tenka 22 gaisrai. Vien per 7 mėnesius šalyje daugiau kaip 1500 gaisrų buvo užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 58 gyventojai, tarp jų ir 3 vaikai. Palyginti su pernai, gaisrų čia padaugėjo 40 proc.

Lietuvių senatvė, pasirodo, ne tik skurdi, bet ir trumpa. Statistika skelbia, kad lietuviai vidutiniškai dešimčia metų gyvena trumpiau nei statistinis europietis. Tiesa, pensijos, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, tokios, kad ilgai būti senam lietuviui ir baisu. Patys tautiečiai dėl liūdnos statistikos kaltina ir alkoholizmą ir buvusią sovietų priespaudą. Gydytojai gi ragina pagaliau pradėti rūpintis savo kūnu. Neretas vaizdelis mūsų gatvėse.

Įvertinus praeitų metų situaciją paskelbta, kad Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyveno daugiau kaip penktadalis šalies gyventojų. Skurdo rizikos lygis 2016 m. šalyje siekė 21,9 proc., remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2015 m., jis sumažėjo 0,3 procentinio punkto. 2016 m. apie 630 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Šią vasarą ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių jau ištraukė 27 skenduolius. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, vien liepos mėnesį nuskendo 13 žmonių, iš jų vienas vaikas. Kad neįvyktų skaudi nelaimė, ugniagesiai gelbėtojai įspėja nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, nestovėti ir nežaisti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį, taip pat neplaukioti ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių, neišdykauti valtyse.

Per pirmąjį 2017 metų pusmetį emigravo maždaug 10 tūkst. žmonių daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Anot Statistikos departamento, šių metų sausio - birželio mėnesiais išvykimą iš Lietuvos deklaravo 31 tūkst. 731 asmuo. Pernai per šį laikotarpį oficialiai emigravo 21 tūkst. 248 asmenys. Daugiausiai žmonių šiemet emigravo sausio ir vasario mėnesiais - atitinkamai 7 tūkst. 48 ir 6 tūkst. 895 asmenys. Lyginant su pernykščiais duomenimis, šiemet išaugo ir imigracija.

Beveik du tūkstančiai lietuvių Islandijoje yra antra gausiausia imigrantų grupė po lenkų, šią savaitę paskelbė Islandijos statistikos tarnyba. Islandijoje metų pradžioje gyveno 13,7 tūkst. lenkų ir 1880 lietuvių. Trečia imigrantų grupė – atvykėliai iš Filipinų, jų buvo 1610. Islandija turi 340 tūkst. gyventojų.

Didelį ažiotažą sukėlusi tema neišsenka. Šį kartą Lietuvoje apsilankė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai iš užsienio norėdami paaiškinti, kodėl lietuvius įvertino, kaip daugiausia alkoholio suvartojančia tauta. Pasirodo, anksčiau skelbti rezultatai – 2014 metų projekcija. Kadangi vykdant tyrimą, tuo metu turėta oficiali statistika buvo tik iš tų metų.

Birželio 1-ąją minima Tarptautinė vaikų gynimo diena. Nors daugelyje institucijų rengiamos šventės ir renginiai vaikams, Lietuvoje šventinę nuotaiką temdo dar vienas smurtas prieš vaiką. Policijai pradėjus kasdien skelbti apie smurtą prieš vaikus, norisi griebtis už galvos – kokia smurtautojų tauta gyvena Lietuvoje?  Viena po kitos Lietuvą purto baisaus ir protu nesuvokiamo elgesio su vaikais istorijos. Po jų seka ilgi tyrimai, skambūs pažadai ir postų atėmimo grasinimai.

Ar tikrai lietuviai išgeria daugiausiai pasaulyje? Šis klausimas per pastarąsias dvi savaites sukėlė daug ginčų. Įvairios nuomonės išsakomos tuo metu, kai Seime ketinama balsuoti dėl priemonių, kuriomis siekiama sumažinti vidutinį per metus lietuvių suvartojamo alkoholio kiekį ir susijusią sveikatos ir socialinę naštą, kuri, kaip bebūtų matuojama, yra labai didelė ir didžia dalimi išvengiama.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų balandį buvo 7,5 proc. ir buvo mažesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, skelbia Eurostatas. Per metus - balandį, palyginti su 2016-ųjų balandžiu - šis rodiklis Lietuvoje sumažėjo 0,8 punkto, o palyginti su šių metų kovu - sumenko 0,6 punkto, rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Balandžio pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 110 tūkst. gyventojų.

Vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 13,2 litrų absoliutaus (100 proc.) legalaus alkoholio - 0,8 litro mažiau nei 2015 metais (14 litrų). Legalaus alkoholio vartojimo rodikliai parengti atėmus atvykusių turistų suvartotą ir pasienio prekyboje įsigytą alkoholį bei įskaitant Lietuvos turistų užsienyje suvartotą alkoholį, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. Pernai šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,4 mln.

Latvijos nacionalinės statistikos žinybos duomenimis, ne daugiau kaip 450 eurų po mokesčių per mėnesį pagrindinėje darbovietėje pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 41,9 proc. dirbančiųjų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ši dalis sumažėjo 1,8 procentinio punkto. Šiemet sausį-kovą 31,6 proc. samdomų darbuotojų mėnesio atlyginimas "į rankas" buvo nuo 450 iki 700 eurų. Prieš metus ši dalis siekė 30,8 procento.

Lietuvoje visų bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose besimokančiųjų skaičius per šešerius metus sumažėjo daugiau nei penktadaliu, daugėja tik pradinių klasių moksleivių, skelbia Statistikos departamentas. Mokslo metų pradžioje šalies švietimo įstaigose mokėsi ir studijavo 504 tūkst. moksleivių ir studentų, arba 11 tūkst. mažiau nei ankstesniais mokslo metais.

Oficialios emigracijos iš Lietuvos tempas balandžio mėnesį nemažėja ir išlieka aukštesnis nei pernai, rodo statistika. Statistikos departamento BNS pateiktais duomenimis, balandžio mėnesį iš Lietuvos emigravo 4643 žmonės - tai 37 daugiau nei kovo mėnesį ir 920 daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Į Lietuvą balandį imigravo 1770 žmonių - dvidešimčia mažiau nei kovą. Pernai dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst.

Šią savaitę paskelbus, kad beveik 50 proc. Lietuvos aštuntokų svarsto apie emigraciją, kilo nemažas ažiotažas. Vaikai šalyje auga tam, kad ateitį kurtų kitose šalyse. Anot Gitano Nausėdos, emigracija propaguojama kaip panacėja nuo visų bėdų, tačiau vaikai turėtų būti mokomi kitų dalykų. „Suprantama, kodėl tie vaikai nori išvykti. Pavyzdžiui, jeigu šeima, tėvai, mokykla yra nusiteikę patriotiškai, vaikai žymiai geriau jaučiasi ir žymiai mažiau nori išvykti.

Oficialios emigracijos tempas šių metų kovo mėnesį šiek tiek sulėtėjo, bet išlieka didesnis nei pernai, rodo statistika. Statistikos departamento BNS pateiktais duomenimis, kovo mėnesį iš Lietuvos emigravo 4607 žmonės – tai 2288-ais emigrantais mažiau nei vasarį, bet 1129-ais daugiau nei pernai kovo mėnesį. Kovo mėnesį į Lietuvą imigravo 1790 žmonių. Pernai dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst.

Lietuvoje dažniausia gyventojų mirties priežastis iki šiol yra širdies ir kraujagyslių ligos. Kasmet nustatoma vidutiniškai po 16 tūkst. insulto ir 7 tūkst. miokardo infarkto atvejų. Neramina tai, kad šie skaičiai nuolat didėja. Širdies ligų yra daug ir įvairių. Dažnai sergama išemine širdies liga, arterine hipertenzija, ateroskleroze, širdies ritmo, laidumo sutrikimais. Vis dažniau ir pagyvenusius, ir jaunus žmones dėl pablogėjusios širdies raumens kraujotakos ištinka miokardo infarktas.

Nenuostabu, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje yra nevienodas. Vieni atlyginimai ir kainos – Vilniuje, kitokie – regionuose. Tačiau ką mums sako statistika? Ar skelbiami atlyginimai gali nurodyti, kuri savivaldybė labiausiai pažengusi? „Sodra“ jau ilgą laiką renka ir skelbia apdraustųjų atlyginimus „ant popieriaus“ visose šalies savivaldybėse. Matyti, kad nuo pat 2010 metų išsiskiria Neringos sav. – 696,8 Eur, o 2017 m. sausio mėn. – 1215 Eur.

Emigracijos mastai Lietuvoje nemažėja. Priešingai, jie tik auga, rodo oficialiai skeliama statistika. Pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. žmonių, per pirmus du šių metų mėnesius - beveik 14 tūkst. gyventojų, rodo oficiali statistika. 2016 metais dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst. žmonių - iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, o imigravo – 20,2 tūkst.

Nuo naujų metų įsigaliojusi baudžiamoji atsakomybė girtiems vairuotojams, lietuvių neatgrasė sėsti įkaušusiems prie vairo. Girtų vairuotojų sulaikoma kasdien. Statistika rodo, kad lyginant šių metų mėnesius su pernai metais, stipriai apgirtusių vairuotojų sumažėjo vos keliais procentais. Naująjį įstatymą žadama vėl peržiūrėti. Lazdijų rajonas Mikniškių kaimas. Prie kelio padėtos gėlės kaimo gyventojams ilgai neleis pamiršti baisios tragedijos.

Lietuvos statistikos departamentas išnagrinėjo šalies darbo užmokestį pagal darbuotojų skaičių. Pasirodo, net penktadalis 2016 m. spalio mėn. gavo 380 EUR ir mažesnį darbo užmokestį.  2016 m. spalio mėn. šalies ūkyje (įskaitant individualiasias įmones) buvo 223,2 tūkst. (20,2 proc.) 380 EUR ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau negu pusė (128,8 tūkst.) šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką. 2016 m. spalio mėn.

Pirmos instancijos teismai Lietuvoje kaltais pripažįsta 97 proc. teisiamųjų, rodo trečiadienį paskelbta statistika. Pernai iš teisiamų 18 tūkst. 514 asmenų pirmosios instancijos teismai išteisino 552, arba 3 proc., rašoma prokuratūros veiklos ataskaitoje. Šis rodiklis buvo panašus ir 2012-2015 metais. Anot ataskaitos, teismai pernai tenkino du trečdalius prokurorų pateiktų apeliacinių ir pusę kasacinių skundų.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Telšių (6,6 proc.), Alytaus (4,2 proc.) ir Kauno (3,9 proc.) apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Vokietijoje praėjusiai metais prieš pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojų prieglaudas buvo daugiau nei pusketvirto tūkstančio išpuolių, arba beveik po dešimt išpuolių per dieną. Per tokius išpuolius sužeista 560 žmonių, tark kurių buvo 43 vaikai, teigiama Vidaus reikalų ministerijos atsakyme į parlamento užklausą; su šiuo atsakymu sekmadienį susipažino AFP. Vokietijos vyriausybė „griežtai smerkia“ tokį smurtą, sakoma laiške.

Praeitais metais Lietuvoje du kartus padidintas minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) vis dar neprilygsta kitų Europos Sąjungos šalių minimaliam darbo užmokesčiui. Šiais metais jis nebedidės, tačiau gal ir nėra kaip kelti minimalų atlygį? Ekonomistų nuomonės išsiskiria. Štai neseniai Eurostat paskelbė 2017 m. sausio mėnesio MMA statistiką Europos Sąjungoje.

Pastaruoju metu vyksta diskusijos, ką Lietuvoje galima įsigyti už 1 eurą? Sausio gale savo statistiką pateikė prekybos tinklas  „Lidl“, o dabar ir „Maxima“. Tuomet  „Lidl“ atstovai pateikė kainų analizės išvadas, kad 50 proc. nuolatinio „Lidl“ parduotuvių asortimento, kurį sudaro maisto produktai, buitinė chemija, kosmetika ir buities reikmenys, t. y. kas antros prekės kaina yra žemesnė nei 1 euras.

Lietuvos statistikos departamentas pateikė naujausius eksporto ir importo duomenis. Iš jų matyti, kad Lietuvoje šis sektorius praeitais metais nebuvo itin sėkmingas.  Gruodžio mėnesio rezultatai  2016 m. gruodžio mėn. prekių eksportuota už 2 016 mln. EUR, importuota – už 2 254 mln. EUR, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1 158 mln. EUR.

Sprendžiant pabėgėlių prieglobsčio klausimą, kiekviena Europos sąjungos šalis įsipareigojo priimti nuo persekiojimo bėgančius asmenis. Pagal naujausius statistinius duomenis paaiškėjo, kokių pilietybių asmenys prašė Lietuvoje prieglobsčio, ir kiek jų jį gavo. Dar praeitais metais buvo skelbta, kad pagal Europos Sąjungos programą Lietuva yra įsipareigojusi per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius. Migracijos departamentas paskelbė galutinius 2016 m. duomenis.

Pernai Lietuvoje kilo daugiau nei 10 tūkst. gaisrų, juose žuvo 102 žmonės. Tai pats mažiausias per 25 metus žuvusiųjų gaisruose skaičius, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Pernai šalyje kilo 12 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 4 gaisrai iš karto nusinešė po tris žmonių gyvybes.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę, 2016 m. gruodžio 30 d. – 2017 m. sausio 5 d., Lietuvoje įvyko 52 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 3 eismo dalyviai. Sužeisti 64 žmonės, tarp jų – 5 nepilnamečiai (3 keleiviai ir 2 pėstieji). Daugiausia įvykiuose nukentėjo vairuotojų – 28, taip pat 19 keleivių, 15 pėsčiųjų (iš jų 10 – pėsčiųjų perėjose) ir 2 dviračiais važiavę asmenys. Neblaivūs vairuotojai dalyvavo 7 eismo įvykiuose.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę, gruodžio 9–15 dienomis (penktadienį–ketvirtadienį), mūsų šalies keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 67 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 5 eismo dalyviai: visi pėstieji (jie į eismo įvykius pateko tamsiuoju paros metu). Tarp žuvusiųjų – 3 vyrai ir 2 moterys, jų amžiaus vidurkis – 48-eri metai.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę, gruodžio 2–8 dienomis (penktadienį–ketvirtadienį), mūsų šalies keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 89 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 7 eismo dalyviai: 6 automobilių vairuotojai ir 1 pėsčiasis. Tarp žuvusiųjų – 4 vyrai ir 3 moterys, jų amžiaus vidurkis – 47-eri metai.

Lietuva išlieka pasyviausia iš Baltijos šalių prekyboje su kitomis Europos Sąjungos narėmis, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Per tris šių metų ketvirčius ES teko 61 proc. viso Lietuvos eksporto ir 70 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys siekė atitinkamai 74 proc. ir 80 proc., Estijos - 74 proc. ir 84 procentus. Lietuvos eksportas per pirmus devynis šių metų mėnesius vertinimas 16,436 mlrd. eurų, Latvijos - 7,471 mlrd.

Lietuvoje rūkančiųjų asmenų yra daugiau nei vidutiniškai 28-iose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, skelbia Eurostatas. ES statistikos tarnyba trečiadienį pranešė, kad 2014 metais Lietuvoje iš viso rūkė kas ketvirtas asmuo, vyresnis nei 15 metų, o visoje ES šis rodiklis buvo 24 procentai. Latvijoje ir Estijoje rūkančiųjų buvo atitinkamai 29,5 proc. ir 27,6 proc. gyventojų. Lietuvoje buvo didžiausias skirtumas ES tarp rūkančių vyrų ir moterų dalies - šalyje reguliariai rūkė 40,3 proc.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę, lapkričio 25 - gruodžio 1 dienomis, Lietuvoje įvyko 105 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 3 eismo dalyviai. Sužeisti 122 žmonės, tarp jų – 21 nepilnametis. Daugiausia įvykiuose nukentėjo pėsčiųjų – 46 ir keleivių – 39, taip pat 36 vairuotojai ir 1 dviračio vairuotojas. Neblaivūs vairuotojai dalyvavo 4 eismo įvykiuose: juose sužeisti 7 žmonės.

Nuo lapkričio 28 d. Valstybinė darbo inspekcija pradeda neplaninius patikrinimus, kuriais siekiama nustatyti nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių darbuotojams, turintiems darbo stažą įmonėje iki vienerių metų, esmines prielaidas ir priežastis. VDI statistikos duomenimis, darbuotojai, kurie dirba įmonėje pirmus metus, yra didžiausios rizikos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti grupė. Pernai apie 40 proc.

Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių Lietuvoje šių metų trečią ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, buvo 7,9 proc. didesnis. Darbo užmokestis į rankas per metus padidėjo 8,2 proc., o realusis – 7,4 procento.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę, lapkričio 4 - 10 dienomis Lietuvoje įvyko 80 eismo įvykių. Žuvo 3 eismo dalyviai, 2 automobilių vairuotojai ir 1 pėsčiasis. Sužeistas 91 žmogus, tarp jų – 8 nepilnamečiai. Daugiausia įvykiuose nukentėjo vairuotojų – 37 ir pėsčiųjų – 28, taip pat 22 keleiviai ir 4 dviračių vairuotojai. Neblaivūs vairuotojai, pirminiais duomenimis, dalyvavo 3 eismo įvykiuose: juose sužeisti 6 žmonės.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę, spalio 7–13 dienomis, Lietuvos keliuose įvyko 76 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 7 eismo dalyviai: 5 pėstieji, 1 vairuotojas ir 1 dviračio vairuotojas. Visi žuvusieji – vyrai. Sužeisti 96 žmonės, tarp jų – 21 nepilnametis. Daugiausia įvykiuose nukentėjo keleivių – 37 ir vairuotojų – 31, taip pat 24 pėstieji ir 4 dviračių vairuotojai. Neblaivūs vairuotojai, dalyvavo 3 įvykiuose.

Kasdien daržovių ir vaisių valgo beveik 59 proc. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 14 metų, tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendaciją kasdien suvalgyti bent penkis vaisius ir daržoves (arba 400 gramų neskaičiuojant bulvių ir kitų krakmolingų augalų) įgyvendina tik maždaug kas septintas lietuvis.

Pastarąją savaitę per avarijas Lietuvoje žuvo 7 žmonės. Didžioji dauguma žuvusiųjų – pėstieji. Nemažai jų žuvo tamsiu paros metu išėję į gatvę. Taip pat žuvo vienas vairuotojas ir dviratininkas. Visi žuvusieji – vyrai, jų amžiaus vidurkis – 58-eri metai. Sužeisti 96 žmonės, iš jų – 21 nepilnametis. Daugiausia įvykiuose nukentėjo keleivių – 37 ir vairuotojų – 31, taip pat 24 pėstieji ir 4 dviračių vairuotojai.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę, rugsėjo 23–29 dienomis (penktadienį–ketvirtadienį), mūsų šalies keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 69 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 3 eismo dalyviai. Sužeisti 87 žmonės, tarp jų – 16 nepilnamečių. Daugiausia įvykiuose nukentėjo vairuotojų – 39 ir keleivių – 26, taip pat 17 pėsčiųjų ir 5 dviračių vairuotojai. Neblaivūs vairuotojai, pirminiais duomenimis, dalyvavo 4 įvykiuose: juose sužeisti 4 žmonės.

Kainų paradoksas tęsiasi: statistika fiksuoja kainų smukimą, bet išlaidos kasdienėms prekėms ir paslaugoms auga kaip „ant mielių“. Tiesa, sparčiausias Baltijos šalyse vidutinio bruto darbo užmokesčio augimas ir pamažu atsigaunančios žaliavų rinkos gali greitai įsukti infliacijos spiralę ir tuomet Lietuvos vartotojai pajus visus MMA didinimo estafetės „privalumus“ su kaupu. Nors per mėnesį vartojimo kainų indeksas sumažėjo net 0,5 proc.

Europos Sąjunga trečiadienį pabrėžė, kad Graikijos ekonominiai duomenys yra patikimi, po to, kai Graikijos teismas atnaujino bylą prieš šalies valstybinės statistikos vadovą dėl tariamai netikslių biudžeto deficito duomenų pateikimo. Už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Europos Komisijos narė Marianne Thyssen paragino Graikijos vyriausybę „kovoti su neteisingu įspūdžiu“, kad vadovaujant Andreasui Georgiou statistiniai duomenys buvo falsifikuojami.

Latvijos nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, ne daugiau kaip 450 eurų po mokesčių per mėnesį pagrindinėje darbovietėje antrąjį šių metų ketvirtį šalyje uždirbo 45,1 proc. dirbančiųjų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ši dalis sumažėjo 3,8 procentinio punkto. Šių metų balandžio–birželio mėnesiais 30,1 proc. samdomų darbuotojų mėnesio atlyginimas „į rankas“ buvo nuo 450 iki 700 eurų. Prieš metus ši dalis siekė 31,3 procento. Nuo 700 iki 1,4 tūkst.

Per savaitę šalies keliuose policijos pareigūnai išaiškino 3,7 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Rugpjūčio 12-18 dienomis policijai įkliuvo 256 neblaivūs vairuotojai. 47 iš jų net neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes tokios teisės net nebuvo įgiję ar teisė vairuoti buvo atimta už kitus pažeidimus anksčiau. Sulaikyti 249 neblaivūs dviratininkai ir 5 vadeliotojai, pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba. Vidutiniškai per parą Lietuvoje sulaikoma 30 neblaivių vairuotojų.

Asmeninius kompiuterius namuose pirmąjį šių metų ketvirtį turėjo 72 proc. namų ūkių, o interneto prieigą - 73 proc., arba atitinkamai 4 ir 5 procentiniais punktais daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį, remdamasis informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Mieste kompiuterius namuose turėjo 76 proc., kaime – 63 proc. namų ūkių, o interneto prieigą – atitinkamai 77 ir 65 procentai. Beveik visi (99 proc.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė grupių etapą baigė dviem skaudžiais pralaimėjimais. Nors pirmos trys rungtynės buvo pergalingos, o žaidimas, nors ir bangavo, tačiau buvo pakankamai neblogas, statistikos protokoluose Lietuvos vardas dažnai yra ne ten, kur norėtųsi jį matyti. Tiesa, būsimi varžovai australai daugumoje grafų yra įsipaišę gerokai aukščiau nei mūsų komanda.