stasys jakeliūnas

Naujasis Seimas dar tik pradeda darbą, o Vyriausybė laukia, kol galės startuoti. Tačiau net nespėjus įsivažiuoti naujajai koalicijai, valstiečių lyderiai užmiršo savo pažadus rinkėjams. Sulaužyti pažadai ir programa Dar prieš rinkimus buvo padalinti pažadai, kad mokestiniai klausimai bus sprendžiami „dviejų datų“ principu, o tai reiškia, kad pataisų įsigaliojimo terminas nebūtų trumpesnis nei 6 mėnesiai nuo teisės akto paskelbimo.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) vadovaus Stasys Jakeliūnas, kuris iki šiol „valstiečių“ buvo įvardijamas kaip pagrindinis kandidatas tapti Finansų ministru. Antradienį ryte posėdžiavęs BFK savo pirmininku nusprendė išrinkti S.Jakeliūną vietoje praeitą savaitę komitetui vadovauti paskirto „valstiečio“ Viktoro Rinkevičiaus.

Vieno interviu metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad viena prioritetinių sričių, dėl ko šiuo metu ieškoma bendro susitarimo su socialdemokratais – mokesčių politika. Pažvelgus į partijos programą suprantama, kad kalbų objektu taps gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ reforma. Automobilio ir nekilnojamojo turto mokesčiai nors ir nustumti į šalį, ateityje  gali būti svarstytini.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos svarstymai panaikinti antrosios pakopos pensijų fondus būtų neteisingi, o gyventojai galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo, mano premjeras socoialdemokratas Algirdas Butkevičius. Jo nuomone, tokiu atveju gyventojams tektų kompensuoti prarastas lėšas. „Aš manau, kad šitas kelias, kuris yra pasirinktas, tikrai yra teisingas, ir jo nereikėtų griauti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) planuojama pensijų sistemos reforma tiesiogiai palies daugiau kaip 1,2 mln. antros pakopos pensijų fonduose senatvei kaupiančių šalies gyventojų. Planuojamoms permainoms pritariantis ekonomistas Romas Lazutka prognozuoja, kad nutraukus fondų finansavimą valstybės lėšomis, privačiai kaupiančių pensijai gyventojų dalis pastebimai sumažės.

Pergalės skonis saldus ir trumpam užaugina didokus sparnus. Valstiečiai ir žalieji tai pademonstravo jau pirmą dieną po rinkimų. Pirmiausia partijos lyderis Ramūnas Karbauskis nusprendė, kad tradiciniai kairieji ir dešinieji nedvejodami puls jam po kojomis ir nuolankiai jungsis į bendrą koaliciją. Tik pamiršo, kad vienintelis klausimas, kuriuo šią kadenciją konservatoriai ir socialdemokratai parodė pavyzdingą vienybę, buvo balsavimas dėl visuotinio dokumentų rodymo perkant alkoholį.

Valstybė neturėtų steigti komercinio banko, nes šiuo metu bankų sektoriuje yra tinkamai veikianti konkurencinė aplinka, kurioje valstybės dalyvavimas galėtų turėti neigiamų pasekmių visai sistemai, mano analitikai. Vieni tai vadina utopija, nes toks bankas nesuvaldytų rizikos, kiti sako, jog tokiam bankui pirmiausia reikia didelio kapitalo, treti pritaria idėjai sukurti regionų finansavimo platformą, kurios pagrindas galėtų būti Viešųjų investicijų plėtros agentūra.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) Seime atstovaus net 19 žmonių, dauguma jų – politikos naujokai. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiamus Seimo rinkimų duomenis, pirmumo balsai perdėliojo partijos narių sąrašai. Todėl toliau pristatoma 19 partijos narių, kurie turėtų patekti į Seimą. Vieni jų matyti daugiau, kiti mažiau Lietuvos visuomenei, tačiau jų veikla ar užimamos pareigos atskleidžia ir, matyt, labiausiai juos dominančias sritis ar stipriąsias jų puses.

Spartus minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas, papildomai „pastiprinamas“ išaugusiomis privalomojo sveikatos draudimo (PSD) bei valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokomis, netiesiogiai skatina didinti kainas ypač paslaugų sektoriuje, kur darbo užmokestis sudaro didžiąją sąnaudų dalį, portalui lzinios.lt sako nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.

Vasario gale ir kovo pradžioje vykę mokytojų streikai išjudino ir politikus, ir kitą aktyvią visuomenės dalį. Mokytojai pasiekė savo – jų algoms kelti rasti papildomi 8 mln. eurų, tačiau ar tuo  bus išspręsta problema? Vilniaus miesto tarybos narė, ekonomistė, dėstytoja ir buvusi mokytoja Aušra Maldeikienė taip tikrai nemano: pasak jos, svarbiausia yra ne pinigai, o priemonės darbui, kurios šiuo metu, anot jos, yra nepakankamos.

Pernai ženkliai kritęs Lietuvos eksportas į Rusiją paliko pėdsakų ir ekonomikos augime. Jei ne stiprus vidaus vartojimas ir investicijos, būtume atsidūrę recesijos kelyje. Portalas tv3.lt domisi, kas šiais metais padės išlaikyti ekonomikos augimą. Pastebėjimais apie pernai metų ekonomikos augimą dalinosi banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Po reformos pensijos mažės. Taip tvirtina opoziciniai konservatoriai išanalizavę vyriausybės kurpiamus planus. Esą pensininkų Lietuvoje tik daugės, o dirbančiųjų mažės, taigi kalbėti apie pensijų indeksavimą ir storesnes pinigines beprasmiška. Finansų ekspertų nuomonės išsiskiria: vieni sako, kad pirmiausia reikia mažinti milijardinę „Sodros“ skolą, kiti tvirtina, kad pensijas sieti su ekonomikos augimu būtina. Pensijos esą tikrai nemažės, blogiausiu atveju – liks tokios pačios.

Praėjusią savaitę atsistatydinęs premjero patarėjas finansams Stasys Jakeliūnas teigia, kad nebegalėjo produktyviai bendradarbiauti su dabartine Vyriausybe. Anot jo, jo bei premjero pozicijos sutapo tik dėl euro, tuo metu kitos kitos svarbios finansų problemos nesprendžiamos arba atidedamos. „Daugeliu atvejų mano pozicijos ir siūlymų nepalaikydavo nei premjeras, nei finansų ministras, nors kai kurie jų buvo grįsti geriausių Lietuvos ir pasaulio ekonomistų įžvalgomis.

 Premjero patarėjas finansams Stasys Jakeliūnas palieka Algirdo Butkevičiaus komandą - gruodžio 31-oji yra paskutinė jo darbo diena, o naujų darbo pasiūlymų jis teigia kol kas neturintis. Premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS teigė, kad S.Jakeliūnas atsistatydino savo noru, o motyvų nenurodė. „Žinoma, į šią poziciją ieškosime žmogaus, kol kas kandidatūrų neturime“, - BNS sakė ji.

 Pasiūlymus galimai mokesčių reformai ruošusios darbo grupės nariai dėl kritikos nenori tęsti darbo, teigia Premjeras Algirdas Butkevičius. „Po tokios kritikos darbo grupės specialistams vargu ar bus įmanoma juos prikalbinti tęsti darbą“, – interviu Žinių radijui sakė jis. Anot Ministro Pirmininko, darbo grupės pateiktus pasiūlymus dalis koalicijos partnerių suprato kaip politinį apsisprendimą, o ne pagrindą diskusijoms.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Rimanto Jono Dagio teigimu, siūloma mokesčių reforma, kurią Vyriausybės sudaryta darbo grupė prieš kelias dienas pristatė Premjerui Algirdui Butkevičiui, yra gerokai nutolusi nuo valdančiosios koalicijos rinkimų pažadų, o žmonėms nežada nieko gero. „Visos valdančiosios koalicijos partijų programos nieko nevertos, nes pasiūlytame plane nieko iš šių jų programų neliko.

 Prieš ketverius metus Estija, kitąmet Latvija, 2015-aisiais Lietuva. Į tokią grandinę dėl euro šį kartą stoja Baltijos šalys. Premjero patarėjas, finansų analitikas Stasys Jakeliūnas įsitikinęs, kad nebeliko klausimo, ar Lietuva turi stoti į euro zoną. Derybų objektas – kada tai turi įvykti. Juolab kad litas tapo labiau atsiskaitymo priemone ir simboliu, taigi dar vienos nesėkmės negali būti.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad Vyriausybė ketina įpareigoti verslą laikytis sąžiningų taisyklių siekiant įsivesti eurą. Sėkmės atveju ir vėliau, nuo 2015 metų pradžios. Tai reiškia, bent kelis mėnesius iki numatytos euro įvedimo datos prekių kainas reikia nurodyti dviejomis valiutomis, o atlyginimus perskaičiuoti kuo tiksliau, bene su nuline paklaida.

„Ar jau baigėsi krizė?“ – į šį klausimą bandė atsakyti į atvirą diskusiją susirinkę Europos Parlamento (EP) narys Algirdas Saudargas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, Premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas ir ekonomistas Romas Lazutka. „Ankstesniais laikais žmonės jausdavosi atsakingi už ištikusias nelaimes, galbūt net per daug. Man įdomu, ar nors vienas iš mūsų jaučiamės atsakingi už šiuo metus vykstančius procesus.

  „Sodros“ biudžetas 2013 metams yra deficitinis ir išlaidos 2013 metais viršys pajamas maždaug 2 mlrd. 700 mln. litų. Todėl „Sodrai“ reikia tą deficitą kažkokiu būdu finansuoti“, – priežastis, dėl kurių Vyriausybė pritarė paskolos „Sodrai“ suteikimui, aiškino finansų ministras Rimantas Šadžius. „Pati ji („Sodra“ – red. past.

„Seimo pirmininko pavaduotojo pareigos įpareigoja žiūrėti į viso Seimo veiklą. Mane per anksti nurašė iš socialinės srities. 16 metų patirties komitete iš manęs niekas neatims. Ir toliau būsiu aktyvus šioje srityje - kaip teikiau pasiūlymus, taip ir toliau teiksiu.

10 kartų didesnės nei skandinaviškų bankų siūlomos palūkanos padėjo lietuviškoms kredito unijoms pritraukti per metus beveik trečdaliu daugiau indėlininkų pinigų. Bet kad neįklimptų į nuostolius ir nevirstų „sekundėmis“ ar „snorais“, unijos privalo tas brangias lėšas rizikingai investuoti, rašo „Lietuvos žinios“. Šiuo metu kai kurių kredito unijų siūlomos terminuotų indėlių palūkanos yra iki 10 kartų didesnės nei didžiųjų bankų.

Nerekomenduotina investuoti didelės sumos savų arba skolintų pinigų į vertybinius popierius, nors jie patys savaime ir nėra blogis, mano kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitikas Stasys Jakeliūnas.

„Pasigedau konkretumo kalbant apie uždavinius ir prioritetus, kurie buvo suformuluoti Vyriausybės pačiai sau, ir kokie tikslai jai buvo keliami praėjusiais metais“, – Balsas.lt sakė kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitikas  Stasys Jakeliūnas. Dalindamasis mintimis apie Seime antradienį pristatytą 15-osios Vyriausybės ataskaitą, jis sakė pasigedęs ir gilesnės ekonomikos analizės.

Daugelis valstybių – tarsi finansinės piramidės, kurios išgyventi ir padengti senas skolas gali tik dar labiau prasiskolindamos, todėl valstybėms derėtų apskritai uždrausti skolintis – tokią nuomonę spaudos konferencijoje „Kur Lietuvos valstybės skolinimosi ribos?“ trečiadienį išsakė kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitikas Stasys Jakeliūnas. „Piramidinis finansavimo būdas yra tuomet, kai vienintelis skolos padengimo šaltinis yra kita skola.

Šią savaitę Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO duris atvers tradicinė, jau 19-oji tarptautinė statybos ir remonto paroda „Resta 2012“. Renginio metu balandžio 12–13 dienomis Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacija (PPGVA) kviečia į organizuojamą seminarą  „Ar žinote, kad pastatų šildymui išleidžiami pinigai išmetami į balą?“ Šis renginys skirtas ne tik statybų ekspertams, tačiau ir visiems besidomintiems šilumos energijos taupymo bei pastatų modernizavimo klausimais.

Kaip reikėtų vertinti banko „Snoras“ administratorių – Neilo Cooperio ir Simono Freakley – veiklą, spaudos konferencijos „Ar ilgai Lietuva taikstysis su frikliais ir kuperiais?“ dalyviai vieningai nesutarė. Jų atžvilgiu diskusijos dalyviai laidė tiek kaltinimų strėles, tiek ir pagyras.

Šalies finansų tvarkytojai nenoriai šneka apie naujų mokesčių įvedimą ar esamų didinimą, bet atskiros finansų ministrės Ingridos Šimonytės ir premjero Andriaus Kubiliaus užuominos, kad nesurinkus pajamų gali didėti pridėtinės vertės mokestis (PVM), ekonomistų nestebina.

„Informacija apie 4 mlrd. Lt trūkumą banke meta nepasitikėjimo šešėlį ant kontroliuojančių institucijų ir bankininkystės sistemos“, – mano finansų analitikas Stasys Jakeliūnas. Netylant „Snoro“ banko skandalui, tarp finansų ir bankininkystės sritį išmanančių žmonių daugėja abejojančiųjų oficialiai pateikiama informacija apie banko būklę ir jo bankroto priežastis. Baiminamasi, kad tikroji tiesa gali taip ir nepaaiškėti.

Banko „Snoras“ veiklos sustabdymas ir administratoriaus paskyrimas nereiškia bankroto, šis sprendimas yra susijęs su valdymo problemomis, teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas. Lietuvos banko argumentai dėl „Snoro“ yra įtikinami, „Žinių radijui“ trečiadienio pavakarę sakė. K. Glaveckas.

Prieš kelias savaites pietinių Lietuvos rajonų gyventojų ausis pasiekusi žinia apie šuoliais krintantį zloto kursą nuvilnijo ne tik per pasienio su Lenkija savivaldybes - atsirito ir į tolimesnius rajonus, sostinę, rašo dienraštis „Respublika“. Primirštos savaitgalinės apsipirkimo išvykos į kaimyninę valstybę vėl kaitina kraują. Zloto nuvertėjimas 2009 metų pradžioje įnešė tikrą sumaištį į krizės paveiktą Lietuvos rinką.

Viena iš Lietuvos finansinės krizės priežasčių yra ta, kad buvęs ilgametis Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas per daug pasitikėjo šalyje didžiąją rinkos dalį užėmusiais švedų bankais ir nevaldė išorės kreditų srautų, mano ekonomistas Stasys Jakeliūnas. Dėl to naujajam centrinio šalies banko vadovui Vitui Vasiliauskui keliamas uždavinys nekartoti pirmtako klaidų ir prižiūrėti bankų sistemą.

Iš valstybės įmonių reikalauti ambicingų planų šiandien būtų beprasmiška, mano ekonomikos analitikai. Praėjusią savaitę Vyriausybė priminė praėjusių metų liepą iškeltą reikalavimą, kad valstybės valdomos bendrovės (VVB) pradėtų sau kelti ambicingesnius planus. Vyriausybės nutarimu jau skirstant pelną už 2010-uosius VVB dividendams skiriama pelno dalis turės būti ne mažesnė kaip 7 proc. nuosavo kapitalo, o įmonių paskirstytina pelno dalis didinama nuo 40 iki 80 procentų.

Užvirusiuose debatuose dėl nekilnojamojo turto ir progresinių mokesčių minimas siekis mažinti socialinę atskirtį ir sustiprinti viduriniąją klasę, tačiau kokie Lietuvos gyventojai galėtų būti laikomi viduriniąja klase, ypač po šalį sudrebinusio ekonominio nuosmukio, lieka neaišku. Ekonomistai šiuos gyventojus yra linkę įvardinti kaip 2–3 tūkst. litų darbo užmokestį gaunančius išsilavinusius specialistus, kurių Lietuvoje yra gana nedaug, o jų skaičius augant emigracijai nuosekliai mažėja.

Kartais ima atrodyti, kad valdžia iš karto eksperimentuoja su visuomene užuot savo sumąstytus valdymo modelius patikrintų remdamiesi mokslu. Dėl to įvairios strategijos – tiek švietimo, tiek ekonomikos – tampa vienadienėmis. Kiekviena naujai atėjusi valdžia atlieka naujus bandymus.

Lietuvoje kol kas badu nemirštama, tačiau tarp gyventojų egzistuoja kraštutinė nelaimingumo išraiška – bauginančiai spartūs savižudybių ir emigracijos tempai, o viso to priežastis yra būtent moralinio klimato stoka, kuri dėl politikų neapdairumo laipsniškai naikiną tautą iš pat šaknų, teigia Lietuvos banko ekonomistas Raimundas Kuodis. „Manau, kad ne pinigų trūkumas čia yra svarbiausias, nes badu mes čia nemirštame. Tai ko trūksta, yra teisingumas ir atitinkamas moralinis klimatas.

Ar Lietuvoje jau baigėsi krizė? Šis klausimas vis dažniau nuskamba viešoje erdvėje, tačiau atsakymo į jį pateikti nesiryžta niekas. Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas tikina, kad Lietuvoje krizė nuolatinė ir daugialypė, todėl, kad ji baigiasi – tik iliuzija. Knygoje „Lietuvos krizės anatomija“ finansų analitikas įdėmiau pažvelgė į reiškinius, lėmusius finansų krizę Baltijos šalyse ir visame pasaulyje.

Praėjusi savaitė sužibo šalyje veikiančių finansinių institucijų ataskaitomis. Kaip jau įprasta pastaruosius dvejus sunkmečio metus, dėl sunkios didžiųjų bankų padėties graudžius žodžius kalbėjo Lietuvos banko (LB) valdytojas Reinoldijus Šarkinas. Užtat nustebino kredito unijų ataskaitos - jos aiškiai parodė, kad finansinės institucijos ir per krizę gali dirbti pelningai.

Beveik penkis metus dosniai teikę paskolas, bankai išmokė Lietuvos žmones gausiai skolintis. Agresyvios skolinimo politikos pasėkmė – ekonomikos krizė. „Ekonomikos prasiskolinimas sparčiai didėja ir tai kelia nerimą“, - teigė ekonomistas Vladimiras Trukšinas. Jam pritarė ir finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, sakydamas, kad krizę Lietuvoje lėmė švediškos „družbos“ efektas. Permokėta per 1 mlrd. litų 2008 m. per tris mėnesius paskolų palūkanos padidintos 30 proc.

Beveik per porą metų iš Lietuvos į Skandinavijos bankus iškeliavo 10 mlrd. litų. Tiek pinigų paskolų forma galėjo būti įlieta į merdintį Lietuvos ūkį. Susitraukęs bankų paskolų portfelis lemia rekordinį statybų ir mažmeninės prekybos sektoriaus nuosmukį, nedarbą, mažėjančias biudžeto pajamas. Kitaip ir būti negali, nes palyginus 2009 metų paskolų portfelio prieaugį su aukso amžių išgyvenusiais 2007-aisiais, jis sumažėjo 22 mlrd. litų.

Praėjusią savaitę išplatinusi obligacijas, Lietuva dešimčiai metų pasiskolino dar 4,9 mlrd. litų. Jau dabar aišku, kad iki 2019-ųjų, kai baigsis paskolos atidavimo terminas, šalies mokesčių mokėtojai už šį kreditą bus priversti atseikėti beveik dvigubą sumą, nes tuo metu palūkanomis jau būsime išmokėję 3,72 mlrd. litų. Tiesa, ar iki to laiko sugebėsime tvarkingai aptarnauti skolą, dar didelis klausimas.

2010-ieji - jau ranka pasiekiami. Nemažai daliai sunkmečio išvargintų žmonių tai gražių  vilčių metai. Juolab kad ir valdžia vis dažniau užsimena apie gerėjančius ūkio rodiklius, atsigaunantį eksportą. Premjeras Andrius Kubilius ir kiti valdančiosios daugumos atstovai kiekviena proga nepamiršta priminti, kad tai jų “protingo” mokesčių didinimo ir drastiško išlaidų mažinimo pasekmė.

Ir toliau nesurinkdama planuotų mokesčių bei susidūrusi su sunkumais grąžinant milijardines paskolas, kitąmet Vyriausybė vėl gali pasiūlyti kelti mokesčius. Taip mano nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas. Milijardus jau pasiskolinusiai ir dar daugiau skolintis ketinančiai Vyriausybei, norint sumokėti palūkanas, teks rinktis iš dviejų blogybių: skolintis dar daugiau arba gyventojus dar labiau apdėti mokesčiais, rašo "Balsas.

Trys mėnesiai, skirti bendrauti su bankais, ir akivaizdžiai per tą laiką suprastėję įmonės veiklos rezultatai. Tokią kainą sumokėjo Kauno verslininkas Algirdas Poška, apsisprendęs pasinaudoti Vyriausybės ekonomikos skatinimo plane siūlomu lengvatiniu kreditu, skirstomu per komercinius bankus. Ūkio ministras Dainius Kreivys, balandžio pabaigoje išpranašavęs, kad geometrine progresija augsiantys ekonomikos skatinimo plane numatyti kreditai bus "spyris mūsų verslui", pasirodė visiškai teisus.

Premjerui Andriui Kubiliui bei jo suburtai komandai trūksta elementarios kompetencijos finansų ir ekonomikos srityse, o Vyriausybės siūlymas „Sodros“ gelbėjimo planas – neapgalvotas. Nuolatinis skolinimasis biudžeto problemų nesprendžia, tik šiek tiek jas atitolina, kol pagalbos teks prašyti Valiutos fondo. „Mes negalime pasikliauti A. Kubiliaus teiginiais. Kadangi jų visi ankstesni planai, ką jie planavo dėl biudžeto koregavimo, nuo gruodžio iki liepos, tai visiškai tarpusavyje nedera.

Ambicingą Ekonomikos skatinimo planą prieš pusmetį patvirtinusi Vyriausybė žadėjo sumažinti ūkio nuosmukį, padėti išsaugoti verslą ir darbo vietas. Tačiau kol kas ministrų kabinetas gali didžiuotis tik gerais norais. Verslininkai skundžiasi, kad sunkmetį lengviau išgyventi žadėjusiai Vyriausybei nepavyksta tesėti žodžio. Jie įsitikinę, jog Ekonomikos skatinimo planas neduoda lauktų rezultatų. Tačiau ūkio ministras Dainius Kreivys mano visai kitaip.

Lito kurso keitimas euro atžvilgiu dabartinėje situacijoje prilygtų operacijai – greitam gydymo metodui, rašo valstietis.lt. Mažinami atlyginimai verslo įmonėse ir valstybinėse įstaigose, vis aiškiau šnekama, kad reikės mažinti ir socialines išmokas – visa tai jau galima vadinti perkamosios galios devalvacija. Ar to užteks, kad vieną rytą nebūtų devalvuotas litas? Lietuvos ekonomikos „sveikata“ jau seniai nebuvo tokia prasta. Dauguma pirmo šių metų ketvirčio rodiklių įgijo minuso ženklą.

Verslui skatinti skirtus milijardus litų pradėjusi dalyti per Lietuvoje veikiančius bankus, Vyriausybė dabar tyliai atsisako reikalavimo jiems už tai prisiimti dalį rizikos. Finansų analitikai neatmeta galimybės, kad į skolas bankams klimpstanti valstybė buvo priversta keisti poziciją. Dar metų pradžioje Vyriausybė, garsiai paskelbusi apie Lietuvos ekonomikos skatinimo planą, kurio pagrindiniam akcentui - verslo finansavimui - skirta 1,3 mlrd.

Prasidedant pačiai rimčiausiai po nepriklausomybės atgavimo  ekonominei krizei Lietuvoje,  finansinių problemų sulaukė ir vargu ar išvengs bankroto valstybinio kapitalo bendrovė „Būsto paskolų draudimas“. Jei, didinant kapitalą, įmonei nebus leista bankrutuoti, tai reikš, kad per šią bendrovę mokesčių mokėtojų pinigais bus dengiami neatsakingai kelerius metus būsto paskolas dalijusių komercinių bankų nuostoliai. Būsto paskolų draudimas - viena iš kreditų draudimo rūšių.