stasys jakeliūnas

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl radijo ir televizijos laidų vedėjo Algio Ramanausko pareiškimų, įtariant neapykantos kurstymą, „Facebook“ skelbia europarlamentaras Stasys Jakeliūnas. „Facebook“ politikas paviešino iš policijos gautą dokumentą, kuriame nurodoma, kad teisėsauga A. Ramanausko atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį.

Kovo pradžioje dėl Vilniaus miesto mero posto varžysis ne vienas kandidatas, kurių biografijos puslapiuose – nusišnekėjimai, skandalai, įtarimai korupcija ir seksualiniu priekabiavimu, klausimų sukėlusios nuotraukos internete. Naujienų portalas tv3.lt pristato pirmąjį straipsnį apie kandidatų į sostinės merus nuodėmes, skandalus ir juos lydėjusius nesusipratimus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltas kandidatas į Vilniaus miesto merus Stasys Jakeliūnas sako, kad didžiausia sostinės problema šiuo metu – Putino režimo provokacijos ir netgi teroro aktai Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose. Pasak jo, tai lėmė dabartinio miesto mero įsitraukimas į „geopolitinius žaidimus“, tad jis turi prisiimti atsakomybę. Naujienų portalas tv3.lt pristato ciklą „Kandidatų portretai“, kuriame kviečiame susipažinti su kandidatais į Vilniaus miesto mero postą.

Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) į Vilniaus miesto merus planuoja kelti europarlamentaro Stasio Jakeliūno kandidatūrą, sako partijos pirmasis vicepirmininkas Aurelijus Veryga. Anot jo, Vilniaus skyriaus iškeltą kandidatūrą penktadienį turėtų patvirtinti LVŽS taryba. „Taip, jis tikrai bus teikiamas rytoj tarybai – jokia ne paslaptis, ir aš neabejoju, kad taryba ir patvirtins“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Veryga.

Europos Parlamento narys Stasys Jakeliūnas mano, kad Lietuvoje reiktų įvesti ne visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, o mokestį už NT pardavimo sandorius. Jo teigimu, tokia priemonė padėtų suvaldyti pernai ir šiemet šalyje sparčiai augančią infliaciją. „Gruodį matome, kad kainos viršijo 10 proc., o sausį – ir 12 proc., lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Europarlamentaras Stasys Jakeliūnas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teiginius esą jis grasino Konstitucinio Teismo teisėjams, neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais garbę ir orumą. Iš G. Landsbergio jis prašo priteisti 1 eurą neturtinės žalos. Ministras savo žodžių neišsižada ir sako informaciją gavęs iš patikimų šaltinių.

Naujai besikuriančioje partijoje – net trys buvę premjerai. Tiesa, vienas jų, Zigmantas Balčytis šias pareigas ėjo vos kelias savaites. Na, o su kitais dviem ekspremjerais ir kai kuriais jų bendrakeleiviais, jaunaisiais liberalais teko darbuotis, tad savo nuomonę apie juos turiu. Manau, kad ekspremjerai ir jų jaunieji bendražygiai, kurie matyt ir sudarys naujosios partijos branduolį, pirmiausia kurs gerovę savo šeimoms, o ne visai valstybei.

Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė sako, kad valdant pandemiją karantinas šalyje galiojo per ilgai. Pasak I. Vėgėlės, karantinas trukti teisiškai gali tris mėnesius su galimybe jį mėnesiui pratęsti. I. Vėgėlės vertinimu, ilgesnę karantino trukmę galima pateisinti dėl tuo metu tvyravusios nežinomybės, tačiau klausimų kyla dėl kito režimo, ekstremaliosios situacijos, trukmės.

Paskelbus skandalingus įtarimus politikai ėmė komentuoti ir ieškoti galimų kaltininkų. Politologai pastebi aiškų susikirtimą tarp valstiečių ir konservatorių, kurie jau pradėjo savo tyrimus ir visiems demonstruoja sau parankų vaizdą. Pasak politologų, jie šią situaciją bando paversti rinkiminės kampanijos papildomu instrumentu, todėl gyventojai įspėjami kritiškai vertinti pateiktą informaciją.

Prieš dešimtmetį vykusios 2009–2010 metų ekonominės krizės aplinkybes ištyręs Seimo biudžeto ir finansų komitetas ketvirtadienį tvirtina galutines tyrimo išvadas ir rekomendacijas. Stasys Jakeliūnas žada kreiptis į prokuratūrą dėl Seimo nario Mykolo Majausko elgesio esą diskredituojant vieną iš tyrimo liudytojų viešojoje erdvėje.

Į Europą išsiųstas Stasys Jakeliūnas ėmė skalbti apatinius baltinius Briuselyje. Kito valstiečio – Virginijaus Sinkevičiaus eurokomisaro klausymų išvakarėse apkaltino ji dalyvavus metoo skandale, nejautrumu ir šantažu. Net konservatoriai sako, kad tokios S. Jakeliūno kalbos yra melas ir didelė gėda šaliai – greičiausiai nulemtos pavydo jaunam valstiečiui gavus S. Jakeliūno norėtą postą.

Europarlamentarui Stasiui Jakeliūnui žurnalistams Briuselyje pareiškus, kad kandidatas į eurokomisarus Virginijus Sinkevičius šantažavo Ramūną Karbauskį dėl geresnio portfelio, pastarasis teigia, kad joks šantažas neįmanomas. Anot R. Karbauskio, V. Sinkevičius jam tik išsakė norą tapti kandidatu, o R. Karbauskis apie tai informavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją.

Europos parlamento narys Stasys Jakeliūnas, pristatydamas savo numatomus darbus Europos Parlamente, dar kartą prabilo apie tai, kodėl neremia valstiečių kandidato Virginijaus Sinkevičiaus kovoje dėl eurokomisaro posto. Pasak europarlamentaro, jam kliūva ne tik V. Sinkevičiaus daryti sprendimai, galimas kompetencijos stygius, bet ir kandidato moralė, kuria jis abejoja. S. Jakeliūnas tikino, kad V. Sinkevičių pažįsta kelerius metus, todėl yra susidaręs aiškią nuomonę apie šį politiką.

Buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, europarlamentaras Stasys Jakeliūnas ketina prašyti Vyriausybės skųsti prokurorų sprendimą neginti viešojo intereso dėl galimų pažeidimų, susijusių su 2008-2009 metų tarpbankinių palūkanų indeksu Vilibor. Vyriausybės kreipimąsi į prokurorus inicijavęs S. Jakeliūnas BNS sakė šią savaitę ketinantis aiškintis, ar toks prokuroro verdiktas bus skundžiamas.

Penki „valstiečiai“ siūlo didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams taikyti 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, o neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 2020-2021 metais didinti po 50 eurų kasmet, o ne po 100 eurų. Tokias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas Seime registravo „valstiečiai“, Biudžeto ir finansų komiteto nariai Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys, Stasys Jakeliūnas, Vida Ačienė ir Viktoras Rinkevičius.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį nutraukė penkių į Europos Parlamentą (EP) išrinktų Seimo narių įgaliojimus. Aušra Maldeikienė įgaliojimų netenka nuo liepos 1-osios, „valstietis“ Stasys Jakeliūnas, konservatoriai Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius, socialdemokratas Juozas Olekas – nuo liepos 2-osios. Šie parlamentarai pirmadienį VRK posėdyje, kaip numato įstatymas, perskaitė savo prašymus atsistatydinti iš Seimo nario pareigų.

Finansų ministrui Viliui Šapokai perspėjant, kad pritarus konservatorių siūlymui neapmokestinamųjų pajamų dydį nuo kitų metų įšaldyti ties 300 eurų išaugs socialinė atskirtis ir šalies regioniniai skirtumai, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ketina siūlyti NPD didinti dvigubai lėčiau, negu numatyta. „Mano siūlymas šią savaitę bus registruotas, kad NPD nuo 2020 metų ir 2021 metų būtų didinamas, tik ne tiek kiek numatyta – ne pridedant po 100 eurų, o po 50 eurų.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis savo veiksmais sumažino savo pasitikėjimą valdančiųjų „valstiečių“ frakcijoje, sako vienas frakcijos narių Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. LRT televizijai S. Jakeliūnas pareiškė, jog V. Pranckietis naudojasi savo pareigomis siekdamas žiniasklaidos dėmesio ir kritikuodamas „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį bei pačią partiją.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija dar kartą tikrins Jungtinės Karalystės finansų startuolio „Revolut“ patikimumą. Tai bus jau trečias toks tyrimas – du pirmieji parodė, kad „Revolut“ nekelia grėsmės šalies saugumui. „Ryt komisijos posėdyje numatyta“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį pranešė komisijos vadovas, Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis. Gegužės pradžioje Seimas įpareigojo komisiją trečią kartą aiškintis „Revolut“ patikimumą.

Seimas įpareigojo strateginių įmonių sandorius tiriančią vyriausybinę komisiją trečią kartą aiškintis Jungtinės Karalystės finansų startuolio „Revolut“ patikimumą.

Prieš dešimtmetį vykusios krizės tyrimui vadovaujantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas sako, kad Lietuvos banke (LB) turi būti „stiprus atskyrimas“ tarp komercinių bankų priežiūros ir jų klientų teisių gynimo funkcijų. To nepadarius, anot jo, reikėtų svarstyti apie bankų klientų teisių gynimo veiklos perdavimą kitai valstybės institucijai. „Lietuvos banke turi būti labai stiprus atskyrimas šitų dviejų funkcijų.

2009-2010 metų krizės aplinkybes tiriančio parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai pasigenda Europos Komisijos (EK) ir Europos Centrinio Banko (ECB) indėlio vertinant pasaulinio ekonomikos nuosmukio priežastys ir padarinius. Tokią poziciją komitetas ketina įtraukti į krizės tyrimo išvadas, kurias Seimui turi pateikti iki spalio pabaigos. „Gal mes galime ir konstatuoti tokį kaip faktą.

Seimas nusiteikęs įpareigoti strateginių įmonių sandorius tiriančią vyriausybinę komisiją dar kartą aiškintis Jungtinės Karalystės finansų startuolio „Revolut“ patikimumą. Seimas ketvirtadienį po svarstymo tam pritarė: už balsavo 53 seimo nariai, prieš – 22, o 5 susilaikė. Galutinį sprendimą parlamentarai priims vėliau. Kitas plenarinis posėdis numatytas gegužės 7-ąją.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas siūlė centriniam bankui paskatinti, jo teigimu, nepatikimą ir rizikingą Jungtinės Karalystė finansų startuolį „Revolut“ pasitraukti iš Lietuvos. Opozicijos vertinimu, S. Jakeliūno elgesį galėtų vertinti speciali tyrimo komisija bei prokurorai.  Vitas Vasiliauskas trečiadienį susitikime su trijų opozicinių frakcijų atstovais pacitavo susirašinėjimą su S. Jakeliūnu šiuo klausimu.

Pastaruoju metu viešumoje dažnai minimas kelių raidžių junginys daugeliui skamba ir reiškia ne daugiau nei magiškas „mutabor“. Tačiau net menkiausias EURIBOR pasikeitimas tūkstančiams Lietuvos šeimų lemia, ar jos liks prie suskilusios geldos, ar gyvens „ilgai ir laimingai“ (bent jau pagal turimų eurų kiekį). Gyventojai iki šiol prisimena kosmines būsto paskolų palūkanas, kurias teko mokėti prieš dešimtmetį.

Seime Lietuvos finansinės krizės, Lietuvos banko ir komercinių bankų klausimus eskaluojantis valstietis Stasys Jakeliūnas atmeta galimybę Seime inicijuoti „Snoro“ banko ir jo darbuotojų veiklos tyrimą. Jis neigia, kad tai susiję su tuo, jog šiemet per savivaldos rinkimus Vilniaus savivaldybės tarybos nariu kartu su Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos sąrašu tapo ir anksčiau banko „Snoras“ valdyboje dirbęs Romasis Vaitekūnas.

Švedijos banką „Swedbank“ pastaruoju metu purto skandalai. Kovo pabaigoje įmonės būstinėje Stokholme atliktos kratos, atleista įmonės vykdomoji direktorė. Ne ką mažiau įtempta situacija komerciniams bankams klostosi ir Lietuvoje – Seimo narys Stasys Jakeliūnas kaltina komercinius bankus dėl krizės.

Privačioje įmonėje atlyginimas nustatomas darbuotojo ir darbdavio sutarimu. Valstybės tarnyboje visų algos susietos su baziniu dydžiu. Tačiau Lietuvos banko (LB) vadovų darbo užmokestis išskirtinis ne tik dėl nustatymo tvarkos, bet ir dėl dydžio. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai nežino, dėl kokios priežasties ar kokiu tikslu prieš daugelį metų nustatyta tokia darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Esą toks yra įstatymas ir viskas.

Valstiečio Stasio Jakeliūno užmojis tirti finansinį startuolį „Revolut“ ir Lietuvos banko dešimtmečio senumo veiklą gali sugriauti Lietuvos reputaciją prieš investuotojus, mano užsienio įmones į Lietuvą traukiantys specialistai bei Seimo nariai. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs – S. Jakeliūno žingsniai tik pagelbės viliojant investicijas.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) prašys Seimą iki spalio pabaigos atidėti parlamentinio tyrimo dėl prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybių išvadų tvirtinimą. Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį. „Nutarėm teikti Seimui nutarimo projektą, kad išvadų pateikimas ir pristatymas Seimui įvyktų ne balandžio 15 dieną, o iki spalio 31 dienos“, – BNS po posėdžio sakė komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas.

2009–2010 metų krizės Lietuvoje aplinkybes tiriantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas prašys Seimo įpareigoti strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją trečią kartą patikrinti britų finansų startuolį „Revolut“ nacionalinio saugumo požiūriu. Anot tyrimui vadovaujančio valstiečio Stasio Jakeliūno, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba vertina „Revolut“ veiklą kaip rizikingą, tačiau tarnybos nuomonė komisijoje nebuvo tinkamai pristatyta ir aptarta.

Reaguodamas į antradienį Seime paskelbtą informaciją Lietuvos bankas (LB) atmeta priekaištus dėl netinkamos šalies komercinių bankų priežiūros. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas žurnalistams sakė, kad LB visada bendradarbiavo su visomis institucijomis „Man labai keista, kad ponas Jakeliūnas sako, kad mes nebendradarbiavom. Kad nuomonės išsissikyrė – tai normalu“, – kalbėjo centrinio banko vadovas.

Stasio Jakeliūno antradienį išplatinta informacija apie galimai netinkamą Lietuvos banko vykdytą komercinių bankų priežiūrą krizės metu trečiadienį pasieks ir ministrų kabinetą. Premjeras Saulius Skvernelis neatmeta galimybės dėl šio klausimo kreiptis ir į Lietuvos banką, ir į Generalinę prokuratūrą.

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas savo veiksmais nuteikinėja banko darbuotojus prieš Seimą ir beprasmiškais laiko Seimo bandymus išsiaiškinti 2008 m. ekonominės krizės priežastis. Pats centrinis bankas savo neveikimu esą galėjo leisti bankams nepagrįstai uždirbti iš gyventojams suteiktų paskolų palūkanų. Bent jau taip įsitikinęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (BFK), valstiečių ir žaliųjų atstovas Stasys Jakeliūnas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiuoklė, padėjusi gyventojams sužinoti, kiek jie sukaups senatvei antros pakopos pensijų fonduose, 2013 metais buvo parengta dalyvaujant vieno didžiausių šalyje komercinio banko „Swedbank“ specialistams, tvirtina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

Žiniasklaidai pranešus, kad Lietuvoje specializuoto banko licenciją gavusio Jungtinės Karalystės finansų startuolio „Revolut“ vadovo tėvas užima aukštas pareigas Rusijos dujų koncerne „Gazprom“, Lietuvos bankas (LB) teigia neturintis jokios naujos informacijos apie šią bendrovę ir nematantis pagrindo papildomam vertinimui. LB valdybos narys Marius Jurgilas kartu perspėja dėl viešojoje erdvėje formuojamo nepasitikėjimo šalies finansų sistema.

Jau savaitę aptarinėjama Stasio Jakeliūno išsakyta mintis apie Lietuvos poreikį parduoti vieną iš Švedijos bankų kitos šalies (galbūt esančios euro zonos nare) operatoriui. Atmetus šią mintį komentuojančių asmenų pareigas ir autoritetus, apžvelkime šią idėją bei argumentus. O taip pat – kokius interesus turi patys pasisakantys šia tema. Šį klausimą praverstų padalinti į dvi dalis. Pirma – ar Seimas yra diskusijų vieta bei kur yra šių diskusijų ribos.

Ekonominę krizę analizuojantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklausė paskutinę liudininkę – tuometinę finansų ministrę Ingridą Šimonytę. Ji pamena, kad tuo metu Finansų ministerija rengė įvairias ekonomines prognozes Lietuvai, tarp jų ir pesimistines, tačiau kitos finansinės institucijos, net Tarptautinis valiutos fondas, neįžvelgė, kad Lietuva skaudžiai nukentės nuo krizės.

Per pirmąjį 2019 metų svarbiausio šalies pajamų ir išlaidų plano svarstymą Seime „valstiečiai“ žarstė sau pagyras dėl gerai suplanuoto biudžeto, kuris, anot jų, nesulaukė nei Europos Komisijos (EK), nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kritikos. Tuo metu opozicija priekaištavo valdantiesiems, kad biudžete nenumatyta pakankamai lėšų viešojo sektoriaus darbuotojų algų kėlimui, regionų plėtrai, negrįžta prie nekilnojamojo turto mokesčio išplėtimo.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas sako, kad konservatorių siekis stabdyti biudžeto svarstymą ir skelbti moratoriumą mokesčių reformai sukeltų finansinį ir politinį chaosą. „Pateikiami skaičiai yra visiškai klaidinantys, o siūlymai stabdyti tiek biudžeto svarstymą, tiek mokesčių reformą sukeltų finansinį ir politinį chaosą. Gal to ir siekia Tėvynės sąjunga“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje pareiškė S. Jakeliūnas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas lapkričio 21 d. svarstė būsto kreditus imantiems gyventojams itin naudingas pataisas, kurios apribotų bankų vartotojams priskaičiuojamus delspinigius. Vis dėlto centrinis ir komercinių bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad tokios įstatymo pataisos atvertų galimybę piktnaudžiauti ir vartotojams, ir bankams.

2009–2010 metų ekonominės krizės priežastis tyrinėjantis Seimo komitetas apklausė ekspremjerą konservatorių Andrių Kubilių. Tuometinis premjeras pripažįsta krizės kvapą pajutęs anksti, tačiau teigia, kad Lietuvai skolinti iš Tarptautinio valiotos fondų būtų buvę keblu. A. Kubilius nuo 2008 metų gruodžio iki 2012 metų lapkričio vadovavo 15-ajai Vyriausybei.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šešiais valdančiųjų „valstiečių“ ir socialdarbiečių bei „tvarkiečių“ balsais pritarė 2019 metų biudžeto projektui. Opozicijai priklausantys komiteto nariai posėdyje nedalyvavo. Svarstydami biudžetą, parlamentarai užtruko apie 16 minučių. Komitete dirba 12 parlamentarų.

Lietuvą 2009–2010 metais apėmusią ekonominę krizę analizuojantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklausė ilgametį SEB banko ekonomistą Gitaną Nausėdą. Jo teigimu, ekonomistai apie galimą krizę politikus įspėjo dar 2006 metais, tačiau į šiuos perspėjimus niekas neįsiklausė. G. Nausėda 2000–2018 m. ėjo SEB banko vyriausiojo ekonomisto pareigas.

Ekonomine krizę tiriančio Seimo komiteto apklaustas Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas mano, kad bankų neatsakingai „tarsi bandelės“ dalinamos paskolos prisidėjo prie sunkmečio Lietuvoje. Vis tik jis pripažįsta, kad ir Lietuvos bankas turėjo prisiimti daugiau atsakomybės suvaldant situaciją. Parlamentinį tyrimą apie 2009–2010 metų krizę atliekantis Seimo biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklausė nuo 2011 m. Lietuvos bankui vadovaujantį Vitą Vasiliauską.

Vyriausybė antradienį pritarė, kad vaiko pinigai nuo kitų metų didėtų iki 50 eurų. Tačiau eidama į Seimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) žadėjo, kad 2018 metais vaiko pinigai bus didesni. Kas nutiko? Prieš 2016 m. Seimo rinkimus skelbtoje LVŽS rinkiminėje programoje „Darni Lietuva“ buvo rašoma, kad 2018 m. realu planuoti 60 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį valstybės skiriamą išmoką. „Sieksime įvesti vienodo dydžio paramą šeimoms už kiekvieną vaiką – vaiko pinigus.

Seimo komitetui ėmus narstyti praėjusios Lietuvos ekonominės krizės priežastis ir jos metu priimtus sprendimus, politologai ir ekonomistai diskutuoja, kuo siekiama šiuo tyrimu. Kol vieni čia įžvelgia politinį atspalvį, artėjant trejiems rinkimams, kiti mano, kad būtina šiuo klausimu diskutuoti, bet ne ieškoti kaltųjų.

  Krizės akivaizdoje Lietuvos bankui buvo siūloma didinti kapitalo pakankamumo rodiklį komerciniams bankams iki 8 proc., bet to nebuvo padaryta, sako buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė.   Pasak jos, toks žingsnis būtų pristabdęs Lietuvoje veikiančių užsienio bankų pinigų išvežimą į savo motininius bankus. „Pati kalbėjau su Lietuvos banko valdybos nariais ir prašiau, kad pakeltų tą kartelę, nes tada tuos pinigus ne taip greitai būtų galima iš Lietuvos išvežti.

Pastarosios Lietuvos ekonominės krizės metu premjero pareigas ėjęs Gediminas Kirkilas pateikė savo liudijimą krizę tyrinėjančiam Seimo komitetui. Jis pripažino nežinojęs apie prastas ekonomines prognozes, nors tokių įtarimų buvo, tačiau pabrėžė, kad būtent Seimas, priimant 2008 metų biudžetą, reikalavo didesnių išlaidų. Savo ruožtu G. Kirkilas siūlo pasimokyti iš šios klaidos ir griežtinti įstatymus.