stasys jakeliūnas

Praėjusio dešimtmečio ekonominės krizės aplinkybes analizuosianti parlamentinė komisija liudyti kvies ir ekonomistą Gitaną Nausėdą. Tačiau politologai tokį valdančiųjų suformuotos komisijos žingsnį vertina per artėjančių prezidento rinkimų prizmę – juk tai puikus būdas susidoroti su galimu politiniu oponentu.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas neapsikentė SEB vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos tyla dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose. Jis mano, kad G. Nausėda jau pradėjo „hibridinę“ prezidento rinkimų kampaniją. Socialiniame tinkle „Facebook“ S. Jakeliūnas pasidalino įrašu, kuriame nurodo, kad dėl G. Nausėdos veiksmų kreipėsi į jo darbdavį – SEB banką. Parlamentaras įtaria, kad tai gali reikšti ir banko kišimąsi į Lietuvos politiką.

Konstitucinis Teismas (KT) atlieka išankstinį tyrimą, grupei parlamentarų prašant išaiškinti, ar Seimo patvirtinta pensijų sistemos reforma neprieštarauja Konstitucijai. Jeigu teismas įsitikins, kad prašymas tinkamas, jį svarstys. Tai paaiškės rugsėjį.

Skamba tarsi tikra utopija – nesvarbu, dirbate ar ne, valstybė visiems šalies gyventojams kas mėnesį skiria fiksuotą išmoką. Būtent tokį kelią prieš pusantrų metų ėmėsi išbandyti Suomiją, o Lietuva, panašu, iš Skandinavijos šįkart nepasimokys. Parlamentarai ir ekonomistai abejoja, ar gaudami pinigų „už nieką“ lietuviai apskritai dar norėtų dirbti. Nuo 2017-ųjų sausio 2 tūkst. atsitiktine tvarka atrinkti bedarbiai 25–58 metų suomiai iš valstybės dvejus metus kas mėnesį gauna po 560 eurų.

Seimo valdančiųjų lyderiai antradienio popietę atsitraukė nuo pasiūlymo neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo ribą per trejus metus išplėsti iki 2,5 vidutinių mėnesio atlyginimų (NPD). Naują projektą įregistravo premjeras Saulius Skvernelis, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ir socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis. Pagal jį, NPD taikymą kitąmet išplėsti iki 2 VDU, tačiau atsisakoma ketinimų 2020 metais šią ribą padidinti iki 2,25, o 2021-aisiais - iki 2,5 VDU.

Seime antradienį pradėta svarstyti Vyriausybės inicijuota pensijų kaupimo sistemos reforma. Po diskusijų parlamentarai pritarė automatiniam įtraukimui į II pensijų pakopą. Reformai pritarta komitetuose – praėjusią savaitę jai pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK), o Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė daliai pasiūlymų.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai kompromisinei trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Tiesa, svarstymo metu netrūko aštrių pasisakymų apie tai, kas laukia Lietuvos, priėmus tokius brangiai biudžetui atsieisiančius siūlymus. Kritikos strėlės Vyriausybės siūlymams skriejo ir iš valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos pusės. Reforma numato su darbo santykiais susijusius mokesčius konsoliduoti darbuotojo pusėje, įvesti 20 ir 27 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) antradienį atmetė siūlymą įtvirtinti 30 proc. progresinį gyventojo pajamų mokesčio (GPM) tarifą, taip pat nusprendė nekeisti anksčiau komiteto patvirtintos neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo ribos. Seimas antradienį svarstys mokesčių reformą, kurioje numatomi GPM tarifo, NPD pakeitimai.

Seime jau svarstomas kompromisas dėl „Sodros“ įmokų lubų, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis trečiadienį interviu Žinių radijui pareiškė, jog siūloma „Sodros“ lubas taikyti daugiau nei 10 tūkst. eurų per mėnesį uždirbantiems žmonėms. „Dabar jau yra bendras sutarimas, kad tos lubos gali atsirasti tiems, kurie, paprastai sakant, uždirba virš 10 tūkst. eurų per mėnesį, kad jiems nebekiltų tas mokestis. Tokio kompromisinio varianto šiandien yra siekiama“, – teigė Seimo vadovas.

Vyriausybė tikisi, kad jos parengtas mokesčių ir pensijų reformų paketas sulauks palaikymo Seime, tačiau parlamentarai turės prisiimti atsakomybę, jei bus priimti iš esmės pakeisti pasiūlymai, teigia premjeras Saulius Skvernelis. „Aš manau, kad bus tokia (mokesčių reforma – BNS), kokia yra Vyriausybės pasiūlyta. (...) Palaukime,kol bus (Seimo – BNS) plenariniuose posėdžiuose prabalsuota, tada ir matysime, kokia ten ta reforma“, – antradienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Diskusijos dėl Vyriausybės siūlomo pensijų kaupimo pertvarkos plano kol kas nebaigtos, todėl norint išvengti skubotų pasiūlymų, jas reikėtų atidėti rudeniui, sako parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas. „Seime yra inicijuota pensijų reformos darbo grupė, kur frakcijos, koalicijos partneriai kartu su Vyriausybės atstovais ir ekspertais diskutuoja apie alternatyvas.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nepritarė valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parlamentarų siūlymui nuo kitų metų nustatyti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą – 1 punktu mažesnį nei siūlo Vyriausybė. Už tai numatantį siūlymą penktadienį balsavo penki komiteto nariai, trys buvo prieš, taip pat trys susilaikė.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantys parlamentarai siūlo nuo kitų metų vienu procentiniu punktu sumažinti tiek „Sodros“ įmokas, tiek gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, sujungiant darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas.

 Seimas uždegė žalią šviesą mokesčių ir pensijų reformoms, tačiau dabar laukia nemažai diskusijų, kaip reikėtų viską keisti. Seimo nariams daugiausia nerimo kelia tai, kad užsibrėžti ambicingi tikslai paveiks viešuosius finansus, tai yra nukentės švietimas ir sveikatos apsauga. Tai ypač pasijaus gyvenantiems regione.

Vyriausybės paruošta mokesčių ir pensijų reforma valsčių, socialdarbiečių bei Lenkų rinkimų akcijos dėka prasiskynė kelią Seime ir keliauja į komitetus. Tiesa, koks bus galutinis rezultatas dar nežinia, nes diskusijų sukėlė ne vienas punktas. Tad komitetuose reformos gali dar labai pasikeisti. Iš esmės nutarta keisti gyventojų mokesčių tarifus, apmokestinti papildomą būstą, didinti akcizu rūkalams, kovoti su šešėliu didinant baudas, keisti pensijų apskaičiavimo tvarką.

Seimas grąžino tobulinti pasiūlymą įvesti įvesti progresinius mokesčius. Opozicijai priklausantys socialdemokratai siūlo keturis – nuo 15 iki 20 proc.– ų pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepritarė jų parengtoms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms. Už jas balsavo 38 Seimo nariai, prieš – 15, o susilaikė 43. Balsuojant dėl pataisų grąžinimo, už buvo 57, prieš – 38 Seimo nariai.

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau Seimo nariai šiuo atžvilgiu tokie optimistiški nėra. Vyriausybė tikisi, kad reformos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje ir galės įsigalioti jau nuo kitų metų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras nebėra tikras, kad siūlymas keisti „Sodros“ finansavimą, sumažinant įmokos tarifą 2 proc., liks po svarstymų Seime. Linas Kukuraitis pripažįsta neturintis atsarginio plano B, kurį pasiūlytų Seimui, jeigu jis atmestų idėją nebefinansuoti privačių pensijų fondų, iš „Sodros“ pervedant į juos 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. „Negalima sakyti, kad taip ir bus („Sodros“ įmokų tarifo mažinimas 2 proc.

Premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės viešai pristatytos pensijų reformos dalį, kur siūloma dviem procentais mažinti „Sodros“ tarifą, pasiūlė verslininkai, LRT televizijai pareiškė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstiečių“ frakcijos narys Stasys Jakeliūnas. Jis tikina, kad su dalimi kitų frakcijos narių Seime tikrai nepalaikys siūlymo 2 proc. mažinti „Sodros“ mokestį. Pasak jo, tokią pensijų reformos sprendimą pasiūlė verslininkai.

Mokesčių ir pensijų reforma žingsnis po žingsnio keliauja į Seimą, planuojama, kad ją įteisinti pavyks dar vasaros pradžioje. Tačiau parlamentarai į ministerijų siūlymus žiūri skeptiškai ir dėl siūlomų mokesčių pakeitimų valstybei prognozuoja didžiulius nuostolius. Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyko parlamentarų ir finansų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų diskusija apie pristatytas finansų bei pensijų reformas.

Siekiant didesnės konkurencijos finansų sektoriuje, Lietuvos įmonėms siūloma leisti dalyvauti tarpusavio skolinimosi veikloje ir teikti paskolas. Dabar šioje veikloje skolinti gali tik fizinis asmuo, o įmonėms tokia galimybė nenumatyta. Vartojimo kredito įstatymo pataisą Seime registravo Biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius Palionis, anot kurio, tarpusavio skolinimosi platformos yra alternatyva ir kredito unijoms, ir bankams.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas kiekvienais metais sukelia diskusijas ne tik visuomenėje, bet ir tarp pačių politikų. Štai naujasis siūlymas įvesti lengvatinį PVM maisto produktams ir gėrimams įplieskia ir pokalbius apie bendrojo PVM tarifo mažinimą. Visgi, panašu, kad ir naujajam pasiūlymui Seime žalia šviesa uždegta nebus. Konservatorius Žygimantas Pavilionis su Laurynu Kasčiūnu pasiūlė, kad PVM tarifas maisto produktams bei gėrimams sumažėtų iki 9 proc.

Praeitų metų pakeitimai mokesčių srityje susilaukia kritikos ne tik iš ekonomistų, bet ir iš pačių Seimo narių. Kalbama, kad programinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nuostatos buvo pamirštos, imtasi tik kosmetinių pakeitimų. Tačiau šiais metais laukiama dviejų didžiulių pokyčių. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, „valstietis“ Stasys Jakeliūnas portalui tv3.lt sako, kad siūloma reforma komitete turėtų nugulti arba šio mėnesio pabaigoje, arba kito pradžioje.

Ne vienerius metus besitęsiančios diskusijos dėl „Sodros“ įmokų „lubų“ šiemet vėl turėtų kelti aistras Seime, kur nestinga tiek joms pritariančių, tiek skeptiškai vertinančių parlamentarų. Tuo metu ekonomistai tvirtina, kad „lubos“ paskatintų ekonomikos konkurencingumą ir padėtų išlaikyti kvalifikuotos darbuotojus.

Stringa jau ne vienerius metus aukščiausiose valdžios institucijose vykstančios diskusijos dėl atsiskaitymu grynaisiais pinigais apribojimo. Dabar žadama, kad įstatymas, numatantis 3 tūkst. eurų atsiskaitymu ribą, bus priimtas šiemet ir galbūt įsigalios kitąmet, rašo „Verslo žinios“. „Gal ir nėra taip jau labai skubu jau dabar būtinai priimti šį įstatymą, galima dar padiskutuoti dėl jo, tuo labiau, kad kyla dar nemažai klausimų ir diskusijų.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) siūlo įvesti progresinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą. Ekonomistai tokią idėją vertina skeptiškai ir baiminasi, kad tokie pokyčiai suduos smūgį viduriniajai klasei bei Lietuvą pavers mažų atlyginimų šalimi.

Nuo sausio beveik 7 proc. augs našlių pensijos, tačiau ateityje jų didinti neketinama. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad 22,46 euro pensiją (tokia ji yra nuo sausio) norima pakeisti vienišų žmonių išmoka, kurią gautų ne tik našliai, bet visi vieniši asmenys.

Seimui nutarus pavasarį galutinai apsispręsti, ar pusšimčio Seimo narių prašymu tirti konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybės veiklą 2009-2012 metais, premjeras abejoja tokio tyrimo būtinybe, o „valstiečių“ frakcijos vadovas tyrimo idėją remia. Saulius Skvernelis siūlo ne gilintis į praeitį, o žiūrėti į ateitį, o Ramūnas Karbauskis sako, kad tyrimas opozicijai, aštriai kritikuojančiai valdančiosios daugumos sprendimus, parodys, kad neklystančių politikų nėra.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pasisako už algų didinimą Seimo nariams ir pareigūnams. Komitetas pasipriešino kai kurių „valstiečių“ idėjai jų nedidinti. Komitetas trečiadienį atmetė tokį „valstiečio“ Povilo Urbšio siūlymą – pagal jį atlyginimai didėtų tik kitos kadencijos parlamentarams. Už ir prieš balsavo po lygiai komiteto narių, bet nulėmė pirmininko balsas. „Valstietis“ Stasys Jakeliūnas mano, kad padidintos algos turėtų įsigalioti iškart.

Parlamentarai nesutaria, ar planuojant keisti Kelių programos finansavimo tvarką 2018 metais nesumažės kelių priežiūros ir plėtros skiriamos lėšos. 2018 metais programai, į kurią lėšos dabar pervedamos iš kuro akcizų, sumokamo kelių mokesčių, už transporto priemonių registravimą, sunkiasvorio transporto ir kitų įmokų, siūloma skirti 48 proc. pajamų, gautų iš akcizo už degalus. Dabar keliams skiriama 65 proc. surinktų degalų akcizo – šiemet tai turėtų sudaryti 428 mln.

Bendras Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas nebus sumažintas iki 18 proc. Siūlyta jį mažinti pamažu - per 3 metus po 1 punktą. Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepriėmė svarstyti liberalų parengtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos, kuria siekta jo tarifą grąžinti į iki 2009 metų buvusį lygį.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė Energetikos komisijos vadovo „valstiečio“ Virgilijaus Poderio pasiūlymui neapmokestinti automobilių naudojamų gamtinių dujų akcizu. Komiteto posėdyje dalyvavęs energetikos viceministras Vidmantas Macevičius teigė, kad šiuo metu gamtinėms dujoms, kurios naudojamos kaip variklių degalai, taikomas 23,60 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas. O tai –2,5 karto daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

Seimas antradienį nevarstys grupės parlamentarų idėjos ištirti, kodėl per krizę – 2009-2012 metais – valdantieji priiminėjo šalies finansams galbūt žalingus sprendimus. Seimas nebalsuos, ar vienam iš komitetų suteikti laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir analizuoti, kokia galėjo būti padaryta žala, valstybei skolinantis iš komercinių bankų už galbūt nepagrįstai dideles palūkanas ir neviešai išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius.

Neretai palyginant lietuvišką pensiją su kitų šalių pabrėžiamas vienas iš skirtumų – darbdavių indėlis. Patys darbdavių atstovai teigia, kad noro prisidėti prie darbuotojų pensijos nestinga, tačiau palankių sąlygų maža. Bankų analitikai ne kartą konferencijų metu teigė, kad Lietuvoje vis dar trūksta darbdavių įsitraukimo kaupiant didesnę pensiją darbuotojui. Tiesa, jie taipogi mano, kad valdžia galėtų prisidėti prie darbdavių motyvavimo. Pagal SEB atliktą apklausą, 88 proc.

Iki šiol Lietuvai besidžiaugusiai Europos Sąjungos (ES) atsuktu lėšų kraneliu artėja neramūs laikai. Kaip bus skirstomis lėšos po 2020 metų ir, ar tam pasiruošusi Lietuva. Lietuvoje apsilankęs Europos Komisijos narys, atsakingu už ES biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, Guntheris Oettingeris negailėjo pagyrų Lietuvai, tačiau dėl tolimesnių lėšų skyrimo didžiuliais pažadais nesižarstė.

Visuotinį turto deklaravimą pasiūlę įteisinti du buvę socialdemokratai parlamentarai aiškina, kad tik žengus šį žingsnį būtų įmanoma užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui bei korupcijai ir užtikrinti didesnį valdžios skaidrumą. Oponentai iš socialdemokratų sumanymo šaiposi ir siūlo pirmiausia panaudoti jau turimus duomenis apie gyventojų turtą bei pajamas ir tik tada į eiles statyti senjorus bei 18 metų sulaukusius jaunuolius.

Vyriausybei nusprendus ir toliau taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą apgyvendinimo paslaugoms, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas nori įtvirtinti šio tarifo galiojimo trukmę. „Valstiečių“ frakcijai priklausantis S. Jakeliūnas siūlo, kad lengvata viešbučiams galiotų iki 2023 metų, tuo metu Vyriausybė siūlo ją taikyti neribotą laiką.

Kovoje su korupcija prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo pasitelkti turto deklaracijų viešinimą. Seimas po svarstymo pritarė prezidentūros teiktoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma praplėsti turtą ir pajamas privalančių deklaruoti asmenų sąrašą bei viešinti šių deklaracijų duomenis. Diskutuodami apie prezidentės pasiūlymus, Seimo nariai neatmetė ir visuotinio turto deklaravimo idėjos.

Neįtikėtina, bet situacija tokia: gaudami tą pačią bruto algą Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Lietuvoje, laukdami kol darbo užmokestis atkeliaus iki jūsų piniginės, galiausiai mažiausiai gausite Lietuvoje. Tokius skaičiavimus pateikia „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Metai iš metų mažėjantis Lietuvos gyventojų ir darbo jėgos skaičius prognozuoja liūdną ateitį – mažam darbuotojų skaičiui teks išlaikyti visą valstybę. Ar tai reikš didesnius mokesčius ir mažesnes socialines išmokas? Anaiptol, nes politikai ir ekonomistai siūlo imtis pramonės ir valstybinio sektoriaus robotizavimo. Finansų ministerijos pristatytame Ekonominės raidos scenarijuje 2017–2020 m. 0,2 proc. sumažintas dirbančiųjų skaičius.

„Vaiko pinigai“, didesni atlyginimai mokytojams, didesnės pensijos, socialinės atskirties mažinimas, kylanti minimali alga, išlaidos gynybai – šie ir kiti pasiūlymai pilasi iš Seimo narių lūpų, paklausus, kam kitąmet vertėtų skirti daugiausiai valstybės pinigų. Pasiūlymų daug, o valstybės biudžetas – ne guminis.

Valdantiesiems valstiečiams su opozicijoje esančiais konservatoriais liepos pradžioje sutarus mainais į paramą urėdijų reformai grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, dauguma BNS kalbintų skirtingų frakcijų politikų beveik neabejoja, kad lengvata bus grąžinta. Tačiau kai kurie valdantieji sako, kad tokia lengvata nebūtų socialiai teisinga. Valstiečių deleguotas premjeras Saulius Skvernelis yra pažadėjęs dar iki spalio grąžinti 9 proc.

Seimo valstiečiai ketvirtadienį su finansų, socialinių reikalų ir darbo, švietimo ir mokslo ministrais aptars planuojamą 2018 metų biudžetą ir socialinių reikalų bei švietimo finansavimą. „Susitikime aptarsime mokestinės sistemos siūlomus pakeitimus, vadinamąjį „pokyčių krepšelį“, investicijų skirstymą savivaldybėms, biudžeto formavimą bei bendrą ekonominę šalies raidą ir tendencijas“, - BNS sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Vos tik valdžia pristato mokesčių reformas, pasipila kalbos ir apie nekilnojamo turto bei automobilių mokesčius. Štai Seimo pirmininkas V. Pranckietis žiniasklaidai sakė, jog pritartų naujiems turto mokesčiams. Tačiau valdantieji delsia imtis radikalių žingsnių mokesčių sistemoje, nes tai būtų pernelyg nepopuliarus sprendimas. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas neslepia, kad nei nekilnojamo turto, nei automobilio mokesčių valdančiųjų planuose kol kas nėra.

Lietuviams net pusę amžiaus buvo draudžiama kalbėti apie trėmimą ir kalinimą lageriuose, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Įsivaizduokite, net pusę amžiaus mums buvo draudžiama apie tai žinoti, kalbėti. Okupantai norėjo mus paversti kurčiais ir aklais, negirdinčiais savo tautos aimanų ir troškimo būti laisviems...“, – trečiadienį Seime per iškilmingą posėdį, skirtą paminėti pirmosioms masinėms tremtims, teigė V.Pranckietis.

83 proc. Lietuvos gyventojų nori savarankiškai rūpintis savo finansine gerove ir tikisi, kad valstybė per mažesnius mokesčius ir kitas priemones skatins juos taupyti. Tai šiandien Vilniuje vykstančiame Finansų rinkų forume pabrėžė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas, remdamasis bendrovės „Spinter tyrimai” atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, palaikantis nuomonę, kad būtų teisinga grąžinti per krizę sumažintas pensijas iki 2014 metų vasaros mirusių pensininkų paveldėtojams, vis dėlto siūlo to nedaryti ir rūpintis, kad pensijos didėtų dabartiniams pensininkams. L.Kukuraitis antradienį tvirtino, jog iki pensijų kompensavimo įstatymo įsigaliojimo 2014 metais mirusių pensininkų turto paveldėtojai neturėtų gauti kompensacijų.

Prieš prasidedant 2017 – iesiems, naujasis Seimas skubėjo patvirtinti „Sodros“ biudžetą. Jis – pirmą kartą nedeficitinis po dešimties metų pertraukos. Tačiau didžiulė skola nelieka užmaršty. O mažos pensijos – vis dar slegia senjorus. Visgi kitais metais žadamas ne vienas pakeitimas šioje srityje. Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio pensijos bus didinamos apie 20 eurų. Didesnes pensijas gaus apie 593 tūkst. senatvės pensininkų, 202 tūkst.

Naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žada, kad sprendžiant socialines problemas bus labiau įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos, savivalda ir vietos bendruomenės. Interviu BNS buvęs Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ vadovas pripažino, jog valstiečių pasisakymai dėl pensijų didinimo nebuvo visiškai nuoseklūs.