sovietų sąjungos

„Putino kleptokratija“ – pati sąvoka viešojoje erdvėje tapo dažniau minima tik prieš keletą metų – po korupcinių Kremliaus ir nusikalstamų grupuočių ryšių aptikimo. Tačiau Rusijoje ši sistema veikė dar gerokai iki valdžią uzurpavus buvusiam KGB karininkui. Pagrindinė grėsmė Vakarams – kleptokratija, dėl korupcijos gajumo, yra linkusi plisti kaip maras.

Rusijos skaitytojai gali netrukus susidurti su problemomis pasiekiant tv3.lt naujienų portalą naudojantis įprastomis priemonėmis. Bent jau tokį laišką gavo redakcija el. paštu. Pasirodo, Grozno teismas dar pernai nusprendė, kad tv3.lt publikuojama 2014-ųjų kovo mėnesio naujiena yra prieštaraujanti Rusijos visuomenės informavimo įstatymui ir privalo būti cenzūruojama Rusijos skaitytojams.

Rugpjūtį į Lietuvą trimis kariniais laivais planuoja atvykti apie 800 karių iš Japonijos. Lietuvoje Japonijos gynybos pajėgų mokomųjų laivų eskadra turėtų viešėti rugpjūčio 7 - 11 dienomis. Šį vizitą inicijavo pati Japonija. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sakė, kad japonai atvyksta susipažinti su Lietuva, jie karinėse pratybose nedalyvaus.

Rusijos propagandos nagrinėjimas nepraranda savo aktualumo. Kuo giliau Rusija ir vadinamasis Vakarų pasaulis grimzta į konfrontaciją, kurią tiksliausiai galima būtų apibūdinti naujojo šaltojo karo vardu – tuo didesnis dėmesys skiriamas šiai temai. Šiandien jau net Vakarų Europoje ir JAV atsiranda supratimas, kad propaganda yra vienas efektyviausių nekonvencinių ginklų, Rusijos naudojamų savo tikslams pasiekti.

Birželio 14 dieną vilniečiai ir miesto svečiai turėjo išskirtinę galimybę išgirsti įspūdingą „Eurovizijos“ nugalėtojos Jamalos vokalą gyvai. Katedros aikštėje Gedulo ir Vilties dienos proga atlikėja koncertavo visiškai nemokamai.  Išgirsti „Eurovizijos“ nugalėtoją gyvai antradienio vakarą panoro šimtai gerbėjų. Vakaro vedėjui Richardui Jonaičiui paskelbus, kad atlikėja netrukus pasirodys scenoje, minia pasitiko garsenybę audringomis ovacijomis. „Labas vakaras, vilniečiai.

Lietuvai minint sovietų įvykdytų trėmimų metines, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį perspėjo dėl sovietų diktatoriaus Josifo Stalino reabilitavimo Rusijoje. „Kai kurie iš (Rusijos) lyderių mėgina aukštinti Staliną, pateikia jį kaip pavyzdį, (bando) istoriją perrašyti. Tai yra ne šiaip sau kažkokie svaičiojimai, bet labai pavojingi žaidimai“, – Žinių radijui sakė ministras.

Čekijos policija antradienį pranešė, kad išaiškino ir išardė tarptautinį nusikaltėlių tinklą, kuris gamino ir platino padirbtus lietuviškus dokumentus migrantams Europos Sąjungos šalyse. Kaip pranešė policijos atstovas Pavelas Hantakas, visoje Čekijoje buvo suimta 10 įtariamųjų iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų. Penki iš jų buvo iš Ukrainos, patikslino atstovas, tačiau kitų pilietybės nenurodė.

Izraelio aplinkos ministras Avi Gabbay penktadienį paskelbė, jog traukiasi iš posto, nes dėl griežtosios linijos nacionalisto Avigdoro Liebermano paskyrimo gynybos ministru kabinetas tapo „ekstremistine vyriausybe“. A.Gabbay, priklausantis centro dešiniajai partijai „Kulanu“ („Mes visi“), nėra parlamento narys, todėl jo atsistatydinimas nepaveiks valdančiosios dešiniojo sparno koalicijos turimos daugumos.

Šio straipsnio pavadinimas gali atrodyti paradoksalus. Juk Rusija aktyviai pasisako prieš NATO plėtrą. Ji yra itin nepatenkinta net tuo, kad į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją buvo priimtos Baltijos šalys. Maskva naudoja „NATO priartėjimo prie sienos“ diskursą propagandai plėtoti, o kartais ir savo veiksmams pateisinti. Tačiau pačios Rusijos elgesys verčia jos kaimynes siekti narystės šiame aljanse.

Pietų Osetijoje 2017 metais vyksta referendumas dėl nepripažintos respublikos prisijungimo į Rusijos Federaciją, teigiama marionetinės valdžios bendrame pranešime.

Maskvos ir Ukrainos belaisvių mainai, iškeičiant ukrainiečių pilotę į du Kijevo kalintus įtariamus rusų karius, primena Šaltojo karo laikų apsikeitimą šnipais, kaip kartkartėmis vykdavo sovietų laikais. Dažniausiai per tokius mainus būdavo siekiama išlaisvinti užsienyje įkalintus sovietų šnipus, kurie būdavo keičiami į žvalgybos pareigūnus, ilgai kalėti pasmerktus politinius disidentus arba kitus sovietų belaisvius, kol ši tradicija pasiekė posovietinius laikus.

 Tadžikistano piliečiai sekmadienį triuškinamai nubalsavo už konstitucijos pataisas, leidžiančias prezidentui vadovauti neribotą laiką. Rinkimų pareigūnai pirmadienį pateikė preliminarius duomenis, kad 94,5 proc. referendumo dalyvių pritarė siūlomoms pataisoms, įskaitant tas, kurios numato panaikinti apribojimus prezidento kadencijų skaičiui. Šio plebiscito tarptautinė priežiūra buvo tik paviršutiniška.

NATO ketvirtadienį pakvietė Juodkalniją tapti 29-ąja nare – sutikdamas plėstis tik septintą kartą per savo istoriją ir nepaisydamas piktų Rusijos prieštaravimų. Šį sprendimą dar turi oficialiai patvirtinti JAV Senatas ir kitų Aljanso valstybių parlamentai.

Įstabus mėlynas deimantas, kažkada priklausęs kasybos magnatui Philipui Oppenheimeriui, trečiadienį aukcione Ženevoje buvo parduotas už rekordinius 45 mln. eurų, paskelbė „Christie's“. 14,62 karato „Oppenheimer Blue“ yra didžiausias kada nors aukcionui pasiūlytas deimantas itin retų „prašmatnios“ ryškios mėlynos spalvos deimantų kategorijoje, nurodo „Christie's“. Aukciono anoniminis pirkėjas turės atsisveikinti iš viso su 51 mln.

Dešimčiai tūkstančių žiūrovų, kurie pirmadienį gėrėjosi įspūdingu Rusijos kariniu šou, ne tik priminė apie praeitį, tačiau ir leido pasiruošti ateičiai, rašoma CNN. Nors oficialiai kasmetinis grandiozinis paradas yra skirtas Sovietų Sąjungos pergalei prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, ji Kremliui tuo pačiu suteikia galimybę pademonstruoti visai šiuolaikišką karinę galią.

Praėjus kelioms dienoms po rusų keleivinio lėktuvo sprogimo virš Egipto Sinajaus pusiasalio 2015 spalio 31 dieną, dar prieš pasibaigiant oficialiam šio įvykio tyrimui, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neapibrėžtam laikotarpiui uždraudė visą susisiekimą oru tarp Egipto ir Rusijos, rašoma „Foreign Policy“. Mažiau nei po mėnesio, kai turkų lėktuvas numušė Rusijos karinį lėktuvą, Kremlius ėmėsi dar vieno neapibrėžto draudimo – šį sykį nukentėjo turistiniai skrydžiai į Turkiją.

Japonijos premjeras Shinzo Abe penktadienį susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Juodosios jūros kurorte Sočyje, siekdamas sustiprinti dvišalius ryšius ir išjudinti iš mirties taško dešimtmečius besitęsiantį ginčą dėl teritorijų. Tokijo ir Maskvos ryšius temdo ginčas, besitęsiantis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai Sovietų Sąjungos pajėgos užėmė keturias pietines Kurilų salas Ramiajame vandenyne, kurios Japonijoje vadinamos Šiaurės Teritorijomis.

Krymo aneksijos faktas Suomijos rusakalbių mažumoje vis dar kelia diskusijas. Daugelis jų galvoja, kad nėra problemų, juk Krymo gyventojai balsavo referendume, o rusus Ukrainoje engė. Yra ne vienas taip galvojantis asmuo ir kitose Europos šalyse. Yle.fi parengė ekspertų argumentus į esminius klausimus ir paaiškina, kodėl Rusijos pateikiami argumentai neatlaiko kritikos. Pagrindiniai įvykiai: Vasario 20: masinių neramumų Kijevo centre kulminacija.

Rusijos naujajame Rytų kosmodrome, kurio eksploatacijos pradžią trikdė vėluojančios statybos ir kiti kliuviniai, trečiadienį buvo nuspręsta viena diena atidėti pirmąjį raketos startą, pranešė kosmoso agentūra „Roskosmos“. Raketa „Sojuz 2.1a“, nešantis tris palydovus, turėjo pakilti 11 val. 1 min. vietos (5 val. 1 min. Lietuvos laiku), bet startas buvo atidėtas likus pustrečios minutės iki variklių įjungimo, Rusijos naujienų agentūros citavo „Roskosmos“ direktorių Igorį Komarovą.

Tuo metu, kai Prancūzija, skaldydama diplomatinių santykių ledus, kviečiasi Vladimirą Putiną į Paryžių, naujoji Rusija kaip niekad primena dvigalvį erelį: iš vienos pusės, apverktina situacija socialinėje ir ekonominėje sferose, iš kitos – sukrečiantis strateginis ir diplomatinis atgimimas, rašoma „Le Figaro“. V. Putinas savo valdžią statė ant trijų stulpų: ant kylančio valstybės autoriteto, pasaulio tvarkos, susiformavusios po šaltojo karo, peržiūros ir ekonomikos pakilimo, rašoma leidinyje.

Ihoris Mahala vis dar prisimena metalo skonį burnoje, kurį juto 1986 metų balandžio 26-osios rytą važiuodamas į Černobylio atominę elektrinę. Naktį prieš tai I.Mahala, statybų viršininko toje elektrinėje pavaduotojas, sulaukė skambučio, kad įvyko nelaimingas atsitikimas ir jis kviečiamas padėti, bet daugiau nelabai ką žinojo. Artėdamas prie elektrinės jis matė daugybę kareivių.

Kas nutinka, kai didžiausios branduolinės nelaimės pasaulyje vieta paliekama praktiškai visiškai apleista beveik 30 metų? Černobylio atveju ji tampa unikalia proga pamatyti, kaip laukinė gamta atsigauna tarsi didžiuliame rezervate be žmonių, bet – užterštame radiacijos. „Kai pasitraukė žmonės, grįžo gamta“, – per apsilankymą „Černobylio zonoje“ sakė jos biologas Denysas Vyšnevskis, netoliese maisto ieškant laukiniams arkliams.

Ukraina ateinančią savaitę minės 30 metų sukaktį po Černobylio atominėse elektrinės katastrofos, kai žmonių klaidos ir sovietinių reaktorių technologijų trūkumai nulėmė didžiausią pasaulyje branduolinę krizę. Artėjant tos katastrofos metinėms, kurios bus minimos balandžio 26 dieną, naujienų agentūra AFP apžvelgė priemones, kurių buvo imtasi pasaulyje nuo 1986-ųjų, kad būtų padidintas branduolinis saugumas, nors Fukušimos krizė 2011-aisiais parodė, kad išlieka dar daug iššūkių.

Po Krymo užgrobimo, kurį įvykdė Rusija, jau praėjo daugiau nei dveji metai. Maskva aktyviai įveda „savo tvarką“ pusiasalyje. Nenuostabu, jog esminis šios „tvarkos“ bruožas – valdančiojo kurso ir įvykdytos aneksijos oponentų persekiojimas. Krymas tapo viena problemiškiausių teritorijų Rusijoje, žiūrint iš žmogaus teisių perspektyvos. Iš čia persekiojamų etninių ir socialinių grupių ypač išsiskiria Krymo totorių atvejis. Situacijos sudėtingumą galima suprasti, pažiūrėjus į ją plačiau.

Rusijos politologas Aleksandras Sytinas, daugelį metų dirbęs Kremliaus kuruojamame institute, ir puikiai žinantis visą vidaus virtuvę, tv3.lt skaitytojams pristato dabartinio prezidento Vladimiro Putino iškilimo ir įsitvirtinimo vienos iš galingiausių pasaulio valstybių valdžioje istoriją. Pirmąją teksto dalį, apie netikėtą „vaikėzo iš Peterburgo pavarčių“ atsiradimą valdžioje, galite skaityti paspaudę čia.

Jungtinių Valstijų kariškiai paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip Rusijos šturmo lėktuvas „Su-24“ Baltijos jūroje praskrenda vos per devynis metrus nuo JAV eskadrinio raketinio minininko „USS Donald Cook“. Rusija siekė pademonstruoti jėgą agresyviais skrydžiais virš Jungtinių Valstijų karinio laivo Baltijos jūroje, kai šis plaukė į Klaipėdą, sako analitikai.

Naujienų portalas „Currenttime.tv“ paskelbė šokiruojančią statistiką, kuri turėtų labai nuliūdinti lietuvius. Kaip skelbia informacijos skleidėjai, lietuviai užima pirmą vietą tarp labiausiai nutukusių posovietinių valstybių žmonių. Pagal paskelbtą statistiką, pirma vieta atitenka tiek moterims (26,7 proc.), tiek vyrams (23, 7 proc.), tačiau neatsilieka ir kitos buvusios Sovietų Sąjungos šalys. Pagal antsvorį turinčių vyrų skaičių antroje vietoje atsidūrė Latvija (22, 2 proc.

Džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) apmokė bent 400 kovotojų atakuoti taikinius Europoje rengiant pražūtingus išpuolius ir kuriant tarpusavyje susijusias teroristų kuopeles, panašias į smogusias Briuselyje bei Paryžiuje, kurioms įsakyta pasirinkti laiką, vietą ir atakos metodą, kad būtų pralieta kuo daugiau kraujo, nurodė pareigūnai.

Vienam žymiausių Lietuvos režisierių Gyčiui Padegimui Kaunas – mieliausias kampelis pasaulyje, kurio, jo paties žodžiais tariant, nekeistų į nieką kitą. Pokalbis su režisieriumi - apie ryškiausius vaikystės prisiminimus, Kauno išskirtinumą ir kauniečių mokėjimą gyventi gražiai. Ką Jums reiškia Kaunas? Man Kaunas pirmiausia reiškia nuostabius prisiminimus. Ir todėl jo niekada nekeisčiau į kitą miestą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, vizituodamas prieš dvejus metus aneksuotą Krymo pusiasalį, pareikalavo valdžios atstovų surasti atsakingus už trasos Kerčė-Simferopolis projekto įgyvendinimą asmenis, praneša „BBC Russia“. „Reikia konkrečios institucijos, reikia konkretaus žmogaus, kuris atsakingas už visą projektą, kad man nereikėtų telefonu skambinėti po visą vyriausybę ar federacijos subjektus“, – aiškino V. Putinas susirinkime, kreipdamasis į vicepremjerą Dmitrijų Kozaką ir ekonomikos ...

Interviu leidiniui „Die Welt“ buvęs šachmatų čempionas ir dabartinis Rusijos opozicijos atstovas Garis Kasparovas papasakojo apie tai, kokią Rusiją jis mato valdant Vladimirui Putinui. Šiuo metu aktyvistas vieši Vilniuje, kuriame organizuoja „Rusijos forumą“ – renginį, skirtą šios šalies problemoms ir ateities perspektyvoms aptarti.

Šią savaitę minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą vėl vyks dvejos – jaunųjų konservatorių ir tautininkų – organizuojamos eitynės, dėl pastarųjų nerimaujant Lietuvos žydų bendruomenei. Jaunųjų konservatorių lygos vadovas Teodoras Žukas BNS sakė, kad kovo 11-osios eitynės vyks tradiciškai nuo Nepriklausomybės aikštės iki Vilniaus arkikatedros. Jis teigė, kad joms savivaldybės leidimas nereikalingas, nes jų dalyviai žygiuos už Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos ir orkestro.

Ukraina sekmadienį išrinko dainininkę Jamalą, priklausančią Krymo totorių bendruomenei, atstovauti šaliai Eurovizijos dainų konkurse su sukrečiančia daina apie Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino vykdytus jos tautos trėmimus karo metais. Ši Ukrainoje gerai žinoma 32 metų džiazo dainininkė, kurios tikrasis vardas - Susana Jamaladinova, sekmadienio vakarą įveikė kitus penkis finalininkus, kurie varžėsi dėl teisės gegužę vykti į Euroviziją Stokholme.

Dar prieš porą metų Vakaruose buvo manoma, kad Rusija tik grasinančiai mojuoja į jos pusę, juk po Sovietų Sąjungos griūties rusų armija atrodė apverktinai, o jos ginkluotė buvo visiškai pasenusi.

Tėvynėje ir visame plačiajame pasaulyje gyvenantys lietuviai ruošiasi minėti 98-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Apie Vasario 16-osios nepriklausomybės akto reikšmę tautos gyvenimui kalbamės su istoriku, politologu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, humanitarinių mokslų daktaru Antanu Kulakausku. - Nors istorikų kalboje turbūt nėra žodžio „stebuklas“, tačiau Lietuvos valstybės atsiradimas 1918 metais politiniame pasaulio žemėlapyje tarsi savaime prašosi tokio apibūdinimo.

Baltijos šalių kelias į laisvę 9-o dešimtmečio pabaigoje ir 10-o pradžioje sutapo su Šaltojo karo finalu. Jis žymėjo tiek nacionalinį atgimimą, tiek demokratinį sukilimą. Aplinkiniam pasauliui padarė įspūdį stiprių aktyvistų judėjimų iškilimas, pademonstravęs jų gebėjimą mobilizuoti žmonių valią – prisimenate gyvąją (Baltijos kelio) grandinę 1989-ųjų rugpjūtį? Tai buvo veikiančios demokratijos pavyzdys.

Kai patriarchas Kirilas penktadienį susitiks su popiežiumi Pranciškumi, šis istorinis įvykis suteiks galimybę Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovui pabrėžti Maskvos vadovaujantį vaidmenį Rytų krikščionybės pasaulyje. Be to, šis Kuboje įvyksiantis susitikimas leis Kirilui – talentingam politiniam žaidėjui, palaikančiam glaudžius ryšius su prezidentu Vladimiru Putinu – atverti naują ryšio kanalą Kremliui, siekiančiam išvengti Vakarų šalių izoliacijos.

Kai kurie nukentėjusieji Sausio 13-osios byloje sako, kad valstybė nepasirūpino jų interesais teisme, neskirdama nė vieno jų interesams atstovaujančio advokato. Prie Spaudos rūmų prieš ketvirtį amžiaus nukentėjusi vilnietė Marytė Šustikienė, atvykusi į penktadienio teismo posėdį, piktinosi, kad suluošinti žmonės turi samdytis teisininkus, o už kaltinamųjų advokatus moka valstybė. „Kada atvažiavo pirmi tankai, mes prie centrinių durų buvom 25 žmonės.

Lietuvai 1939 m. buvo iš tiesų dramatiški: pavasarį praradusi Klaipėdos kraštą, rudenį šalis susidūrė su nauja grėsme – SSRS (Sovietų Sąjunga). Raudonosios armijos įžengimas į Lenkiją 1939 m., rugsėjo 17 d., tapo grėsmingu ženklu, nepaisant to, kad sovietai skelbėsi esą neutralūs Lietuvos atžvilgiu. Rugsėjo 19 d. Sovietų Sąjungos kariuomenė įžengė į Vilnių. Lietuvoje į šį įvykį žvelgta su viltimi, nes dar 1920 m. liepos 12 d. sutartimi SSRS pripažino Vilnių ir jo kraštą Lietuvai.

Pergalė Antrajame pasauliniame kare leido SSRS susikoncentruoti į galutinį Lietuvos pavergimą. Siekiant užgniaužti visuomenės nepasitenkinimą okupacija, įveikti partizaninį judėjimą, imti vykdyti masiniai trėmimai į Sovietų Sąjungos gilumą. Juos pradėta vykdyti 1945 m. vasarą. 1947 m. pabaigoje trėmimai suaktyvėjo. Siekdama galutinai užgniaužti partizaninį judėjimą, sovietinė valdžia pradėjo vykdyti masines partizanų giminaičių ir jų rėmėjų deportacijas.

Lietuvai atkūrus savo nepriklausomybę, svarbiausiu tikslu tapo jos įtvirtinimas. Dideliu pavojumi tam buvo šalyje dislokuoti sovietinės kariuomenės daliniai. Todėl valstybė ėmėsi aktyvių politinių priemonių, likviduojant šią grėsmę. Tuo metu krašte sovietinės kariuomenės buvo daugiau kaip 30 tūkst. karių, taip pat - nemažai karinės technikos, o tai - rimta karinė jėga.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas griežtai pasisakė dėl „revoliucijos vado“ Vladimiro Lenino vykdytos veiklos rezultatų, kurie, jo manymu, privedė prieš istorinės Rusijos griūties, praneša „lenta.

Lietuvoje daug kalbama ir diskutuojama apie Maskvos įsivaizduojamą rusų pasaulį ir tai, kaip ši ideologija veikia geopolitinius procesus. Ne išimtis ir turkų numušto Rusijos naikintuvo Sirijoje atvejis. Lietuvoje buvo komentuojami tik Rusijos veiksmai, priežastys ir pasekmės, visai mažai skiriant dėmesio Turkijos pozicijai. Atidžiau žvilgtelėjus į Ankaros vykdomą politiką, matyti, kad konfliktas tarp Maskvos ir Ankaros rusena seniai.

Ekscentriškas prancūzų aktorius Gerard'as Depardieu vaidins Sovietų Sąjungos diktatorių Josifą Staliną viename naujame filme, antradienį pranešė jo atstovas spaudai. G.Depardieu, kuriam Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas suteikė Rusijos pilietybę, vaidins 2013 metais išleisto romano „Stalino sofa“ (Le Divan de Staline) ekranizacijoje, nurodė atstovas.

Rusija nesistengia atkurti Sovietų Sąjungos, prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė sekmadienį parodytame dokumentiniame filme, bet pagrindinė problema – kad „niekas nenori mumis tikėti“. Nuo Ukrainos krizės pradžios, kai prorusiškas lyderis Viktoras Janukovyčius buvo nuverstas proeuropietiškai nusiteikusių demonstrantų, Maskva apkaltino Vakarų šalis naudojant „sulaikymo politiką“, primenančią Šaltojo karo laikus.

Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos gamintojai 2014 metais dominavo tarptautinėje ginkluotės rinkoje, bet jų dalis sumažėjo, o Rusijos ir Azijos bendrovių – padidėjo, pirmadienį pranešė Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI). Didžiausių ginkluotės ir karinių paslaugų pardavėjų šimtuko bendra apyvarta mažėjo ketvirtus metus iš eilės – nuo 2013 metų ji sumažėjo 1,5 proc. iki 401 mlrd. dolerių (364 mlrd.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį dar trims mėnesiams pratęsė kardomojo suėmimo terminą Rusijos piliečiui Jurijui Meliui, kuris yra vienas įtariamųjų Sausio 13-osios byloje. Teismas atsižvelgė, kad jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas žmogiškumui ir karo nusikaltimus, kurie yra priskirti labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai.

Žymus Rusijos televizijos pranešėjas tiesioginio eterio laidoje prisipažino esantis užsikrėtęs žmogaus imunodeficito virusu, atlikdamas precedento neturintį žingsnį šalyje, kurioje užsikrėtimo ŽIV/AIDS atvejų sparčiai gausėja, bet ši problema yra daugiausiai nutylima. Nepriklausomos televizijos „Dožd“ („Lietus“) pranešėjas Pavelas Lobkovas, anksčiau vesdavęs žinių laidas valstybinėje televizijoje, paskelbė šį pareiškimą antradienio vakarą, minint Pasaulinę AIDS dieną.

 Prancūzų filosofas Andre Glucksmannas – buvęs maoistas, vėliau perėjęs prie dešiniųjų pažiūrų ir pasmerkęs komunizmo nusikaltimus, mirė pirmadienio vakarą, būdamas 78 metų, antradienį pranešė jo sūnus. Šis didelį dėmesį politikai skyręs mąstytojas išgarsėjo 8-ame dešimtmetyje kartu su Bernard'u-Henri Levy kaip vienas iš Prancūzijos „naujųjų filosofų“, kurie atsiribojo nuo marksizmo po to, kai 1968 metais vykę gatvių protestai buvo atvedę šalį prie revoliucijos slenksčio.