sovietų sąjungos

„Naujasis JAV prezidentas, dar nelabai „apšaudytas“ aukščiausiame tarptautinės politikos lygyje, pirmą sykį susitinka su savo oponentu iš Rusijos. Jie nesutaria dėl Krymo, branduolinio ginklo ir visiškai skirtingai suvokia status quo situaciją, Maskvai ir Vašingtonui kovojant dėl pasaulinės lyderystės. Amerikiečius atstovauja politikas su ne visai aiškia pozicija, kai tuo metu rusų pozicija yra visiškai aiški, – teigia „The New York Times“ rašo Davidas E. Sangeris.

Pastaruoju metu vystomas Baltijos šalių atjungimo nuo Rusijos energijos sistemos projektas pasiekė finišo tiesiąją: Estija, Latvija ir Lietuva šio klausimo aptarimą su Europos Komisija yra nutarusios užbaigti iki birželio pabaigos, rašoma suomių „Helsingin Sanomat“. Estijos ekspertai perspėja, kad jau 2020-2021 metais Rusija gali panaikinti energetinę priklausomybę nuo Baltijos šalių, o tai leistų jai elektros energiją naudoti kaip politinio spaudimo priemonę.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šią savaitę pritarė, kad Justiniškėse esanti gatvė būtų pavadinta Islandijos sostinės Reikjaviko vardu. Taryba patvirtino dar beveik dvi dešimtis naujų gatvių pavadinimų, tarp jų – tarpukario istoriko ir pedagogo Adolfo Šapokos gatvę. Ši, kaip ir Pinavijų, Bretonų, Fryzų gatvės, atsiras Naujojoje Vilnioje. Pilaitėje naujoms gatvėms bus suteikti Išdagų, Trempų, Jurgaičių, Romintos, Unguros, Geldapės, Šventapilės pavadinimai.

Prieš trisdešimt metų amerikiečių prezidentas Ronaldas Reaganas rėžė savo žymiąją kalbą šalia Berlyno sienos, kurioje pakvietė SSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą „nugriauti tą sieną“. Šios kalbos autorius, prezidento patarėjas Piteris Robinsonas vokiečių „Der Spiegel“ papasakojo, kaip ši kalba atsirado ir kokius ginčus ji iššaukė JAV vadovybėje.

Vilniaus apygardos teismui pavyko išnagrinėti daugiau nei pusę Sausio 13-osios baudžiamosios bylos – teismui pavyko apklausti šimtus liudytojų ir nukentėjusiųjų. Daugiau nei 700 tomų byla dėl įvykių 1991 metų sausį, kai agresija ir jėga buvo siekiama Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą grąžinti į Sovietų sąjungos sudėtį, yra viena reikšmingiausią ir didžiausia Lietuvos teisėsaugos istorijoje. Ji buvo pradėta nagrinėti prieš pusantrų metų – 2016 metų sausį.

Rusijos valstybinė bendrovė pareiškė, kad praėjusį ketvirtį jos dujų pardavimai Europoje vėl išaugo. Tai reiškia, kad europiečių energetinis sektorius ir toliau didina priklausomybę nuo šio dujų giganto, rašoma „The Telegraph“. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius „Gazprom“ pardavimai, augančios paklausos Europoje ir posovietinėje erdvėje fone, išaugo 4,4 proc. – iki 1,8 trln. rublių.

Saudo Arabijos ir Rusijos nuomonės skiriasi praktiškai visais klausimais, įskaitant net ir karo Sirijoje klausimą, politiką Irano atžvilgiu ir ryšius su Vašingtonu.

Šiuo metu Vašingtone „visa apimančio sandorio“ tarp JAV ir Rusijos idėja kuo toliau, tuo labiau tampa vis mažiau populiari. Tačiau vieną iš pagrindinių užsienio politikos problemų, kurią dabar sprendžia JAV – Šiaurės Korėja – neįmanoma išspręsti be Rusijos dalyvavimo, rašo Leonidas Beršidskis „Bloomberg“. Per pastaruosius kelerius metus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pavyko suderinti gana glaudžius santykius su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu, ir dabar, norint sutarti su šituo ...

Praėjusią savaitę JAV nacionalinė žvalgyba įvardijo Rusijos strateginius tikslus Ukrainoje. Paviešintoje ataskaitoje yra kalbama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tikriausiai, toliau tęs Kijevo spaudimą, įskaitant ir Donbaso smogikus. Pasak leidinyje „Apostrofa“ cituojamo rusų politologo Dmitrijaus Oreškino, Kremlius jau pralaimėjo Ukrainoje, ir šiuo metu yra atsidūręs sudėtingoje situacijoje.

Emmanuelio Macrono pergalė atnešė Europos Sąjungos vienybės viltį, tačiau įtampa tarp Vakarų ir Rytų Europos ar Balkanų šalių ir toliau auga. Trintis tarp Vakarų ir Rytų Europos yra naujų tendencijų, neraminančių politikus, kurie ir toliau apeliuoja į „vieningą ir laisvą Europą“, dalis. Leidinys „Financial Times“ apžvelgia kas laukia Europos Sąjungos, nepaisant prancūzų proeuropietiško pasirinkimo. Maištininkas ES viduje nr.

Sušio baras siūlo patiekalą „Pergalės diena“ su juodais ir raudonais ikrais, parduotuvėse parduodami oro balionėliai, kavos puodeliai, marškinėliai ir šlepetės – viskas oranžine ir juoda spalvomis, rašoma „The Washington Post“. Oranžinė ir juoda, sovietų karinio apdovanojimo (nuo 1943-ųjų, iki tol šis apdovanojimas buvo naudojamas carinėje Rusijoje ir nacių pusėję kariavusio Andrejaus Vlasovo būrių vėliavose) spalvos, dabar tapo rusų patriotizmo simboliu.

Klaipėdiečiai ir visi miesto svečiai gegužės 11-ąją buvo kviečiami švęsti Europos dieną. Lietuvos kultūros sostinės gatvėse jau nuo vidurdienio vyko įvairiausi renginiai, kuriuos visus vienijo ta pati tematika – lietuviškas kinas. Šventinę dieną vainikavo iškilmingas kino koncertas, kuriame dainas iš garsiausių lietuviškų kino filmų atliko žinomi šalies atlikėjai.

Maskvos Raudonojoje aikštėje antradienį vyko tradicinis pompastiškas Pergalės dienos paradas, Rusijoje minint Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare 72-ąsias metines. Per Raudonąją aikštę žygiavo per dešimtį tūkstančių karių, važiavo įvairi karinė technika, įskaitant branduolinius užtaisus galinčias nešti raketų sistemas. Paradą stebėjo Rusijos prezidentas, aukščiausias politikos elitas ir keletas karo veteranų.

Balandį JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas susitiko su savo kolegomis Maskvoje, o taip pat ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. R. Tillersonas išsakė JAV nerimą dėl to, kad dviejų šalių santykiai atsidūrė „neregėtose žemumose“. Anksčiau šią savaitę R. Tillersonas perspėjo, kad Basharo Assado režimo palaikymas Sirijoje neatitinka jų pozicijos, rašoma „The Washington Post“. 2015 metais Maskvoje buvo priimta Rusijos Federacijos nacionalinio saugumo strategija (NSS), dokumentas apie šali...

Pastarosiomis dienomis Korėjos pusiasalis atsidūrė viso pasaulio akiratyje. Šiaurės Korėja grasina „nušluoti JAV“, pastaroji ragina ateiti į sveiką protą, Japonijoje karinė parengtis yra įvedama kariuomenės daliniuose, o Australija nuogąstauja, kad Pchenjano bombos gali pasiekti ir juos, rašoma „lenta.ru“. Kas per dalykas „branduolinis klubas“ ir kas į jį įeina? „Branduolinis klubas“ – neoficialus valstybių grupės, turinčių branduolinį ginklą, pavadinimas. Pionieriais čia reiktų laikyti JAV.

Per paskutines kelias savaites Donaldas Trumpas, kuris ne taip jau ir seniai deklaravo minkštą poziciją Rusijos atžvilgiu ir rūsčiai kritikavo Kiniją, staiga pakeitė savo užsienio politikos kryptį, nusprendęs, kad derėtis su Kinija jam bus lengviau negu su Maskva, rašoma „New York Times“. D. Trumpo santykių su šiomis dvejomis valstybėmis sugrąžino JAV į pirminę poziciją, kurią buvo užėmęs buvęs prezidentas Barackas Obama, vykdęs „didžiųjų galios valstybių politiką“. Nors Rusijos kritikai ir džiu...

Žurnalistas Adrianas Wooldridge’as „The Economist“ straipsnyje tvirtina, kad situacija šių laikų pasaulyje yra panaši į tą, kuri praėjusio amžiaus pradžioje leido prasidėti revoliucijai Rusijoje. Lyderiai Šis periodas rusams yra triukšmingų šimtmečių jubiliejų laikas. Iš pradžių 2014-ieji – žinia, sugriovusi liberaliąją tvarką, apie Pirmojo pasaulinio pradžią. Vėliau 2016-ieji – Somos mūšio – vieno iš kruviniausių mūšių pasaulio istorijoje – metinės.

Tautininkų Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga organizuotose eitynėse Vilniuje šeštadienį dalyvavo apie pusė tūkstančio žmonių. Jų metu, kaip ir kasmet, skambėjo tautinių mažumų kritikuojamas šūkis „Lietuva – lietuviams“. Nešini trispalvėmis ir istorinėmis Lietuvos vėliavomis eitynių dalyviai žygiavo nuo Katedros aikštės iki Nepriklausomybės aikštės.

Kremlius stiprina savo karinį jūrų laivyną ir pasiekė tokį lygį, kad Vakarų ekspertai perspėja apie galimą „jūrų paralyžių“, rašoma „Daily Mail“. Pasak jų, rusų laivyno ginkluotė gali visiškai uždaryti NATO laivų judėjimą jūrose. Leidinys cituoja ekspertų ataskaitą, kurią užsakė britų valdžia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė pritariantis idėjai nugriauti visus pasenusius penkiaaukščius, „chruščiovkėmis“ vadinamus gyvenamuosius namus Maskvoje, atsisakant jų kapitalinio remonto planų. „Sergejau Semionovičiau, mes su Jumis šia tema jau kalbėjome. Man yra žinomos maskviečių nuotaikos ir lūkesčiai. Lūkesčiai susiję su tuo, kad šiuos namus reikia griauti ir jų vietoje statyti naujus“, – susitikime su Maskvos meru Sergeju Sobianinu sakė V.Putinas.

Rusijos ir Sovietų sąjungos istorinių lyderių Josifo Stalino, Leonido Brežnevo, Boriso Jelcino ir dabartinio vadovo Vladimiro Putino populiarumas visuomenėje padidėjo, rodo trečiadienį paskelbti Levados centro atlikto tyrimo rezultatai. Palankiausiai vertintas prezidentas V.Putinas: jį teigiamai įvertino 86 proc. respondentų. Per 2006 metais atliktą analogišką apklausą dabartinis Kremliaus vadovas buvo palankiai įvertintas 76 proc. dalyvių. Neigiamų atsiliepimų sumažėjo – šiemet jų buvo 4 proc.

Jungtinės Valstijos antradienį perspėjo Rusiją laikytis įsipareigojimų, išdėstytų vienoje iš ginkluotės kontrolės sutarčių, kai žiniasklaida pranešė, esą Maskva dislokavo naujas sparnuotąsias raketas, galbūt pažeisdama susitarimą. Kaip rašo dienraštis „The New York Times“, Maskva slapta dislokavo naudoti parengtas nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias raketas, o šis žingsnis pažeidžia 1987 metais su JAV sudarytą Vidutinio nuotolio branduolinės ginkluotės (VNB) sutartį.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį pasveikino istorinį JAV karių buvimą šioje šalyje ir pabrėžė, kad tai sustiprins NATO narės Lenkijos saugumą. JAV šarvuotoji brigada, kurioje yra apie pusketvirto tūkstančio kairų su tankais ir sunkiąja įranga šį mėnesį atvyko į Lenkiją – atliktas vienas didžiausių JAV pajėgų perdislokavimas Europoje po šaltojo karo laikų.

Šiaurės korėjiečiai provokuoja JAV tiek pat ilgai, kiek šiaurės korėjiečiai garbina Kim il-sungą, kaip gimusį iš krentančios žvaigždės, rašoma „Business insider“. 1960-1970 atsiskyrusi valstybė pasiekė savo galios piką, daugiausiai Sovietų Sąjungos dėka, tiek ji, tiek jos satelitas Korėjoje dosniai išlaikė ir saugojo nuo JAV „intervencijos“. JAV prezidento Richardo Nixono išrinkimas pakeitė tai, kaip komunistų valdomos šalys bendrauja su JAV geopolitinėje plotmėje.

Neseniai JAV žvalgyba (CŽV) paviešino milijonus anksčiau įslaptintais laikytų dokumentų. Viename iš jų yra ir istorinė, 1952-ųjų ataskaita, kurioje struktūrizuotai papasakota, kaip gyvena Lietuvos žmonės Sovietų Sąjungos okupacijos sąlygomis. Kitose ataskaitose galima aptikti įvairios žvalgybinės medžiagos – nuo karinių dalinių išsidėstymo iki Vilniaus universiteto dėstytojų charakteristikų.

Europos Komisijos pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad naikinamas vizų režimas Ukrainos piliečiams atvykti į Europos Sąjungą. To labai siekė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, bet ką šie pokyčiai atneš Europai ir pačiai Ukrainai? Tūkstančiai ukrainiečių sako, kad ketina pasinaudoti palengvintu vizų režimu ir emigruoti į Europos Sąjungą.

Privačios karinės grupuotės „Vagner“, kurios samdiniai kariavo Ukrainoje ir Sirijoje, vadą apdovanojo V. Putinas, skelbia „Fontanka“. Primename, kad Rusijos įstatymai draudžia privačią karinę veiklą – už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Donbase ir Sirijoje kariaujančios „Vagner“ grupuotės vadas, tokia pačia pravarde žinomas Dmitrijus Utkinas, buvo pastebėtas iškilmingo priėmimo Kremliuje, skirto Tėvynės herojų dieną paminėti, metu.

Suomių istorikas ir visuomenės veikėjas Henrikas Meinanderis yra žinomas savo nestandartiniu požiūriu vertinant istorijos ir politinius reiškinius. Filosofijos daktaras, Helsinkio istorijos fakulteto dekanas drąsiai renkasi nutolusį nuo stereotipų mąstymą. Ukrainiečių leidinys „Apostrof“ pakalbino istoriką Rusijos agresijos Ukrainoje, nesutarimų su NATO klausimais, ir paklausė, kokią Europos Sąjungos ateitį jis mato.

Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėms Meksikos Valstijoms atkreipė Jungtinių Amerikos Valstijų regioninės kabelinės ir satelitinės televizijos ir radijo asociacijos (MSG), Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) komisaro ir JAV krepšinio komandos „Knicks“ vadovų dėmesį dėl transliacijų metu nurodomos klaidinančios informacijos apie JAV žaidžiančių lietuvių krepšininkų kilmės šalį.

Vieną populiariausių Mongolijos reperių sumušė rusų diplomatas, nes dainininkas dėvėjo tradicinį mongolišką chalatą, siuvinėtą svastikomis, penktadienį pranešė atlikėjo advokatas ir policija. Amarmandachas Suchbataras, dar žinomas kaip Amraa, grupės „Khar Sarnai“ (Juoda rožė) pagrindinis dainininkas, per renginį Ulan Batore išėjo į sceną vilkėdamas tradicinį mongolišką raudoną chalatą, siuvinėtą svastikomis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paskelbs parlamente savo metinį pranešimą. Pasak Kremliaus, prezidentas asmeniškai rengia šį dokumentą, o V.Putinas yra ne kartą sakęs, kad pranešimo tekstas gali būti tikslinamas iki pat jo paskelbimo dienos. V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams, kad šiemet pranešimas skirsis nuo visų ankstesnių, bet bus tradiciškai pabrėžiami socialinės srities klausimai. "Kiekvienas pranešimas skiriasi nuo ankstesnių.

Maždaug prieš 10 metų „Stratfor“ išspausdino seriją straipsnių apie istorinį Rusijos pakilimų ir nuosmukių ciklą. Tuo metu Rusija buvo aukščiausiame savo pakilimo lygmenyje, laikydama save stabilia ir tvirta valstybe. Šiandien ji sparčiai juda link kito, nemalonesnio lygmens. Ta strategija, kuri kadaise atgaivino šalį, darosi vis mažiau efektyvi, tai verčia Rusiją ir jos lyderius šalies viduje ir užsienyje veikti agresyviau. Nors vis dar jaučiasi stipri, ji nebegali veikti iš jėgos pozicijų.

JAV išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo šūkis „Amerika pirmiausia“ privertė Europą sunerimti, kad jis gali nutraukti Vašingtono įsipareigojimus NATO, kai Aljansas vykdo didžiausią savo pajėgų stiprinimą nuo Šaltojo karo pabaigos, kad būtų pajėgus atremti vis kiečiau kalbančią Rusiją.

Rusijoje šį mėnesį vyko didžiausios nuo Sovietų Sąjungos žlugimo civilinės gynybos pratybos, į kurias įsitraukė 40 mln. žmonių. Valstybinė žiniasklaida transliuoja išsyk atpažįstamus sovietinius paveikslėlius, demonstruojančius moksleivius su dujokaukėmis, ir ragina žiūrovus rasti artimiausią slėptuvę nuo bombardavimo, „kol dar nevėlu“. Gyventojai neatrodo sunerimę Tačiau, nors šie pranešimai ir didina Vakarų baimes dėl galinčio kilti naujo Šaltojo karo, paprasti Rusijos žmonės neatrodo sunerimę...

Europos saugumo tema per pastaruosius metus įgavo naują skambesį ir, galima sakyti, naują aktualumą. Didžiausias klausimas keliamas dėl to, ar jau reikėtų kalbėti apie daugiau nei pusę amžiaus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos galiojusių principų pabaigą. Šis klausimas pirmiausia keliamas dėl įžūlių Rusijos veiksmų. Maskva akivaizdžiai ignoruoja tarptautinės teisės normas ir laužo sienų, susidariusių po Antrojo pasaulinio karo, neliečiamumo principą.

Rusija nesiruošia dar labiau aštrinti santykių su Jungtinėmis Valstijomis, nes tai galėtų lemti ginkluotą konfliktą, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Nemanau, neturime tokių ketinimų“ – duodamas interviu su JAV naujienų televizijai CNN sakė S.Lavrovas, kai buvo paklaustas, ar naujas šaltasis karas tarp Rusijos ir JAV gali peraugti į karinį konfliktą.

Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas paragino visiškai atsisakyti branduolinių ginklų ir juos eliminuoti, taip pat demilitarizuoti tarptautinius santykius. „Pastarųjų dviejų dešimtmečių problemas ir konfliktus, kuriuos buvo galima lengvai išspręsti taikiomis, politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis, jie bandė išspręsti naudodami jėgą.

Baltojoje jūroje plaukiojantis Rusijos atominis povandeninis laivas "Jurij Dolgorukij" antradienį sėkmingai paleido iškart dvi tarpžemynines balistines raketas "Bulava", kurių viena sprogo, o kitos mokomoji kovinė galvutė sėkmingai pataikė į sąlyginį taikinį Kamčiatkoje šalies rytiniame pakraštyje, pranešė Gynybos ministerija.

JAV televizijos „CBS News“ žurnalistai apsilankė povandeniniame laive „Kentucky“ – slaptoje, ir viešai itin retai prieinamoje, branduolinėmis galvutėmis apginkluotoje plaukiojančioje tvirtovėje. Televizija parengė siužetą apie JAV branduolinį atsaką, jeigu šalis būtų užpulta, arba prasidėtų karas.

Dėl visko kalti Vakarai, „politiniai technologai“, „neaiški minia žmonių, reikalavusi Sovietų Sąjungos griūties“, „sovietų kariai išvis niekada nešaudo“, „nuo šūvių patys slėpėsi už tankų“, „Gorbačiovas ir Jelcinas – išdavikai“ – štai tokiomis realijomis gyvena dabartinės Rusijos informacinė erdvė. Rusijos propagandinės valstybinės televizijos „Rossija 1“ Kaliningrado padalinys surengė įspūdingos apimties demagogijos ir iškraipytų faktų laidą, skirtą Sausio 13-osios įvykiams.

Kuomet praėjusį mėnesį naujienų agentūros „Bloomberg“ vyriausias redaktorius paklausė Vladimiro Putino dėl Rusijos sąsajų su JAV demokratų partijos nacionalinio komiteto elektroninio pašto įsilaužimu, šis pateikė nieko nepaneigiantį atsakymą.

Ore tvyro realizmo pojūtis. Šis realizmas nėra mums parankus – niūriai pripažįstame pavojus, iškilusius iki šiol buvusiam saugiam, laisvam ir patogiam mūsų gyvenimui; pripažįstame savo pačių silpnumą ir priešininkų stiprybę. Tai iškreiptas realizmas, sakantis, kad nerealu mėginti apsiginti, kad mūsų priešai iš tikrųjų nėra priešai ir kad mūsų sąjungininkai – netikri.

Nepaisant istorijoje buvusio ne vieno JAV ir Rusijos (ar Sovietų Sąjungos) bendradarbiavimo atvejų, yra buvę ir kuriozinių nutikimų. Vienas įdomiausių – kaip Antrojo pasaulinio karo metais sovietų tironas Josifas Stalinas nuo savo karių bandė nuslėpti, kad jiems padeda amerikiečiai. Užtruko beveik šimtmetį, kol Rusijos ir JAV 1940-aisiais sugebėtų atstatyti (tuomet jau buvo įsibėgėjęs Antrasis pasaulinis karas), savo tarpusavio santykius.

  Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas mirė penktadienį, rugsėjo 2 dieną, po insulto praėjusį šeštadienį, sakoma oficialiame vyriausybės ir parlamento pranešime.   „2016 metų rugsėjo 2 dieną po sunkios ligos iš gyvenimo pasitraukė iškilus valstybės ir politikos veikėjas, Uzbekistano prezidentas Islamas Abduganijevičius Karimovas“, – sakoma pranešime. Laidotuvės vyks šeštadienį Smarkande. I.Karimovas mirė eidamas 79-uosius; šalį jis valdė ilgai nei 26 metus.

Prieš dvejus metus Krymą aneksavęs ir išprovokavęs vieną sudėtingiausių pasaulinių geopolitinių krizių per pastaruosius kelis dešimtmečius Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas interviu „Bloomberg“ perspėjo, kad Kaliningrado klausimas yra „Pandoros skrynia“, kurios „geriau neatidarinėti“. „Jeigu kam nors norėtųsi pradėti peržiūrinėti Antrojo pasaulinio karo baigtį, pamėginkime diskutuoti šia tema.

Mirtininko vairuojamas automobilis antradienį rėžėsi į Kinijos ambasados vartus Kirgizijos sostinėje ir sprogo, o per šį incidentą trys žmonės buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. „Per sprogimą žuvo tik teroristas mirtininkas sprogdintojas. Apsaugininkai buvo sužeisti“, – žurnalistams sakė Kirgizijos vicepremjeras Dženišas Razakovas. D.Razakovas sakė, kad visi trys sužeistieji yra Kinijos ambasadoje dirbantys kirgizai ir jie buvo nuvežti į ligoninę.

Jausmingas tuomečio Rusijos lyderio Boriso Jelcino kreipimasis 1991-ųjų rugpjūtį paskatino Genadijų Veretilną prisidėti prie barikadų gynėjų, budėjusių aplink Baltuosius rūmus – vyriausybės būstinę – Maskvos centre. „Nebuvau Jelcino šalininkas, nebuvau liberalas ar komunistas. Nebuvau partinis“, – naujienų agentūrai AFP sakė G.Veretilnas, prisimindamas įvykius prieš 25 metus, kai dirbo milicijos tyrėju. „Tačiau Jelcino kreipimasis – laisvė, demokratija, visi tie nauji žodžiai.

Jungtinės Valstijos pradeda perkelti Turkijoje dislokuotus branduolinius ginklus į Rumuniją, pašlijus Vašingtono ir Ankaros santykiams, ketvirtadienį paskelbė internetinis leidinys „EurActiv“. Portalas remiasi dviem nepriklausomais šaltiniais, iš kurių vienas sakė, kad ši operacija labai sudėtinga techniniu ir politiniu atžvilgiu.

Rusija per pastaruosius kelis metus Maskvoje ir visoje šalyje pasistatė dešimtis požeminių bunkerių – branduolinių vadaviečių, remiantis JAV žvalgybos pranešimais teigiama konservatyviosios ideologijos leidinyje „The Washington Free Beacon“. JAV antžeminių pajėgų vado Curtiso Scaparrotti, vadovaujančio NATO ir Europos pajėgoms, manymu, požeminių bunkerių statybos rodo, kad Rusija modernizuoja savo strateginę ginkluotę.