sovietų sąjungos

Lietuva toliau imasi priemonių perspėti Europos Sąjungos (ES) partneres dėl Rusijos veiksmų prieš šalies teisėjus ir prokurorus, susijusius su Sausio 13-osios byla. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius ketvirtadienį Hagoje įteiks laišką ES teisinio bendradarbiavimo institucijos – Eurojusto – prezidentui Ladislavui Hamranui dėl Rusijos daromo spaudimo.

Opoziciniai konservatoriai pirmadienį paragino Vokietijos sportinės aprangos milžinę „Adidas“ sustabdyti prekybą drabužiais su sovietine simbolika. Tokį kreipimąsi politikai išsiuntė socialiniuose tinkluose pradėjus plisti nuotraukai, kur matyti, kad „Adidas“ parduotuvėje Londone eksponuojami moteriški marškinėliai su Sovietų Sąjungos herbu.

  Ukrainos Odesos miesto psichiatrijos ligoninėje kilus gaisrui žuvo šeši žmonės, antradienį pranešė pareigūnai.   Gaisras vieno aukšto pastate kilo vėlyvą pirmadienio vakarą, pranešė Ukrainos pagalbos tarnyba. Gaisro priežastis kol kas nežinoma. „Šeši žmonės žuvo ir dar keturi buvo hospitalizuoti“, – sakoma pranešime. Dar devyniems asmenims pavyko išsigelbėti.

Rusijoje netikėtai buvo paviešintas slapto SSRS susitarimo su nacistine Vokietija papildomas protokolo originalas, kuriame 1939-aisiais buvo susitarta dėl Rytų Europos padalijimo. Oficialūs Rusijos atstovai to niekaip nekomentavo, tačiau tai gali apsunkinti Kremliaus propagandos liniją – šis dokumentas, nepaisant to, kad jo egzistavimą dar 1989-aisiais oficialiai pripažino tuometinės SSRS valdžia, įrodo, kad SSRS pasidalijo įtakos zonomis prieš Vokietijai užpuolant Lenkiją.

Serialas „Černobylis“ kiek netikėtai tapo visų aptariamu įvykiu. Rodos, apie šią katastrofą per paskutinius dešimtmečius jau buvo papasakota viskas. Tačiau filmo kūrėjai sugebėjo atrasti patrauklų būdą papasakoti daugeliui bent jau girdėtą istoriją taip, lyg tai būtų paskutinė sensacija. Ir ne tik Lietuvoje – apie serialą dabar rašo ir kalba visas pasaulis.

Černobylio atominė elektrinė (AE) buvo pastatyta Ukrainos šiaurėje, už 11 kilometrų nuo sienos su Baltarusija, ant Pripetės upės kranto. Pirmoji AE statybų dalis vyko 1970-1977 metais, tuomet buvo pastatyti pirmasis ir antrasis blokai su reaktoriais RBMK-1000. Antrasis etapas (trečiojo ir ketvirtojo blokų statybos su analogiškais reaktoriais) buvo užbaigtas 1983-ųjų pabaigoje.

Nauja aeronautikos bendrovė pasiskelbė kursianti greičiausią lėktuvą pasaulyje. Pačių gamintojų teigimu, jie susirinko užsiimti inžineriniais sprendimais, o ne mokslu. JAV įsikūrusi „Hermeus“ paskelbė apie planus sukurti lėktuvą, pasieksiantį 5 Machų greitį. Toks lėktuvas galėtų sutrumpinti skrydį iš Niujorko į Paryžių nuo daugiau nei 7 valandų iki 1,5 valandos. „Hermeus“ tikina, kad finansavimą užtikrina „Khosla Ventures“, tačiau atsisakė įvardinti konkrečią sumą.

Praėjo 33 metai nuo Černobylio katastrofos, pasaulyje įvyko daug kitų nelaimių, įskaitant ir Japonijos tragediją Fukušimos atominėje elektrinėje, tačiau ši tema vis dar traukia visų dėmesį. Naujasis HBO serialas „Černobylis“ sukėlė susidomėjimą Sovietų Sąjungos griūtį paspartinusios katastrofos detalėmis.

Prokuratūra trečiadienį patvirtino, kad prieš tris savaites sustabdė nuo pagrindinės bylos atskirtą ikiteisminį tyrimą dėl Sausio 13-osios sovietų agresijos. „Šių metų balandžio 30 dieną (...) buvo priimtas prokuroro nutarimas ikiteisminį tyrimą sustabdyti“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Apie didžiausią Antrojo pasaulinio karo, o ir visos žmonijos istorijos, tankų mūšį ginčai netyla ir šiais laikais. Sovietinės istorijos atstovai tokiu vadina Prochorovkos mūšį, kuris laikomas lūžio momentu kare, kuomet sovietams pavyko atremti vokiečių puolimą ir patiems pereiti į puolimą. Tačiau dar didesnio masto tankų susidūrimas vyko keleriais metais anksčiau ir jis dažnai sulaukia nepelnytai mažai dėmesio.

Lietuva žada toliau boikotuoti gegužės 9-osios renginius Rusijoje, kur šią dieną minima pergalė Antrajame pasauliniame kare, BNS informavo Užsienio reikalų ministerija. Anot jos, šalies diplomatai karo aukas pagerbs gegužės 8 dieną. „Ambasadorius su ambasados darbuotojais gegužės 8 dieną dėdavo vainiką prie netoli Kremliaus esančio Nežinomo kareivio kapo. Tai vyks ir šiais metais. Kiekviena ambasada vainiką deda atskirai.

Rusijoje vis daugiau žmonių gerbia Josifą Staliną ir mano, kad jis atliko teigiamą vaidmenį jų šalies raidoje, rodo antradienį paskelbti sociologinių tyrimų bendrovės „Levada Centr“ apklausos rezultatai. Remiantis jos rezultatais, 51 proc. respondentų teigiamai vertina J. Stalino veiklą – tai yra daugiausia per pastaruosius 20 metų. 4 proc. apklaustųjų pareiškė, kad žavisi „vado“ įvaizdžiu, 41 proc. atsakė, jog gerbia šį veikėją, o dar 6 proc. sakė jam prijaučiantys.

Rusijos Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismo teisėjams, kurie už akių nuteisė buvusį SSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir kelis kitus asmenis dėl 1991-ųjų įvykdytos agresijos Lietuvoje. „Baudžiamoji byla iškelta teisėjams Ainorai Macevičienei, Aivai Survilienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui“, – teigiama Rusijos teisėsaugos institucijos pranešime.

Kazachstano naujasis prezidentas Qasymas-Jomartas Toqaevas antradienį paskelbė, kad birželio 9-ąją bus surengti pirmalaikiai valstybės vadovo rinkimai. „Remdamasis konstitucija priėmiau sprendimą birželio 9 dieną surengti Kazachstano Respublikos prezidento pirmalaikius rinkimus“, – pranešė per valstybinę televiziją Q.-J. Toqaevas, pakeitęs praeitą mėnesį netikėtai atsistatydinusį ilgametį lyderį Nursultaną Nazarbaevą. Atitinkamą pranešimą išplatino ir prezidentūros spaudos tarnyba.

„Smurtas prieš teisingumą“, „Lietuva surengė paniekinantį sovietų karių teismą“, „Sausio 13-osios mitas“ – tai tik keli Rusijos žiniasklaidos pavadinimai, kurie pasirodė po Lietuvos teismo sprendimo Sovietų Sąjungos agresijos Sausio 13-osios įvykių metu. Rusijos žiniasklaida Vilniaus apylinkės teismo sprendimą, tradiciškai, suvedė su jau daugelį metų egzistuojančiomis konspiracijos teorijomis.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Rusijos piliečiams dėl 1991 metų įvykių yra politiškai motyvuotas, grįstas manipuliavimu faktais, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija. „Šio proceso metu buvo pažeisti pagrindiniai teisingumo principai, visų pirma susiję su nuostata, kad teisės normos negali galioti atgaline tvarka“, – sakoma trečiadienį ministerijos svetainėje paskelbtuose komentaruose.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už dalyvavimą sovietų agresijoje Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją. Trijų teisėjų kolegija 94 metų D. Jazovui už akių skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokurorai siūlė jį ir dar penkis kaltinamuosius bausti griežčiausia bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Rusijos Tyrimų komitetas buvusiam Lietuvos prokurorui Simonui Slapšinskui, tyrusiam rezonansinę Sausio 13-osios bylą, pareiškė kaltinimus už akių. Komitetas informavo, kad S. Slapšinskas kaltinamas „neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu“, susijusiu su 1991-ųjų sausio 13-osios įvykiais Vilniuje.

Rusijos televizijos pasididžiavimas – pramoginė laida „Pole čiudes“ (liet. Stebuklų laukas) parodė, kas vyksta pasibaigus filmavimui. Laidos kūrėjai specialiai paliko įjungtą vieną kamerą, kad parodytų, kas lieka iš žmonių suneštų dovanų laidos vedėjui Leonidui Jakubovičiui. Visa šalis galėjo išvysti, kaip studijoje susirinkę žiūrovai, sušokę prie žaidimo rato, glėbiais čiumpa dalyvių suneštą maistą.

Donaldą Trumpą atvirai palaikančios ir konservatyvias pažiūras atstovaujančios televizijos „Fox News“ politikos apžvalgininkas Tuckeris Carlsonas savo laidoje iškėlė klausimą, ar yra prasmė vykdyti NATO penktąjį straipsnį saugant tokias šalis, kaip Estija ar Latvija, nuo Rusijos agresijos. „Ką mes dabar siųsime savo vaikus mirti kažkur į Latviją?“ – savo svečio klausė laidos vedėjas. Laidos svečias buvo buvusio JAV prezidento Baracko Obamos užsienio reikalų patarėjas Davidas Tafuri.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad SSRS kariuomenės dalyvavimas Afganistano kare buvo Sovietų Sąjungos subyrėjimo priežastis. „Anksčiau Rusija buvo Sovietų Sąjunga. Afganistanas padarė ją Rusija, nes jie (SSRS) bankrutavo kariaudami Afganistane“, – sakė prezidentas per susitikimą su įvairių žinybų vadovais Baltuosiuose rūmuose. „Priežastis, dėl kurios Rusija buvo Afganistane, yra ta, kad teroristai būtų patraukę į Rusiją. Jie (SSRS) buvo teisūs, kad ten buvo.

Latviai nuo gruodžio 20-osios turi įdomios veiklos, po to kai buvo paviešinti KGB agentų sąrašai. Dabar kiekvienas norintis, net ir užsienio pilietis, gali užsiregistravęs specialiame puslapyje ieškoti latvių bendradarbiavusių su Sovietų Sąjungos žvalgyba. Duomenų bazė nėra skaitmenizuota, todėl vartotojams tenka „rankiniu būdu“ ieškoti žinomų žmonių pavardžių skaitmeninėse dokumentų nuotraukose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pirmą kartą užsiminė, kad neatmeta idėjos ir kitoms šalims prisijungti prie svarbios Šaltojo karo sutarties, kuria apribojama vidutinio nuotolio branduolinė ginkluotė, arba galimybės pradėti derybas dėl naujo susitarimo.

Rusijos kariuomenė į savo planus įtraukė „sukarintos bažnyčios“ statybas. Toks statinys netrukus išdygs „Patriotų“ parke Maskvos priemiestyje ir vadinsis „Pagrindinė karinių pajėgų šventykla“. „Naujoji bažnyčia bus dar vienas žmonių vienybės, patriotizmo, meilės ir atsidavimo mūsų Tėvynei, pavyzdys“, – pasakojo žurnalistams naujo Rusijos kariuomenės darinio, skirto savo karių propagandiniam paruošimui, Pagrindinio karinio-politinio direktorato, vadas Andrejus Kartapolovas.

90-ieji buvo ne tokie baisūs, kaip vėlesni metai

Baltijos šalių parlamentų pirmininkai abejoja galimybėmis gauti kompensacijas iš Rusijos už Sovietų Sąjungos okupacijos metu patirtą žalą. Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad keldamos okupacijos žalos atlyginimo klausimą Baltijos šalys „daugybę kartų vis atsiremdavo į sieną“. „Mes turbūt turime iškelti sau tikslus, kurių galime pasiekti, o tokių tikėjimo tikslų mums nereikėtų“, – žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsienio politikos forume Sočyje pareiškė, kad Rusija galėtų panaudoti branduolinį ginklą, kai tik jos gynybos sistemos pastebėtų parskriejančias priešininkų raketas. Esą rusai branduolinio karo metu žūtų kaip kankiniai, o priešai nudvėstų. Ciniškais pareiškimais Rusijos vadovas dalijosi ir vėl primindamas, anot jo katastrofišką Sovietų Sąjungos griūtį.

Rusijos istorikų ir archeologų komanda išanalizavusi nuotrauką, padarytą vieno nacistinės Vokietijos piloto, nustatė, kur Maskvoje yra masinės kapavietės, kuriose palaidoti tūkstančiai žmonių, įskaitant daugelio okupuotų Baltijos šalių veikėjų, sušaudytų per Josifo Stalino vykdytas represijas. Apie tai, kad pietvakarių Maskvos rajone Komunarkoje slypi masinės kapavietės, paaiškėjo paskutinėmis Sovietų Sąjungos gyvavimo dienomis, kai KGB paviešino savo archyvus.

Popiežius, kaip ir kitų valstybių vadovai, dažnai keliauja. Kartais tai būna diplomatinių santykių palaikymas, kartais tai būna suderinama ir su dvasiniu mokymu. Kaip ir daugelis politikų, pontifikas turi laikytis numatytų taisyklių ir protokolo. Tačiau jis taip pat turi ir išskirtinių šventojo sosto tėvo privilegijų bei pareigų tokių kelionių metu.

2016-ųjų JAV prezidento rinkimai – toli gražu ne pirmasis Rusijos bandymas panaudoti amerikiečių sukurtas technologijas prieš juos pačius. 1980-1990 metis sovietų šnipai naršė po San Francisko apylinkes, vogdami technologijas, verbuodami agentus ir įsigaudami į vietos bankus. Svarbu suprasti ir tai, kad šie visi bandymai nuėjo veltui – tam tikra prasme jie netgi paspartino Sovietų Sąjungos griūtį. Besibaigiant Šaltajam karui Silicio slėnis buvo tapęs slaptų mūšių arena.

Rusijos karinės pratybos „Vostok 2018“, kuriose dalyvaus ir Kinijos kariai, ne tik mobilizuos šimtus tūkstančių rusų, tačiau galimai bus ir pasiruošimas branduoliniam karui. V. Putinas savo organizuojamų pratybų mastais stebina ekspertus, kurie primena, kad net Šaltojo karo metais Sovietų Sąjunga sau tokių milžiniškų ir abejotinos būtinybės išlaidų neleisdavo.  Didžiausi mokymai nuo pat Šaltojo karo laikų bus surengti Rusijos pietryčiuose, juose dalyvaus daugiau nei 300 tūkst. karių.

Rusijos propagandos aparatas į latvių ir estų pareiškimą dėl kompensacijos reikalavimo atsakė ne tik piktais vietos politikų komentarais ir Kremliaus teiginiais, kad „šis klausimas yra jau išsemtas“, tačiau ir aršesniais pasisakymais. Tokiems darbams Rusijoje visuomet atsiranda koks nors „putino būrys“ – visuomeninė organizacija ar pavienis ekscentriškas veikėjas – dažniausiai iš valstybės dotacijų gyvenančios personos.

Rugpjūtis smarkiai ištampė nervus, o rugsėjis bus dar blogesnis: Rusija rengia didžiausias karines pratybas nuo 1981 metais Sovietų Sąjungos surengtų manevrų „Zapad“. Įspūdinguose mokymuose „Vostok“, prasidėsiančiuose rugsėjo 11 dieną, dalyvaus 300 000 karių ir 900 tankų (be to, pirmąkart prisidės Kinijos pajėgos). Yra dėl ko sunerimti. 2008 metais Rusijos kariuomenės pratybos Šiaurės Kaukaze buvo surengtos prieš karą Gruzijoje.

Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Rolandas Kriščiūnas kreipėsi į amerikiečių prekybos tinklo „Walmart“ vadovybę, kad ši atšauktų iš prekybos drabužius su sovietine simbolika.

NATO šalių susitikimo metu 1997-aisias, kuomet buvo sprendžiamas ir bendradarbiavimo su Rusija klausimas, vyko Kremliaus ir Baltųjų rūmų derybos. Jų metu nuskambėjo B. Jelcino noras „džentelmeniškai susitarti“, kad buvusios sovietinės respublikos „nebūtų kviečiamos į NATO“. Rusijos prezidentas džiaugėsi tuo, kad pavyko sutarti dėl bendrų principų.

NATO neseniai paskelbė, kad Rusijos kariniai mokymai „Vostok-2018“ rodo ruošimąsi plataus masto konfliktui. Kremliaus atstovai tvirtina, kad šios pratybos bus didžiausios nuo pat 1981-ųjų – Šaltojo karo su JAV laikų. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu rugpjūčio 28-ąją paskelbė, kad pratybose dalyvaus apie 300 tūkst. karių, daugiau nei 1 tūkst. karo lėktuvų, Ramiojo vandenyno ir Šiaurės jūros laivynai, visi Rusijos desantiniai daliniai.

Rusija ateinantį mėnesį surengs didžiausias karines pratybas nuo 9-o dešimtmečio – jose dalyvaus apie 300 tūkst. karių ir tūkstantis orlaivių, antradienį pranešė Gynybos ministerija. Šalies rytuose vyksiančios pratybos „Vostok 2018“ vyks rugsėjo 11-15 dienomis. Jos dalyvaus Kinija ir Mongolija.

Vokietijai bendradarbiavimas su Rusija gamtinių dujų ir naftos tiekimo srityje yra labai svarbus, pareiškė Gruzijoje viešinti Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Mūsų ekonominis bendradarbiavimas su Rusija tęsiasi dešimtmečius, įskaitant dėl CO2 (anglies dvideginio emisijos mažinimo - red.). Žingsnis po žingsnio mes mažiname anglies naudojimą, mums būtinos dujos.

Latvija ir Estija nusprendė išieškoti iš Maskvos kompensaciją dėl sovietų okupacijos. Abiejų šalių teisingumo ministrai Rygoje apsikeitė tolimesniais planais dėl kompensacijos iš Rusijos išieškojimo. Sprendimas buvo priimtas po Estijos ir Latvijos ministrų, pažymėjusių būtinybę išsaugoti atminimą dėl sovietinės okupacijos pasekmių, susitikimo Rygoje.

Tik penktadalis rusų mano, kad SSRS veiksmai „Prahos pavasario“ metu prieš 50 metų pasielgė neteisingai. Maža to, net 36 proc. apklaustųjų mano, kad įvesti sovietų kariuomenę į tuometinę Čekoslovakiją buvo teisingas sprendimas. „Levada centr“ atlikta apklausa, skirta nustatyti Rusijos gyventojų nuomonę apie 1968-aisiais SSRS žiauriai numalšintą Čekoslovakijoje vykusią protesto akciją parodė, kad daugiau rusų teigiamai vertina šį žingsnį, negu neigiamai. 32 proc.

Penkių Kaspijos jūros valstybių lyderiai sekmadienį Kazachstano Aktau mieste pasirašė istorinį susitarimą dėl šios naftos, dujų ir eršketų turingos turtingos jūros teisinio statuso, kas sumažins įtampą regione. Susitarimą dėl Kaspijos jūros statuso, kėlusio nesutarimų nuo Sovietų Sąjungos žlugimo, pasirašė Azerbaidžano, Irano, Kazachstano, Rusijos ir Turkmėnistano vadovai.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pirmadienį vietos žiniasklaidai pareiškė pareiškė, kad bet koks NATO sprendimas ateityje dėl Sarkatvelo įtraukimo į aljansą gali išprovokuoti „baisų konfliktą“ ir iškėlė abejones, kodėl aljansui galėtų kilti mintis imtis tokio žingsnio.

JAV prezidento elgesys susitikimo Helsinkyje su V. Putinu metu sukėlė klausimų – daugelio nuomone D. Trumpas elgėsi kitaip, negu įprastai. Kelios dienos prieš susitikimą „New York Magazine“ pateikė chronologine tvarka vykusius susitikimus su rusų atstovais ir pateikė klausimą: „D. Trumpas susitiks su savo kolega ar savo kuratoriumi?“. Straipsnio autorių manymu, KGB į D. Trumpą dėmesį galėjo atkreipti dar 1987-ųjų liepą, kuomet šis pirmą sykį atvyko į Sovietų Sąjungą.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teisingumo parodija vadina Rusijos teisėsaugos sprendimą pradėti tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, nagrinėjančių Sausio 13-osios bylą. Pasak D. Žalimo, bylą iškėlusio Rusijos tyrimų komiteto veikloje „seniai nėra nei teisės, nei teisingumo“. „Persekioti pareigūnus, kurie kelia bylas dėl nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ir agresijos, – tai teisingumo parodija“, – BNS pirmadienį sakė D. Žalimas.

Rusijos užmojai kelti baudžiamąsias bylas Lietuvos prokurorams bei teisėjams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą, yra bandymas paveikti jų darbą, sako generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Anot jo, tai prieštarauja demokratiniams teisingumo principams. „Šią žinią galiu vertinti tik kaip bandymą bauginant baudžiamuoju persekiojimu paveikti mūsų valstybės prokurorų bei teisėjų darbą.

Rusijos istorikas, savo tyrimais apie sovietų Gulago sistemą kėlęs susierzinimą valdžiai, buvo oficialiai apkaltintas lytiniu nusikaltimu, po išteisinimo kitoje panašioje byloje, antradienį pranešė tyrimą atliekantys pareigūnai. Visuomenėje gerbiamas istorikas Jurijus Dmitrijevas yra apkaltintas lytiniu smurtu, už kurį jam gresia iki 20 metų laisvės atėmimo, pranešė Rusijos tyrimų biuro regioninio padalinio atstovas Vitalijus Konovalovas naujienų agentūrai AFP.

Rusija futbolo čempionate kol kas suteikia savo sirgaliams vilčių, bent jau pirmosiomis dienomis padovanotos pergalės iškėlė rusų emocijas iki padebesių. Tačiau ekonomistai perspėja, kad futbolo čempionatas šaliai atneš tik trumpalaikę ekonominę naudą, o vėliau laukia sudėtingi skaičiavimai, kaip išlaikyti brangią infrastruktūrą. Futbolo čempionato išlaidos jau ženkliai viršijo visus suplanuotus rėmus. Čempionato biudžetas iš pradžių sudarė 11 mlrd.

Vienas Bulgarijos kariuomenės sraigtasparnis pirmadienį vakare sudužo per pratybas netoli pietinio Plovdivo miesto, o per šį incidentą žuvo du iš trijų orlaivyje buvusių žmonių, pranešė Gynybos ministerija. Apie 20 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku sovietinės gamybos sraigtasparnis Mi-17 nukrito maždaug iš 50 metrų aukščio ir užsiliepsnojo netoli Krumovo karinių oro pajėgų bazės ir Plovdivo civilinio oro uosto. „Du įgulos nariai – vadas ir antrasis pilotas – žuvo sraigtasparniui nukritus.

Didžiulio atgarsio sulaukusi buvusio policijos antikorupcijos padalinio pulkininko Dmitrijaus Zacharčenkos byla, kurioje figūravo milžiniška grynųjų pinigų suma, aptikta jo sesers bute, įgavo pikantiškų detalių. Pasirodo, iš bendros teisėsaugos iš savo buvusio kolegos konfiskuotų pinigų sumos dingo apie 3 mln. eurų. „Tyrėjai tikrina organizacijos ir tarnybos, atsakingos už pinigų pervežimą, darbą bei visas daugiau nei 200 mln.