sovietų sąjunga

1961 m. balandžio 12 d. pirmasis pasaulyje kosmonautas Jurijus Gagarinas raketos starto metu ištarė garsią frazę „Važiuojam“, bemat apskriejusią pasaulį ir tapusią sovietinės propagandos, net ir kuriamų dainų „hitu“. Tą dieną (net dar anksčiau) Sovietų Sąjunga tapo kosmine valstybe lydere. Paskui buvo dar daug konkurencijos su JAV šioje srityje (jos yra ir dabar), bet ilgą laiką niekas neabejojo SSRS, o vėliau Rusijos kosminiu patikimumu ir potencialu.

Šiuolaikinės politikos kontekste sakralumo sąvoka dažniausiai nevartojama. Ji skamba kaip anachronizmas iš tų laikų, kai buvo tikima, kad valdžia suteikiama Dievo. Atsižvelgiant į tai tam tikrą nuostabą gali sukelti sakralumo ženklai, aptinkami moderniame Rusijos politiniame ir šiai sferai artimame visuomeniniame diskurse. Verta aptarti, kur yra šio reiškinio šaknys ir kokią funkciją „sakralumo“ tema atlieka šiandieninės Rusijos politikoje.

Antrasis pasaulinis karas tapo didžiausia XX amžiaus tragedija ir pamoka visai Europai. Greičiausiai dauguma sutiks su tokiu teiginiu. Tačiau šio karo diskursas (arba tiksliau – skirtingi pasakojimai apie jį ir jo vertinimas) yra aktualus ir šiandien. Ką tik buvo paminėtas Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-metis. Dalis Europos lyderių sutiko šią sukaktį gegužės 8 dieną Lenkijoje, Vesterplatėje.

Drąsūs perversmo iniciatoriai – štai kaip galėtume apibūdinti šviežiai Lietuvoje susikūrusį muzikinį projektą „Rok&Trollas“. Kompanija ne tik nagrinės aktualias visuomenei temas, bet ir džiugins šypseną keliančiais dainų tekstais. Projekto įkūrėjas tikina, jog vienintelė galimybė kažką sutramdyti – neįžeidžiant pasijuokti. „Marozui pasakęs, kad negalima nešioti treningų – nieko nepeši.

Ukrainos leidinys „Ukrinform“ kalbino ir Lietuvoje žinomą istoriką, rašytoją Viktorą Suvorovą. Kalbama buvo apie jo dar nepasirodžiusią naują knygą „Gyvačių valgytojas“ apie karą ir taiką, apie Rusiją ir Ukrainą, nepaskelbtą karą Donbase ir Namcovo nužudymą. Pateikiame pasakojimo apie įvykius Ukrainoje, Rusijos bandymus pakreipti istoriją savo linkme ir galimus vėlesnius įvykius regione, ištraukas. – 2015-ųjų gegužės 9-ąją – Pergalės 70-metis.

 Pasaulio istorija rodo – kai atsiranda pretenzijos į teritorijas, kyla kariniai konfliktai, komentuodamas Rusijos planus įsitvirtinti Arktyje, sako Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto direktorius prof. dr. Saulius Katuoka. Jis prideda, kad pagunda užkariauti Arktį gali kilti daugeliui valstybių. „Arkties vandenynas gali vilioti daugybę valstybių. Pavyzdžiui, prieš metus buvo atrastas naftos telkinys sankirtoje tarp Barenco ir Karos jūrų.

Šimtai iraniečių penktadienį po vidurnakčio išėjo į Teherano gatves švęsti proveržio derybose su Vakarų šalimis dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos, kuris galbūt užbaigs jau 12 metų trunkančią krizę. Ilgiausioje sostinės gatvėje – Vali Asro prospekte – išsirikiavo daugybė automobilių, kurių vairuotojai spaudė garso signalus, reikšdami palaikymą preliminariam susitarimui, kuris iki birželio pabaigos turėtų atverti kelią išsamiai sutarčiai su pasaulio galybėmis.

Krymo aneksija Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui taps „Pandoros skrynia“, o Rusija dėl tokių jo veiksmų paprasčiausiai subyrės, „Ukrinform“ kalbintas teigė žymus Rusijos istorikas Viktoras Suvorovas. „Tarp Sovietų Sąjungos ir Japonijos (Antrojo pasaulinio karo metais, – red. past.) buvo pasirašytas neutralumo ir nepuolimo paktas. Ir kol Sovietų Sąjunga byrėjo, griuvo, Japonija laikėsi šio susitarimo.

 Tomas Čyvas, Donatas Valančiauskas „Sovietų Sąjunga, kitaip nei dabartinė Rusija, atvirai karu ir branduoliniu ginklu niekam negrasino“, – laidoje „Nelaisvės anatomija“ sakė žurnalo „Veidas“ vyriausiasis redaktorius Arūnas Brazauzkas, Rusijos agresyvumą laikantis fatališku jai pačiai. Sovietų valstybė buvo militaristinė Arūnas Brazauskas. Karo tikrai nebijojau. Labiau bijojau būti pakviestas į mokymus. Mokykloje tų mokymų būdavo, ir jie būdavo gana nuobodūs.

 Tomas Čyvas, Donatas Valančiauskas Sovietams pakankamai nusipelnę rašytojai turėdavo teisę dažniau sakyti „Lietuva“, – laidoje „Nelaisvės anatomija“ teigė daktaras Rimantas Kmita, vienas iš knygos „Nevienareikšmės situacijos. Pokalbiai apie sovietmečio literatūros lauką“ sudarytojų. Sovietų Sąjungoje rašytojams, kaip ideologinio fronto darbuotojams, buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Vienas TSRS lyderių Nikita Chruščiovas yra juos pavadinęs „artileristais, pravalančiais smegenis kam reikia.

Nemira Pumprickaitė, LRT laida „Savaitė“, LRT.lt  Įvairaus pobūdžio veikėjai, nepuoselėjantys gerų jausmų Lietuvai ir jos nepriklausomybei, dažniausiai būna susiję su viena valstybe, kuri niekada neslėpė, kad nepritaria mūsų valstybingumui.

Antrasis pasaulinis karas – pats svarbiausias XX a. periodas. Jis įtakojo technologinius ir socialinius pokyčius visame pasaulyje. Tačiau tai pareikalavo didelių aukų, Karo metu žuvo virš 50 mln. žmonių. Iki šiol skelbiama, kad Sovietų sąjunga neteko 42 mln. žmonių, Vokietija – 9 mln., Kinija – 4 mln., o Japonija – 3 mln. Tai yra pats kruviniausias istorijos periodas, kuris išliko ir nuotraukose, kurias jums pateikiame. Dalis jų tikrai bus dar nematytos.

 „Rusija tapo mafijos tipo valstybe“ – „The Wall Street Journal“ cituoja žymų investuotoją ir filantropą George’ą Sorosą, kuris davė interviu leidiniui forumo Davose metu. „Joje (valstybėje) valdytojai naudoja šalies išteklius siekdami praturtėti ir išsaugoti valdžią“, – tvirtino jis.

Nerimstant diplomatiniam karui tarp Rusijos ir Baltijos valstybių, Maskva užsimojo nubausti tuos, kurie, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsisakė tarnauti Sovietų Sąjungos kariuomenėje. „The Economist“ rašo, kad niekas Vilniuje neabejoja, jog šio klausimo kėlimo laikas susijęs su tarptautine padėtimi. 45-erių metų kalbintas lietuvis vairuotojas Tomas (vardas pakeistas) planavo savo dukroms parodyti Baltarusijos vietas, kuriose pats, kaip sovietų armijos karys, tarnavo jaunystėje.

Horoskopai ir ateities spėjimai Lietuvoje masinės kultūros dalimi tapo vėlyvuoju sovietmečiu, o Sovietų Sąjungos žlugimo laiką astrologai buvo nuspėję, – „Žinių radijo“ laidoje „Nelaisvės anatomija“ teigė žvaigždžių ekspertas Naglis Šulija. Tomas Čyvas, Donatas Valančiauskas Oficialiai nedraudžiama T.Č. Po Spalio revoliucijos Rusijoje astrologija uždrausta nebuvo. Aleksandras Čiževskis straipsnį „Šiuolaikinė astrologija“ publikavo 1926 metais.

Žinių radijas „Vienas iš propagandos taikinių yra Lietuvos pozicija pasaulyje“,- laidoje „Ryto espresso“ pažymėjo apžvalgininkas Viktoras Denisenko. Jis patikino, jog propaganda šalyje veikia pačiais netikėčiausiais pavidalais, kokius tik galime įsivaizduoti. „Kremliaus propagandos taikinys ir bandymas įtikinti, kad pavyzdžiui, Lietuva neteisingai pasirinko, kad stodama į ES atsižadėjo savo tautiškumo, vertybių ir panašiai.

 Netylant kalboms apie naują Šaltąjį karą, nuogąstaujama, kad ginklavimosi varžybos gali prasidėti ir kosmose. Vakarų ekspertams įtarimų sukėlė anoniminis Rusijos palydovas. Naujos kosminės slėpynės Jau kelias savaites JAV ir kitų šalių kosminės erdvės stebėjimo tarnybos ir astronomijos mėgėjai seka neįprastus aplink Žemę skriejančio kosminio objekto 2014-28E manevrus.

Sename anekdote teigiama, kad „Rusija yra valstybė su nenuspėjama praeitimi“. Ko gero, būtų juokinga, jei šis anekdotas neatspindėtų šiuolaikinės politinės realybės. Kremlius laiko istoriją ideologinės įtakos instrumentu. Šiuo atžvilgiu situacija labai primena garsiąją George‘o Orwello antiutopiją „1984“, kurioje žinios apie praeities įvykius irgi buvo keičiamos pasikeitus aktualiai politinei konjunktūrai.

Rusijos ekonomika sudrebinta: rublio kursas laisvuoju pagreičiu krenta žemyn, už dolerį prašoma daugiau nei 45 rublių – tai reiškia, kad nuo metų pradžios Rusijos valiuta neteko daugiau nei penktadalio savo vertės. Dukart greičiau nei praėjusiais metais iš šalies sprunka užsienio kapitalas. Per tris 2014-ųjų ketvirčius, kaip rašoma „Tageszeitung“, iš šalies pasitraukė 82,5 mlrd. dolerių kapitalo.

Kai telefono ryšys ima trūkinėti, vyresni žmonės kartais juokais tarsteli: „Gal klausosi?“ Tačiau sovietinio režimo laikais nemažą gyvenimo dalį nugyvenusiems žmonėms tai teko patirti iš tikrųjų. Totalitarinis režimas taip nepasitikėjo savo šalies gyventojais, kad sekė juos ir su reikalu, kaip jie tai suprato, ir be jokio reikalo.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė neįžvelgiantis, kuo Molotovo ir Ribbentropo paktas blogas, nors Maskva skelbia kovojanti su nacizmo atgimimu. Rusija dar praėjusiame dešimtmetyje atsisakė minėti vadinamosios Spalio revoliucijos metines, bet penktadienį Raudonojoje aikštėje Maskvoje surengtos iškilmės minint 1941-ųjų paradą, kai daliniai žygiavo tiesiai į frontą.

Lietuviams Belgijoje išduodamuose dokumentuose vis dar nurodoma, kad jų gimimo vieta yra Sovietų Sąjunga. Apie tai rašo 15min.lt. Tokia gimimo vieta nurodoma 1980-aisiais gimusiam Lietuvos piliečiui Briuselio savivaldybės administracijos išduotame registracijos pažymėjime, kuris laikinai atstoja Belgijoje gyvenantiems žmonėms išduodamą asmens tapatybės kortelę.

Ukrainos parlamento rinkimus laimėjo ir valdžią formuos vadinamosios Maidano partijos. Beveik nelieka abejonių, kad Ukrainos premjeru ir toliau bus Arsenijus Jaceniukas. Apie naujausius įvykius Ukrainoje ir ateities scenarijus – pokalbis su ką tik iš Kijevo grįžusia Seimo nare Rasa Juknevičiene ir Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi.

Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis 83 metų Michailas Gorbačiovas paguldytas į ligoninę, tačiau yra kupinas ryžto kovoti dėl gyvybės, ketvirtadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros. „Pastarąsias septynias dienas mano sveikata buvo vidutiniška, bet šiandien esu ligoninėje. Įvyko (ligos) paūmėjimas.

 Rusijos didžiausio banko vadovas ketvirtadienį užsipuolė Maskvos ekonomikos politiką, perspėdamas, jog šalies gali laukti Sovietų Sąjungos likimas. Kalbėdamas investuotojų konferencijoje Maskvoje Germanas Grefas, valstybinio banko „Sberbank“ generalinis direktorius, visiškai sukritikavo valstybės vadovaujamą ekonomikos plėtros modelį, atkreipdamas dėmesį į konkurencingumo stoką ir prastą valdymą.

 Buvęs Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas trečiadienį perima vadovavimą sustiprėjusiai ir vėl gyvybingai NATO, kuri dar prieš mažiau nei metus buvo panaši į Šaltojo karo laikų reliktą sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Ukrainos krizė leido Šiaurės Atlanto aljansui vėl suvokti savo tikslą, tačiau J.Stoltenbergas žino, kad NATO taip pat laukia daugybė kitokių, ilgalaikių iššūkių, sako analitikai.

Maskvoje praėjusį savaitgalį vyko renginys „Donetskas: nekaltai žuvę“, skirtas paminėti Rytų Ukrainoje žuvusiuosius. Išties garbingu tikslu surengtas paminėjimas virto teatralizuotu pseudopatriotizmo ir tautų kiršinimu persmelktu absurdo spektakliu.

Velse įvyko dar vienas NATO suvažiavimas. Jo fonas buvo išskirtinis dėl įvykių Ukrainoje ir Irake. Baltijos šalys tikėjosi iš Aljanso seniai prašomų apčiuopiamų saugumo garantijų. Apskritai NATO turėjo parodyti, kad organizacija gyvybinga ir aiškiai mato save naujų tarptautinės politikos realijų sąlygomis. Reikia suprasti, kad šiandien pasaulis tam tikra prasme yra lūžio situacijoje.

 Ukrainiečių mokslininkas Georgijus Počepcovas yra apibūdinęs informacinį karą kaip „kovą dėl žmogaus proto“. Šiandien mes matome, kad tarp šalių, rimtai žiūrinčių į informacinio karo galimybes, didžiausią pažangą daro Rusija. Vieną svarbų informacinį karą ji jau laimėjo, ir tas karas iš esmės buvo pilietinis, t. y. nukreiptas prieš savo visuomenę. Mitų pasaulis Rusijos realybė, o tiksliau – realybės suvokimas, šiandien yra formuojamas aktyviomis propagandinėmis priemonėmis.

Strasbūre Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos Suomijos, Vengrijos ir Rumunijos europarlamentarai pasirašė deklaraciją Sovietų Sąjungos agresijai Vidurio Europos šalyse paminėti. Deklaraciją pavadinimu „Niekad daugiau Jaltos“ („Nigdy więcej Jałty“) inicijavo Lenkijos europarlamentaras Marekas Jurekas. Joje reginama sustabdyti „Sovietų Sąjungos blogio atgaivinimą“ ir primenama, kad Sovietų paktas su nacių Vokietija reiškia bendrą jų atsakomybę už Antrojo pasaulinio karo kilimą.

Dauguma agresorių kvailai rizikuoja tik tada, kai jaučia, kad vargu ar bus sustabdyti, teigia vyresnysis Hoover instituto bendradarbis Victoras Davis Hansonas. „Per civilizuoto gyvenimo šimtmečius neatsirado geresnio būdo užkirsti kelią neandertalietiškiems karams, nei priminti neandertaliečiams, kad turime didesnį vėzdą ir panaudosime jį, jei mus išprovokuos“, – savo tekste „Tik atgrasymas gali užkirsti kelią karui“ rašo V. Hansonas. Atrodo, pasaulis griūva.

 Rusijos ir Jungtinių Valstijų atstovai ketvirtadienį Maskvoje aptars sutartį dėl vidutinio nuotolio balistinių raketų, kurią 1987-aisiais Jungtinės Valstijos pasirašė su Sovietų Sąjunga. Maskva ir Vašingtonas sako abejojantys vienas kito ketinimais laikytis šio susitarimo. Kai prieš 27-erius metus Ronaldas Reaganas ir Michailas Gorbačiovas pasirašė vidutinio nuotolio branduolinių ginklų nenaudojimo sutartį. Pasaulis džiaugėsi, kad dviejų supervalstybių santykiai šyla.

Neseniai vienos partijos išplatintoje rezoliucijoje siūlomos genialios idėjos, kaip grįžti prie tikrosios Lietuvos. Kovotojais už Lietuvą save vadinantys partiniai pernelyg nesikuklindami siūlo neįvesti euro, „išvesti okupacinę jankių kariuomenę iš Lietuvos teritorijos“, nepirkti karinės technikos, uždrausti pederastijos propagavimą, nekelti kainų, sumažinti atlyginimus valdininkams, o buvusias „permokas“ grąžinti į biudžetą, grąžinti „pavogtas“ pensijas, nesikišti į Ukrainos įvykius, padėti smu...

Praėjusią savaitę visą informacinę padangę nušvietė nelaukta naujiena – sužinojome, kad Lietuvos valdžia susirūpino mūsų šalies gynybiniais pajėgumais. Krašto apsaugos ministras nusprendė išleisti apie miljardą litų tanketėms pirkti. Suma tikrai stulbinanti, ypač keistą apie ją išgirsti po daugybę metų vykdytos mūsų kariuomenės naikinimo operacijos.

Šiandien karas tarp Rytų ir Vakarų vyksta ne šnipų ir slaptųjų tarnybų pasaulyje, o internete. Net ekonominės sankcijos tarnauja ne kaip tiesioginė karo priemonė, o kaip įtikinėjimo, pakeistinio mąstymo formavimo elementas. Jos turi padėti įtikinti rusus, kad vakarietiška maisto produkcija – nenatūrali ir kenksminga žmogaus sveikatai, genetiškai modifikuota.

Kaip rašo „Foreign Policy“, 20 metų po Sovietų Sąjungos griūties istorikams buvo tikra aukso kasykla. Aukso – dėl vertingų atradimų archyvuose ir memuaruose, kasykla – dėl didelio ir sunkaus darbo, siekiant juos atskleisti. Daugeliu atvejų istorikams pavyko pamatyti tik sovietų istorijos ledkalnio viršūnę. Vienas iš Sovietų Sąjungos istorijos tyrinėtojų Vladislavas Zubokas teigė, kad atkleisti faktai apie sovietų paslaptis yra tarsi matoma mėnulio pusė, tačiau tamsioji pusė vis dar išlieka.

 JAV pareigūnai tikina, kad raketa, kuria Ukrainoje buvo numuštas „Malaysia Airlines“ lėktuvas, buvo paleista Rusijoje pagaminta sistema, sukurta specialiai naikintuvams numušti, teigia wired.com. Natūraliai kyla klausimas: Ar sunku numušti keleivinį lėktuvą su ginklu, kuriam valdyti būtinas specialus paruošimas. Pasirodo, tai nėra jau taip sudėtinga. Tereikia trijų dienų apmokymų ir galima valdyti „žemė – oras“ raketas, teigia wired.com.

Incidentas Ukrainoje, per kurį sudužo Malaizijos keleivinis laineris, atgaivino prisiminimus apie 1983 metais įvykusią tragediją, kai Sovietų Sąjungos naikintuvai numušė Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą, o tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) tą išpuolį pavadino „žudynėmis“ ore. Kaip ir per Malaizijos lėktuvo tragediją, tąsyk žuvo visi 269 keleiviai ir įgulos nariai, kai oro bendrovės „Korean Air Lines“ (KAL) reiso 007 lėktuvas nukrito į Japonijos jūrą.

 Įtūžę ukrainiečiai internautai bombarduoja Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel paskyras socialiniuose tinkluose, kaltindami juos bičiulyste su Rusija tuo metu, kai Ukrainą tebekrečia konfliktas su prorusiškais separatistais.

 Eduardas Ševardnadzė Vakaruose buvo didvyris, kuris dirbdamas sovietų užsienio reikalų ministro poste padėjo užbaigti Šaltąjį karą, bet paskui, būdamas savo gimtosios Gruzijos prezidentu, jis buvo dramatiškai nuvainikuotas.

Ukraina penktadienį pasirašys didžiulės apimties ekonominį ir prekybinį susitarimą su Europos Sąjunga (ES) - tai 1 200 puslapių dokumentas su daugybe taisyklių, reglamentuojančių pačius įvairiausius klausimus, pradedant kalakutais bei tulpėmis ir baigiant sūriu bei mašinomis. Tačiau tai nėra tik spausdintinis taisyklių rinkinys ekspertams - būtent šis dokumentas išprovokavo revoliuciją, kuri pareikalavo dešimčių ukrainiečių gyvybių ir nuvertė prezidentą.

 Po truputį vis labiau aiškėja didžiausio Maskvos geopolitinio projekto – Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES) – kontūrai. Formuodama šį tarpvalstybinį susivienijimą Rusija dar labiau stiprina savo pozicijas posovietinėje erdvėje, tačiau vargu ar EAES taps Sovietų Sąjunga-2 (nors tikriausiai kaip tik tokia vizija ir buvo puoselėjama Kremliuje). Maskvos tikslai ir interesai formuojant Eurazijos ekonominę sąjungą yra gana akivaizdūs, tačiau kyla klausimas: kokią naudą iš dalyvavimo šiame susi...

Pavlo Klimkinas, kurį Ukrainos parlamentas ketvirdienį patvirtino naujuoju užsienio reikalų ministru, tvirtai tiki savo šalies europine ateitimi, tačiau taip pat puikiai suvokia, kad ji negali atsikratyti Rusijos dominavimo aptemdytos praeities. Dėl Rytuose ir Vakaruose įgytos profesinės patirties šis 46 metų karjeros diplomatas yra puikus pasirinkimas vadovauti Ukrainos diplomatijai tokiu metu, kai šalis išgyvena rimčiausią krizę nuo nepriklausomybės atgavimo 1991-aisiais.

 LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sekmadienį minima okupacijos ir genocido diena. 1940-ųjų birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Prasidėjo masiniai trėmimai. Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje, prisiminti tremties metų rinkosi 1942-aisiais prie Laptevų jūros išvežti lietuviai. Tais metais už poliarinio rato iš Altajaus sovietai atvežė apie tris tūkstančius lietuvių tremtinių, daugelis jų – mokytojų, garsių bankininkų, valdininkų, karių šeimos.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Gedulo ir vilties dieną mininti Lietuva viliasi daugiau niekada neprarasti laisvės. „Birželio 14-oji kiekvienais metais mūsų tautai reiškia ir skausmą, ir viltį. Pagerbiame okupacijos ir genocido aukas, prisimename Lietuvos žmones naikinusias sovietmečio represijas, tačiau kartu viliamės daugiau niekada neprarasti laisvės.

1989 m. birželio 4 d. judėjimas „Solidarumas“ laimėjo pirmuosius laisvus rinkimus Lenkijoje. Tada buvo sudaryta pirmoji nekomunistinė vyriausybė. Prieš 25 metus judėjimą „Solidarumas“ pradėjo du žmonės. Prilygina stebuklui Vienas buvo elektrikas, kuris didžiavosi savo darbininkiškomis šaknimis. Kitas – intelektualas, rašęs apie laisvės prigimtį. Nors ir labai skirtingi, Lechas Walesa ir Adamas Michnikas tapo Lenkijos demokratinio judėjimo didvyriais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas klaidinga pavadino nuomonę, kad Rusija mėgina „atkurti imperiją ir Sovietų Sąjungą“. „Tai klaidinga nuomonė, ir manau, kad tai neatitinka tikrovės, o yra informacinės kovos instrumentas“, – sakė V.Putinas Peterburge susitikęs su garsiausių pasaulyje žiniasklaidos agentūrų vadovais. „Mums stengiamasi priklijuoti šitą etiketę – kad mes ketiname atkurti imperiją, Sovietų Sąjungą, palenkti visus savo įtakai.

Moldovos separatistinės Padniestrės respublikos, kurią remia Maskva, lyderis pirmadienį paragino šalies politikus pradėti diskusijas, kurios atvertų kelią šiam regionui oficialiai prisijungti prie Rusijos. „Mūsų svajonė yra klestinti nepriklausoma Padniestrė kartu su Rusija“, – sakė Jevgenijus Ševčiukas savo kreipimesi į tautą. „Atėjo laikas sprendimams dėl Padniestrės“, – pridūrė jis, sakydamas valandą trukusią kalbą.

Rusijoje atliekami sociologiniai tyrimai rodo, kad šiuo metu Vladimiro Putino vykdomą politiką palaiko 80 proc. šalies gyventojų. Žiūrint europiečio akimis, Kremliaus veiksmai, griaunantys Europoje jau 70 metų galiojančias taisykles, atrodo pasibaisėtinai, tačiau, kaip matome, didelei rusų visuomenės daliai jie atrodo visai kitaip. Jei į tuos pačius dalykus žiūrime skirtingai, turime pripažinti žlungant Vakarų demokratinių visuomenių viltis, kad Rusija pamažu tampa panašia į jas visuomene.