sovietų sąjunga

Michailui Gorbačiovui tapus Sovietų Sąjungos prezidentu, netrukus visas pasaulis išgirdo apie Raisą Gorbačiovą. Ši moteris laikoma viena iš ryškiausių istorijoje praėjusio amžiaus prezidentų žmonų. Sovietų Sąjungoje ji buvo vertinama nevienareikšmiškai, tačiau Vakaruose pelnė daugybės žmonių simpatijas. Išskirtinio Vakarų bei Rytų bloko žiniasklaidos ir žmonių dėmesio R.Gorbačiova sulaukė ne tik dėl savo statuso bei asmeninių savybių, bet ir dėl nepriekaištingo stiliaus.

 Alicija Žukauskaitė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitikime su Karine istorine draugija pareiškė, kad Sovietų Sąjunga, 1939 metais pradėjusi karą prieš Suomiją, mėgino ištaisyti klaidas, padarytas Spalio revoliucijos metu (1917 m. gruodžio 6 dieną Suomija paskelbė nepriklausomybę, jau po trijų savaičių bolševikinė Rusijos valdžia ją pripažino – vert. past.

Lygiai prieš 60 metų, 1953 metų kovo 5 dieną mirė sovietų diktatorius Stalinas. Ar tai buvo nunuodijimas? Ir kodėl gydytojas pasirodė tik po 11 valandų? Stalino mirtis buvo apsupta daugybe gandų. „Welt“ rekonstravo paskutines Stalino gyvenimo dienas. Nedaug žmonių sugebėjo taip įtakoti XX amžių, kaip tai padarė Josifas Visarionovičius Džugašvili, geriau žinomas kaip Stalinas.

Sovietų karys, dingęs Afganistane dar 1980 metais, visiškai netikėtai buvo rastas gyvas, praėjus 33 metams. Visą šį laiką jis gyveno Afganistane. Tokiu būdu 264 žmonių, kurie yra vis dar laikomi dingusiais be žinios Afganistane, būrys tapo vienu asmeniu mažesnis, praneša newsru.com. Uzbekijos Samarkando mieste gimęs Bachretdinas Chakimovas, kuris šiuo jau yra vadinamas Šeichu Abdulla, buvo rastas po specialaus komiteto, sukurto dar 1992 metais, paieškų.

Sovietų diktatorius mirė prieš 60 metų, bet rusai vis dar nesugeba su juo galutinai atsisveikinti, rašoma „Foreign Policy“. 2012 metų spalį „Carnegie Endowment for International Peace“ užsakė socialinę apklausą, siekdami nustatyti požiūrį į Staliną Rusijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane ir Gruzijoje. Rezultatai parodė, kad daugeliui sovietų tironas iki šiol yra gyvas.

Sovietų Sąjunga žlugo, bet jos idėja gyva. Ir nesvarbu kokiu – SSRS gražuolių konkurso ar kitu pavidalu atgimusi buvusios SSRS šmėkla mus persekioja iki šiol. Vienus ta šmėkla baimina, kitus smagina, trečius gundo išspausti iš to kuo daugiau naudos. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo daugiau kaip dvidešimt metų, tad skelbti SSRS (TSRS, jeigu kam taip mieliau) gražuolių konkursą atrodytų visiška nesąmonė, nes tokia šalis neegzistuoja, bet ta nesąmonė ėmė ir prigijo.

Per NBA rungtynes tarp „Houston Rockets“ ir „Brooklyn Nets“ klubų televizijos ekranuose pasirodė šokiruojantis užrašas. Anot jo, „Rockets“ klubui atstovaujantis lietuvis Donatas Motiejūnas yra iš Sovietų Sąjungos. Rungtynėse lietuvis pelnė 9 taškus ir rungtyniavo 11 minučių.

 Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas lapkritį Maskvoje pristatė savo naujausią knygą – autobiografiją „Vienui vienas“, kuri „Knygų mugės“ metu bus pristatyta ir Lietuvos skaitytojams rašoma pranešime spaudai. Šis kontraversiškai vertinamas politikas Lietuvoje didžiosios dalies visuomenės priešiškumą pelnė dėl Sausio 13-osios įvykių.

Ekonomistai ištisus dešimtmečius diskutuoja, kodėl vienos šalys turtėja, o kitos – ne. Ši paslaptis gali būti išaiškinta viena stebuklinga formule: maži mokesčiai ir stabili valiuta, rašo „Forbes.com“. Pirminė šalių turtėjimo priežastis yra kapitalizmas, kuris klesti esant stabiliai valiutai ir žemam mokesčių lygiui.

Minske nepavyksta rasti Belovežo sutarties dėl SSRS paleidimo originalo: NVS vykdomajame komitete yra tik kopija, Baltarusijos URM ir tiesioginiai pasirašymo ceremonijos dalyviai dokumento neturi, praneša „RIA Novosti“.  „Kai buvo pasirašoma Belovežo sutartis, NVS dar neegzistavo. Vėliau URM mums perdavė notarų patvirtintą kopiją“, – sakė žurnalistams NVS vykdomojo komiteto atstovas.

Vasara Sibire neilga. Sniegas ištirpsta tik gegužę, o šaltis grįžta jau rugsėjį. Jis paverčia taigą į užšalusį natiurmortą, bauginantį savo šaltu apsileidimu ir bekraščiais duriančių pušynų ir minkštų beržynų kilometrais, kur miega meškos ir vaikšto alkani vilkai, kur stovi kalnai su stačiais šlaitais, kur upės su permatomu vandeniu teka per slėnius, kur šimtai tūkstančių užšalusių pelkių. Šis miškas – paskutinis ir didingiausias laukinėje mūsų planetos gamtoje.

Dvigubas britų agentas Kimas Philby'is prieš 50 metų pabėgo į Sovietų Sąjungą. Jo giminaičiai pasakoja apie vieną žiauriausių išdavystės aktų Šaltojo karo istorijoje, rašoma „The Telegraph“. Pabėgimas į SSRS Tą vakarą, lygiai prieš 50 metų, Beirute siautė audra. Liesas vidutinio amžiaus žmogus ramiai uždarė po savęs buto duris. Jis nusileidžia į tamsią gatvę.

Nuo konstruktyvizmo iki gigantizmo, nuo ekstremalaus ornamentalizmo iki brutalizmo su itin mažai dvasios... Kartais sunkiai suvokiamos savo mastais ir totalitarinės valstybės išaukštinimu, šios milžiniškos struktūros vis dar dominuoja buvusių Sovietų Sąjungos miestų kraštovaizdžiuose. Tačiau ne visi projektai buvo įgyvendinti.

Karas prieš Sovietų Sąjungą buvo vienas iš tvirčiausių Adolfo Hitlerio ketinimų. Skirtingai nuo savo aukšto rango karininkų, kurie taip pat laikė karą būtinu, bet norėjo jį apriboti revanšistinėmis kampanijomis prieš Lenkiją ir Prancūziją, fiureris „gyvybinės erdvės“ Rytuose užkariavimą laikė tikslu, kurio net nereikia aptarinėti.

Vienas šautuvas keturiems. Nakvynė po premjero stalu. Ne tik tai prisimena ukrainietis Jevhenas Dykijus, vadovavęs Seimo gynėjų užsieniečių būriui 1991-ųjų sausį Vilniuje. „Dabar atvykęs į Vilnių supratau, kad vaikštau po Europos valstybės sostinę, ir pavydėjau. Jei ukrainiečiai būtų statę barikadas, gal mūsų šalis irgi būtų pasukusi kitu keliu.

Šiek tiek susigulėjus emocijoms po eilinių (liūdna, kad tenka naudoti tokį apibūdinimą, bet jis čia geriausiai tinka, nes tai nutinka nuolat ir, deja, nebebūna didelis netikėtumas) masinių žudynių JAV Niutauno mokykloje, kilo diskusija dėl ginklo laikymo. Paprastai po tokių incidentų visuomenės pasipiktinimas būna „į vienus vartus“ – būtina maksimaliai riboti ginklo įsigijimo galimybes ir griežtinti kontrolę, kad ginklas nepakliūtų į rankas kokiam nors su velniais bendrauti ėmusiam veikėjui.

Gerardo Depardieu tapimas Rusijos piliečiu, pompastiškas jo sutikimas Rusijoje ir paso įteikimas, bei šiltas apsikabinimas su Vladimiru Putinu virto savotišku farsu, iš kurio pasijuokė iš esmės visas pasaulis. Dar juokingiau tapo, kai kai kurie prancūzų politikai pasiūlė G. Depardieu ir kitus žymius prancūzus, siekiančius išvengti didelių mokesčių, „iškeisti“ į įkalintas „Pussy Riot“ grupės nares. Ši situacija priminė vieną Šaltojo karo istoriją.

Antrojo pasaulinio karo metu dingęs sovietų povandeninis laivas buvo rastas Baltijos jūroje, praėjus 71 metams po to, kai nuskendo, informuoja „Reuters“. Švedijos ginkluotosios pajėgos teigia, kad povandeninis laivas, kuris, kaip manoma, dingo sargybos metu 1941 m. pabaigoje, buvo rastas Švedijos ekonominėje zonoje, į pietus nuo Olando salos Baltijos jūroje, zonoje, kurią vokiečių daliniai užminavo karo metu.

Grupė tyrėjų, kuriuos finansiškai rėmė Europos Parlamentas, paskaičiavo Latvijos patirtą žalą sovietų valdymo metais, skelbia portalas „inoSMI.Ru“, remdamasis Estijos portalu „Postimees“. Suma gavosi įspūdinga – 200 milijardų latų (apie 290 mlrd. eurų). Skaičiavimus atliko visuomeninė organizacija – Latvijos okupacijos tyrimo draugija (LOTD), kuri savo medžiagą pateikė vakar, gruodžio 7 dieną.

Estijos transformacija po sovietmečio buvo sėkmingesnė nei kitų Baltijos šalių. Viena iš priežasčių – anksčiau, nuosekliau ir ryžtingiau pradėta įgyvendinti sveikatos apsaugos reforma. Taip teigia Liutauras Gudžinskas, neseniai apsigynęs disertaciją tema „Pokomunistinių valstybių ir jų gerovės režimų transformacija: Baltijos šalių lyginamoji analizė“. Anot L. Gudžinsko, sveikata – labai svarbus rodiklis, nes valstybių gerovė matuojama pagal vidutinę gyvenimo trukmę.

„Slapti Gorbačiovo archyvai“ – taip vadinasi Lietuvoje išleistas slaptų Sovietų Sąjungos dokumentų rinkinys, kurį surinko rusų istorikas, rašytojas ir disidentas Pavelas Stroilovas.

Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungos inžinieriai pastatė milžinišką miestą Kaspijos jūroje, netoli Azerbaidžano krantų. Tai buvo naftos platformų tinklas, sujungtas šimtais kilometrų kelių ir galėjęs apgyvendinti 5 tūkst. darbuotojų. Mieste buvo įrengtas kino teatras, parkas, gyvenamieji namai ir kita miesto infrastruktūra. Pamažu griūnantis, tačiau vis dar griežtai saugomas miestas net įkvėpė vieną Džeimso Bondo sceną, rašo „Spiegel Online“ istorijos portalas einestages.de.

„Slapti Gorbačiovo archyvai“ – taip vadinasi Lietuvoje išleistas slaptų Sovietų Sąjungos dokumentų rinkinys, kurį surinko rusų istorikas, rašytojas ir disidentas Pavelas Stroilovas.

„Metas pradėti kurti naują kalbą, naujus žodžius sovietmečio laikotarpiui apibūdinti“. Taip teigia Tomas Vaiseta, Vilniaus universiteto Istorijos fakultete apsigynęs disertaciją apie vėlyvojo sovietmečio Lietuvą. Savo darbe „Nuobodulio visuomenė: vėlyvojo sovietmečio Lietuva“ mokslininkas tyrė archyvinius dokumentus, laiškus, dienoraščius, kalbėjosi su žmonėmis ir į Brežnevo epochos laikotarpį nuo 1964-ųjų iki 1984-ųjų metų pažvelgė kurdamas teorinį modelį, grįstą „nuobodulio“ sąvoka.

Michailas Gorbačiovas antradienį Maskvoje pristatė naują savo knygą, kurioje pasakoja apie didžiausias savo klaidas, meilę savo žmonai Raisai ir negailestingai pliekia savo įpėdinį Borisą Jelciną, rašo „welt.de“. Žmonės grūdosi viename Maskvos knygyne, kad gautų M. Gorbačiovo autografą. „Aš pasirašinėsiu knygas, kol jūs visi pavargsite“, - juokėsi paskutinysis Sovietų Sąjungos vadovas. 81 metų M. Gorbačiovas nevengė papokštauti ir apie savo amžių: „Aš kviečiu draugus į savo 90-ąjį gimtadienį.

„Aš nieko nesigailiu“, – tvirtina išdavikas, išdavęs 400 britų agentų. Kažkur netoli Maskvos gyvena žmogus, kuris šį sekmadienį švęnčia savo 90 metų jubiliejų.

Lygiai prieš trisdešimt metų, 1982 metų lapkričio 10 dieną mirė tuometinės Sovietų Sąjungos lyderis, Sovietų sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius  Leonidas Iljičius Brežnevas. Jis poste išbuvo nuo 1964 metų, kai per rūmų perversmą buvo nušalintas jo pirmtakas Nikita Chruščiovas. Palyginimui – per jo valdymo laiką pasikeitė 4 JAV prezidentai.

Kitais metais duris turėtų atverti aukščiausias pasaulio viešbutis. Tokiomis progomis žmonės dažniausiai tikisi, kad pasaulį eilinį kartą nustebinti susiruošė Jungtiniai Arabų Emyratai ar kita gigantomaniškų ambicijų nestokojanti valstybė, tačiau šį kartą viskas yra kiek kitaip. Šiaurės Korėjos sostinėje Pchenjane, jau trečią dešimtmetį į dangų stiebiasi šio miesto aukščiausias pastatas.

Ankstyvoji Sovietų Sąjungos kosminė programa buvo apgaubta paslapties. Apie misijas nebuvo skelbiama iki tol, kol jos sėkmingai pakildavo nuo žemės, tačiau net ir tada detalės buvo negausios ir dažnai klaidinančios. Pavyzdžiui, pranešimas, klaidingai teigiantis, kad Jurijus Gagarinas nusileido kosminiame laive „Vostok“, kai iš tiesų jis katapultavosi ir nusileido atskirai.

Pirmojoje straipsnio dalyje pasakojome apie tai, kaip Kuboje nugalėjo revoliucija. Fidelis Kastras į salą įsileido sovietų raketas. Lygiai prieš 50 metų, spalio 16-osios rytą apie jas sužinojo JAV prezidentas Džonas Kenedis Slapta operacija Raketos ir kita technika į Kubą išplaukė iš 6 skirtingų uostų. Nė vienas iš 85 laivų kapitonų nežinojo, kas pakrauta jo laivo triumuose, taip pat nežinojo, kur reikės plukdyti krovinį.

Aleksandras Tarasovas yra gerai žinomas rusų neomarksistas, kairysis tarybinis disidentas, už savo veiklą persekiotas KGB. Šiame straipsnyje autorius nagrinėja Sovietų Sąjungos santvarkos prigimtį bei paneigia tam tikrus sovietizmo šalininkų mitus ir sampratas.

Tęsiame informacijos iš KGB ataskaitų, paskelbtų www. kgbveikla. lt, viešinimą. 1982-ieji Biržuose. Pirmoji straipsnio dalis Antroji straipsnio dalis Vienus pašalino, kitus suaktyvino KGB Biržų poskyris raportuoja, kad 1982 metais buvo užverbuoti du nauji agentai ir atkurtas ryšys su vienu archyviniu agentu.

Toliau viešiname informaciją, paskelbtą www. kgbveikla. lt. Pirmąją straipsnio dalį galite skaityti čia. Šmeižtas, paleistuvystė ir spekuliacija 1981 metų KGB Biržų poskyrio ataskaitoje skelbiama, kad minėtu laikotarpiu bene didžiausią rūpestį kėlė suaktyvėję tikintieji, keliaujantys į „šventas vietas“, bei Biržuose naftotiekį „Družba“ stačiusių lenkų ir biržiečių ryšiai. Bendravimas su užsieniečiais nenutrūkęs ir statybininkams išvykus atgal į Lenkiją.

Lietuviams atsibodo gyventi skurdo krečiamoje prezidento Andriaus Kubiliaus Lietuvoje. Mūsų posovietinėje valstybėje ilgimasi Lenino, o vienintelė galimybė išgyventi – apsipirkti turguje... Bent jau taip mano įtakingasis „Bloomberg“, paviešinęs specialų apžvalginį filmuką, skirtą sekmadienį įvyksiantiems Lietuvos parlamento rinkimams. Reportažas pavadintas taikliai – „Kodėl tiek daug lietuvių palieka Lietuvą?“ Taikliai todėl, kad ši problema yra svarbi ir opi.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2011 m. gegužę pradėjo skelbti Lietuvos ypatingajame archyve saugomus dokumentus, liudijančius apie sovietinės represinės įstaigos, kuri pripažinta nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje, t. y. Valstybės saugumo komiteto (rus. KGB), veiklą Lietuvoje.

Atėjo laikas sugriauti Šaltojo karo mitą – istoriją apie JAV prezidento Johno F. Kennedy veiksmus, siekiant sureguliuoti Karibų krizę. Tai padaryti „Foreign Policy“ rekomenduoja „Council on Foreign Relation“ garbės prezidentas Leslie H. Gelbas. Pagal visuotinai priimtą versiją, J. Kennedy dėl savo geležinės valios ir karinio JAV pranašumo privertė SSRS vadovą Nikitą Chruščiovą išgabenti savo raketas iš Kubos. JAV žaidė su Sovietų Sąjunga žaidimą, ir Maskva neatlaikė pirmoji.

2012 m. pasirodė nauja Z. Brzezinskio knyga „Strateginė vizija“, kurioje autorius analizuoja geopolitines pasaulio realijas ir jo raidos perspektyvas bei Amerikos vietą šiame procese. Eksperto mintys yra vertos išskirtinio dėmesio, nes Z. Brzezinskis yra vienas žinomiausių pasaulio geostrategų, turintis ilgalaikę patirtį praktinio darbo JAV užsienio politikos srityje. Jau knygos pradžioje geopolitikas užfiksuoja labai svarbų dalyką.

Tada žmones buvo norima parodyti gražesnius, idealesnius, negu jie buvo iš tikrųjų. Rašytojo portretas ne visada atitiko tikrovę – dažnai visiškai skyrėsi nuo žmogaus. Ar ir iš sovietmečio fotografijos žvelgiantis rašytojas buvo toks, kaip gyvenime? Cigaretė nelimpa Na, kaip čia publikuosi poeto Justino Marcinkevičiaus nuotrauką, kurioje jis rūko cigaretę? Antano Sutkaus fotografijoje įamžinti visu ūgiu Just.Marcinkevičius ir aktorius Laimonas Noreika Vilniuje, prie Aušros vartų.

Kaip patiklūs žurnalistai padeda patarėjams diletantams žlugdyti reformas buvusiose SSRS respublikose. Per pastaruosius du dešimtmečius pasaulio visuomenės mokslai pateikė ne vieną atsakymą į klausimą, kodėl ekonominė ir politinė modernizacija buvusiose sovietinėse respublikose dauguma atvejų pasibaigė apgailėtinai.

Rusija ketvirtadienį mini 55-ąsias pirmojo dirbtinio Žemės palydovo paleidimo metines. Šis įvykis 1957 metų spalio 4-ąją ženklino kosmoso amžiaus pradžią. „Sputnik 1“ jubiliejaus proga visoje šalyje vyksta parodos, atminimo renginiai ir veteranų pagerbimai, praneša agentūra AP. 83,6 kg svorio ir 58 cm dydžio tuščiaviduris kamuolys iš poliruoto aliuminio, tris mėnesius skriejęs aplink Žemę, Šaltojo karo laikotarpiu Jungtinėse Valstijose sukėlė vadinamąjį palydovinį šoką.

Parlamento rinkimai Rytų Europoje apnuogina demokratijos ir suvereniteto trapumą šalyse, kurios kadaise buvo SSRS įkaitės, tvirtinama „The Christian Science Monitor“. Remiantis straipsniu, į šių šalių ratą patenka ir Lietuva.

1990 metų kovą Aukščiausioji Taryba pakvietė KGB darbuotojus nebendradarbiauti su sovietų saugumo tarnyba mainais už tai žadant jiems, jog nepatirs nei moralinių, nei teisinių persekiojimų, o slaptų informatorių sąrašuose esančios jų pavardės niekada nebus oficialiai skelbiamos, primena LRT Televizijos laida „Savaitė“. Vėl rinkimai ir vėl KGB šmėkla. Šįkart Lietuvos kriminalinėje policijoje.

Rusijos pensininkams šiandien sunkiai sekasi išgyventi naujoje šalyje, praėjus dvidešimčiai metų po komunizmo žlugimo. Persikreipusi nugara ir nukankinta šypsena – „babuškos“ jau senokai tapo savotišku Rusijos, kuriai teko tiek daug iškentėti po „šuolio į kapitalizmą“ simboliu.

Pirmoje straipsnio dalyje buvo kalbama apie būtinybę „Gazpromui“ ieškoti alternatyvų prekybai su Europa, jis tą ir daro. Pastarojo meto įvykiai tik patvirtina tokio elgesio pagrįstumą.Čia neverta dar kartą rašyti apie trečiąjį energetinį paketą ir tai, kaip jis erzina „Gazpromą“ (Kremlių). Tačiau tuo viskas nesibaigė.

Mirė pirmasis posovietinės Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas, lietuviams labiau žinomas kaip generolas, pasirašęs sovietų karių išvedimo iš Lietuvos teritorijos dokumentus. Žinomo karininko biografija prieštaringa. Jis išvedė sovietų karius iš Rytų Europos, 1993 metais jo įsakymu tankai šaudė į Rusijos parlamento pastatą, o po metų jis inicijavo nesėkmingą Grozno šturmą. Generolas ne kartą buvo kaltinamas, kad sugriovė Rusijos kariuomenę ir nepasiruošė Pirmajam Čečėnijos karui.

Sekmadienį karinėje Višnevskio vardo ligoninėje mirė buvęs Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas, pranešė naujienų agentūra RIA. „Pavelas Sergejevičius Gračiovas mirė šiandien 14:40 val. Maskvos laiku“, – sakė ligoninės atstovas. Į Ligoninę iš namų P. Gračiovas kritinės būklės buvo atvežtas rugsėjo 12 dieną. Grįžęs iš šventinės vakarienės, jis staiga pasijuto blogai, prarado sąmonę. Nuo to laiko buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje, bet medikams nepavyko išgelbėti jo gyvybės.

Lenkijos miesto Volomino miesto valdžia, nepaisydama gyventojų protestų, pašalino Sovietų Sąjungos laikų tanko paminklą. Gyventojai teigė, kad paminklas jiems turėjo sentimentalios vertės. „Aš suprantu tuos, kurie norėjo, kad paminklas liktų. Tačiau dauguma žmonių nežino jo istorijos ir to, kad jis čia buvo pastatytas siekiant pažeminti gyventojus ir parodyti jiems, kieno rankose iš tiesų yra valdžia“, – sakė miesto valdžios atstovas Leszekas Czarzastys.

JAV išslaptino nacionalinio saugumo archyvo dokumentus, kurie pirmą kartą leido susidaryti įspūdį apie tai, kaip Šaltojo karo metu amerikiečiai ruošėsi potencialiam branduoliniam karui su Sovietų Sąjunga. JAV prezidento Jimmy Carterio administracija devintajame dešimtmetyje ruošėsi išgyventi ir nugalėti, praneša newsru.com. Prezidento 59-oji direktyva, kurią 1980 metais pasirašė J. Carteris, buvo vienas iš prieštaringiausių Šaltojo karo laikotarpio dokumentų.

Buvusi KGB būstinė Estijos sostinėje Taline tapo 40 prabangių apartamentų namu. Į pirmuosius butus pastate, kuriame sovietų slaptoji tarnyba laikė ir tardė tariamus valstybės priešus, jau gali kraustytis naujakuriai, trečiadienį pranešė Estijos radijas. Pastato rekonstrukcija rūpinosi investuotojų grupė iš Singapūro. Neoklasicistinio stiliaus pastate Talino senamiestyje 50 metų po Antrojo pasaulinio karo veikė KGB. Dėl to apartamentų projektas šiame pastate buvo vertinamas prieštaringai.