sovietų sąjunga

„Kas neapgailestauja dėl Sovietų Sąjungos griūties, tas širdies neturi, o kas nori ją atstatyti buvusiu pavidalu, neturi galvos,“ – cituoja „The Wall Street Journal“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžius. Negalime sakyti, kad V. Putinas yra žinomas, kaip gudrus ekonomikos valdytojas. Tačiau šią savaitę, kai mes švenčiame Sovietų Sąjungos griūties 25-metį, skamba kaip epinio istorinio eksperimento rezultatą išaiškinanti santrauka.

Barackas Obama siekė iš naujo nustatyti Amerikos vietą pasaulyje, bet iš tikrųjų ją tik išklibino. Jo pakili retorika, demonstruota 2009 metais sakant kalbą Kaire arba 2014-aisiais – Estijoje, negalėjo atsverti atšiaurios galios žaidimų tikrovės. Dabar Amerika yra silpnesnė negu buvo, o jos varžovai ir priešininkai sustiprėjo. Pakeisti šią padėtį visiškai įmanoma, bet tam reikalingi stipresni aljansai.

Politologai įsitikinę, kad rinkimų į Bundestagą 2017-aisiais išvakarėse Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabandys įvairių akcijų dėka pakirsti vokiečių pasitikėjimą savo šalimi, valdžia ir asmeniškai kanclere Angela Merkel, bei pastūmėti žmones į kairiųjų ir dešiniųjų ekstremistų rankas, rašoma „Bild“. Europos Tarybos ekspertas Rusijos klausimais Gustavas Gresselis paaiškino: reikalas tame, kad Angela Merkel „kaip joks kitas Europos lyderis kaunasi už vieningą Europą ir laisvą, demokratinį...

Japonijos pajėgų ataka, 1941 metų gruodžio 7-ąją įvykdyta prieš amerikiečių karinio laivyno bazę Perl Harbore, paskatino Jungtines Valstijas oficialiai įsitraukti į Antrąjį pasaulinį karą ir prisidėti prie savo sąjungininkų Europoje. Japonijos premjeras Shinzo Abe vėliau šį mėnesį taps pirmuoju šios šalies lyderiu, aplankiusiu Perl Harboro tragedijos vietą. Žemiau apžvelgiama įvykių virtinė, atvedusi JAV prie sprendimo, pakeitusio karo eigą.

Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėms Meksikos Valstijoms atkreipė Jungtinių Amerikos Valstijų regioninės kabelinės ir satelitinės televizijos ir radijo asociacijos (MSG), Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) komisaro ir JAV krepšinio komandos „Knicks“ vadovų dėmesį dėl transliacijų metu nurodomos klaidinančios informacijos apie JAV žaidžiančių lietuvių krepšininkų kilmės šalį.

„Šnipų tiltas“ (Bridge of Spies) - 2015 metais sukurtas Steveno Spielbergo („Šindlerio sąrašas“, „Karo žirgas“, „Miunchenas“, „Gelbstint eilinį Rajeną“) filmas. Šis „Oskarų“ laureatas jau daugelį metų džiugina kinomanus savo darbais, kurie pasižymi nuoširdumu, spalvingumu ir įspūdingais vaizdais. „Šnipų tiltas“ gali puikiai papildyti jo talento gerbėjų kolekciją. Žiūrėkite „Šnipų tiltas“ ir kitus pasaulyje vertinamus filmus bei serialus per www.viaplay.lt.

Maždaug prieš 10 metų „Stratfor“ išspausdino seriją straipsnių apie istorinį Rusijos pakilimų ir nuosmukių ciklą. Tuo metu Rusija buvo aukščiausiame savo pakilimo lygmenyje, laikydama save stabilia ir tvirta valstybe. Šiandien ji sparčiai juda link kito, nemalonesnio lygmens. Ta strategija, kuri kadaise atgaivino šalį, darosi vis mažiau efektyvi, tai verčia Rusiją ir jos lyderius šalies viduje ir užsienyje veikti agresyviau. Nors vis dar jaučiasi stipri, ji nebegali veikti iš jėgos pozicijų.

Viena iš demokratijos ypatybių – kad kartais tenka pralaimėti. Pralaimėjimas visada atrodo nesąžiningas, todėl lengva apkaltinti kitą pusę naudojant negarbingą taktiką. Taigi, Donaldo Trumpo kritikams derėtų pradėti rūpintis savo pergalė per kitus rinkimus (nors taip pat patarčiau pradėti nuo apmąstymo, kur jie šįkart suklydo). Tačiau mėginimas boikotuoti Trumpo administraciją būtų nuolaidžiavimas savo silpnybėms ir gali duoti priešingų rezultatų.

Noras laikyti trokštamus dalykus tikrove – didžiausias Vakarų šalių priešas. Daug metų nuo 1991-ųjų tikėjome, kad Rusija yra taiki ir draugiška valstybė, turinti potencialo tapti klestinčia. Dėl to švaistėme brangų laiką, o čečėnai, gruzinai ir ukrainiečiai labai brangiai sumokėjo už mūsų klaidą. Kai kurie žmonės, netgi nuolat klystantys Rusijos ekspertai Vakarų šalių užsienio reikalų ministerijose, tebesilaiko šio naivaus optimizmo.

Už civilių asmenų trėmimą pokariu dviejose bylose nuteistas sovietų Valstybės saugumo ministerijos (MGB) tardytojas Aleksanderis Kardanovskis teigia, kad dirbdamas represinėse struktūrose nežinojo, jog Lietuva yra okupuota sovietų sąjungos. Vienoje A.Kardanovskio baudžiamojoje byloje nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, o kitą bylą šį trečiadienį nagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas.

Tirpstantys Arkties ledynai atidengė naujus tranzito kelius bei atskleidė mažiausiai 22 proc. dar neatskleistų naftos ir dujų šaltinių. JAV žiniasklaida pažymi, kad Rusija greitai prisitaikė prie pasikeitusios situacijos. Rusijos pajėgų stiprinimas Rusijos karinių pajėgų stiprinimą Arkties regione iššaukia NATO, o taip pat Norvegijos ir JAV politikų nerimą. Vašingtonas viešai pripažino, kad būtina spręsti Maskvos ketinimus įsitvirtinti Šiaurėje.

Buvęs Rusijos finansų ministras ryžtingai teigia, ilgai ekonomikos duobėje sėdėjusi Rusija kabarojasi lauk. Penkmečio bei dešimtmečio planuose numatomas ekonomikos augimas ir išaugęs pagamintos produkcijos eksportas. Visgi ekonomistai teigia, kad Rusijai gali būti sunku sudominti pažengusias šalis savo produkcija, o tai reikštų tolimesnį Rusijos atsilikimą. Europos Sąjungos sankcijos prisidėjo prie investicijų srauto į Rusiją sumažėjimo.

Dėl visko kalti Vakarai, „politiniai technologai“, „neaiški minia žmonių, reikalavusi Sovietų Sąjungos griūties“, „sovietų kariai išvis niekada nešaudo“, „nuo šūvių patys slėpėsi už tankų“, „Gorbačiovas ir Jelcinas – išdavikai“ – štai tokiomis realijomis gyvena dabartinės Rusijos informacinė erdvė. Rusijos propagandinės valstybinės televizijos „Rossija 1“ Kaliningrado padalinys surengė įspūdingos apimties demagogijos ir iškraipytų faktų laidą, skirtą Sausio 13-osios įvykiams.

Sovietmečiu Lietuva apie 6 proc. savo biudžeto skirdavo Sovietų Sąjungai ir tai įrodo, jog Lietuva, kaip ir kitos šalys, buvo ne SSRS išlaikytinės, o donorės, sako Latvijos mokslininkas. Latvijos Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto rektorius Gatis Kruminis taip pat pabrėžia, kad apie trečdalis Lietuvos nacionalinio biudžeto pirmąjį okupacijos dešimtmetį buvo skiriamas karinėms struktūroms, kovojusioms su lietuvių partizanais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį džiaugėsi rinkimų rezultatų „stabilumu“, jo valdančiajai partijai laimėjus rekordinį skaičių mandatų parlamento rinkimuose, kuriuose rinkėjai dalyvavo gana vangiai. Valdančioji „Vieningoji Rusija“ gavo tris ketvirtadalius mandatų 450 vietų Valstybės Dūmos rinkimuose – sekmadienį už ją balsavo daugiau nei 54 proc.

Ore tvyro realizmo pojūtis. Šis realizmas nėra mums parankus – niūriai pripažįstame pavojus, iškilusius iki šiol buvusiam saugiam, laisvam ir patogiam mūsų gyvenimui; pripažįstame savo pačių silpnumą ir priešininkų stiprybę. Tai iškreiptas realizmas, sakantis, kad nerealu mėginti apsiginti, kad mūsų priešai iš tikrųjų nėra priešai ir kad mūsų sąjungininkai – netikri.

Japonija pirmadienį pareiškė Rusijai diplomatinį protestą dėl Japonijos piliečio sulaikymo ginčijamoje saloje. Tokijas ir Maskva stengiasi išsklaidyti jau kelis dešimtmečius trunkančius nesutarimus dėl keturių salų, kurias besibaigiant Antrajam pasauliniam karui okupavo Sovietų Sąjunga, o dabar kontroliuoja Rusija.

Jau pusę tūkstantmečio Rusijos užsienio politika išsiskiria ambicijomis, viršijančiomis šalies galimybes. Nuo Ivano Žiauriojo laikų Rusija plėtė savo teritoriją vidutiniškai po 130 kvadratinių kilometrų per dieną, o 1900 m. ji buvo ketvirta ar penkta pramoninė pasaulio šalis. Tačiau jos BVP dalis vienam gyventojui tesudarė tik 20 proc. šio Anglijos ir 40 proc. – Vokietijos rodiklio, o vidutinė rusų gyvenimo trukmė buvo 30 metų, vokiečių – 49-eri, o anglų – 52-eji metai.

Vienas KGB majoras 1991-ųjų rugpjūtį atostogavo Rusijos kaime, kai prabudęs rytą išgirdo radijo pranešimą apie nepaprastąją padėtį. Tame pranešime buvo dar kai kas: slapta kodinė frazė žvalgybos karininkams, kuria jie buvo kviečiami nedelsiant grįžti į tarnybą.

Modelis ir aktorius Žilvinas Tratas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuotrauka, kurioje jis – pasidabinęs raudona krepšinio uniforma su kūju ir pjautuvu ant krūtinės. „Uniform #1972“, - prie nuotraukos parašė Ž. Tratas. Tiesa, palaikyti tai kokiu nors Sovietų Sąjungos garbinimo gestu nereikėtų – Ž. Tratas prieš kelias dienas pradėjo filmuotis Maskvoje kuriamoje juostoje „Judesys aukštyn“ (rus. „Движение вверх") apie 1972-ųjų metų Olimpines žaidynes.

34 proc. Rusijos gyventojų tiki, kad Lietuva, Latvija ir Estija 1940 metais prie Sovietų sąjungos prisidėjo laisva tų šalių žmonių valia, rodo Maskvoje įsikūrusio Jurijaus Levados analitinio centro atlikta gyventojų apklausa. Truputį mažiau – 30 proc. – rusų teigia, kad Baltijos šalys Sovietų sąjungos dalimi tapo spaudžiant sovietams. Dešimtadalis gyventojų tai aiškino susitarimais tarp nacių Vokietijos ir Sovietų sąjungos lyderių Adolfo Hitlerio bei Josifo Stalino, o 26 proc.

Valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas sako, kad Apeliacinio nuosprendis, kuriuo buvusio omonininko Konstantino Michailovo veiksmai iš nužudymo perkvalifikuoti į nusikaltimus žmoniškumui, yra svarbus ir tuo, kad teismas konstatavo, kad nusikaltimas įvykdytas politiniais motyvais.

Šio straipsnio pavadinimas gali atrodyti paradoksalus. Juk Rusija aktyviai pasisako prieš NATO plėtrą. Ji yra itin nepatenkinta net tuo, kad į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją buvo priimtos Baltijos šalys. Maskva naudoja „NATO priartėjimo prie sienos“ diskursą propagandai plėtoti, o kartais ir savo veiksmams pateisinti. Tačiau pačios Rusijos elgesys verčia jos kaimynes siekti narystės šiame aljanse.

Kinija pirmadienį mini 50 metų sukaktį nuo deklaracijos, žymėjusios Kultūrinės revoliucijos pradžią, o tas smurto ir chaoso dešimtmetis nusinešė milijonus žmonių gyvybių ir smarkiai pakeitė šalies politinę sanklodą. Žemiau apžvelgiami penki pagrindiniai klausimai, susiję su tuo kritiniu Kinijos istorijos etapu. – Kas buvo Kultūrinė revoliucija? Iš dalies tai buvo politinė kova dėl įtakos. 7-o dešimtmečio pradžioje Kinijos aukščiausiojo lyderio Mao Zedongo valdžia silpnėjo.

Moldovos socialistų partijos deputatai, kurių lyderis su delegacijos vos prieš savaitę lankėsi Maskvoje, užblokavo prie įvažiavimo į šalį JAV karinės technikos koloną, kuri vėliau dalyvaus kariniuose mokymuose „Dragon Pioneer 2016“. Apie „akciją“ Moldovos pasienyje savo „Facebook“ paskyroje pranešė pats partijos lyderis Igoris Dodonas.

Rusijos karinės pajėgos prieš kurį laiką galėjo būti įsibrovusios į Lietuvos teritoriją, bet Lietuvos Vyriausybė nerado reikalo pranešti apie tai Lietuvos žmonėms.

Sausio 13-osios byloje ketvirtadienį parodymus davęs tuometinis Lietuvos atstovas Maskvoje Egidijus Bičkauskas paliudijo perspėjęs Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą nenaudoti jėgos. „Michailai Sergejevičiau, jeigu jūs manote, kad problemas išspręsite jėga, jūs jų neišspręsite“, – kelios dienos prieš sovietų agresiją M.Gorbačiovui pasakytus žodžius prisiminė E.Bičkauskas. Anot E.Bičkausko, M.Gorbačiovas į tai atsakė tik rankos mostu.

Interviu leidiniui „Die Welt“ buvęs šachmatų čempionas ir dabartinis Rusijos opozicijos atstovas Garis Kasparovas papasakojo apie tai, kokią Rusiją jis mato valdant Vladimirui Putinui. Šiuo metu aktyvistas vieši Vilniuje, kuriame organizuoja „Rusijos forumą“ – renginį, skirtą šios šalies problemoms ir ateities perspektyvoms aptarti.

Įtakingas amerikiečių strateginis karybos centras – RAND korporacija – neseniai paskelbė analizę, kurioje nurodoma, jog Rusija gali užimti NATO nares Estiją, Latviją ir Lietuvą vos per 60 valandų. Tačiau simuliacijose, leidusiose padaryti tokias išvadas, nebuvo kalbama apie branduolinių ginklų panaudojimą. Jei tarp Rusijos ir NATO kiltų karas, branduoliniai ginklai, be jokios abejonės, būtų labai didelė grėsmė. Ypatingai tuo atveju, jei Maskvai sektųsi prastai, rašo nationalinterest.org.

Baltijos šalių kelias į laisvę 9-o dešimtmečio pabaigoje ir 10-o pradžioje sutapo su Šaltojo karo finalu. Jis žymėjo tiek nacionalinį atgimimą, tiek demokratinį sukilimą. Aplinkiniam pasauliui padarė įspūdį stiprių aktyvistų judėjimų iškilimas, pademonstravęs jų gebėjimą mobilizuoti žmonių valią – prisimenate gyvąją (Baltijos kelio) grandinę 1989-ųjų rugpjūtį? Tai buvo veikiančios demokratijos pavyzdys.

Lietuvai 1939 m. buvo iš tiesų dramatiški: pavasarį praradusi Klaipėdos kraštą, rudenį šalis susidūrė su nauja grėsme – SSRS (Sovietų Sąjunga). Raudonosios armijos įžengimas į Lenkiją 1939 m., rugsėjo 17 d., tapo grėsmingu ženklu, nepaisant to, kad sovietai skelbėsi esą neutralūs Lietuvos atžvilgiu. Rugsėjo 19 d. Sovietų Sąjungos kariuomenė įžengė į Vilnių. Lietuvoje į šį įvykį žvelgta su viltimi, nes dar 1920 m. liepos 12 d. sutartimi SSRS pripažino Vilnių ir jo kraštą Lietuvai.

Lietuva, 1939 m., spalio 10 d., pasirašiusi savitarpio pagalbos sutartį su SSRS (Sovietų Sąjunga) ir atgavusi Vilnių, neišvengiamai prarado savo, kaip neutralios (neutralitetas buvo paskelbtas 1939 m., rugsėjo 1 d.) valstybės statusą ir buvo įtraukta į Antrojo pasaulinio karo sūkurį. Iš pradžių, Lietuvos padėtis buvo sąlyginai rami, nepaisant vidinių įtampų (didelė dalis visuomenės savitarpio pagalbos pasirašymą vertino kaip grėsmę) ir sudėtingos ekonominės situacijos, valstybė funkcionavo.

Antroji sovietinė okupacija Lietuvoje sukėlė didelį nerimą, šalis puikiai prisiminė pirmosios okupacijos žiaurumus. Vos tik įžengusi į šalį, Sovietų Sąjunga (SSSR) pradėjo nedelsiant įvedinėti savo tvarką, persekioti visus, kuriuos įtarė bendradarbiavimu su vokiečiais. Patekusieji į sovietų represinių struktūrų rankas turėjo mažai galimybių išsigelbėti. Dažniausiai, po trumpo teismo, žmonės buvo nuteisiami mirties bausme arba išsiųsti ilgiems metams į Sovietų Sąjungos gilumą.

XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje Sovietų Sąjunga nusprendė, kad iškilo būtinybė pastatyti elektrinę, kuri aptarnautų Šiaurės vakarų energetinę sistemą. 1971 m. prasidėjo planavimo darbai. Būsimos elektrinės vieta buvo renkama iš dviejų vietovių: Snudų (Baltarusija) arba prie Drūkščių ežero. Buvo pasirinkta Lietuva, kadangi statybos čia buvo pigesnės negu Baltarusijoje, be to, egzistavo palankesnės gamtinės sąlygos.

Naftos kainai ir toliau krentant žemyn, Rusijos ekonomikai kyla vis didesnė finansinė grėsmė. Finansų analitikai akcentuoja, kad Rusijos situacija „juodojo aukso“ kainų tendencijos kontekste ima labai panašėti į situaciją, į kurią buvo prieš griūtį pakliuvusi Sovietų Sąjunga. Taigi, ar didžioji Rytų milžinė turi galimybių išvengti ekonominės griūties? O galbūt jai gresia „Perestroika“ nr.

Gal klystu, bet dabar jie daug stipresni nei prieš 25 metus. Elgiasi taip pat, bet žymiai  ciniškiau ir drąsiau. Tą mažą properšą, kuri tęsėsi nuo 1989 iki 90 –ųjų vidurio jie bijojo ir buvo vėl tapę kažkuo panašiu į žmones. Jie turėjo Vilniuje jedinstvininkus, šimtus tankų, Alfa būrius, vėliau ir televiziją, kontroliavo oro uostus,  geležinkelius, sienas.

Rusija ketina statyti karinę bazę Kuriluose - Ramiojo vandenyno šiaurės rytuose esančiose salose, kurias iš Japonijos baigiantis Antrajam pasauliniam karui atėmė tuometinė Sovietų Sąjunga. Tai ketvirtadienį pareiškė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“. Dėl šio žingsnio neabejotinai dar labiau paaštrės ir taip gana įtempti Maskvos santykiai su Tokiju.

Rusijoje baigiasi pinigai, o šalies prezidentas Vladimiras Putinas tuština rezervus tam, kad užkamšytų biudžeto skyles ir išsimokėtų už karą Sirijoje, rašo britų leidinys „Daily Telegraph“. Trys pagrindinės reitingavimo agentūros jau pateikė oficialius perspėjimus dėl Rusijos ekonomikos būklės, pareiškusios, kad valstybės galimybės gauti lėšų biudžetui tirpsta. Naftos kainų pakilimo vilties nėra ir nebus, kol Saudo Arabija tęs rinkos tvindymą savo žaliava.

 Momentas, kai Baltijos valstybės ištrūks iš buvusios Sovietų Sąjungos energetinės erdvės nenumaldomai artėja, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prašneko apie 2,5 mlrd. litų praradimus, kuriuos esą dėl to teks patirti Maskvai. Panašu, kad ši sąskaita gali būti pateikta Baltijos šalims, praneša žiniasklaida. „Taip, tokios kalbos yra, ir net yra padaryta studija, kurioje kalbama apie šiek tiek mažesnius skaičius, negu paminėjo dabartinis Rusijos prezidentas.

Lietuvos ambasados Belgijoje pastangomis pasiektas ir įgyvendintas svarbus susitarimas su Belgijos užsienio reikalų ministerija bei Nacionalinio registro tarnyba peržiūrėti Belgijos nacionaliniame registre įrašytus duomenis apie šioje šalyje gyvenančius Lietuvos piliečius ir pakeisti gimimo vietos valstybės įrašą „Sovietų Sąjunga“ į įrašą „Lietuva“. Nuo šiol Belgijos išduodamuose dokumentuose Baltijos valstybių piliečiams nebeliks įrašo ,,gimimo vieta Sovietų Sąjunga“. Nors Belgija niekada ne...

Pasaulyje negali būti užtikrinta taika, jeigu nebus laikomasi tarptautinių įstatymų, naujasis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį pareiškė viešėdamas Taline per savo pirmąjį užsienio vizitą nuo kadencijos pradžios. „Turime nesitaikstyti, kai pažeidinėjami tarptautiniai įstatymai, valstybių sienos, šalių suverenumas ir nepriklausomybė. Deja, tai vėl vyksta Europoje“, – pabrėžė jis.

 JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį karštai gynė vienu iš svarbiausių jo užsienio politikos pasiekimų turinčią tapti sutartį dėl Irano branduolinės programos, sakydamas neapsisprendusiems įstatymų leidėjams, kad diplomatijos atsisakymas veikiausiai nuvestų į karą ir nusmukdytų Jungtinių Valstijų patikimumą.

Lietuvos politiniame, ekspertiniame ir informaciniame diskurse įsitvirtino nuostata, kad šalies santykiai su Rusija yra blogi, netgi priešiški. Pastarojoje mūsų valstybė irgi vertinama dažniausiai negatyviai. Iš esmės dabar turime padėtį be išeities, ir ateitis nieko gero nežada. Valstybių bendradarbiavimas jau seniai komplikavosi.

Ukrainos politinių technologijų specialistas, bendrovės „Berta Communications“ vadovas Tarasas Berezovecas Vitalijaus Čurkino vakarykštį „veto“ pavadino „Kremliaus pripažinimu dėl MH17 keleivių ir įgulos nužudymo. Tuo pat metu Australijos užsienio reikalų ministrė Julie Bishop negailėjo karčių žodžių tokiam Rusijos pasirinkimui. „Balsuodamas prieš Malaizijos „Boeing“ katastrofos tribunolo įkūrimą, Putinas galutinai pripažino savo bejėgiškumą.

Rusijos Karaliaučiaus srities Sovetsko miesto valdžia oficialiai kreipėsi į Vilniaus vadovus prašydama perduoti jai nuo Žaliojo tilto nuimtas sovietines skulptūras. Sovetskas prisiimtų „visas skulptūrų pervežimo į Karaliaučių išlaidas“, rašoma šios savivaldybės interneto svetainėje. Laišką pasirašė miesto meras Nikolajus Voiščevas.

Kai JAV prezidentui Barackui Obamai jo pirmosios kadencijos pradžioje buvo įteikta Nobelio taikos premija, jis pripažino, kad jo paskelbimas šio prestižinio apdovanojimo laimėtoju gali būti vertinamas prieštaringai, nes jis tik „pradėjo savo darbus pasaulio arenoje“. Praėjus beveik šešeriems metams B.Obama pasiekė didžiulę diplomatinę pergalę, kai antradienį buvo sudarytas istorinis susitarimas su Iranu dėl šios šalies branduolinės programos, kuris atitolina karinio konflikto su neprognozuojamom...

Lietuvos aukščiausi pareigūnai antradienį provokacija pavadino Rusijos prokuratūros sprendimą tirti Baltijos šalių nepriklausomybės pripažinimo teisėtumą. V. Landzbergis siūlo Lietuvos prokurorams įvertinti Rusijos teisėtumą. „Mūsų Nepriklausomybė iškovota Lietuvos žmonių krauju. Ir niekas negali į ją kėsintis. Savo likimą spręsime tik mes patys“, - pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Už glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga pasisakantis kandidatas lengvai laimėjo antrajame rate per Moldovos sostinės rinkimus, kurie buvo laikomi barometru, ar ši tęs integraciją į ES, ar pasuks suartėjimo su Rusija keliu. Suskaičiavus visus balsus Kišiniove, kuris taip pat yra didžiausias šalies miestas, paaiškėjo, kad dabartinis jo administracijos vadovas Dorinas Chirtoaca surinko 53,54 proc.

Birželio 15 d. sukanka 75 metai, kai Sovietų Sąjunga, sudariusi slaptą sandėrį su nacistine Vokietija, okupavo, o paskui ir aneksavo mūsų valstybę. Jau po metų, 1941-ųjų birželio 14 d., naujoji sovietų valdžia parodė savo šėtonišką veidą: buvo pradėtas iš anksto apgalvotas, gerai organizuotas neregėto žiaurumo aktas – masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į žmogui netinkamus gyventi kraštus – Sibirą ir Tolimąją Šiaurę.