sodas

Tiems, kurie mėgsta gerti arbatą iš pakelių, turime gerą žinią. Panaudoję, neskubėkite jų išmesti. Pasirodo, jie gali jums padėti sode, kai norėsite mėgautis gausiu derliumi.  Panaudotą arbatos pakelį įdėkite į gruntą, šalia augančių daržovių, palaistykite kartu taip pat, kaip laistote daržoves. Tai darykite įprastai, papildomos priežiūros ar dėmesio tikrai nereikia, rašoma pomada.cc Arbatos pakelis (patartina juodosios) padės sumažinti dirvožemio PH lygį, mat jame yra alavo rūgšties.

Gegužė – pats gražiausias pavasario mėnuo, beje, ir pats darbingiausias. Teks pasukti galvą, kaip nepasiklysti tarp darbų gausos. Žydint sodams, žaliuojant uogakrūmiams, smagu suktis sode. Sugrėbstykite senus užsilikusius po krūmais lapus, sukompostuokite augalų liekanas, užpilkite jas žeme ir įmaišykite trąšų. Paskui apie komposto krūvą pasodinkite cukinijų, vijoklinių pupelių. Neretai sodams pakenkia vėlyvosios šalnos.

Kaip sukurti sodo apželdinimą, kad jis netrukdytų žaisti vaikams, bet ir tiktų pavakaroti lauko terasoje mėgstantiems tėvams? Įmonės „Žali sodai“ vadovas, agronomas ir želdynų specialistas Tautvydas Gurskas TV6 laidai „Svajonių sodai“ parodė, kokį apželdinimą padėjo sukurti jaunai vilniečių šeimai. „Konkrečios vizijos neturėjome, tiesiog norėjome, kad dominuotų minimalizmas, kadangi pas mus interijere visur dominuoja minimalizmas, tai norėjosi, kad tai būtų išlaikyta ir kieme.

Paprastasis kurklys – vabzdys, mintantis smulkiais gyviais, augalais ir pridarantis sodams, kurių dirva gerai įtręšta mėšlu, humusinga, drėgna arba reguliariai laistoma, didelės žalos. Kova su šiais kenkėjais gali trukti ilgai, nes jie moka skraidyti, greitai plaukia vandenyje, o didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme. Kovos būdai Kovojant su kurkliais reikia pasitelkti ankstyvą pavasarinį ir gilųjį rudeninį arimą, iki 15 cm dirvos purenimą visą vegetaciją.

Jei dar nepasisėjote įvairiaspalvių gėlių, pats metas tai padaryti. Daigams sėkite aguonas, celiozijas, flioksus, gazanijas, gubojas, gvaizdūnes, jurginus, kermėkus, kosmėjas, lakišius, lobelijas, medetkas, neužmirštuoles, o tiesiai į dirvą jau galite sėti ratilius (astrus), lobuliarijas, nasturtas, pelėžirnius, saulėgrąžas. Kol daigai dygsta, galima persodinti kambarines gėlės. Jaunus augalus reikėtų persodinti kasmet, o senesnius – kas dvejus ar trejus metus.

Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje, gyvenanti ūkininkė, visoje šalyje žinoma braškių daigų augintoja Danguolė Lingienė braškininkystės verslu užsiima jau beveik 30 metų. Braškių sodinamosios medžiagos auginimas ir pardavimas – visas moters gyvenimas, šiam darbui ji skiria visą laiką, jėgas, investicijas ir viltis. D.Lingienė ilgą laiką dirbo buhaltere, ekonomiste Anykščių r. kolūkiuose. „Atsibodo man sėdėti šiltai prie stalo, išėjau duotis po laukus su motociklu.

Planuojant daržą labai svarbus veiksnys yra patogumas. Kuo daugiau dėmesio reikalauja augalas, tuo arčiau jūsų jis turi būti. Pavasarį arčiausiai bus ridikėliai ir salotos, šiltlysvės su sodinukais, agurkų, pomidorų lysvės, žalumynai. Toliau šakniavaisiniai augalai, paprikos ir baklažanai, kopūstai ir pupelės. Dar toliau – daugiametės daržovės, moliūgai ir bulvės. Atminkite, kad į tą pačią vietą geriau kas kartą nesodinti tų pačių augalų. Sėjomaina – veiksminga piktžolių mažinimo priemonė.

Atėjus pavasariui ir šiltiems orams, visi mes norime mėgautis puikiu derliumi ir nuostabiai žydinčiomis gėlėmis sode. Ši gudrybė pravers tiems, kurie išsiilgo tobulai atrodančių žydinčių gėlių.  Taigi, jums tereikia sumaišyti du šaukštus baltojo cukraus su šaukštu vandens ir palikti nuošalioje kiemo vietoje, netoli tvoros, kur mažiausia patys būnate.

Aktyvusis sodininkų darbymetis jau ant nosies, todėl pats metas pradėti planuoti aplinką. Sakoma, kad geriau klaidų padaryti popieriuje, o ne sode, todėl geriausia imtis pieštuko ir popieriaus ir iš širdies padirbėti. Gimsta popieriuje Kraštovaizdžio dizainerė biologė Jolita Deveikytė-Kirdenė norintiems įsikurti iš karto po statybų ar tiesiog perplanuojantiems seno sklypo aplinką siūlo pradėti nuo vizijos – ką gi norima turėti savo kieme.

Vaismedžiai ir krūmai balandžio mėnesį pradeda aktyviąją vegetaciją. Kai pradžius žemė, reikia nuvalyti nuo kamienų atsilupusią žievę, reikalui esant, nubalinti medžius iš naujo, apkasti žemę aplinkui ir pridėti trąšų. Būtinai nuraškykite nuo šakelių pernykščius vaisius, kad jie netaptų infekcijų židiniu. Kai kurie sodininkai, kol dar nepradėjo skleistis pumpurai, serbentų ir agrastų krūmus aplieja karštu (70 laipsnių) vandeniu iš laistytuvo.

Kiekvienas, turintis savo kiemą ar sodą svajoja apie nepriekaištingai atrodančią, vešlią ir žalią veją, tačiau tokie rezultatai neatsiranda be mūsų pastangų. Vienas pagrindinių darbų, kurį privalu atlikti, yra vejos aeravimas – jei iki šiol nesusidūrėte su tokia užduotimi, pirmiausia turėtumėte susipažinti su šia informacija.

Visai neseniai apsilankėme svečiuose pas apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorę Liną Liubertaite. Drauge su portalo skaitytojais ji pasidalino itin vertingais patarimais, kaip daiginti, pikuoti ir prižiūrėti naminius pomidorus. Apželdinimo kursų organizatorė Lina Liubertaitė atskleidžia, kad geriausias laikas juos sėti yra daugmaž kovo vidurys.

„Kol ruošiamės sodinti bulves, rūpi sužinoti, kas svarbiausia bulvėms, kad jos derėtų, būtų geros kokybės, išvengtų ligų?“ – klausia sodininkė Marija Ramelienė iš Vilniaus. Atsako agronomas Rimas Ramonas. Pirmiausia pasirinkite tinkamus priešsėlius, nes tai lemia derliaus dydį ir kokybę, būna lengviau prižiūrėti pasėlius, saugoti juos nuo ligų ir kenkėjų.

Vis daugiau lietuvių savo darže nori ne tik želdynų, bet ir užsiauginti ekologiškų daržovių, prieskonių ir vaistinių augalų. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos dėstytoja Ingė Auželienė TV3 laidoje „Svajonų sodai“ pataria, ką būtina žinoti apie svogūnų apsaugą nuo grybinių ligų ir auginimą namuose.  Kaip pasakoja Ingė Auželienė, nuo kovo mėnesio galime auginti svogūnų laiškus namuose ant palangės ar šiltnamyje, o gegužės mėnesį svogūnus galėsime sodinti lauke ir auginti.

Žiemos metu sode išryškėja daugelis detalių, kurių grožį anksčiau užgoždavo žydintys augalai. Žieminis sodas ypač nuostabiai atrodo giedromis šaltomis dienomis. Tokiu oru įvairių sodo elementų – gyvatvorių, sienų, mažųjų architektūrinių formų ir sodo skulptūrų – bruožai atrodo dar patrauklesni. Dėmesį traukia medžių siluetai ir jų šakų sudėtingi rezginiai, šerkšno šluotelėmis padengtos dekoratyvinės žolės arba žolinių daugiamečių augalų žiedynai.

Lietuviai turi prigimtinį grožio jausmą, jiems ne tas pat, kokioje aplinkoje gyventi. Kadangi ne visi turi išsvajotą nuosavą žemės kampelį, kuriame gali įsirengti savo svajonių sodą, svajonių gėlyną įrengia prie daugiabučių – bendras erdves jie puoselėja negailėdami laiko ir energijos. Kaip ir kiekvieną rudenį, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Rimanto Paužos vadovaujama komisija išrinko gražiausiai tvarkomos aplinkos konkurso nugalėtojus.

Kai pradedame kalbėti apie rūpestingai puoselėjamą ir tvarkomą gyvenamųjų namų aplinką, galvoje įprastai turime individualių namų šeimininkus. Ir tikrai, Kėdainiuose yra daugybė išradingai tvarkomų kiemų, bet rūpestingai puoselėjamą daugiabučio aplinkos vaizdą pamatyti galima tikrai ne kasdien. Pačiame miesto centre esančioje Josvainių gatvėje stovintis namas – puikus to pavyzdys.

Nors vasara jau praeityje, vis dėlto atsipalaiduoti dar nederėtų. Kol šalčiai neaplankė, darbai sode tęsiasi. Ant medžio žievės aptikote samanų ar kerpių? Nupurkškite kamienus 5 proc. geležies sulfato tirpalu. Tai padaryti galima ir profilaktiškai. Kiti sodo darbai Į paruoštas duobes medelius galima sodinti jau spalio pradžioje. Bet jei žemė jose nesusigulėjusi, šį darbą reikėtų atidėti iki mėnesio pabaigos arba net iki pavasario.

Iki rugsėjo vidurio pats tinkamiausias laikas dauginti ir persodinti puikiuosius, vaistinius, siauralapius, rūšinius bei sumedėjusius bijūnus. Persodinus vėlų rudenį, nutrupa antrojo šaknų augimo metu, rudenį, išaugusios jaunos siurbiamosios šaknys, o iki šalnų pasodinti augalai nesuspėja vėl išleisti naujų šaknelių, todėl blogai prigis, bus silpni.

Pirmasis rudens mėnuo kupinas darbų ir rūpesčių. Jau galima džiaugtis derliumi, tačiau reikia nepamiršti pasirūpinti sodo bei daržo augalais. Sodinimas Sodinkite gerai įsišaknijusius braškių daigus.Tai daryti patartina ūkanotą dieną. Užberti žemėmis reikia tik daigų šaknų kaklelius. Pasisodinkite remontantinių braškių, kurios dera iki vėlyvo rudens – Selva, Hummi, Gento, Mount Everest. Braškės, kaip ir avietės, nemėgsta drėgnos dirvos.

Norintiems gausaus kitų metų derliaus, kvapnių gėlių ir tvarkingos aplinkos reiktų kaip reikiant padirbėti. Be jokios abejonės, rudenį soduose ir daržuose laukia daugybė užduočių, todėl geriausia jas sudėlioti prioritetine tvarka. Pristatome 5 darbus, į kuriuos rudenį reikia atkreipti dėmesį. Sodinti reikia net ir rudenį Medžiams, krūmams ir kitiems daugiamečiams augalams itin naudinga šilta dirva ir gausus rudeninis lietus, todėl rudenį tinkamai pasodinti augalai suvešės itin gausiai.

Paskutinysis vasaros mėnuo – derliaus metas. Rugpjūtį sunoksta pomidorai, derliumi džiugina agurkai, kasamos ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo veislių bulvės. Soduose šį mėnesį jau gausu prinokusių vasarinių obuolių, o juodieji bei raudonieji serbentai dalija paskutiniąsias uogas. Rugpjūtį pradedame ruoštis kitiems metams: naikiname piktžoles, genime vaismedžius, retiname vaiskrūmius ir avietynus, sodiname braškes. Vaismedžių priežiūra Iki rugpjūčio vidurio dar galima akiuoti.

Be abejonės, žolių ir samanų naikinimas tarp trinkelių yra vienas nemaloniausių darbų. Deja, viltis, kad tvarkingai išklotos trinkelės visada bus gražios, miršta. Kasmet jų tarpuose pradeda želti žolių kuokštai, atsiranda samanų. Taigi kaip geriausiai tai išnaikinti? Purškimas Net ir tie, kurie skeptiškai žvelgia į herbicidų naudojimą daržininkystėje, gana lengvai griebiasi chemijos naikindami žoles trinkelėse. Tiesa, ekologijos specialistai teigia, kad herbicidų reikia vengti visur.

Pomidorai – bene daugiausia dėmesio reikalaujantis daržo augalas. Norėdami turėti gausų pomidorų derlių, privalote žinoti, kaip juos prižiūrėti, kokiomis ligomis šie vaisiai dažniausiai serga ir kaip šių ligų išvengti. Pilkasis puvinys Ant dar neprinokusių vaisių atsiranda vos pastebimų šviesiai žalių, gelsvų dėmių, kurios su laiku ryškėja ir tampa geltonos ar oranžinės spalvos. Pilkasis puvinys atsiranda stiebo apačioje ir plinta į vaisių per kotelį.

Baklažanai – lepios šilumamėgės daržovės. Net ir švelnaus klimato juostose juos reikėtų sodinti po stiklo ar plėvelės priedangomis, kad jauni daigai būtų apsaugoti nuo lietaus ir būtų sudarytos palankios temperatūros sąlygos. Baklažanams sodinti skirta dirva turi būti humusinga, giliai įdirbta, turinti laidų podirvį. Arti dirvos paviršiaus stovintis vanduo pražūtingas baklažanams. Populiarūs hibridai Yra išvesta daug naujų baklažanų hibridų, kurie skiriasi spalva, forma, dydžiu ir derlingumu.

Kovoti su šliužais – būtina, kitaip jie gali nuniokoti visą derlių. Šiuo metu priemonių kovai su jais yra įvairiausių – ir natūralių, ir cheminių, reikia tik pasirinkti. Ir sraigės, ir šliužai priskiriami moliuskų tipui, pilvakojų klasei. Gera žinia ta, kad tik menka dalis iš visų Lietuvoje esančių moliuskų rūšių gyvena šalia žmogaus ir minta jo auginamais augalais.

Juodieji serbentai turi tiek vitaminų, kad jais tiesiog privaloma vasarą mėgautis. O ką reikia žinoti apie jų auginimą? Kad uogos būtų didesnės Kaip užauginti maksimalaus dydžio uogas? Yra paprastas būdas. Kai uogos paauga, bet dar būna žalios, nugnybkite visų per vasarą užaugusių pažastinių šakelių viršūnes. Tada jūsų serbentams nebus konkurentų. Du svarbiausi dalykai Apie juoduosius serbentus sunku pasakyti ką nors ypatingo – agrotechnika paprasta ir, atrodo, visiems žinoma.

Atlikėja Karina Krysko mėgsta natūralumą. Tai ji ne kartą įrodė socialiniuose tinkluose. Žinoma moteris asmeninio gyvenimo akimirkomis nebijo pasidalinti ir su tūkstančiais sekėjų. Neseniai plaukus į rankšluostį susukusi Karina paviešino nuotrauką su dvejomis cukinijomis, kuriomis taip džiaugėsi, kad net palygino su vaikais. „Sodininko kronikos 2018. Mano du mažučiai naujagimiai! Per vieną naktį užaugo! Ryte radau kopūstuose!“ – šmaikštavo atlikėja.

Užderėjo cukinijų ir jūsų sode? Žurnalo  „Verdu ir kepu“ redaktorė Elžbieta Monkevič tv3.lt skaitytojams ir žiūrovams atskleidė, ką su jomis daryti ir kaip ruošti.  Daugeliui atrodo, kad iš cukinijos galima paruošti tik blynelius ir troškinius, tačiau Elžbieta galvoja visiškai kitaip. Idėjų ir fantazijos nestokojanti moteris sako, kad iš cukinijų galima pagaminti ne tik karštuosius patiekalus, tačiau ir pagardus ar net kečupus.

Jau mūsų protėviai pastebėjo, kad svogūnai prastai auga po kopūstų, morkos nemėgsta burokėlių kompanijos, tačiau gerai lysvėje sutaria su krapais, žirniais, ridikėliais ar česnakais, kad obelis į tą pačią vietą geriau sodinti tik po 50 metų. Alelopatija Taigi augalams, kaip ir žmonėms, būdinga abipusė simpatija ar antipatija. Vienų kultūrų kaimynystė eina į naudą, kitų – kenkia derliui ir augalų kokybei.

„Darbas dėl akių duonos nepelno“, – sako lietuvių liaudies išmintis. Todėl pasidarbavę soduose ir daržuose, kibkime į gėlyną. Tulpės Liepos mėnesį baigiamos kasti vėlyvosios tulpės, taip pat ir eritroniai. Svogūnėliai atskiriami ir pasodinami 5–10 cm gylyje, kas 5–7 cm vienas nuo kito. Jeigu dėl laiko stokos ar kitų aplinkybių tektų ilgiau palaikyti, galima juos sluoksniuoti drėgname smėlyje. Sausai laikomi eritronio gumbeliai sudžiūva ir žūva.

Užsiauginti gardžias ir sultingas daržoves vasarą svajoja visi daržo entuziastai. Neretai tam sutrukdo įvairūs kenkėjai ar netinkami priežiūros būdai. Tačiau šiaulietė Teodora Plepytė šiemet džiaugiasi itin gausiu savo šeimos pomidorų derliumi, o taip pat ji sutiko atskleisti ir didžiausias tokio derliaus paslaptis. Šiaulietė Teodora Plepytė žvelgdama į savo gausų pomidorų derlių juokais juos vadina mažais karoliais.

Fitoftorozė – klastinga grybinė liga, kuri pažeidžia mūsų mėgstamus pomidorus. Kaip ir visi grybai, fitoftora labai gyvybinga. Šio grybo sporų yra visur– žemėje, ant sodo įrankių, augalų liekanose, daiguose. Anksčiau pomidorai fitoftoroze pradėdavo sirgti rugpjūčio mėnesį, tačiau dabar stebima šios ligos ankstyvesnio pasireiškimo tendencija. Miške pasirodžius pirmiesiems grybams, visai netrukus ir jūsų darže gali pasirodyti fitoftorozė.

Liepa – pats uogų ir vaisių metas. Sodininkams tai papildomi rūpesčiai, tačiau kai kurių darbų vis dėlto atidėti nevalia. Vienas iš įdomiausių darbų sode – vaismedžių akiavimas, kitaip sakant, skiepijimas miegančia akele. Labiausiai šis būdas tinka jauniems medeliams ir medelynuose auginamiems laukinukams perskiepyti. Norint akiuoti senesnius medžius būtina iš anksto nupjauti jų šakas, paliekant atitinkamo ilgio stagarus. Ant jų priauga vilkaūglių, į kuriuos ir akiuojama.

Įpusėjus įvairių uogų sezonui, ne viena šeimininkė skuba ruošti atsargas žiemai. Bene populiariausias būdas uogas pasilikti žiemai – pagaminti iš jų uogienę. Tačiau kaip greitai ir lengvai pašalinti uogų kauliukus? Žinoma, įvairiuose prekybos centruose galima rasti ne vieną eurą, o kartais ir dešimtį jų kainuojančius aparatus, kurie pašalina kauliukus iš uogų.

Apžiūrėkite augalus, augančius jūsų darže ir sode. Ar yra kokių nors mineralinių medžiagų trūkumo požymių? Susipažinkite, kokie simptomai tai išduoda. Mineralai Daržovėms, vaisiams ir kitiems augalams augti ir vystytis, kaip ir gyvūnams bei žmonėms, reikia mineralinių medžiagų – fosforo, azoto, kalcio, magnio, kalio, geležies. Jų daržovės gauna iš dirvožemio. Augalai perdirba vandenį, įsisavinamą iš dirvožemio, kuriame būna ištirpusios gyvybiškai svarbios mineralinės medžiagos.

Į skaitytojų kausimus atsako biologė Marija Kuraitienė. Kaip apsaugoti braškes nuo karkvabalių? Šie kenkėjai nuolat nuėda šaknis, todėl braškių kelmeliai nuvysta. Karkvabalius naikinti turėtų visi apylinkės sodininkai – tik tada galima pasiekti rezultatą. Kasmet stenkitės supurenti žemę, perkasti tuščius plotelius ir išrinkti kuo daugiau lervų. Sode galima sukrauti kelias nedideles durpių ir mėšlo krūveles. Jose karkvabaliai noriai dės kiaušinėlius.

Pastarosiomis dienomis lyjantis lietus vargu ar išgelbės visų sodininkų derlių. Mat tai, ko nespėjo iškepinti saulė, vienur naikina šliužai, kitur kurkliai. Daržuose žmonės priversti griebtis įvairiausių gudrybių, kad tik apsaugotų daržoves nuo kenkėjų. Kęstutis Obelevičius rodo milžiniško plačialapio šaukščio lapą, iš kurio telikę vien gyslos.

Tinkamiausias metas genėti vyšnias ir trešnes yra po žydėjimo arba liepos–rugpjūčio mėnesiais, kai nuimamas derlius. Šiuo laiku tai padarius, medelių žaizdos gyja geriau, jie mažiau išskiria sakų negu nugenėti pavasarį. Nuolat retinama Jaunos vyšnios ir trešnės auginamos taip pat, kaip ir obelys. Pasodinus patrumpinamos, o vėliau išpjaunamos tik labai tankiai ir stačiai augančios šakos.

Paprastasis kurklys – vabzdys, mintantis smulkiais gyviais, augalais ir pridarantis sodams, kurių dirva gerai įtręšta mėšlu, humusinga, drėgna arba reguliariai laistoma, didelės žalos. Kova su šiais kenkėjais gali trukti ilgai, nes jie moka skraidyti, greitai plaukia vandenyje, o didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme. Kovos būdai Kovojant su kurkliais reikia pasitelkti ankstyvą pavasarinį ir gilųjį rudeninį arimą, iki 15 cm dirvos purenimą visą vegetaciją.

Nedideliame plėveliniame šiltnamyje saulėtomis dienomis oro temperatūra labai greitai pakyla aukščiau leistinos ribos (26–28 ºC), dėl to augalai nukenčia: jie nustoja augti, neužsimezga arba krenta užuomazgos. Todėl šiltnamyje būtina palaikyti tinkamą oro temperatūrą ir drėgnumą. Šio statinio konstrukcija turėtų būti tokia, kad orą galėtume greitai atvėsinti. Be to, patartina langus uždengti plaušiniais dembliais, neaustinėmis medžiagomis ar apipurkšti kalkinėmis medžiagomis.

Juodieji serbentai turi tiek vitaminų, kad jais tiesiog privaloma vasarą mėgautis. O ką reikia žinoti apie jų auginimą? Du svarbiausi dalykai Apie juoduosius serbentus sunku pasakyti ką nors ypatingo – agrotechnika paprasta ir, atrodo, visiems žinoma. Deramai rūpinantis nuo krūmo galima priskinti kibirą uogų. Bet ar daugeliui tai pavyksta? Agronomė Judita Petrauskienė pasidalijo keliais esminiais patarimais. „Serbentus reikia sodinti pačioje drėgniausioje, žemiausioje sklypo vietoje.

Vos išgirdus apie varliagyvius, šliužus, šikšnosparnius, vabzdžius ir kitus panašius gyvius, apima nemalonus jausmas. Daugelis sodinininkų įvairiais būdais bando šių „draugų“ atsikratyti ar užkirsti kelią jiems atsirasti sode. Tačiau neskubėkite – šie padarėliai yra labai naudingi, nes kovoja su kenkėjais. Be išvardytų, reikėtų paminėti ir mūsų bičiulius paukštelius – vienus svarbiausių sodo sanitarų.

Piktžolės gali gadinti nuotaiką. Todėl verta išbandyti būdus, kurie padėtų jų atsikratyti ilgam, vadinasi, ir išvengti varginančio darbo. Vienas iš efektyviausių ir greitai įgyvendinamų būdų, tam reikės: 3 l acto; 1 puodelio druskos; 1 valgomojo šaukšto indų ploviklio. Druską supilkite į actą ir palaukite, kol ši ištirps. Tada įpilkite indų ploviklį ir gerai viską išmaišykite. Gautą skystį supilkite į butelį su purkštuvu. Piktžoles šiuo skysčiu purkškite sausą, saulėtą dieną.

 Namuose auginti pomidorai yra daug naudingesni ir skanesni nei pirktiniai. Parduotuvėse randami pomidorai auginami norint išlaikyti jų gražią spalvą ir ilgą transportavimo laiką, todėl skonio faktorius lieka paskutinėje vietoje. Dauguma tokių pomidorų yra auginami ne dirvoje, o naudojant dirbtines trąšas, kurios juos paverčia gražiais, bet ne itin skaniais. Namuose auginti pomidorai yra daug naudingesni mūsų organizmui, kadangi jie turi didesnę likopeno koncentraciją.

Sodybose ar prie namų esantys gėlynai tampa dažnos moters tikru rūpesčio objektu. Tačiau neretai mylimas gėles ima pulti skruzdėlių būriai, taip pridarydami nemenkos žalos. Išbandykite šiuos patarimus, kurie galbūt padės greitai atsikratyti skruzdėlių jūsų gėlyne.  Internete galima rasti įvairiausių būdų, kaip yra siūloma atsikratyti skruzdėlių.

Visi mylintys ir puoselėjantys savo sodus turi nepamiršti, kad sodo technika, kurią naudoja aplinkos tvarkymui, taip pat reikalauja priežiūros. Tad kad ir kokia brangi ir kokybiška būtų technika, norint, kad ji ilgai tarnautų, ja reikia tinkamai rūpintis.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalųapsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

 Kenkėjai sode yra tikras galvos skausmas sodininkams. Vis dėlto, yra būdų, galinčių padėti su lapus ir sodo daržoves graužiančiais parazitais. Jei nenorite naudoti chemijos ir kitų priemonių, galinčių kainuoti nemenkus pinigus, drąsiai bandykite paprasčiausią pačių pagamintą naminę priemonę, rašoma pomada.cc Jums prireiks tik muilo ir vandens.  Taigi, sutarkuokite pasirinkto muilo gabalėlį ir sumaišykite su vandeniu.