smegenys

Kavinių tinklas „Starbucks“ rado būdą, kaip santykinai pigų produktą parduoti brangiai, tačiau vokietis neurobiologas Markusas Mulleris mano, kad kompanija gali dar giliau įlįsti į savo klientų kišenes, rašo „Spiegel“. Šis mokslininkas kartu yra ir pardavimų profesionalas. Jis yra dirbęs konsultacinėje kompanijoje „Simon, Kucher and Partners“, kuri pataria verslui, kaip parinkti tinkamas kainas.

Ilgai buvo manoma, kad stipri kava ar net „Kruvinosios Meri“ kokteilis išgelbės tavo alkoholiu aplaistytos nakties rytą. Tačiau ekspertai nustatė, kad „Sprite“ yra tas gėrimas, kuris galėtų pagerinti  tragišką savijautą, jeigu jau ištiko tokia nelaimė. Kinų mokslininkai tyrė 57 gėrimus – pradedant žolelių arbata ir baigiant gazuotais gėrimais – ir nustatė, kad citrinos ir žaliosios citrinos gėrimas funkciją atliko geriausiai.

Dėlionės pabaigimas suteikia tokį patį malonumą, kokį gauna mokslininkas, baigdamas tyrimą, teigia neuromokslų daktaras Danielis Boras. Sasekso universitete (Didžioji Britanija) dirbantis D. Boras įsitikinęs, kad tam tikrų ryšių ar struktūrų pastebėjimas (kaip dėlionėje pastebimos tinkamos dalelių formos) suteikia malonų pergalės pojūtį. JAV fizikos instituto mokslininkai, švęsdami 25-ąsias žurnalo „Physics world“ metines, sukūrė penkias sudėtingas dėliones ir nutarė įrodyti D. Boro teoriją.

Mokslininkai seniai įrodė, kad nė vienas žmogus neišnaudoja visų savo protinių galimybių. Tačiau, jų teigimu, reikia stengtis, nes tai geriausias būdas išvengti atminties sutrikimų. Medikai sako, kad gyvenant nenutrūkstančio gausaus informacijos srauto laikais, vis daugiau žmonių skundžiasi atminties sutrikimais. Be to, jie kamuoja vis jaunesnius asmenis.

Nors daugeliui atrodo, kad rytinis kavos puodelis ne tik suteikia žvalumo, bet ir padeda aktyviau ir efektyviau dirbti protinį darbą, iš tikrųjų tai gali būti tik iliuzija. Šveicarijos mokslininkų atliktas tyrimas liudija, kad kofeinas lėtina smegenų veiklą, o energinius gėrimus vartojantiems paaugliams dėl to gresia intelektinės raidos sulėtėjimas. Šveicarijos nacionalinio mokslo fondo finansuotas tyrimas, kuriam vadovavo prof.

Turimi žmogaus smegenų kognityviniai ištekliai riboja aprėpiamų veikų spektrą. Jei nemenką dalį užima rūpestis pinigais, visam kitam jų lieka daug mažiau. Straipsnyje aptariami naujausi šios bihevioristinės ekonomikos srities tyrimai Žmogaus protiniai pajėgumai yra baigtiniai.

Miegodami sapnuojame mes visi, tačiau toli gražu ne visi pabudę atsimename regėtus vaizdinius. Mokslininkai nėra tikri, kodėl taip yra. Norėdami tai išsiaiškinti, jie į pagalbą pasitelkė elektroencefalografiją smegenų aktyvumui stebėti. Paaiškėjo, jog sapnus prisimenančių žmonių smegenys aktyviau reaguoja į išorinius dirgiklius – tai gali būti raktas į mįslę. Buvo tiriami 36 savanoriai, kurie per ausines klausėsi foninių garsų, kartais pertraukiamų ištariamų vardų – tarp jų ir tiriamojo žmogaus.

Mokslininkai patvirtino mirusiomis laikomose galvos smegenyse egzistuojant neįprastas aktyvumo formas. Monrealio universiteto (Kanada) neurofiziologai atrado, kad nervinės ląstelės išsaugo kai kurias nežinomas aktyvumo formas ir toliau keičiasi neuroimpulsais net ir tada, kai smegenys laikomos negrįžtamai mirusiomis – kai jų mirtį liudija tiesi elektroencefalogramos linija. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „PLoS One.

Lietuvos mokslų akademija (LMA) paruoštame trumpame mokslo populiarinimo vaizdo reportaže „Akmens amžiaus smegenys informacijos amžiuje“ pasakojama, kodėl informacijos pertekliaus amžiuje žmogaus smegenų darbas remiasi senais principais, kai kada primena demokratiją ir kaip neuronai pasidalina gaunamas užduotis. Beveik 15 metų Vilniaus universiteto mokslininkų dr. Aido Alaburdos ir dr.

Jungtinių Amerikos Valstijų biologė nustatė, kad miestuose gyvenančių gyvūnų smegenys yra didesnės, nei tų, kurie gyvena priemiesčiuose, tad jie yra protingesni, rašo dailymail.co.uk. Evoliucijos biologė Emilie Snell-Rood pastebėjo, kad baltakojės siaurapėdės sterbliapelės bei pievinių pelėnų, gyvenančių miestuose, smegenys yra 6 proc. didesnės, nei jų gentainių, gyvenančių kaimo fermose.

Viskonsino valstijos universiteto (JAV) biologai, vykdydami eksperimentus su laboratorinėmis pelėmis, pastebėjo, kad miego metu oligodendrocitų, smegenų nervinio audinio ląstelių, augimo intensyvumas padvigubėja: susidaro įspūdis, kad miegant vyksta smegenų atnaujinimo ir „remontavimo“ procesas, skelbia BBC. Tyrimo autoriai mano, kad tai gali būti vienas iš galimų, o gal net ir pagrindinis atsakymas į klausimą, kodėl visoms gyvoms būtybėms būtinas miegas. Balsas.

Kokainas vos per kelias valandas gali pakeisti žmogaus smegenų struktūrą, atskleidė JAV atliktas tyrimas. Kalifornijos universiteto Berklyje ir San Franciske tyrėjai nustatė tiesioginį šių pokyčių ryšį su priklausomybės nuo narkotiko raida, skelbia BBC. Su laboratoriniais gyvūnais atlikti eksperimentai liudija, kad vartojant kokainą smegenyse susiformuoja naujos už atmintį ir patirties įsisavinimą atsakingos struktūros.

Kai kuriose šimtmečių senumo istorijose pasakojama apie dekapitacijos atvejus, kai nukirsdinta galva liudininkų akyse dar kurį laiką markstosi, keičia veido išraiškas, net mėgina kalbėti. Kaip tokią galimybę vertina fiziologai, domėjosi "LiveScience.com". Prancūzijos revoliucijos metais budelis čiupo giljotinuotos Šarlotės Korde (Charlotte Corday), kuri buvo apkaltinta politiko Žano-Polio Marato (Jean-Paul Marat) nužudymu, galvą už plaukų, iškėlė ją ir pakštelėjo į skruostą.

Mūsų smegenims reikalingas išskirtinis maistas. Jį privalo sudaryti riebalai omega-3, antioksidantai, ląsteliena ir nedielis kiekis kokybiškų angliavandenių. Visa tai rasite produktuose, kurių sąrašas pateikiamas žemiau, rašo „MixedNews“. Avokadas. Kartu su omletu jis aprūpins organizmą itin kokybiškais baltymais ir naudingais riebalais, padėsiančiais pagerinti kraujotaką smegenyse. Mėlynės.

Mokslininkai išsiaiškino, kas vyksta smegenyse prieš pat mirtį. Stebint mirštančių žiurkių smegenų veiklą, sužinota, kodėl kai kurie žmonės mato vaizdus, kai jie yra netoli mirties ar komos būsenos, rašo sky.com. Stebint žiurkes paaiškėjo, kad net jų širdžiai nustojus plakti, smegenys dar funkcionuoja tam tikrą laiką. Tai yra pirma mokslininkų studija, kuri žvelgia į neurofiziologinę mirštančių smegenų būklę po to, kai sustoja širdis.

Moterys sakė tai vyrams dešimtmečiais: makšties stimuliavimas nėra tas pats, kas klitorio stimuliavimas. Smegenų skenavimas pridėjo svorio šiems teiginiams. Pirmą kartą mokslo istorijoje nustačius tikslias smegenų zonas, kurios yra aktyvuojamas stimuliuojant makštį, gimdos kaklelį ir moters krūtų spenelius, patvirtinta, kad vaginalinė stimuliacija aktyvuoja skirtingas smegenų jautrumo zonų vietas, nei klitorinė.

Žmonių lytinės orientacijos ypatumus tiriantys mokslininkai nustatė, kad homoseksualų smegenys pasižymi kitomis struktūrinėmis ir funkcinėmis savybėmis, nei „normalių“ žmonių, skelbia britų dienraštis „Times“. Paaiškėjo, kad lesbiečių smegenyse pilkosios medžiagos dalis yra mažesnė, nei heteroseksualių moterų, tai yra, jų smegenų struktūra yra labiau „vyriška“. Tuo tarpu homoseksualių vyrų smegenys struktūriškai yra panašios į heteroseksualių moterų smegenis.

Kad žmogaus smegenys – itin galinga biologinė skaičiavimų sistema, žino visi, tačiau mokslininkams bene pirmiesiems pavyko tai pademonstruoti labai vaizdžiai: jie pasitelkė ketvirtą pagal galingumą superkompiuterį pasaulyje, skelbia „Extremetech.com“. Okinavos technologijų instituto (Japonija) ir Jülicho tyrimų centro (Forschungszentrum Jülich) Vokietijoje mokslininkų grupė sugebėjo superkompiuteriu imituoti vieną žmogaus smegenų veiklos sekundę.

Valdžia žmogų gali sugadinti, gali ir nesugadinti, tačiau tikrai pakeičia. Mokslininkai pažvelgė, kokie pokyčiai įvyksta žmonių, pajutusių valdžią, smegenyse. Neuromokslininkai ištyrė, kodėl valdžią turintys žmonės mažiau linkę suprasti kitų padėtį. Buvo atrasta, jog valdžios jausmas sumažina smegenų tinklo, atsakingo už kitų žmonių patirčių suvokimą, veiklą. „Motorinio rezonanso sistema“ [angl.

Dauguma naujausių mokslinių pasiekimų yra nuostabūs ir bus naudingi žmonijai. Tačiau patyrinėjus juos atidžiai, galima įžvelgti ir tam tikrų gąsdinančių tendencijų. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių.

Pietų Kalifornijos universiteto (University of South California, Los Angeles) biologai kartu su dr. Donu Arnoldu bei dr. Richardu Robertsu paskelbė įspūdingą nuotrauką, užfiksavusią pelės smegenyse besiformuojančius prisiminimus. Nuotrauka rodo gyvą neuroną kultūroje: žali taškeliai žymi žadinančias (angl. excitatory) sinapses; raudoni taškeliai žymi slopinančias (angl. inhibitory) sinapses.

Rytų Londono universiteto (D. Britanija) mokslininkai pataria: jei niekaip negalite rasti atsakymo į jums rūpimą klausimą, geriausias sprendimas, kokį tik galite priimti tokioje situacijoje – išgerti stiklinę vandens. Šio universiteto specialistai atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo 34 vyrai ir moterys, skelbia dailymail.co.uk. Jiems reikėjo du kartus atlikti seriją intelekto patikrinimo testų.

Jei prispaudžia darbai, reikalai, pareigos bei laiko limitai, kartais tinkamiausias poelgis yra bent trumpam nustoti kreipti į tai dėmesį, teigia dvi Rotmano vadybos mokyklos ir Toronto universiteto profesorės. Tinkamai suderinti darbą ir likusį gyvenimą gali būti sunki užduotis. Pavyzdžiui, paaukotas šeimos laikas, vardan viršvalandžių darbe, gali sumažinti pasitenkinimą darbu, pakelti streso lygį.

Žmogus negimsta su visais smegenų vingiais, kuriuos jis turi, būdamas suaugęs. Yra duomenų, kad bent jau keliose suaugusio žmogaus smegenų srityse ir toliau vyksta nervinio audinio formavimosi procesas. Dauguma žmonių šiame paveikslėlyje pavaizduotą dinozaurą laiko brontozauru – netgi Michaelas Crichtonas „Juros periodo parke“. Iš tikrųjų tai yra apatozauras.

JAV mokslininkų tyrimas paaiškino, kaip žmogaus smegenys išlaiko subtilius kiekius cinko – mikroelemento, kurio žmogui reikia itin nedidelėmis dozėmis, tačiau jis itin svarbus, ypač embrioninėje vystymosi stadijoje. Jūrų biologijos laboratorijos ir Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad nervų ląstelėms per jų membraną cinką perneša nešiklis ZIP 12. Jei šis kelias uždarytas, neuronų dauginimasis ir augimas esti smarkiai suvaržytas ir net lemia besivystančio embriono mirtį.

Kai kurie įsitvirtinę mitai apie žmogaus smegenis skamba tiesiog per daug patraukliai, jog lengvai nugrimztų užmarštin. Idėjos, jog mes naudojame tik 10 procentų savo smegenų, ar Mocarto muzikos klausymas pakelia intelekto koeficientą, – intriguojančios, žavinčios ir patrauklios, tačiau klaidinančios.

JAV mokslininkų tyrimas paaiškino, kaip žmogaus smegenys išlaiko subtilius kiekius cinko – mikroelemento, kurio žmogui reikia itin nedidelėmis dozėmis, tačiau kuris itin svarbus, ypač embrioninėje vystymosi stadijoje. Jūrų biologijos laboratorijos ir Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad nervų ląstelėms per jų membraną cinką perneša nešiklis ZIP 12. Jei šis kelias uždarytas, neuronų dauginimasis ir augimas esti smarkiai suvaržytas ir net lemia besivystančio embriono mirtį.

Atliekant smegenų skenogramą, galima nustatyti, kokias emocijas tuo metu jaučia asmuo, rašo Telegraph.co.uk. Skenografijos metu buvo tiriamos 10 aktorių, emociškai įsijaučiančių į vaidmenis, smegenys, kai jie patirdavo 9 skirtingas emocijas. Taip mokslininkai galėjo nustatyti aktyvias smegenų zonas, asmeniui patiriant vis kitus jausmus.

Londono universiteto koledžo mokslininkai nustatė, kad žmonių smegenys į mylimojo atvaizdą visada reaguoja vienodai, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

Kodėl mes nuolatos naršome internete? Ta prasme, kodėl mes iš tiesų čia esame? Ir kodėl diena iš dienos grįžtame į internetą, klausia „The Atlantic“. Paprasčiausia yra teigti, kad internetas traukia dėl to, kad geba suderinti „socialumą“ su „kačių vaizdeliais“. Tačiau tai nėra pilnas paaiškinimas. Internetas yra toks patrauklus ne tik dėl savo turinio, bet ir dėl struktūros.

Vasaros atostogų proga prasideda švenčių - kolektyve, namuose, su draugais - maratonas. Išgėrimai - neišvengiami. Kaip ir kasmet pasipila vis naujų rekomendacijų, kaip gerti, ko negerti, ko su kuo nemaišyti - pikčiau mitybos piramidžių. Su kolegomis diskutuojam apie naujausią gėrimo tradiciją - siurbčioji visą vakarą degtinę, „užmestą“ ledukais, įsispaudęs citrinos - ir blaivėji, ir dėl pagirių vargo neturi.

Smegenys gramatines klaidas pastebi, net jeigu apie jas negalvojame. Oregono universiteto (JAV) mokslininkai užfiksavo įrodymą, kad žmonės pastebi gramatines klaidas net nesistengdami to daryti, rašo sciencedaily.com. Tyrime dalyvavo 18–30 metų asmenys, kurių gimtoji kalba buvo anglų. Jų smegenų veikla buvo tiriama naudojant elektroencefalografą, kuris leidžia užfiksuoti pokyčius smegenyse. Tyrimo dalyviams po vieną žodį buvo pristatoma 280 trumpų sakinių.

Kai irzlūs paaugliai be priežasties yra kamuojami blogos nuotaikos, jų tėvai padarytų bet ką, kad tik sužinotų, kas tuo metu darosi jų vaikų galvose. Greitai tai taps įmanoma. Kembridžo universiteto mokslininkai pradėjo 5,4mln svarų vertės tyrimą, kurio metu sieks išsiaiškinti, kaip veikia paauglio smegenys, skelbia Daily Mail. Tyrime dalyvaus 300 paauglių, kurių amžius yra 14- 24 m. Kelis metus truksiančioje studijoje bus siekiama išsiaiškinti, kaip keičiasi augančių jaunuolių smegenys.

Mokslininkams pirmą kartą pavyko galvos smegenyse aptikti sritį, kuri kontroliuoja viso kūno senėjimo procesus, informuoja „LiveScience.com“. Neuronų gija galvos smegenų srityje, kuri vadinama hipotaliamiu, paspartina arba sulėtina pelių organizmo senėjimo procesus. Jei ta pati sritis analogiškai funkcionuoja ir žmonių smegenyse, šis atradimas gali atverti galimybes suvaldyti su senėjimu susijusias ligas ir prailginti žmogaus amžių.

Nuolatinis užkandžiavimas saldžiu, sūriu ir miltiniu maistu – ne tik dailios figūros, bet ir geros sveikatos priešas. Psychology Today pateikia keletą patarimų, kaip nugalėti įprotį užkandžiauti. Potraukį užkandžiauti sukelia dvi smegenų dalys: sala ir ganglijas. Evoliucija mūsų smegenų neparuošė aplinkai, kuriai būtų būdinga tokia didžiulė lengvai pasiekiamo maisto gausa. Tačiau pasistengus šių smegenų regionų veikimo, kartu ir užkandžiavimo, įpročius galima pakeisti. Sala (lot.

Bendrovė „Samsung“ vykdo eksperimentus siekdama sukurti naują planšetinių kompiuterių ir kitų elektronikos gaminių valdymo sąsają, nereikalaujančią jokio fizinio sąlyčio, pranešė „Technology Review“. Skelbiama, kad ši sąsaja remiasi žmogaus smegenų elektrinio aktyvumo signalų analize. Jos kūrėjai siekia sukurti tokią sistemą, kuri tiesiogine to žodžio prasme mintimis galėtų aktyvuoti reikiamas programas, pasirinkti reikiamą meniu punktą, nurodyti konkretų failą ir kt.

Japonų mokslininkai moksliškai įrodė, kad atliekantiems pratimus žmonėms sekasi labiau, kai juos pagiria kitas asmuo. Tyrimą atliko grupė, kuriai vadovavo Nacionalinio fiziologinių mokslų instituto profesorius Norihiro Sadato, Pažangiųjų mokslų instituto absolventas Sho Sugawara, Nagojos technologijos instituto etatinis docentas Satoshi Tanaka, prisidėjo ir Pažangiųjų mokslų ir technologijos tyrimo centro docentas Katsumi Watanabe.

Ištyrę neandertaliečių kaukoles mokslininkai mano, kad jie išnyko, nes turėjo didesnes akis nei šiuolaikinis žmogus ir dėl to didesnė smegenų dalis buvo skirta vaizdinei informacijai apdoroti, bet mažesnė - aukšto lygio mąstymui, praneša BBC. Neandertaliečiai buvo artimai su šiuolaikiniu žmogumi susijusi pirmykščių žmonių rūšis, kuri atsirado Europoje prieš maždaug 250 tūkst. metų. Trumpą laikotarpį jie egzistavo kartu su šiuolaikiniais žmonėmis ir su jais bendravo, bet prieš maždaug 28 tūkst.

Kompiuterių lustai gali gesti dėl įvairiausių priežasčių – dažnai nuo elektros srovės svyravimų. Kalifornijos technologijų institute sukurti pirmieji lustai, kurie gali patys atpažinti mikroschemų pažeidimus ir juos „gydyti“. Svetainė „Parity News“ rašo, kad elektroninės mikroschemos genda dėl statinės elektros iškrovų tarp jų elementų, dėl komponentų dėvėjimosi laikui bėgant, dėl staigių aplinkos pokyčių ir dėl netyčinių ar tyčinių fizinių smūgių.

Pasak leidėjų ir mokslininkų, Lietuvoje gausu knygų apie mokslą, tačiau dauguma jų yra ganėtinai „popsinės“, infantilios. Normano Doidge'o knyga „Save keičiančios smegenys“ išsiskiria rimtumu, pagrįstumu, tačiau išlaikytu patraukliu ir nenuobodžiu stiliumi. Mokydamiesi, išgyvendami naujas emocijas, jausmus sukuriame naujus „kelius“ smegenyse. Nepraminti keliai, lavinami, tampa vis dažniau naudojami ir natūralūs mūsų smegenims.

Sakoma, kvaila galva – vargas kojoms, nes joms tenka nešioti papildomą svorį ir nuolat vaikščioti šen bei ten, kai kažką pamirštame. Bet tai dar ne viskas. Prasta atmintis, dėmesio trūkumas, išsiderinusi smegenų veikla – bėda ir pačiai galvai: tenka daug mąstyti ir patirti įtampą, o rezultatas – šnipštas. Kaip pagerinti atmintį ir mankštinti smegenis? Pasirodo, tai ne taip jau sudėtinga, o neretai netgi malonu! Sportuokite.

Rašytojų Williamo Shakespeare`o ir Williamo Wordswortho darbai lavina smegenis ir jų kūrinių skaitymas yra geresnė terapija nei savipagalbos knygos, tvirtina mokslininkai. Liverpulio universiteto akademikai, mokslininkai ir psichologai pastebėjo, kad klasikos rašytojų kūrinių skaitymas turi teigiamą poveikį smegenims bei sutelkia skaitytojo dėmesį, rašo The Telegraph. Mokslininkai paprašė savanorių skaityti W. Shakespeare`o, W. Wordswortho, T. S. Elioto ir kitų rašytojų kūrinius.

Per minutę sumirksime apie 15–20 kartų, nors sudrėkinti akį pakaktų vos 2–4. Pasirodo, mirksėdami leidžiame atsipūsti smegenims. „Akies judesius tyrinėja daugybė mokslininkų. Vis dėlto tik nedaugelis iš esmės domisi mirksėjimu. Dažniausiai apsiribojama aiškinimu, kad mirksėjimas skirtas sudrėkinti akį, ir tiek. Tačiau iki šiol taip ir nebuvo aišku, kodėl mirksime taip dažnai“, – dėsto Osakos universiteto Japonijoje profesorius Tamami Nakano.

Žmogaus smegenys – nepakartojamas mechanizmas, tačiau gali būti, kad jos jau yra pasiekusios savo galimybių ribas. Evoliucija gali lemti smegenų tūrio didėjimą, tačiau didesnės – nereiškia geresnės. Žmonija pasižymi prasta rega, neypatinga klausa ir uosle. Nesame nei ypač stiprūs. Tai kaipgi tapome dominuojančia planetos gyvūnų rūšimi? „Tik dėl savo smegenų, – aiškina Bazelio universiteto biocentro atstovas Heinrichas Reichertas. – Juk mes, be viso šito, dar esame ir labai prastai apginkluoti.

Smegenų skenavimas leis išmatuoti, kaip dėl mobiliųjų telefonų skleidžiamos spinduliuotės kinta žmogaus smegenų temperatūra, teigia mokslininkai. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, pašalinti žalingą mobiliųjų telefonų skleidžiamos radiacijos poveikį nėra įmanoma. Ši radiacija gali žmogaus organizmą veikti kaip kancerogenas, rašo ABC Science. Tačiau tvirtinama, kad apie mobiliųjų telefonų skleidžiamos radiacijos poveikį smegenims yra žinoma nedaug.

Kiekvienam karštakraujam vyrui žiūrėjimas į dailias moteriškas formas yra toks pats natūralus, kaip kvėpavimas. Ir tikriausiai toks pats būtinas, jeigu kalbėsime apie žmonių rasės išlikimą. Atsiminkite - vyrai, kurie dabar yra gyvi, prieš šimtus tūkstančių metų buvo sutverti sutelkti dėmesį į vaisingas moteris. Biologija, slypinti už vyrų „transo“ Kai tik vyro akiratyje pasirodo smėlio laikrodžio formos moteriška figūra, jo žvilgsnis iškart nuslysta prie jo krūtinės, kojų ir užpakaliuko.

Ar jums nekeista, kodėl žmonės tiek daug miega? Kokia yra miego prasmė apskritai? Ir miegodami, mes dar sapnuojame. Kam smegenims taip dirbti ir eikvoti maisto medžiagas, energiją, kad sukurti tą nepaprastą sapno pasaulį? „Mokslo sriubos“ komanda pabandė surasti atsakymus ir įveikti nežinojimą.

JAV mokslininkai žengė pirmuosius žingsnius bandydami suprasti, kaip mūsų smegenyse gimsta mintys. Masačusetso Technologijų instituto ir Bostono universiteto (JAV) mokslininkai išsiaiškino, kaip elektrinio aktyvumo svyravimai leidžia smegenims formuoti mintis ir prisiminimus. Šio tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Neuron“. Viena didžiausių neurologijos mįslių – minčių, suvokimo ir atminties kodavimas ląstelių lygmenyje.

Pasikapstęs jos galvoje rastum nemažai įdomaus. 1. Moterų smegenys 11–12 proc. lengvesnės nei vyrų. Deja, šiuo faktu negalėsi pasinaudoti kaip argumentu ginčydamasis, kuris iš jūsų geriau mąstote – Tu ar ji. Paprasčiausiai vidutinis vyras apskritai yra visas stambesnis už vidutinę moterį, o didesnei raumenų masei valdyti reikia daugiau neuronų. 2. Smegenų skiltis, su kuriama siejamas gebėjimas atlikti skaičiavimo operacijas, moterų galvose būna mažesnė.