smegenys

Londono universiteto mokslininkai teigia, kad rūkymas kenkia ne tik kūnui, bet ir smegenims, praneša BBC. Ištyrus 8 800 žmonių, vyresnių nei 50-ies, paaiškėjo, kad smegenims kenkia ir aukštas kraujospūdis bei antsvoris, bet mažiau nei rūkymas. Mokslininkai pabrėžia, kad labai svarbu suprasti, jog gyvenimo būdas gali pakenkti ne tik kūnui, bet ir protui.

Pitsburgo universiteto (JAV) specialistai sukūrė į smegenis implantuojamą neuroninę sąsają, kurią galima prijungti prie pavienių neuronų. Toks pasiekimas leis ateityje žmonių smegenis prijungti prie tiesiogiai joms neuroninius signalus perduodančių kompiuterių ar kitų elektroninių įrenginių. Ši technologija galės būti naudojama įvairiose srityse, įskaitant tikslų protezų valdymą.

Gali būti, kad žmonės pamažu praranda protinius gabumus, teigiama naujame tyrime. Jo autoriai tvirtina, kad žmonės evoliucinį spaudimą būti sumaniais prarado tuomet, kai prieš keletą tūkstančių metų įsikūrė tankiose agrokultūrinėse gyvenvietėse.

Nors niekuomet nebuvo pastebėta, kad laukinės papūgos kakadu naudotų kokius nors įrankius, tačiau viena nelaisvėje gyvenanti kakadu, vardu Figaro, pati išmoko pasidaryti įrankius, tinkamus maistui už narvelio pasiekti. Ji sugebėdavo ne tik atskelti narvo medienos atplaišą ar rasti tinkamą šiaudą, bet ir savo galingu snapu jį sutrumpinti taip, kad geriau tiktų riešutui pasiekti.

Žmogus negali tuo pačiu metu ir būti empatiškas (užjausti kitą), ir vadovautis logika. Logika ir emocijos nėra artimos ne tik semantiškai, bet ir fiziškai: galvos smegenų poliuose už šiuos psichikos procesus atsakingos sritys egzistuoja priešingose pusėse. Rasti kompromisą, tenkinanti abu polius, dažnai nebūna nei lengva, nei įmanoma.

Australijos mokslininkų tyrimų duomenimis, baltųjų ryklių smegenys turi panašumų su žmonių smegenimis. Kaip skelbia naujienų agentūra AFP, mokslininkai tikisi, kad šis atradimas padės sukurti veiksmingą priemonę baltiesiems žudikams atbaidyti. Didieji baltieji rykliai vakarinėje Australijos pakrantėje – rimtas pavojus čia leidžiantiems laiką vandens sporto mėgėjams. Šie jūrų žudikai per praėjusius metus nusinešė ne vieną poilsiautojo gyvybę.

Budistų vienuolis ir molekulinės genetikos mokslininkas Matthieu'us Ricardas yra laimingiausias pasaulio žmogus, bent jau taip teigia Viskonsino (JAV) universiteto tyrėjai. 66 metų amžiaus prancūzo smegenys pagamina tokį didelį gama bangų – jos siejamos sąmone, dėmesiu, mokimusi ir atmintimi – kiekį, kurio iki šiol neuromokslininkams nepavyko užfiksuoti. Pats vienuolis teigia, kad laimė priklauso nuo meditacijos. Anot jo, meditacija pagerina ir smegenų veiklą, ir žmogaus savijautą apskritai.

Reta odos liga sergantis 21-erių metų brazilas žvelgiantiems  į jį atrodo panašus į „centrinės nervų sistemos preparatą“. Visą jo kaukolę dengia savotiškos raukšlės ir odos klostės, dėl kurių atrodo, kad  smegenys yra „išverstos į išorę“, todėl jaunuolis patiria didelį diskomfortą kiekvieną kartą, kai pasirodo viešoje vietoje, rašo lifenews.ru. Jaunuolio teigimu, bėdos prasidėjo, kai jam buvo 19 metų. Pirmiausia jis sunerimo dėl to, kad nepaisant jauno amžiaus ėmė plikti.

Kai kurie žmonės iš tiesų gali matyti garsą, tvirtina tyrėjai, nustatę, kad šis keistas gebėjimas įmanomas, kai smegenų sritys, susiję su rega, yra mažos. Šis atradimas – užuomina apie gudrią strategiją, kurią naudoja smegenys, kai rega nepatikima, rašo LiveScience.com. Tyrimą atlikę mokslininkai atidžiau nagrinėjo garso sukeliamą žybsnio iliuziją. Kai vieną žybsnį seka du pyptelėjimai, kartais žmonės mato du netikrus vienas po kito einančius žybsnius.

Norite sužinoti, kodėl žmonės priima neprotingus finansinius sprendimus? Tuomet siūlome susipažinti su egzotiška mokslo šaka – finansų biheviorizmu. Finansų biheviorizmo tyrinėtoja Meira Statman sako, kad investuotojai mąsto taip pat kaip ir visi kiti „normalūs“ žmonės.

Delfinai geba išlikti nuolatos budrūs net dvi savaites, kai miega tik viena jų smegenų pusė, teigia mokslininkai. Tokia būdrumo būsena leidžia šiems žinduoliams nuolatos saugotis ryklių. Kitaip nei sausumoje gyvenančių žinduolių, miega tik viena delfinų smegenų pusė, kol kita pusė tuo metu būna aktyvi. Delfinai visada keičia, kuri smegenų dalis miega, kuri būdrauja, rašo Live Science. „Žmonės po to, kai išbūna aktyvūs daugelį valandų, yra priversti sustabdyti visą savo veiklą ir užmigti.

Kreidos cypimas rašant ant lentos? Polistirolo brūžinimas į betoninę sieną? O gal... vienokio ar kitokio intensyvumo peristaltikos atodūsis? :) Pasirodo, yra ir nepakenčiamesnių žmogaus ausiai garsų. O nemaloniausias žmogaus ausiai yra peilio ašmenų brūžinimo į butelio stiklą garsas. Tai išsiaiškino mokslininkai, pamėginę patyrinėti galvos smegenų atsaką į nemalonius garsus. Eksperimento dalyvių buvo paprašyta išklausyti iš viso 74 įrašus su įvairiais garsais.

Amerikietis neurochirurgas Ebenas Alexanderis iš komos prabudo įsitikinęs gyvenimo po mirties realumu. Harvardo medicinos mokykloje ir kituose JAV universitetuose dėstantis daktaras Ebenas Alexanderis JAV savaitraštyje „Newsweek“ paskelbtame straipsnyje rašo niekada netikėjęs vadinamaisiais priešmirtiniais potyriais, nes dėl savo profesinės veiklos manė žinąs, kokie procesai vyksta žmogaus smegenyse klinikinės mirties metu.

Dėl evoliucijos žmogaus kūno išvaizda ilgainiui pasikeis, ir po tūkstančio metų gyvensiantys žmonės išoriškai labai skirsis nuo mūsų, mano anatomijos specialistai. Mokslininkų pateiktas tolimoje ateityje gyvensiančių žmonių anatomijos prognozes apžvelgė britų dienraštis „The Sun“. Pirmiausia, mano specialistai, vidutinis tolimų mūsų palikuonių ūgis sieks nuo 1,83 iki 2,13 m. Tokią tendenciją lemia gerėjanti žmonių mityba ir medicinos pasiekimai.

Dėl evoliucijos žmogaus kūno išvaizda ilgainiui pasikeis, ir po tūkstančio metų gyvensiantys žmonės išoriškai labai skirsis nuo mūsų, mano anatomijos specialistai. Mokslininkų pateiktas tolimoje ateityje gyvensiančių žmonių anatomijos prognozes apžvelgė D. Britanijos dienraštis „The Sun“. Pirmiausia, mano specialistai, vidutinis tolimų mūsų palikuonių ūgis sieks nuo 1,83 iki 2,13 m. Tokią tendenciją lemia gerėjanti žmonių mityba ir medicinos pasiekimai.

Paulas Gabiasas niekada nematė stalo. Jis gimė pirma laiko ir netrukus apako, greičiausiai todėl, kad inkubatoriuje gavo per daug deguonies. Tačiau 60 metų P. Gabiasui greta jo esantį stalą suvokti visai nesunku. „Mano stalo įvaizdis yra lygiai toks pat kaip ir pats stalas. Jis turi aukštį, plotį, gylį, tekstūrą. Viską galiu įsivaizduoti vienu metu. Jis tiesiog neturi spalvos“, – pasakojo vyras.

Prieš pradėdami mušti baudinį futbolininkams derėtų sugniaužti savo kairės rankos kumštį. Vokiečių mokslininkų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad tai galėtų padėti jiems sumažinti jaučiamą įtampą. Mokslininkai iš Miuncheno universiteto pastebėjo, kad futbolo baudinių serijos meistrai, žaisdami savoje aikštėje, prieš mušdami kamuolį į vartus, sugniaužia savo kairįjį kumštį. Tą patį galima pasakyti ir apie tinklininkus, kurie prieš smūgį į kamuolį rankose jį suspaudžia.

Moderni baimė, kad visi mūsų elektroniai žaisliukai tiesiog išgręžia mūsų dėmesį bent jau laikinai, tapo tokia aštri, kad viena žymi mokslininkė pradėjo ją lyginti su klimato kaita. Vis dėlto, ekspertams dar teks įrodyti, kas iš tiesų žudo mūsų nervų ląsteles. Mokslininkai, pasinėrę į dėmesio atitraukimo tyrimus, sako, jog kol kas nėra konkrečių įrodymų, kad mobilieji telefonai, elektroninis paštas ir socialinė žiniasklaida kaip nors paveikė mūsų intelektą.

Didžiosios Britanijos gydytojai teigia, kad per dažnas nuskausminamųjų (anestetikų) vartojimas gali sukelti galvos skausmus. Pasak jų, vaistų sukeltus galvos skausmus kenčia maždaug milijonas Didžiosios Britanijos gyventojų, pranešė BBC. Gydytojai teigia, kad pacientai patenka į užburtą ratą, nes dėl galvos skausmo vartoja anestetikus, skausmui sustiprėjus geria dar daugiau vaistų, ir nuo to savijauta vis blogėja.

Pasirodo, gera laikysena ne tik naudinga fizinei sveikatai, bet suteikia pasitikėjimo savimi, rašo psychologytoday.com. Tyrimas, 2009 metais atliktas Ispanijoje, atskleidė, kaip smegenys, besiremdamos kūno laikysena, nusprendžia, kaip derėtų jaustis.

Suzanne'os de la Monte žiurkės buvo dezorientuotos ir sumišusios. Ieškodamos kelio iš apskrito vandens labirinto – įprasto graužikų atminties testo, – jos greitai pamiršdavo kur buvusios ir negalėdavo surasti panardintos saugios platformos. Vietoje to, jos taškėsi be tikslo. „Joms demencija. Jos negali išmokti ar atsiminti,“ sako S. de la Monte, neuropatologė iš Browno universiteto Providence, Rodo saloje. Atidesnis žvilgsnis į žiurkių smegenis atskleidžia didžiulius pažeidimus.

68 proc. mobiliojo ryšio vartotojų nuolat susiduria su keistu fenomenu, kurio priežastis bando išsiaiškinti mokslininkai. Šis keistas XXI amžiaus fenomenas kasdien trikdo milijonus žmonių visame pasaulyje, rašo „Dailymail.co.uk“. Tai vadinamieji vaiduokliški telefono skambučiai: staiga išgirstate, kaip kišenėje ar rankinėje skamba arba vibruoja jūsų mobilusis telefonas, tačiau jį išsiėmę pamatote, kad niekas jums neskambino ir neatsiuntė žinutės.

Su pelėmis atliktas tyrimas rodo, kad miego sutrikimai gali būti ankstyvas Alzhaimerio ligos ženklas, informuoja BBC. Manoma, kad pagrindinis Alzhaimerio ligos komponentas yra smegenyse susidarantys baltymų gumulėliai. Žurnale „Science Translational Medicine“ aprašomas tyrimas, per kurį pastebėta, kad, kai pelių smegenyse pradeda formuotis baltymų gumulėliai, sutrinka jų miegas.

Tikriausiai prisimenate vaikystėje skaitytą Lymano Franko Baumo pasaką „Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“ („The Wonderful Wizard of Oz“) apie našlaitę Dorotę ir tris jos draugus – liūtą, geležinį medkirtį ir kaliausę. Ši pasaka žinoma ir pavadinimu „Smaragdinio miesto burtininkas“. Beveik neabejoju, kad ją jau prisiminėte. Bent jau kino juostą arba multiplikacinį filmą apie šiuos veikėjus tikrai esate matę.

Atminties tyrėjui Jamesui McGaughui buvo sunku patikėti gautu elektroniniu laišku. Jo siuntėja, 34 metų namų šeimininkė Jill Price teigė prisimenanti visus svarbiausius kiekvienos dienos įvykius nuo pat tada, kai jai buvo maždaug 12 metų, o taip pat, ką ji pati tą dieną veikė. Kai kurie žmonės atsimena, kas nutiko beveik kiekvieną jų gyvenimo dieną. Jų paslapties išsiaiškinimas galėtų nušviesti mūsų visų atminties veikimą.

Žmogaus smegenys, kaip ir kompiuterių mikroprocesoriai, pasižymi tam tikra architektūra. Mūsų galvose slypi ne neuronų kratinys, o kruopščiai gamtos sudėliotas informacijos apdorojimo tinklas. Žinoma, kaip ir kiekviena sistema, mūsų smegenys turi tam tikrų ypatumų. Vienas svarbiausių smegenų veiklos principų yra energijos taupymas. Nepaisant to, šis organas, palyginus su likusiu žmogaus kūnu, energijos suvartoja itin daug.

Antsvoris kenkia kenkia ne tik figūrai, bet ir smegenims, teigia Didžiosios Britanijos mokslininkai. Ekspertai tiksliai nežino, kodėl taip yra, bet mano, kad su tuo susiję medžiagų apykaitos pakitimai, tokie kaip didelė cukraus koncentracija kraujyje ir aukštas cholesterolio lygis. Tyrėjai visą dešimtmetį stebėjo 6 tūkst. britų, kurių amžius nuo 35 iki 55 metų. Visą tyrimo laiką dalyviai reguliariai atliko atminties ir kitų kognityvinių sugebėjimų testus.

Žmogaus smegenys turi milžinišką potencialą ir yra pajėgios išsaugoti amžiną jaunystę, rodo naujausi mokslininkų tyrimai. Apie tai penktadienį praneša Londono laikraštis „The Daily Telegraph“. Mokslininkai iš Čikagos (Ilinojaus valstija, JAV) nustatė, kad tam tikromis sąlygomis, įskaitant sveiką gyvenimo būdą, žmonės, vyresni nei 70-ies metų amžiaus, geba mąstyti ir įsiminti taip pat greitai kaip trisdešimtmečiai ar net greičiau.

Laisvos valios advokatai kol kas gali ramiai atsidusti. 30 metų senumo klasikinis eksperimentas, dažnai pateikiamas kaip laisvos valios nebuvimo patvirtinimas, galėjo būti neteisingai interpretuotas. Devintojo dešimtmečio pradžioje Benjaminas Libetas iš Kalifornijos universiteto San Franciske naudojo encefalografiją (EEG) savanorių, kuriems buvo liepiama spontaniškai sujudėti, smegenų aktyvumui matuoti.

Smegenų galia, o ne brutali jėga padeda paaiškinti, kaip karate specialistai vienu plikos rankos smūgiu gali perlaužti plytas, teigia mokslininkai. Anot jų, ilgą laiką užsiimant kovos menais, pasikeičia smegenų jungčių sistema, praneša naujienų agentūra AFP. Britanijos tyrėjai lygino dešimties karatė meistrų ir 12 fiziškai stiprių naujokų artimus smūgius ir nustatė, kad juodojo diržo paslaptis slypi ne raumenų jėgoje, o gebėjime koordinuoti peties ir riešo didžiausią greitį.

Smegenų skenavimas, parodantis, kaip sujungtos skirtingos smegenų sritys, gali padėti nustatyti žmogaus intelektą, teigiama naujame tyrime. Mokslininkai tvirtina, iki 10 proc.

Ar prisimenate, ką pietums valgėte 1999 metų kovo 8 dieną? O ką vilkėjote 1985 metų spalio 29-ąją.Kelios dešimtys žmonių (kol kas žinoma apie 33 tokius) gali prisiminti tokias detales. Jie su menkiausiomis smulkmenomis prisimena beveik kiekvieną savo gyvenimo akimirką nuo to laiko, kai jiems buvo maždaug 10 metų. Jie pasižymi daug geresne autobiografine atmintimi, kaip tai vadina mokslininkai. Dabar tyrėjai nustatė, kuo tokių žmonių smegenys ypatingos.

Kartais atrodo, kad moterys ir vyrai nesiskiria, juos lydi tik daug nepaaiškinamų nesusipratimų, o kartais atrodo, kad tie patys vyrai ir moterys – tai atskiros planetos, kurioms tiesiog pasisekė kaktomuša atsidaužti vienai į kitą.

Eksperimentai rodo, kad stimuliuojant smegenis švelnia elektros srove pagerėja koordinacija ir atmintis. Nesudėtingas prietaisas, kurį iš esmės sudaro didelė baterija ir du elektrodai, ateityje galėtų būti pritaikytas tobulinti ir regėjimui bei kalbai.

Testas padės išsiaiškinti kiek vyriškos ar moteriškos yra vieno žmogaus smegenys, o jei išspręs abi pusės, paaiškės ir tai, kiek skiriatės vienas nuo kito. Rekomenduoju šį testą išspręsti dar prieš skaitant įrašus apie moterų ir vyrų pasaulio skirtumus. Testas skirtas tiek moteriai, tiek vyrui, bet spręsti reikėtų atskirai, o ne kartu. Taip gausite patį tiksliausią testo atsakymą! Atsakinėdami į klausimus, pasižymėkite raides, žyminčias jūsų atsakymus.

Juk ne kartą esi girdėjęs patarimą nepasitikėti tuo, kaip prisimeni praeities įvykius. Bet dažniausiai mes visi galvojame, kad būtent kiti žmonės neteisingai prisimena praeitį, o va Tau tai tikrai negresia. Juk visai nemalonu suvokti, kad viskas, ką žinome apie pasaulį, yra grindžiama ydinga ir nelogiška prisiminimų saugojimo sistema.

Vienas Rusijos verslininkas, finansuojantis vadinamojo kibernetinio nemirtingumo tyrimų projektą „Avatar“, pasaulio milijardieriams siūlo tapti nemirtingiems. Dmitrijus Itskovas tvirtina pats prižiūrėsiąs jų nemirtingumo procesą mainais už neįvardijamą pinigų sumą, rašo „Daily Mail“. Verslininkas tikina pasamdęs 30 mokslininkų, kurie padeda įgyvendinti tikslą – per 10 metų „persodinti“ žmogaus smegenis į roboto kūną.

Maskvoje sulaikytas vienas iš sporto klubo trenerių, kuris pačiame sporto klube platino uždraustus preparatus – anabolinius steroidus: metaną, deką ir kitus hormonus. Policijos pareigūnų paklaustas, ar žino, ką padarė, vyras tesugebėjo numykti „Mhm“. Policijos tarnybos vadovas Ivanas Jelisavetčenko pasakojo, kad įspūdį paliko trenerio išvaizda – jo kaukolė buvo visiškai deformuota, nes vyras jau 17 metų vartoja šias medžiagas. „Ar jūs ankščiau teistas?“ – klausė jo policininkai.

Nors socialinių apklausų duomenys rodo, kad britai vis labiau nepasitiki sveikatos apsaugos sistema, gydymo paslaugas teikiančių įstaigų darbo kokybe ir gydytojų kvalifikacijomis, tačiau šis įvykis rodo, kad esama išimčių iš taisyklės. Pavasarį nutikusi istorija skamba kaip siaubo filmo vertas siužetas - dvimetė nugriuvo tiesiai ant pieštuko, kuris susmigo kiaurai akies kraštą į mergaitės smegenis. Laimei, gydytojai džiaugiasi sėkminga operacija.

Kaip siaubo filme turėjo jaustis vienas gydytojas Indijoje, gydęs dėl akies skausmų jo pagalbos paprašiusį pacientą. Paaiškėjo, kad 75 metų vyro akyje buvo apsigyvenęs 13 cm ilgio kirminas, praneša agentūra AFP. „Jis buvo susirangęs po jungine, - sakė akių gydytojas. - Per savo 30 metų karjerą aš nebuvau nieko panašaus matęs". Medikas teigė girdėjęs tik apie 2-3 cm ilgio kirminus akyse. Pacientas skausmus kentė daugiau nei dvi savaites, jo akys buvo paraudusios ir sudirgusios.

Jei vaikas nukrito, motinos širdis suvirpa iš baimės. Tačiau geriau užgniaužti savo emocijas ir veikti tinkamai. Kokią suteikti pirmąją pagalbą vaikui, priklauso nuo situacijos. Vaiko kritimas – pavojus tikras Kai krenta vaikas mažame amžiuje, dažniausiai nukenčia jo galva, kuri gali ir traumuotis. Nes ji pas mažylius yra sunkiausia kūno dalis. O dažniausiai kenčianti galvos zona – pakaušis arba momenėlis. Į galvos traumas reikia žvelgti dvejopai.

Tyrimo rezultatai patvirtina narcizų kaip laimės šaltinio vardą – gelsvieji pavasario liudytojai gali padėti išgyti nuo depresijos. Mokslininkų teigimu, kvapniais žiedais pasipuošę augalai iš tikrųjų gali padėti išgydyti smegenų susirgimus, rašo telegraph.co.uk. Tyrimai parodė, kad krino ir kriptanto – Pietų Afrikos snieguolių ir narcizų rūšių – junginiai geba peržengti kraujo-smegenų barjerą  – beveik neperžengiamą apsauginę sieną, izoliuojančią smegenis ir trukdančią patekti vaistams.

Tyrinėtojai moksliškai įrodė gana paplitusį posakį, kad „meilė – akla“. Neurobiologė Mara Dirsen išanalizavo smegenų veiklą ir išaiškino, kad romantišką ir motinišką meilę aktyvina viena ir ta pati smegenų dalis. Be to, šios abi meilės dalys „atjungia“ tą zoną, kuri yra atsakinga už smerkimus ir kitų žmonių įvertinimą, rašoma Journal of Experimental Social Psychology . Тokiu būdu žmogus, apimtas meilės, praranda sugebėjimą kritikuoti ar negatyviai vertinti savo susižavėjimo objektą.

Povandeninės medžioklės metu Jungtinėse Valstijose buvo sunkiai sužeistas šešiolikmetis paauglys Yasseras Lopezas. Jam galvą pervėrė harpūnas, skirtas dideliems jūros žinduoliams gaudyti. Harpūnas į paauglio galvą iššovė netyčia. Beveik metro ilgio įrankis smigo tiesiai į Y. Lopezo kaktą. Vaikino gyvybę išgelbėjo tik stebuklas, nes harpūnas per plauką nepalietė pagrindinių smegenų kraujagyslių. Gydytojai po trijų valandų sugebėjo pašalinti įrankį iš vaikino galvos.

Kodėl kompiuterinius žaidimus (ypač agresyvius) gerokai dažniau žaidžia vyriškoji auditorijos dalis?Stenfordo Universiteto (Kalifornija, JAV) Smegenų Mokslo Centro profesorius Allan'as Reiss'as nustatė, kad taip yra dėl jų psichologinio poreikio užkariauti ir nugalėti. Smegenų magnetinio rezonanso (MRI) nuotraukos parodė, kad žaidimas kompiuteriu aktyvuoja tas vyro smegenų dalis, kurios susijusios su pasitenkinimo ir psichologinės priklausomybės pojūčiais.

Vienas iš darbų, kuriuos atlieka smegenys – padėti išsiaiškinti, kas yra pakankamai svarbu, kad reikėtų prisiminti. Emorio universiteto Jerkeso nacionalinio primatų tyrimo centro mokslininkai pagaliau suprato, kaip trumpalaikė patirtis tampa prisiminimais smegenyse. Jų eksperimentinė sistema galėtų tapti būdu išbandyti arba gerinti gydymą. taikomą mokymuisi ir atminčiai stiprinti arba nerimą keliantiems prisiminimams naikinti.

Nevalia peržengti kito asmeninės erdvės – tai geležinė tinkamo socialinio elgesio taisyklė. Kaip ir kodėl atsiranda šie nematomi mus supantys erdvės burbulai? Kodėl, pažeidus asmeninės erdvės ribas jaučiamės taip nesmagiai? Pirmiausia derėtų aptarti šių, pavadinkime, „burbulų“ dydį arba ribas. Kaip teigia antropologas Edwardas Hallas, kurio 7 deš.

Interneto technologijų lyderė „Google“, be kurios paslaugų daugelis nebeįsivaizduoja savo kasdienybės, valdo vienus didžiausių pasaulyje  kompiuterinio skaičiavimo resursus, tačiau jiems vis dar labai toli iki paprasčiausios žiurkės proto, teigia mokslininkai.

Daugelis žymiausių kūrėjų-genijų sirgo psichikos ligomis, pradedant dailininkais Vincentu van Goghu ar Frida Kahlo, baigiant literatūros milžinais Virginia Woolf ar Edgaru Allanu Poe. Šiandien legendinis ryšys tarp genialumo ir beprotybės jau nebėra tik įrodymais nepagrįstas teiginys. Vis daugiau tyrimų rodo, kad šie du žmogaus proto ekstremumai susiję, o mokslininkai jau pradeda suprasti, kodėl, rašo lifeslittlemysteries.com.