smegenys

LigoninėPolicijos pareigūnai tiria mįslingą jauno vyro sužalojimą. Kovo 17 d. kelios minutės po 10 val. ryto pareigūnai iš Panevėžio Respublikinės ligoninės Priėmimo skyriaus sulaukė pranešimo, jog į priėmimo skyrių atėjo 19-metis panevėžietis, kuriam nustatyta pakaušio žaizda, įspaustinis momenkaulio lūžimas, smegenų sukrėtimas. Medikai jauno vyro galvoje pamatė svetimkūnį, tad nusprendė operuoti.

Ar galite laikydamiesi dietos tapti protingesni? Žinoma. Mokslininkai nustatė, kad tai, ką valgote, ypač veikia jūsų smegenis. Taip pat tinkamas maistas gali jus apsaugoti nuo Alzheimerio ir panašių ligų. Taigi kur slypi paslaptis? Pasirodo, tinkamas maistas ir smegenų mankšta padeda išlaikyti sveikas smegenų ląsteles. Riebi žuvis Įvairios jūrų gėrybės, lašiša, tunas, sardinės, skumbrė yra omega-3 riebalų rūgščių šaltinis.

Milijonų metų senumo virusai, kuriuos „paveldime“ kaip vieną iš evoliucijos produktų, atlieka labai svarbų vaidmenį sudėtinoje žmogaus smegenų veikloje. Lundo (Švedija) universiteto mokslininkų teigimu, jau seniai buvo žinomas faktas, kad seniai neveikūs retrovirusai sudaro maždaug 5 proc. žmogaus DNR. Tai – evoliucijos produktas, susiformavęs per milijonus metų.

Nuolatinis išmaniųjų telefonų su sensoriniais ekranais naudojimas keičia sąveiką tarp žmogaus smegenų ir jo pirštų, byloja naujausias tyrimas, apie kurį pranešė žurnalas Current Biology. Kiekvieną dieną išmaniųjų telefonų savininkai atlikdavo vienus ir tuos pačius judesius.

Ryšys tarp kūdikio socialinės ir ekonominės padėties ir jo smegenų vystymosi – akivaizdus. Nepaisant įgimtų ir savo įvairumu pribloškiančių sugebėjimų, smegenys ir jų tolesnis vystymasis labai priklauso nuo aplinkos indėlio. Mokslininkai kaip tik dabar atranda, kaip įgimtų dalykų ir ugdymo sąveikia nulemia šį vystymąsi, – skelbiama žurnalo „National Geographic Lietuva“ sausio mėnesio numeryje.

Įvaikinti kūdikiai iš užsienio gali ir neprisiminti kalbos, kurią girdėjo pirmosiomis savo gyvenimo dienomis, bet tie žodžiai palieka ilgalaikį pėdsaką jų smegenyse, paskelbė mokslininkai. „Proceedings of the National Academy of Sciences“ pirmadienį išspausdintame straipsnyje pirmą kartą skelbiami smegenų skenavimo atvaizdai, rodantys, kaip mes apdorojame prarastą kalbą net ir praėjus daugeliui metų po to, kai girdėjome ją paskutinį kartą.

Čia – ne koks karamelės ar lipdymui paruošto plastilino gabalas. Čia – suaugusio žmogaus smegenys. Visiškai lygios – anei vingio, anei raukšlelės. Matyti sudėtingiausią žmogaus organą štai tokio pavidalo – daugiau nei neįprasta. Galima tik įsivaizduoti, koks buvo asmens, kuriam priklausė šios smegenys, gyvenimas. Jis/ji dienas leido Šiaurės Teksaso valstijos ligoninėje, asmenų su protine negalia skyriuje. Ten pat ir mirė, 1970-aisiais.

JAV ir Didžiosios Britanijos pilietybę turintis neuromokslininkas Johnas O'Keefe'as (Džonas O'Kifas), pirmadienį pelnęs Nobelio premiją medicinos ir fiziologijos srityje, sakė naujienų agentūrai AFP, kad jo atrasta smegenų „vidinės GPS“ sistema itin akivaizdžiai pasireiškia Londono taksistams.

Savo Staffordshire'o grafystės gyventojams būdingu akcentu besididžiavusi du vaikus auginanti britė buvo šokiruota, kai po reto smegenų pažeidimo ėmė kalbėti su ... lenkišku akcentu. Vėliau moteriai gydytojai diagnozavo užsienietiško akcento sindromą. Kaip rašo britų spauda, Kath Locket vieną vakarą nuėjo miegoti, o vėliau pasijuto prastai ir skubiai buvo nugabenta į ligoninę, nes nebegalėjo kalbėti ir normaliai nuryti seilių. Atsigavusi moteris ėmė kalbėti su lenkišku akcentu.

Nauji tyrimai parodė, kad nutukę asmenys jaučia didesnę pagundą valgyti, kadangi jų smegenys veikia skirtingai nei tų asmenų, kurie yra liektni, rašo dailymail.co.uk. Gaminamo maisto kvapai ar “skanios” maisto reklamos nutukusius asmenis veikia stipriau dėl jų smegenyse esančio “malonumo cheminio junginio” dopamino. Jis turi įtakos atlygio supratimui, motyvacijai ir įpročių formavimui.

Šaltasis karas buvo beprotiškas laikotarpis: globalioje kovoje susidūrė gudrūs pingvinai ir galingos baltosios meškos, milžiniški jūrų vėplių pulkai ir nesuskaičiuojamos banginių armadas, ruoniai-žudikai ir albatrosai… rašoma mixstuff.ru. Nesąmonė, manote? Tebūnie. Šaltasis karas visų pirma buvo aštrios geopolitinės įtampos tarp dviejų pasaulinių galybių laikotarpis, kuris reiškėsi per politinius manevrus ir netiesioginių grėsmių kūrimą.

  Žmogaus smegenys - sudėtingiausia ir be galo kūrybinga pasaulio pažinimo sistema. Jų iki galo nepažintą veiklą nuolat tiria mokslininkai: biologai, neurofiziologai, psichologai. Pristaome 40 įdomiausių faktų apie mūsų smegenis ir antrąją jų dalį. Trumpalaikė atmintis vienu metu gali įsiminti tik septynis objektus. Jūsų pasąmonė protingesnė už jus. Reguliarus darbas - smegenų ligų profilaktika. Malda teigiamai veikia smegenų veiklą.

Žmogaus smegenys - sudėtingiausia ir be galo kūrybinga pasaulio pažinimo sistema. Jų iki galo nepažintą veiklą nuolat tiria mokslininkai: biologai, neurofiziologai, psichologai. Pristatome 40 įdomiausių faktų apie mūsų smegenis. Jūsų dėmesiui - pirmoji dalis. Suaugusiojo žmogaus smegenys sveria 4 svarus. Mūsų smegenų kraujagyslių ilgis yra daugiau nei 100.000 mylių. Tai - jos galėtų apjuosti Žemę keturis kartus. Mūsų smegenyse yra daugiau 100 bilijonų neuronų.

Daug kas pasikeitė per trejus metus nuo tada, kai IBM pirmą kartą pristatė lusto prototipą, pavadintą SyNAPSE (Systems of Neuromorphic Adaptive Plastic Scalable Electronics – Adaptyvios kintamo mastelio neuromorfinės elektroninės sistemos), kuris savo darbo principu imituoja žmogaus smegenis. Šis vieno branduolio lustas buvo gerokai patobulintas ir sumažintas bei parengtas gamybai.

Prisiminimai – subtilus dalykas ir gali lengvai pasikeisti, praėjus kuriam laikui po įvykio. Apžvelgę Millerio magiškąjį septynetą, grįžtame prie atminties, bet šį kartą kalbėsime ne apie informacijos apdorojimo gebėjimus. Šįkart panagrinėsime mūsų prisiminų kokybę, konkrečiai – kaip prisiminimai gali pasikeisti po įvykio, kuris tuose prisiminimuose užfiksuotas. Elizabetos Loftus darbai šioje srityje padarė didžiulę įtaką, tą atskleidžia ir viena iš pirmųjų jos atliktų studijų.

Tūkstančius metų filosofai laužė galvas, kas yra sąmonė. Į šį klausimą taip pat nelengva atsakyti ir dabar. Tačiau kurioje smegenų vietoje sąmonės įjungimo raktelis glūdi – galime nurodyti. Vieną akimirką jūs sąmoningas, kitą – jau nebe. Pirmą kartą mokslininkams pavyko išjungti sąmonę, elektra stimuliuojant vieną smegenų regioną. Mokslininkai ilgiau nei šimtmetį tyrė įvairias smegenų sritis, aiškindamiesi jų funkcijas, paveikdami jas elektra ir laikinai nutraukdami jų veikimą.

Žmonija sensta – tai jau nėra didžioji paslaptis. Bėda tame, kad niekas net nesusimąsto apie minėto reiškinio statistiką, skaičius. 2008 metais Žeme vaikščiojo 500 milijonų 65 (ir vyresnių) metų žmonių, tačiau, remiantis prognozėmis, 2040 metais minėto amžiaus žmonių skaičius šoktelės iki 1,3 milijardo! Net kosmetinės chirurgijos pasiekimai nepadės apsaugoti daugumos nuo silpnaprotystės, tykančio kiekvieno iš mūsų senatvėje.

Psichodeliniai grybai – tai daugiau negu galimybė pažvelgti į pasaulį tarsi pro kaleidoskopą. Mokslininkai tvirtina, kad jose esantys haliucinogenai teigiamai veikia žmogaus smegenis ir leidžia joms panirti į sapno būseną. Magnetinio rezonanso tomografo (fMRI) pagalba mokslininkai nuskenavo 15 savanorių smegenis, kuriems buvo duodama psilocibino – veikliosios psichodelinių grybų medžiagos.

Jeigu manote, kad triukšmas, kurį girdite aplink yra sukuriamas tik išorinio pasaulio – labai klystate. Pasirodo, kuomet mūsų smegenys išgirsta garsą, jo suvokimas grindžiamas abiem – išorinių įvykių skleidžiamų virpesių identifikacija ir savo paties lūkesčiais. Pasiklausykite šį 50 sekundžių garso įrašą ir įsitikinkite patys. Įraše galima išgirsti skaitmeniniu būdu pakeistą garsą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai beprasmis.

Kanados mokslininkai nustatė, kad raudona ir mėlyna spalva efektyviai stimuliuoja smegenų veiklą: pirmoji stiprina dėmesį, o antroji – kūrybiškumą.Britų Kolumbijos universiteto (Kanada) psichologų tyrimo išvadose teigiama, kad skirtingos spalvos žmogaus smegenų veiklą nesąmoningai veikia priklausomai nuo užduoties pobūdžio.

Žmogaus gebėjimą priiminėti sprendimus ir daryti klaidas lemia elektros signalų „foninis triukšmas“ jo smegenyse, tvirtina JAV neurologai. Mokslininkų tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Journal of Cognitive Neuroscience“. Tyrimo autoriai tvirtina, kad atsitiktiniai smegenų elektrinio aktyvumo svyravimai suteikia galimybę žmogui priiminėti sprendimus, tarp jų ir klaidingus. Tokią išvadą jie priėjo tirdami eksperimente dalyvavusių savanorių elektroencefalogramas, sakoma pranešime.

Neurofiziologai suprato, kaip atsiranda sąmoningais vadinami sapnai, kai miegantis žmogus suvokia sapnuojantis. Tokio sapno metu miegantis žmogus kartais gali įsikišti į sapno siužetą ir netgi jį valdyti. Apie tai grupė Vokietijos ir JAV mokslininkų pranešė žurnale „Nature Neuroscience“. Tyrimo autoriai mano, kad sąmoningo sapnavimo metu žmonės pasižymi vadinamąja antrojo lygmens sąmone, kuri leidžia jiems prisiminti praeitį ir planuoti ateitį.

Tai, į ką šiuo metu žiūrite savo kompiuterio ekrane, matote su 15 sekundžių vėlinimu, kaip ir viską šiame pasaulyje, tvirtina žmogaus vizualinio suvokimo mechanizmą tyrę JAV neurologai. Jų tyrimo rezultatus paskelbė leidinys „Nature Neuroscience“. Mūsų akis nenutrūkstamai atakuoja pati įvairiausia vizualinė informacija: milijonai spalvų, formų ir visą laiką besikeičiančių pavidalų. Tačiau mes suvokiame toli gražu ne visa tai, ką matome, teigia mokslininkai.

Ar kada nors susimąstėte, kodėl nerekomenduojama savo tinklalapiuose, tinklaraščiuose arba prezentacijose naudoti balto teksto juodame fone? JAV mokslininkai aiškina, jog tai lemia ne tik subtilūs dizaino klausimai, bet ir skirtinga neuronų reakciją į baltus objektus juodame fone ir į juodus baltame.

Miego trūkumas sukelia negrįžtamus smegenų ląstelių pažeidimus, nustatė JAV mokslininkai. Jų tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „The Journal of Neuroscience“. Pranešama, kad tokia išvada buvo padaryta ištyrus asmenų, kurie kenčia nuo chroniško miego trūkumo, sveikatą. Tarp jų buvo tolimųjų reisų vairuotojai, sargai ir kitų profesijų, reikalaujančių dirbti naktį, atstovai.

Nauji biotechnologijų pasiekimai gali visiškai pakeisti laisvės atėmimo bausmių praktiką, teigia mokslininkai. Pavyzdžiui, asmenys, už labai sunkius nusikaltimus nuteisti kelioms dešimtims metų kalėjimo, šią bausmę gali atlikti vos per kelias valandas. Tačiau jų smegenys bus pakeistos taip, kad toks žmogus toliau gyvens tarsi išėjęs į laisvę po 20 ar 30 savo gyvenimo metų, praleistų už grotų.

Labai dažnai visur kišamas pasakymas, kad žmonės išnaudoja tik 10 proc. savo smegenų ir, jei sugebėtų išnaudoti likusius 90 %, taptų magais ar bent jau taptų prieinamos telekinezės, telepatijos ir panašių dalykų paslaptys. Deja, tai tik mitas. Žmogus, kaip ir savo širdį ar plaučius, išnaudoja visu 100 proc. Net neaišku, iš kur kilo toks mitas. Smegenų skenavimas parodo, kad žmogus savo smegenimis naudoja maksimaliai, tačiau kaip ir su raumenimis – šios tiesiog nedirba visos vienu metu.

Nikotinas silpnina pagrindinių smegenų neuroninių tinklų jungtis, teigia JAV mokslininkai. Jų tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „JAMA Psychiatry“. Būtent dėl šios priežasties, pasak tyrimo autorių, daugelis mesti rūkyti bandančių žmonių neatsilaiko ir vėl grįžta prie šios sveikatai žalingos priklausomybės. Mokslininkai rėmėsi 37 rūkalių, kurių amžius neviršijo 40 metų, tyrimais.

Įdomu, kaip mūsų dešinioji ir kairioji smegenų pusės veikia, kai ateina laikas priimti sprendimus ir imtis veiksmų. Tikriausiai žinote, kad kairioji smegenų pusė atsakinga už racionalų mąstymą, jos veikiami mes elgiamės logiškai ir organizuotai. O štai dešinioji smegenų pusė daugiau susijusi su emocijomis ir kūrybingumu. Jei tenka abiem šioms pusėms staiga įsijungti į darbą, viskas gali pakrypti ne taip, kaip mes tikimės. O štai harmoningas ir darnus jų darbas – raktas į sėkmę.

JAV mokslininkai atrado būdą, kaip apsaugoti žmogaus smegenis nuo pažeidimų ištikus insultui. Apie tai tyrėjai pranešė žurnale „Stroke“, kuris paskelbė jų tyrimo rezultatus. Pranešama, kad atradimas buvo padarytas nagrinėjant žmogaus ir žiurkių smegenų fiziologinius panašumus. Tyrimo metu nustatyta, kad ir žmonių, ir žiurkių organizme esantis peptidas AcSDK saugo žmogaus smegenis nuo negrįžtamų pokyčių ir pažeidimų insulto atveju.

Kai kurie žmonės prisimena sapnus kiekvieną rytą, kiti juos prisimena tik kartais. Nauji tyrimai rodo, jog temporo-parietalinė jungtis (angl. temporo-parietal junction), pagrindinis vizualinės (ir ne tik) informacijos apdorojimo centras smegenyse, yra daug aktyvesnis pas sapnus gerai prisimenančius sapnuotojus. Padidėjęs aktyvumas šioje smegenų srityje galimai padidina dėmesio koncentraciją į išorės dirgiklius bei skatina didesnį budrumą miegant, tokiu būdu padėdama sapnuotojui įsiminti sapnus.

Pirmą kartą sudarytas baltosios smegenų medžiagos jungčių žemėlapis, kuris padės geriau gydyti įvairias galvos smegenų traumas. Pietų Kalifornijos universiteto (University of Southern California, USC) neurologai sukūrė pirmąjį smegenų baltosios medžiagos žemėlapį su svarbiausiomis jungtimis, užtikrinančiomis smegenų funkcijas.

Naujosios technologijos padeda suprasti didžiausią neatskleistą biologijos paslaptį – kaip iš tikrųjų funkcionuoja smegenys. Smegenų veiklos išaiškinimas ir supratimas galėtų padėti žmonėms, sergantiems šizofrenija, Alzheimerio ir Parkinsono ligomis ar turintiems autizmo spektro sutrikimus. Nors, naudojant naujausius smegenų tyrimo metodus, ištirta tik labai maža smegenų dalis, kai kurie tyrimai jau dabar padeda žmonėms, skelbiama vasario mėnesio „National Geographic Lietuva“ numeryje.

Žmogaus galvos smegenų „galingumą“ labai paprastai galima padidinti net 689 proc. (beveik 7 kartus). Pasirodo, tam tereikia kaukolėje prigręžioti daugybę mažų skylučių, o pro jas išvedžioti kraujo kapiliarus. Taip žmogaus „bioprocesoriaus" temperatūra sumažėja 1,7 laipsnio ir smegenys pradeda dirbti septyniskart sparčiau, tvirtina britų mokslininkai straipsnyje, kuris paskelbtas žurnale „Physics Special Topics“. Žmogaus galvos smegenis sudaro apie 200 mlrd. neuronų.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jei pavyktų išsiaiškinti, kaip žmogaus smegenys veikia žemiausiu neuronų tinklo lygiu, būtų atrasta naujų smegenų ligų gydymo būdų. Taip teigia Žmogaus smegenų projekto vadovas Vitalis Karasenka. „Jei mokslininkai supras, kaip Alzheimerio liga veikia neuronų lygiu, turėsime naudingos informacijos, kurią medikai panaudos, kad dar labiau padėtų žmonėms.

5. Skylės smegenyse Kovai su narkomanija skirta kampanija bandė įrodyti, kad net ir vieną kartą pavartojusio ekstazi žmogaus smegenyse gali atsirasti skylės. Ji rėmėsi prieš dešimtmetį išleista studija, kuri esą įrodanti šį faktą. Tačiau vėliau studijos autorius prisipažino, kad tyrime ekstazi apskritai nebuvo naudojamas, o tiriamoms bezdžionėms netyčia buvo paduotas metamfetaminas.

Moterims nelabai sekasi orientuotis pagal žemėlapius, o vyrai negali daryti kelių dalykų vienu metu – iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip pora senų stereotipų iš lyčių karo lauko. Tačiau ar tikrai? Naujas neuronų jungčių vyrų ir moterų smegenyse tyrimas rodo, kad senuose įsitikinimuose apie moteris ir vyrus gali būti tiesos. Tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale „Proceedings of National Academy of Sciences“, parodė stebinančius skirtumus vyrų ir moterų smegenų jungčių skirtumus.

JAV federalinė Vaistų ir maisto administracija (FDA) leido klinikiniais tikslais naudoti neurostimuliatorių „NeuroPace“, kuris implantuojamas į žmogaus kaukolę ir mikroelektrodais sujungiamas su atitinkamomis smegenų žievės sritimis. Šis prietaisas skirtas epilepsija sergantiems pacientams. Pranešama, kad tai pirmasis pasaulyje smegenų implantas, galintis analizuoti smegenų veiklą ir, aptikęs anomalijas, koreguoti jas atitinkamais elektros impulsais, pranešė „Medgadget.

Arizonos valstijos (JAV) universiteto mokslininkai nustatė, kad mūsų smegenys apdoroja ir supranta vizualinę informaciją net ir tuo atveju, jeigu mes niekuomet negalėsime jos sąmoningai suvokti.

Toronto universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Ellen Bialystok, ištyrė 184 senatvine demencija sergančius pacientus. 91 iš jų nuo vaikystės laisvai kalbėjo viena kalba, o 93 – dviem. Paaiškėjo, kad dvikalbiams pacientams senatvinė demencija prasidėjo vidutiniškai apie 75,5 metus, o tiems, kurie kalbėjo tik viena kalba – apie 71,4 metus. Skirtumas išliko akivaizdus ir atmetus kultūrinių skirtumų, imigracijos, išsilavinimo, profesijos bei lyties faktorius.

Vienoje Vengrijos universitetinėje ligoninėje gimė neišnešiotas, bet sveikas kūdikis, kurio motinai prieš tris mėnesius iki jo gimimo buvo konstatuota smegenų mirtis, ir jos gyvybę palaikė aparatai. Debreceno universitetas trečiadienį pranešė, kad dalis moters organų – širdis, kepenys ir kasa – buvo atiduota keturiems recipientams per dvi dienas nuo kūdikio gimimo. Moteris patyrė insultą būdama 16-oje nėštumo savaitėje.

Mankštindamiesi auginame ne tik raumenukus, bet ir smegenis – mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad pratimai skatina smegenis gamintis naujų ląstelių. Neurogenetiniai tyrimai parodė, kad mankštindamiesi galime paskatinti naujų smegenų ląstelių augimą. Be to, šią naudą įmanomą paversti medikamentais ir prireikus išrašyti pacientui.

Mankštindamiesi auginame ne tik raumenukus, bet ir smegenis – mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad pratimai skatina smegenis gamintis naujų ląstelių. Neurogenetiniai tyrimai parodė, kad mankštindamiesi galime paskatinti naujų smegenų ląstelių augimą. Be to, šią naudą įmanomą paversti medikamentais ir prireikus išrašyti pacientui.

Turbūt ne kartą teko spręsti tokias dilemas: ar šį vakarą dirbti, ar geriau eiti vakarieniauti su šeima. Arba – ar eiti į darbo konferenciją, ar geriau į pasibuvimą su draugais. Šios dvejonės yra panašios. Jos verčia susidelioti prioritetus – ar svarbiau karjera, ar tarpusavio santykiai, bendravimas? Naujienų portalas qz.com pristato mokslininko Liebermano knygą, pateikiančią priežastis, kodėl žmonės nori bendrauti.

Pabandykite iš vieno kambario taško (rankenos, jungtuko, rozetės ar pan.) žvilgsnį staiga nukreipti į toliau esantį kitą. Akys daro gana didelį „šuolį“, o prieš pat pamatant naująjį tašką – dar vieną mažesnį „šuolį“. Kodėl? Paprastai apie tai nesusimąstome, o Sauliui Niauroniui tai yra tyrimų objektas ir kelias į naujus atradimus mokslo srityje.

Ar žinojote, kad... Kiekviena smegenų ląstelė per žmogaus gyvenimą susijungia su kita vidutiniškai 10 000 kartų. Tikintys žmonės į gydytojus kreipiasi 36 proc. rečiau nei kiti. Kad žmogus galėtų gerai laikyti pusiausvyrą ir valdytų savo kūną, reikia pusės visų smegenų ląstelių. Kuo žmogus labiau išsilavinęs, tuo mažesnė smegenų ligų tikimybė. Intelektinis aktyvumas stimuliuoja papildomų audinių, kurie kompensuoja pažeistus, augimą.

Knygų autorius Jamesas Swansonas pateikė naujų paaiškinimų, kodėl dingo nužudyto JAV prezidento Johno F. Kennedy smegenys. Jis teigia, kad jaunesnysis prezidento brolis Robertas yra atsakingas už smegenų vagystę, mat buvo siekta nuslėpti prezidentą kamavusią ligą ar narkotikų vartojimo faktą, rašo mirror.co.uk. Tokius faktus J. Swansonas atskleidė naujoje savo knygoje. Smegenys pašalintos iš J. F. Kennedy kūno 1963 metais, iškart, kai jis buvo nužudytas.

Mokslininkai mano, kad šokiai gerina pusiausvyrą ir mažina galvos svaigimą. Tokios išvados, gali padėti žmonėms, kurie kenčia nuo lėtinio galvos svaigimo. Įdomu ir tai, kad šokiai teigiamai veikia užsienio kalbos mokymąsi. Mat šokėjai turi atsiminti sudėtingus vienas po kito sekančius žingsnius, o po to ir nauji mokomasi kalbos žodžiai atmintyje išlieka ilgam.

JAV mokslininkams pavyko „atpratinti“ žmogaus smegenis nuo marihuanos poreikio. Šio tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Nature Neuroscience“. Pasak tyrėjų grupės atstovų, tai pavyko pasiekti „atjungus“ fermentą, kuris atsakingas už kinureninės rūšties suskaidymą. Ši rūgštis trukdo slopinti kanabinoidinius procesus smegenų neuronų receptoriuose.