skolos

Po ilgų draugystės su Aldona metų vyriškis esą tik dabar prisipažino, kad priklauso nusikalstamai grupuotei. Moteris tikina, kad šis ėmė jai grasinti ir bando užtildyti. Norėdama išsivaduoti iš pavojingų pančių, Aldona išsikvietė „TV Pagalbos“ gelbėtoją Žilviną Žitkų. Aldona sakė, kad per savo gerą širdį ir patiklumą prisivirė tiek košės, kad be „TV Pagalbos“ jau niekaip neišsiverstų. Moteris turi automobilį, kuris iš tiesų nėra jos – tik dokumentuose nurodyta, kad ji jo savininkė.

Praėjusiais metais dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo areštuojamo turto kiekis mažėjo, tačiau tarp areštuotų objektų pateko ne ką mažiau originalūs ir neįprasti turtai. Laikini disponavimo turtu faktai fiksuojami pagrindinių nacionalinių duomenų tvarkytojo Registrų centro prižiūrimame Turto arešto aktų registre, skelbia naujienų portalas „Made In Vilnius“. 2022 metais Turto arešto aktų registre iš viso įregistruota beveik 35 tūkst. naujų turto arešto faktų.

Santykius su sūnumi panoręs išsiaiškinti tėvas kreipėsi į „TV Pagalbą“. Tėvas dirbo pas savo sūnų ir sūnus, pasak tėvo, liko jam skolingas. Tokie tėvo kaltinimai jauną vyrą ne juokais įsiutino, tad šis pagrasino ištrinti tėvo numerį iš telefono. Tėvo ir sūnaus darbinių santykių istoriją narpliojo gelbėtoja Rūta Filejeva.  Petras pasakoja, kad jau prarado viltį pats susikalbėti ir sutvarkyti reikalus su jam brangiu žmogumi.

Po vestuvių vietoje naujo šeimyninio gyvenimo pradžios vyrą prispaudė žmonos skolos. Jis skundžiasi, kad iš savo algos turi apmokėti skolas, apie kurias nieko nežinojo, todėl nesutinka jų mokėti. Tačiau antstoliai tikina, kad atlyginimas yra bendra nuosavybė, todėl sutuoktiniai turi padengti vienas kito skolas, nebent sudarys vedybinę sutartį. Socialiniame tinkle „Facebook“ neseniai vyras skundėsi, kad po vestuvių jį iš karto čiupo antstoliai.

Prienų „Labas GAS“ komanda antrąkart šiemet pajaučia, ką reiškia draudimas registruoti žaidėjus. Pirmąkart taip nutiko dar tarpsezonio metu – liepą, tačiau Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) pranešė, jog nuo gruodžio 15 dienos „Labas GAS“ ir vėl negali registruoti naujokų. Taip nutiko dėl vienos neįvardijamos bylos ir įsiskolinimų grafiko nesilaikymo.

Kartais būna taip, kad apie baudas už greičio viršijimą sužinai tik laikydamasis vairavimo egzaminą, o jas sumokėjęs po poros mėnesių sąskaitoje randi daugiau nei 100 eurų minusą, nes, pasirodo, pinigus išieškojo antstoliai.  Į portalo tv3.lt redakciją kreipęsis vyriškis skundėsi, kad policija nebesiunčia laiškų apie baudas už greičio viršijimą, mat apie jas sužinojo tik gerokai po termino.

Pasaulis susiduria su „penktąja skolų krizės banga“, penktadienį perspėjo Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas, ragindamas sutelkti daugiau paramos krizės ištiktoms šalims. COVID-19 pandemija privertė daugelį šalių daugiau skolintis, o Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, jog daugelis jų jau susiduria su didelio įsiskolinimo pavojumi arba jis joms gresia dėl didėjančios pasaulinės infliacijos ir didėjančių palūkanų normų.

Lietuvos teismai teigia klimpstantys į milijonines skolas ir galintys sulaukti antstolių, o teismų veikla dėl nemokumo gali laikinai nutrūkti. Skola už teismo procesinių dokumentų pristatymą Lietuvos paštui jau siekia per 1 mln. eurų. Paštui nuo lapkričio branginant paslaugas, ji dar augs, rodo Teisėjų tarybos posėdžių dokumentai. „Kol kas paštas laukia. Mes žinių negavom, kad būtų skirtos papildomos lėšos.

Vyresniems gyventojams turintiems skolų vos pavyksta išgyventi. Dalį pensijos tenka atseikėti antstoliams, tad ne visiems užtenka pinigų maistui, komunalinėms išlaidoms ar vaistams. Tuo metu antstoliai pažymi, kad pensininkai retai kaupia skolas, tačiau jeigu jų turi iš pensijos atskaičiuoja nuo 20 iki 50 proc. Portalo tv3.lt skaitytoja Irena (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) skundėsi, kad iš jos mamos pensijos antstoliai atskaičiuoja dalį pinigų.

Augančios kainos smaugia vis daugiau tautiečių ir toliau didina skurdą. Pabrangus praktiškai viskam, žmonės skaičiuoja, ką gali nusipirkti ar už ką gali susimokėti, o už ką jau nebe. Paramos organizacijos pastebi, kad tenka padėti vis didesniam žmonių ratui. Tačiau didžiausias nerimas dėl ateities: karui Ukrainoje nesibaigiant, kainos dar šoks į viršų. Šilumos ir elektros tiekėjai spėja, kad per kelis mėnesius skolininkų dar padaugės.

Gargždų metalo konstrukcijų, laivų blokų bei vamzdynų gamybos, montavimo ir statybos paslaugų bendrovės „Litana ir Ko“ pajamos pernai siekė 59,5 mln. eurų ir buvo 22 proc. didesnės nei 2020 metais, kai gauta 48,8 mln. eurų. Įmonė patyrė 1 mln. eurų nuostolį, kai užpernai ji uždirbo 273 tūkst. eurų, rodo Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos.

Per 2022 m. pirmąjį pusmetį antstoliai privatiems asmenims ir valstybės institucijoms sugrąžino 99,5 mln. eurų skolų. Tai 34 proc. daugiau, negu 2021 m. sausio–birželio mėnesiais. Nuo šių metų pradžios iki liepos 1 d. antstolių kontorose užbaigta 118 tūkst. vykdomųjų bylų, iš kurių 60 proc. įvykdyta visa apimtimi. Šiais atvejais kreditoriai atgavo visas reikalautas skolas, praneša Antstolių rūmai. Pirmą kartą per pastaruosius kelerius metus naujų skolų kreivė pradeda kopti aukštyn.

Ukrainos finansų ministerija trečiadienį, liepos 20 dieną, privačių užsienio kreditorių paprašys atidėti skolų mokėjimą. Apie tai rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“, remdamasis informuotais šaltiniais. Pasak leidinio, Ukraina planuoja žengti pirmą žingsnį restruktūrizuodama savo valstybinę skolą užsieniui, nes vyriausybė nori sutaupyti kuo daugiau pinigų užsitęsusiam karui su Rusija.

Palangoje – svylančios padangos ir variklių griausimas  – Aurum 1006 km powered by Hankook“ lenktynės, kuriose bus išsiaiškinti nauji „Aurum 1006 km“ lenktynių karaliai. Lenktynininkai turi įveikti 373 ratus. Lietuvoje daugėja skolininkų – rekordiškai išaugusios verslo ir gyventojų skolos siekia beveik 15 milijardų eurų. Šalies operacinėse chirurginių instrumentų, siūlų ir net paprasčiausių medicininių pirštinių stygius. Dėl priemonių trūkumo žeria priekaištus vieni kitiems.

Pastaruoju metu netyla kalbos apie Laimą Vaikulę. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, 68-erių žvaigždei vėl pasireiškė onkologija. Pranešama, kad atlikėja išskrido į JAV chemoterapijos. Taip pat pasirodė žinia ir apie moters skolas. Kaip praneša kelios žiniasklaidos priemonės, latvių dainininkė Laima Vaikule turi didžiulių skolų Latvijos valstybei.  „Ji nesąžiningai naudojasi savo šalimi ir nemoka mokesčių Latvijai“, – sakė šaltinis.

Vašingtonas svarsto, ar ir toliau leisti Maskvai mokėti užsienio skolas Rusijoje laikomais JAV doleriais, antradienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen. Baudžiamosios sankcijos, įvestos Rusijai po jos invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje, iš esmės atribojo Maskvą nuo tarptautinės finansų sistemos, tačiau atsiskaitymams už apyvartoje cirkuliuojančias obligacijų emisijas buvo padaryta išimtis.

Šią savaitę Maskvai atlikus privalomą mokėjimą tarptautiniams kreditoriams, sankcijų paveiktos Rusijos nemokumas tapo mažiau tikėtinas, nei buvo baimintasi. Visgi, atsakymų į virtinę klausimų kol kas nėra. Kodėl gegužės 4-oji buvo svarbi data? Tai buvo galutinis terminas, iki kurio Rusija privalėjo sumokėti beveik 650 mln. JAV dolerių jos tarptautinių skolinių vertybinių popierių turėtojams už dvi emisijas, kurių išpirkimas – 2022 ir 2042 metais.

Pernai antstoliai išieškojo ir kreditoriams sugrąžino per 166 mln. eurų skolų – 19 proc., arba 26,4 mln. eurų daugiau nei 2020 metais, trečiadienį skelbia Lietuvos antstolių rūmai. „Padidėjusi išieškotų skolų suma ir sumažėjęs naujų reikalavimų skaičius leidžia daryti išvadą, kad skolų krizės COVID-19 pandemija Lietuvoje bent jau kol kas nesukėlė,“ – pranešime teigė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.

Restoranų, barų, kirpyklų ir grožio salonų atstovai skaičiuoja per pirmuosius karantinus susikaupusias skolas ir net nenori galvoti apie trečiąjį karantiną. Anot jų, dalis verslų uždarymo nebepakeltų, nes jau dabar skęsta skolose. Tuo metu ekonomistai pastebi, kad pasiskolinę pinigų karantiną ištvertume, tačiau didėtų emigracija ir kainos. Šią savaitę Lietuvoje vėl pradėjo sparčiai augti naujai užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius, ketvirtadienį viršijęs 3 tūkst.

Šiuo metu tūkstančiai žmonių Lietuvoje neturi darbo. Ne visi jie prašo galbūt priklausančių išmokų – kaip pažymi ekonomistai, kad dalis jų dirba nelegaliai, nes turi skolų. Šie žmonės vengia oficialių pajamų, todėl  valstybė esą turėtų padėti skolininkas padengti skolas. Tuo metu antstoliai teigia, kad skolininkų mažėja, o skolų išieškojimas tampa paprastesnis. Šiuo metu, Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra beveik 200 tūkst. bedarbių.

Beveik visos pramonės įmonės susiduria su žaliavų trūkumu ir dėl to augančiais gamybos kaštais. Kad išliktų, jos kelia gaminamų prekių kainas. Tačiau specialistai pažymi, kad tai nuo bankrotų ir skolų įmonių gali ir neišgelbėti, nes netrukus reikės grąžinti atidėtas skolas. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pasakojo, kad daugelis Lietuvos verslų šiuo metu susiduria su ekonominiais sunkumais.

Daugiabučio gyventojo ir namo administratoriaus ginčas dėl lifto gedimo ir jo apmokėjimo tęsėsi keletą metų, kol galiausiai pasiekė teismą. Gyventojas buvo įpareigotas sumokėti už remontą, nors liftu ir nesinaudojo. Vis tik vyras tikina, kad net ir sumokėjęs pinigus jis vis dar gauna pranešimus apie skolą. Tuo metu „Mano būstas“ tvirtina, kad gyventojui kaupiasi skolos už kitas paslaugas.

Irma su vyru išsiskyrė prieš 23 metus, tačiau vis dar gauna sąskaitas iš jų bendro būsto, kuriame ji jau seniai nebegyvena. Moters buvęs vyras nesumoka laiku sąskaitų, todėl skolos už jas atėjo ir Irmai.  Moteris norėdama sutvarkyti šią situaciją kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalbą“, nes vyro po skyrybų dar nematė ir susitikti buvo nejauku.  „Aš ten negyvenu ir po tiek metų atėjo laiškas, kad reikia per pusę padengti skolą, kadangi abu esame to buto savininkai.

Valstybei už studijas skolingi apie 17,5 tūkst. asmenų, daugiausia – už paskolas, teiktas iki 2010 metų, dėl kai kurių skolininkų kasmet teismus pasiekia keli šimtai ieškinių. „Vieno asmens skolų dydžiai labai įvairūs – nuo keliolikos centų iki kelių tūkstančių eurų“, – BNS sakė Valstybinio studijų fondo vadovas Ernestas Jasaitis. Jo vadovaujamos įstaigos duomenimis, šiuo metu valstybės paskolų, teiktų iki 2010 metų, yra negrąžinę apie 7,8 tūkst. asmenų. Taip pat yra 7,5 tūkst.

Verslo skolos „Sodrai“ rugpjūčio 17 dieną pasiekė rekordą – 218,9 mln. eurų  – per du mėnesius jos išaugo 30,6 proc. Daugiausiai yra skolinga Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ orlaivių remonto bendrovė „FL Technics“, teigia duomenų analizę atlikusi kredito rizikos bendrovė „Creditreform Lietuva“. „Įmonių skolos „Sodrai“ toliau muša rekordus.

Valstybei per pandemiją daug ir pigiai skolinantis iškyla grėsmė refinansuoti skolą ateityje, o didelė valdžios skola mažina šalies galimybes spręsti iššūkius, sako Lietuvos banko (LB) atstovas.  „2023–2024 m. labai stipriai priartėsim prie prie 60 proc. skolos rodiklio, numatomas bus 58 proc. Nors šiuo metu skolinamasi už itin palankias mažas palūkanas, tačiau tai nereiškia.

Balandžio 3 dieną „Mano puikioji auklė“ žvaigždei Anastasijai Zavorotniuk sukako 50 metų. Pastaruosius kelerius metus Zavorotniuk nesirodo viešai dėl sunkios onkologinės ligos. Pasirodo, kad jos negali rasti ne tik žurnalistai, bet ir antstoliai. Informacija apie Anastasijos Zavorotniuk sveikatos būklę pastaruoju metu pasirodė itin retai. Metų pradžioje aktorės dukra sakė, kad jos mama vis dar „labai sunkiai serga“, tačiau jie tęsia gydymą ir tikisi geriausio.

Kauno „Žalgiris“, kaip turbūt ir reikėjo tikėtis, turėjo prabilti apie Lietuvos krepšinio flagmano finansines bėdas. Ekonomikos komiteto nuotoliniame posėdyje trečiadienį dalyvavęs ekipos generalinis direktorius Paulius Motiejūnas prasitarė, kad koronaviruso situacija išgręžė ne vieną skylę biudžete. „Žalgiris“ atsitrenkė į skolų sieną po kurio laiko tik šį kartą tai problema absoliučiai visam klubiniam Lietuvos sportui. „Vėluojame su atlyginimais ir jeigu nebus paramos, skolos vilksis.

Lietuvos gyventojų pradelstos skolos pernai pasiekė beveik 393 mln. eurų, tačiau situacija, palyginti su 2019 metais, pagerėjo, o tam nesukliudė net pandemija, sako kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ ekspertai.  Bendrovės duomenimis, iš viso pernai įsiskolinę buvo 163 tūkst. žmonių: per 114 tūkst. turi po vieną pradelstą skolą, apie 30 tūkst. – po dvi, o daugiau kaip 10  tūkst. – po tris skolas.

Karantino metu augo gyventojų skolos už komunalines paslaugas. Vieni prarado pajamas, o kiti, ypač vyresni žmonės, vengė lankytis parduotuvėse ir kaip įpratę negalėjo atlikti mokėjimų. Vandens, elektros ir šilumos tiekėjai tikina, kad su skolininkais stengiasi susitarti. Tačiau kraštutiniu atveju gali atjungti elektrą, vandenį ar šildymą.

Lietuvoje daugiau kaip 161 tūkst. gyventojų turi bent po vieną pradelstą skolą, apie 30 tūkstančių – po 2 skolas, o daugiau kaip 10 tūkstančių – po 3 skolas. 823 Lietuvos gyventojai turi po 10 ir daugiau skolų. Vis dėlto absoliučiu skolų rekordininku Lietuvoje laikomas pajūrio gyventojas, kuris šiuo metu yra neapmokėjęs net 209 sąskaitų. Iš viso skolininkai Lietuvoje delsia grąžinti 392,6 mln. eurų: 69 proc. šios sumos skolingi vyrai, 31 proc.

Nepasiturinčioje šeimoje augusios seserys Alina ir Jolanta kreipėsi į „TV Pagalbą“. Jos nebežino, kaip į protą atvesti savo motiną Galiną, kuri piktybiškai nemoka už butą, o visas skolas jau keletą metų padenginėja jos vaikai. „Iki šiol yra nemokama už butą. Aš esu sumokėjusi 4 tūkst. eurų, o mano sesuo 16 tūkst. ir jai dar reikės mokėti dvejus metus“, – teigė Alina. Dukros pasakoja, kad jos kartu su dar dešimt savo brolių ir seserų ir močiute augo nedideliame 32 kv. m bute.

Jauna moteris papuolė į keblią ir nepavydėtiną situaciją dėl neatsakingo savo motinos požiūrio. Net dvylika vaikų pagimdžiusi moteris šiandien piktybiškai nemoka už butą, kuriame gyvena, o už jos skolas turi sumokėti vaikai. Situacija laidoje „TV Pagalba“ domėjosi Rūta Filejeva.  Jauna moteris pasakoja, kad ji kartu su dar vienuolika savo brolių ir seserų augo nedideliame 32 kv/m bute.

22 tūkst. šalies nuo koronaviruso krizės nukentėjusių įmonių turi skolų valstybei ir negali laiku sumokėti mokesčių, iš jų 109 yra didžiosios mokesčių mokėtojos, teigia  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).   Pasak VMI vadovės Edita Janušienės, visų įmonių įsiskolinimas siekia 741 mln. eurų, o vien didelių mokesčių mokėtojų – 220,9 mln. eurų.

„Skola – ne žaizda, nesugis“, – sako lietuvių liaudies patarlė. Tačiau pelnytis iš žmonių skolų – mažų mažiausiai negražu. Tuo įsitikinę kauniečiai, kurie pranešimą apie skolą gavo ne iš būsto administratoriaus, o tiesiai iš skolos išieškojimo bendrovės, kuri dar ir pareikalavo sumokėti skolos išieškojimo mokestį. Tokiu elgesiu pasipiktinę gyventojai kreipėsi į vartotojų teises ginančius pareigūnus, advokatus ir žiniasklaidą. Pasiaiškinkime drauge, kas šioje situacijoje kaltas, o kas – teisus.

Įsiskolinimų apimtys pasaulyje COVID-19 pandemijos sąlygomis augo iki šiol neregėta sparta – „skolų cunamiai“ smogė tiek valstybėms, tiek ir verslui, skelbia Tarptautinių finansų institutas (Institute of international finance, IIF). Tai pagrįstai neramina, kad ateityje skolų naštą bus labai sudėtinga sumažinti be „reikšmingo neigiamo poveikio ekonominei veiklai“, – perspėjama IIF tyrimų išvadose. Bendros įsiskolinimų pasaulyje skolų apimtys šiemet jau padidėjo 15 trln.

Lietuvos bendrovės stabdo investicijas į atsinaujinančią energetiką Ukrainoje – geru uždarbiu viliojusi rinka nuvylė: už pagamintą elektrą susikaupė milžiniškos skolos, buvo sumažintas supirkimo tarifas, rašo „Verslo žinios“. Ieškinius Ukrainos valstybės įmonei „Garantuotas pirkėjas“ („GarPok“) yra pateikusios per penkios dešimtys bendrovių, investavusių į atsinaujinančią energetiką. Skolos už įsigytą elektros energiją spalio 16-ąją siekė 265 mln. eurų.

Lazdijuose įvykdytas į 1990-sius sugrąžinantis nusikaltimas. Pirmadienio popietę į privatų namą įsiveržę trys kaukėti asmenys surišo ten buvusią moterį ir jos nepilnametę dukrą, o šeimos vyrą apipylė degiu skysčiu bei padegė. Nuo užpuolikų nukentėjo Giedrius Vilčinskas. Anksčiau šis vyras buvo baustas dėl kontrabandos. Maža to, jo pavardė figūravo vienoje rezonansinėje istorijoje, kur vežant kontrabandą pasieniečių buvo nušautas kartu su G. Vilčinsku automobiliu vykęs asmuo.

Įmonių skolos „Sodrai“ balandžio-rugsėjo mėnesiais, kai ši informacija nebuvo viešinama, išaugo iki 170 mln. eurų – 5,2 karto daugiau nei pernai tuo pat laiku, skelbia kreditų rizikos valdymo bendrovė „Creditreform Lietuva“, remdamasi „Sodros“ duomenimis.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad dėl techninio sutrikimo kai kuriems mokesčių mokėtojams buvo išsiųsti klaidingi pranešimai.  VMI teigė, kad ketvirtadienį Mano VMI buvo išsiųsti 2015 metų pranešimai be jokio turinio, kurių antraštė „Pranešimas apie nesumokėtus mokesčius“. Į tuščius pranešimus klientai turėtų nereaguoti.  Pažymėtina, kad visą korektišką informaciją galima matyti prisijungus prie Mano VMI -> Apskaitos duomenys.

Antstoliams įsiskolinęs vaikinas tikina, kad jie areštavo banko sąskaitą ir jis neturi iš ko nusipirkti pavalgyti. Tuo metu antstoliai tvirtina, kad nepalieka skolininkų be cento, tačiau šie turi bendradarbiauti su antstoliais, pateikti būtinus dokumentus ir duomenis apie gaunamas lėšas. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Arnas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Vaikinas skundėsi, kad antstoliai areštavo jo sąskaitą ir jis nebeturi iš ko net pavalgyti nusipirkti.

Seimas uždraudė antstoliams išieškoti skolas iš lėšų, kurias  įmonės ir gyventojai gaus kaip valstybės ar savivaldybių paramą dėl per koronaviruso krizę patirtų nuostolių. Taip pat skolų nebus galima išieškoti ir iš kitų išmokų ar kompensacijų, skirtų dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino.   Už tokias Civilinio proceso kodekso pataisas antradienį balsavo 100 Seimo narių, o susilaikė trys.

Darbdaviai ir skolingi asmenys jau kreipiasi į Lietuvos antstolių rūmus su klausimais, kaip karantino laikotarpiu keisis skolų išieškojimas iš atlyginimų, teigiama pranešime žiniasklaidai. Jame pranešama tokia žinia darbdaviams: Vyriausybės sprendimas laikinai stabdyti dalies skolų valstybei išieškojimą iš darbo užmokesčio nesukuria darbdaviams jokių papildomų pareigų. Antstolių pateikti patvarkymai dėl skolų išieškojimo iš atlyginimo turėtų būti vykdomi įprasta tvarka.

Teisingumo ministerija teikia siūlymą Vyriausybei karantino laikotarpiu sustabdyti skolų valstybei išieškojimą iš darbo užmokesčio, informuojama pranešime žiniasklaidai. „Dėl koronaviruso plitimo grėsmės įvedus būtinus įvairių veiklų apribojimus, žmonėms reikalingas kiekvienas euras. Todėl siūlome, kad šiuo sunkiu laiku antstoliai nebevykdytų išieškojimo valstybės naudai iš skolinininkų atlyginimų ir joms prilygintų pajamų, – pažymi teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Artėjant šventiniam laikotarpiui, dažnas pasineriame į apmąstymus – kuo šiemet nustebinti artimuosius? Kiek tai kainuos? Kada, kur ir kaip dovanas pirkti? Kai kurie ekonomistai skaičiuoja, kad lietuviai prieššventiniu laikotarpiu išleidžia beveik trečdaliu daugiau, nei įprastais mėnesiais. Ar tai stebina? Ne. Daugelyje pasaulio šalių pastebima tendencija, kad metų pabaigoje namų ūkiai išleidžia ženkliai daugiau nei kitais mėnesiais, tad Lietuva nėra išskirtinė.

Lietuviai vasarą linkę skolintis sodo nameliams, būsto atnaujinimui, vestuvėms ir atostogoms, rudenį dažniau ima paskolą automobilio įsigijimui ar skolinasi norėdami padengti šildymo išlaidas. Bendrovės „Mokilizingas“ duomenimis lietuvių skolinimosi tendencijos skiriasi, priklausomai nuo metų laikų, o rudenį jie skolinasi daugiau nei vasarą.

Alimentų piktybiškai nemokantiems tėvams, panašu, greitai apsunks dienos, nes Seimas panoro griežtinti skolų išieškojimo tvarką. Šiuo metu daugiau nei 37 tūkst. tėvų neišmokėjo apie 160 mln. eurų alimentų savo vaikams, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį sakė „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė. Skolininkų ieškoma Lietuvoje ir užsienyje per įvairius registrus, jiems siunčiami raginimai susimokėti skolas. Šiemet iš skolininkų išieškota beveik 4 mln. eurų.

Privalomojo sveikatos mokesčio PSD amnestijos emigrantams nebus. Tai pripažįsta pats šio projekto autorius valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Tačiau dabar jis jau žada keisti įstatymus, kad emigrantai gydytis Lietuvoje galėtų ir negrąžinę skolos, o ją atidavinėtų dalimis. 28-erių metų elektros inžinierius Mindaugas didžiąją laiko dalį praleidžia Šiaurės šalyse. Pagal kontraktus užsienyje įrenginėja elektros instaliacijas.

Skolų slegiamą Kėdainių „Nevėžį“ gelbėti bandys žinomi krepšinio pasaulio žmonės - portalas muge.eu skelbia, kad ekipos sporto direktoriumi taps ilgametis krepšinio agentas Virginijus Bulotas, o direktoriumi paskirtas buvęs krepšininkas Mindaugas Arlauskas, geriausius laikus praleidęs Kauno „Žalgiryje“. „Mes ateiname su galimybe padėti klubui susitvarkyti ir sukurti sistemą, sudėlioti viziją mažiausiai 3–4 metams į priekį.