skolos

 Kaip pavogti milijoną? Na, gerai – šimtą tūkstančių. Reikia tapti namo pirmininku. Panevėžio daugiabučio gyventojai nustėro sužinoję, kad yra skolingi didžiules sumas šilumos ir vandens tiekėjams, o bendrijos sąskaitoje nebelikę 100 tūkst. litų. Gyventojai tikina, kad juos apvogė namo pirmininkė. Buvusi valdininkė ir bendrijos galva savo kaltės net neneigė, pažadėjo pinigus grąžinti. Tačiau netrukus pasipustė padus į užsienį.

Vilniaus savivaldybė, pertvarkydama skolas, susitarė su savivaldybės įmonėmis, kitais kreditoriais ir sudarė ūkinių skolų atidėjimo bei išdėstymo sutarčių už daugiau kaip 88,2 mln. eurų, kurių grąžinimo terminas - iki 2018 m. Be to, sumažinus pradelstas skolas kreditoriams, pasirūpinta ir viešojo transporto skolų pertvarkymu: UAB „Vilniaus viešasis transportas“ restruktūrizavo daugiau kaip 16 mln. eurų savo mokestinių skolų, atidedant mokėjimą penkeriems metams.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Atėnams nebus jokių nuolaidų dėl Graikijos skolų, rašo šeštadieninio numeryje vienas vokiečių laikraštis, prisidėdamas prie įtampos tarp radikalios naujosios Graikijos vyriausybės ir jos tarptautinių kreditorių.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Įmonės Lietuvoje bankrutuoja skausmingai ir lėtai, nes savininkai delsia pripažinti liūdną realybę, gelbėdami savo interesus, susikuria papildomų problemų ir konfliktų su kreditoriais bei klientais. Taip LRT.lt sako bankroto administratorius Paulius Pacauskas. „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Lietuvos bendrovėms sektųsi geriau, jei jos remtųsi anglosaksų sistema ir prioritetą teiktų įmonių susijungimams, o ne bankrotams.

Žinių radijas Liaudies išmintis ragina iki Kūčių grąžinti visas skolas. O reklama siūlo skolintis kalėdinėms dovanoms... Tad kur tas aukso vidurys? Kokia ta atsakingo skolinimosi formulė? SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė „Žinių radijo“ laidoje „Atviras klausimas“ sakė, kad dabartinis žmogus ir finansų institucijos kartu vystėsi keičiantis aplinkai. Prieš kokius 30 metų nei tokios paslaugų srities, kaip skolinimas ar paskolos, nebuvo.

 Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama grąžinti praėjusios kadencijos skolas, iš Šiaulių banko pasiskolino 22,1 mln. eurų, tai yra daugiau nei 76 mln. litų. Pinigai bus skirti grąžinti 2008, 2009 ir 2010 metų ūkinėms skoloms, kurias suformavo praėjusios kadencijos valdžia. Tai pirmasis sėkmingas skolų refinansavimo etapas pagal konsultantų parengtą skolų restruktūrizavimo planą.

Žinių radijas Sakoma, kad skolos, kaip ir žaizdos, negyja. Bet jos sensta ir „miršta.“ Daugelis įsisenėjusių skolų virsta prarastais pinigais. Kada ir nuo ko pradėti išieškojimo veiksmus, kad paskolinti pinigai ar bent jų dalis sugrįžtų? Advokatas Linas Vilys „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, kad esą žmones vis dar gąsdina pats pavadinimas – vekselis: „Daugeliui galbūt atrodo, kad čia koks nors vertybinis popierius, atspausdintas ant specialaus popieriaus, su vandens ženklais.

 Aplankyk Detroitą, kol Detroitas neaplankė tavęs. Tokiu šūkiu savo kabineto sienas galėtų pasipuošti beveik kiekvienos savivaldybės meras. Vis dėlto papildomų lėšų čia nebeužteks, o savivalda ieško daugiau savarankiškumo problemai spręsti. Savivaldybių įsiskolinimo problema pradėjo ryškėti atėjus krizei, tačiau tuo metu buvo ir daugiau skaudulių, todėl į tai nebuvo kreipiama daug dėmėsio.

Penktadienį Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė informacija, kurioje nevengiama spekuliacijų apie Kauno „Žalgirio“ finansinę situaciją. Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas atsiriboja nuo portale „15min.lt“ pateiktos informacijos. Minėtame portale skelbiami finansiniai rodikliai neatitinka duomenų, esančių Registrų centre. Savo ruožtu Kauno „Žalgiris“ oficialiai kreipsis į portalą „15min.lt“ su paklausimu dėl informacijos gavimo ir pateikimo aplinkybių.

Klausimas. Mano miręs tėvas turėjo butą, tačiau buvo prisiėmęs įvairių kreditų iš bankų ir greitųjų kreditų bendrovių, buvo didelių skolų už šildymą. Dabar galėčiau paveldėti jo butą, tačiau girdėjau, kad paveldėsiu ir jo skolas.

Ieva Liubšytė Dienraščio „Šiaulių naujienos“ redakciją pasiekė nevilties kupinas 90-metės moters pagalbos prašymas išsiaiškinti, kodėl įmonė „EcoChoice“ iš jos reikalauja pinigų už prekes, kurių ji nė akyse nėra mačiusi. Ir ne tik reikalauja, bet jau kreipėsi į skolų išieškotojus, kurie siunčia raštus, kad bus pradėta įsiskolinimo byla.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apžvalgininkai nerimauja, kad Rusijos ir Europos Sąjungos konfrontacija bei abipusės sankcijos dar labiau susilpnins bendrijos kėlimąsi iš skolų krizės, kurį Europos centrinis bankas ir taip vadina silpnu bei trapiu. Pagal „Eurostat“ agentūros atnaujintus duomenis, antrą šių metų ketvirtį euro zonos ūkio augimas visai sustojo, bendras šalių BVP rodiklis palyginti su pirmuoju ketvirčiu lygus nuliui.

 Saulius Lapėnas Šiandien mes turime unikalią galimybę, beveik fantastinę, pasižiūrėti į ateitį, ir sužinoti kaip gyvenasi šalyje, kurioje prieštaraujant sveikai nuovokai, prieš du metus nacionalinė valiuta buvo pakeista į eurą. Toli važiuoti nėra reikalo, šiandien pakalbėkim apie Estiją, apie kurios realią situaciją Lietuvoje labai mažai žinoma.

  Žiniasklaidos bendrovei „Diena Media News“ teisme nepavyko įrodyti, jog ji negali sumokėti 1,054 mln. litų skolos įmonei „Snoras Distressed Assets“, jeigu jos mokėjimas nebus išskaidytas per 18 mėnesių. „Diena Media News“ vadovė sako, jog teismo sprendimas tikriausiai bus skundžiamas.

Žinių radijas Didžioji Britanija paskelbė, kad užsienio šalių ambasados jai yra skolingos beveik pusę milijardo litų už nesumokėtas baudas. Ambasados piktybiškai nemoka už įvažiavimą į Londono centrą bei automobilių statymą ir nesumoka joms skirtų baudų. Tiesa, du trečdaliai ambasadų pavyzdingai moka visas baudas ir mokesčius, tačiau trečdalis to tiesiog nedaro. Laimei, Lietuva į tą piktadarių trečdalį nepatenka.

Vokietija ateinančiais metais truputį padidins biudžeto išlaidas, tačiau taip pat išpildys kanclerės Angelos Merkel pažadą apseiti be naujų skolų – pirmąjį kartą nuo 1969 metų, pranešė vienas aukšto rango pareigūnas. Pareigūnas, kuris prašė neviešinti jo vardo, sakė, kad ateinančių metų biudžeto projekte numatoma skirti daugiau lėšų švietimui, mokslo tyrimams ir susisiekimui, o vyriausybės išlaidos, kurios šiemet bus apie 296,5 mlrd. eurų (1,02 trln. litų), padidės iki 299,5 mlrd.

Valstybės vadams giriantis pergalėmis kovoje su neteisėtu praturtėjimu, „gudručiai“, kurie formaliai visai neturtingi, juokiasi į kumštį, teisėsaugai švilpaujant į dangų. Igorio Šifrino pavardė yra gerai pažįstama ir teisėsaugai, ir antstoliams. Žinoma, įvairuose kontekstuose – šalia žlugusių bankų, specialiųjų tarnybų, Vilniaus brigados ir politinių partijų. O kreditoriai beviltiškai mėgina atgauti skolas iš įmonių, kaip manoma, susijusių su šiuo asmeniu, dar sovietmečiu teistu už sukčiavimą.

Valstybės vadams giriantis pergalėmis kovoje su neteisėtu praturtėjimu, „gudručiai“, kurie formaliai visai neturtingi, juokiasi į kumštį, teisėsaugai švilpaujant į dangų. Igorio Šifrino pavardė yra gerai pažįstama ir teisėsaugai, ir antstoliams. Žinoma, įvairiuose kontekstuose – šalia žlugusių bankų, specialiųjų tarnybų, Vilniaus brigados ir politinių partijų. O kreditoriai beviltiškai mėgina atgauti skolas iš įmonių, kaip manoma, susijusių su šiuo asmeniu, dar sovietmečiu teistu už sukčiavimą.

Šiuo metu ekonomistų akys nukreiptos į euro zonos infliacijos rodiklius – jei jie ir toliau mažės, Europos Centrinis Bankas (ECB) imsis naujų priemonių infliacijos skatinimui. Tokie ketinimai gali skambėti makabriškai, nes būtų siekiama didesnio kainų augimo, kuris mažintų gyventojų perkamąją galią. Tuo tarpu dėl defliacijos – kainų mažėjimo – net nedidėjant pajamoms gyventojai galėtų įsigyti daugiau prekių ir paslaugų.

„Matau valdančiųjų desperaciją: sau pasikėlė algas, o dabar nori rasti pinigų pensininkų kompensacijoms. Buvo visokių absurdiškų pasiūlymų, tarp jų ir Bažnyčios apmokestinimas, tačiau dabar turime naują“, – apie pensijų kompensavimo darbo grupės sprendimą įvesti automobilių mokestį kalbėjo Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Dainius Kreivys. Apie šią idėją trečiadienio rytą pranešė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Naujų prašymų dėl alimentų mokėjimo 2013-aisiais sulaukta mažiausiai per pastaruosius penkerius metus – iš viso 4039. 2008 metais, kai tik Vaikų išlaikymo fondas (VIF) pradėjo savo veiklą, buvo gauta 17 970 prašymų, tad padėtis, panašu, krypsta į gerąją pusę. Staigus sumažėjimas – logiškas VIF direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, Aušra Bulotienė balsas.

2013 m. gruodžio pabaigoje verslo subjektų pradelstų mokėjimų portfelis sudarė 4,82 mlrd. litų ir buvo mažiausias nuo praėjusių metų vasario mėnesio, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. „Verslo skolų portfelis 2013 m. piką pasiekė rūgpjūčio mėnesį, o nuo to laikotarpio nuosaikiai mažėjo. Šiuo metu daugiau nei trečdalis pradelstų mokėjimų tenka nekilnojamojo turto bendrovėms, kurios išsiskiria ilgalaikiu skolinto kapitalo poreikiu.

 Per 2013 m. išieškota 372,9 mln. litų skolų, kas yra 150,6 mln. litų, arba beveik 60 proc., daugiau nei per 2012 metus. Advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis teisininkas, advokatas Marius Inta nurodė, kad skolų išieškojimo gerėjimą nulėmė ekonominiu sunkmečiu išmoktos pamokos.

Daiva Savickienė Už paslaugas laiku nesusimokantys gyventojai – įmonių galvos skausmas. Nors bandoma skolas išieškoti, tačiau nesusimokančiųjų už elektrą, šilumą ar vandenį netrūksta, o skolos didėja. Skolos didėja „Panevėžio energijai“ miesto vartotojai sausio 1 dieną buvo skolingi apie 11,8 mln. litų. Iš jų gyventojų skola sudarė apie 5,6 mln. litų, vietinio biudžeto – apie 3,59 mln. litų, likusi dalis – kitų vartotojų.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis patvirtino naujas Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, kurios nustato naują ir supaprastintą iki 200 litų dydžio skolų išieškojimo procesą, ženkliai sumažinantį vykdymo išlaidas išieškant mažas skolas iš dešimčių tūkstančių Lietuvos gyventojų.

Šią savaitę Lietuvos žiniasklaidos pranešta naujiena apie Marko Popovičiaus paduotą ieškinį teismui dėl neišmokėto 400 tūkstančių eurų įsiskolinimo, Kauno „Žalgirio“ klubo direktoriaus Pauliaus Motiejūno visiškai nenustebino, nes buvęs žalgirietis į teismą kreipėsi dar prieš šio sezono pradžią. „Su Marko buvo kalbėta, kaip ir su visais kitais – skolą išdėstome ilgesniam laikui ir ją sumokame. Tačiau Marko su pasiūlymu nesutiko“, - lkl.lt sakė P.Motiejūnas.

 Savivaldybių skolos kelia didžiausią grėsmę, laikantis fiskalinės drausmės, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. Pasak jo, kitais metais reikės rimtai spręsti šią problemą. "Savivaldybių skola, be abejo, yra didelė problema - 3,5 mlrd. litų, ir sakyčiau savivaldybės yra tas sektorius, kuris kelia didžiausias rizikas, vykdant deficito kriterijus. (...) Mums reikės rimtai užsiimti fiskalinės drausmės klausimu", - pirmadienį spaudos konferencijoje Vilniuje teigė R.Šadžius.

Esame įsikalę į galvą, kad mokesčiai turi nuolatos mažėti, tačiau kalbame apie Europinį viešųjų įstaigų finansavimą, Ekonomika.lt pasakojo buvusi Finansų ministrė ekonomistė Ingrida Šimonytė. Ekspertė taip pat dalinosi nuomone apie milžinišką Vilniaus skolą, bei dažnai viešojoje erdvėje pasireiškiančius politikus, kiek per drąsiai sau suteikiančius ekonomisto titulą. Lietuvos darbo jėgos apmokestinimas ir darbo santykių reguliavimas neabejotinai kenkia investiciniam šalies patrauklumui.

Jungtinės Valstijos iki kovo pradžios pristigs lėšų savo finansiniams įsipareigojimams vykdyti, jeigu Kongresas nepadidins valstybės skolinimosi ribos, ketvirtadienį pranešė iždo sekretorius Jacobas Lew (Džeikobas Liu). Laiške Kongresui J.Lew ragina įstatymų leidėjus imtis „skubių veiksmų“, kad dar kartą būtų padidinta skolinimosi riba.

Lapkričio mėnesį gyventojų pradelstos skolos padidėjo 7 mln. litų ir mėnesio pabaigoje sudarė 3,61 mlrd. litų. Iš viso 268 tūkst. gyventojų savo kredito istorijose šiuo metu turi įrašą apie bent vieną nepadengtą skolą, dar 550 tūkst. - įrašą apie istorinę skolą, kuri jau yra padengta, rodo „Manocreditinfo.lt“ sistemos duomenys.

Besibaigiantys 2013-tieji daliai Lietuvos gyventojų turėjo įžiebti bent kibirkštėlę optimizmo. Pirmą kartą nuo 2008 metų realus darbo užmokestis buvo teigiamas ir augo visais metų ketvirčiais, toliau mažėjo nedarbo lygis, o nominalios namų ūkių vartojimo išlaidos pasiekė ikirecesinį lygį.

 Pradelstos kai kurių šalies savivaldybių skolos artėja prie pusės milijardo litų, kai kur nėra lėšų darbuotojų atlyginimams, rašo "Lietuvos rytas". Nuo metų pradžios savivaldybių skolos už prekes, paslaugas ir atliktus darbus išaugo 80 mln. litų ir spalio mėnesį pasiekė apie 380 mln. litų. Anot dienraščio, spalio 1 dieną pradelstų skolų už prekes, paslaugas ir atliktus darbus turėjo 48 šalies savivaldybės. Didžiausia skolininkė - Vilniaus miesto savivaldybė, kurios skola siekė 247,6 mln.

 Dėl skolos už dujas parą neveikė Šiaulių viešbutis „Saulininkas“. Užsienio svečiai iškraustyti, viešbutis skaičiuoja kelis kartus didesnius nuostolius, nei 1700 litų skola dujininkams.

Ankstesnėje šio pasakojimų ciklo dalyje supažindinau jus su visiškai netikėtai mano švininių nevilties debesų padangę praskaidrinusiu spindulėliu – tai buvo Laimis, seniausiai nematytas vyrukas, kuris darbavosi Norvegijoje. Ir ne kokiame silkių fabrikėlyje, o pats sau.

Kadaise menine kalvyste besivertusios, vėliau bankrutavusios bendrovės „Hefaisto kalvė“ vadovas, kalvis Kęstutis Plyskaitis ėmėsi individualios veiklos. Meldikviršiuose įkurtose jo dirbtuvėse įvykdyti užsakymus (pagaminti tvorą, vartus, turėklus) jam gelbsti kitas, irgi pagal individualiosios veiklos pažymą dirbantis kalvis. Po prieš keletą metų Kęstutį užgulusių skolų vyras sako atsitiesti dar nespėjęs, tačiau tiki, kad tokia diena išauš. Be jį maitinančio darbo, vyras pajuto aistrą peiliams.

Dvi savaites Vašingtone trukusi drama dėl JAV biudžeto pasibaigė laimingai, tačiau kaip šios savaitės palietė vieną didžiausių pasaulio ekonomikų? Tyrimų agentūra „Standard & Poor’s“ skaičiuoja, kad ši politinė aklavietė JAV kainavo 24 mlrd. JAV dolerių, arba 0,6 proc. ketvirtojo ketvirčio BVP augimo. Kaip rašo portalas qz.com, tai reiškia, kad vietoj prognozuoto 3 proc. ekonomikos augimo bus sulaukta tik 2 proc. Taip atsitiko dėl valstybinio sektoriaus darbo nutraukimo.

Skolų išieškojimo paslaugas teikiantys teisininkai dar nejaučia krizės pabaigos, nes darbo jiems nemažėja. Netgi atvirkščiai – skolų ir skolininkų tik daugėja. Tarptautinės ikiteisminio ir teisminio skolų išieškojimo paslaugas teikiančios kompanijos „Skolų administratorius“ teisininkė Sabina Mickunaitė pastebi, kad ypač dažnai nuo skolininkų nukenčia logistikos sektoriaus atstovai.

Praėjusį mėnesį verslo subjektų uždelsti įsipareigojimai padidėjo 51 mln. litų, o bendras skolų portfelis pasiekė 5,1 mlrd. litų ribą. Per metus verslo įsiskolinimų portfelis sumažėjo 4 proc., rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. Labiausiai verslo skolos per mėnesį padidėjo bendrovėms, veikiančioms komunalinių paslaugų ir finansų sektoriuose. Verslo skolų suma šiems sektoriams per mėnesį išaugo atitinkamai 4,5 proc. ir 2 proc. Vėlavimai atskirai „Sodrai“ sudarė 439 mln. litus – tai 2 proc.

Niujorko universiteto ekonomistas Nourielis Roubini prieš penkerius metus buvo pramintas Daktaru Lemtimi, nes teisingai numatė, kad įvyks pasaulinė ekonominė krizė. Pirmadienį jis pasidalijo savo pastebėjimais apie JAV ir pasaulio ekonomiką. Jo teigimu, JAV šiuo metu traukia visą pasaulį iš recesijos. Taip pat ryžtingesnė šalies monetarinė politika ir dolerio stiprinimas gali turėti labai didelės įtakos prekių kainoms. Ypač, kai JAV ekonomika ateinančius penkerius metus spartės.

Lietuvos verslas šių metų pirmą pusmetį daugiau nei pernai į teismus kreipėsi dėl bankroto, daugėjo bylų su tarptautiniu elementu, tačiau net 38 proc. mažėjo ginčų dėl darbo teisinių santykių. Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai „Jurex“ atliktoje verslo bylinėjimosi tendencijų apžvalgoje „Verslo ginčų indeksas“ prognozuojama, kad augant įmonių skaičiui, daugės ginčų dėl skolų išieškojimo, tačiau skolų dydis išliks panašus ir ateityje.

Šių metų rugpjūtį gyventojai skolų padengė už 145 mln. litų, tai yra daugiau nei pernai buvo padengta per visus tris vasaros mėnesius. Šią vasarą fiziniai asmenys skolų grąžino už 378 mln. litų – beveik trigubai daugiau nei praėjusiais metais, rodo asmeninės kreditų istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. „Gyventojai daugiausia skolų padengė finansiniam sektoriui – šis skaičius gerokai didesnis už skolas, sumokamas komunalininkams ar telekomunikacijų teikėjams.

Tokijo gauta teisė surengti 2020 metų olimpines žaidynes jau kelia Japonijos akcijų rinką, o tai neabejotinai gerai paveiks vartotojų pasitikėjimą. Tačiau tikėtina, kad jų organizavimas dar labiau įklampins Japoniją į skolas. „Topix“ indeksas išaugo 2,3 proc. iškart po žinių apie olimpines žaidynes. Daugiausiai dėmesio susilaukė statybos kompanijos. „Tasei“ akcijos „Nikkei 225” biržoje kilo 14 procentų.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Mokesčių inspekcija pradeda aiškintis, kas nutekino informaciją apie jos vykdytą tyrimą dėl bankų pelno mokesčio. Tuo metu dėl klausimo, kiek bankai turėjo atseikėti, išsiskyrė Premjero, Finansų ministerijos ir bankų pozicijos. Premjeras pareiškė, kad per mažai nuo uždirbo pelno dėl atidėjinių atriekę bankai gali būti apmokestinti atgaline data.

Trūkstant žinių apie atsakingą skolinimąsi ir asmeninių finansų valdymą, nemažai jaunuolių dar besimokydami mokyklose pradeda naudotis greitųjų kreditų paslaugomis, teigia Lietuvos ekonomikos mokytojai. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto (AFI) organizuotos ketvirtosios Nacionalinės ekonomikos mokytojų konferencijos metu atliktos apklausos duomenimis, beveik trečdalis pedagogų įsitikinę, kad neatsakingas skolinimasis yra opi moksleivių problema.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) Lietuvos statybų sektoriuje atliko 425 patikrinimus, po kurių mokesčių mokėtojai papildomai deklaravo daugiau kaip 7 mln. Lt mokestinių prievolių, taip pat buvo užfiksuoti 56 administracinės teisės pažeidimai. „Statybų sektorius turi savo ypatumų – konkursus laimėjusios kompanijos, samdomos kaip rangovai, tuomet jos ieško subrangovų, o šie į pagalbą pasitelkia dar kitus ūkio subjektus.

Pasibaigus pirmajam 2013 m. pusmečiui valstybės įsiskolinimas advokatams, tiekiantiems antrinę teisinę pagalbą, vėl artėja prie 3 mln. litų, o Lietuvos advokatūra ir toliau gauna skundus iš advokatų dėl vėlavimo išmokėti atlyginimus už suteiktas paslaugas. Sutrikdytą advokato veiklą pajunta ir jų paslaugų reikalingi gyventojai.

Iki nustatyto termino – rugpjūčio 7 dienos – bankrutuojančio Ūkio banko kreditoriai pateikė 1550 finansinių reikalavimų, kurių vertė siekia 1,326 mlrd. litų. Tai sudaro 86,8 proc. bendro banko apskaitoje užfiksuoto įsipareigojimų dydžio – 1,568 mlrd. litų. Didžiausias Ūkio banko kreditorius – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, jo dalis sudaro apie 60,4 proc. visų reikalavimų.

Kreditų biuras „Creditinfo“ investavo 250 tūkst. litų į įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto reitingų atnaujinimą. Kredito reitingai leidžia numatyti, kokia yra tikimybė, kad įmonė vėluos atsiskaityti arba bankrutuos per artimiausius 12 mėnesių. „Atsigaunantis verslas pradeda vis labiau orientuotis į pajamų auginimą.

Baigiantis Vyriausybės skirtoms lėšoms, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ieško išeičių, kaip pratęsti transporto priemonių ir keleivių apavo dezinfekavimą pasienyje su Baltarusija, kur aptikti keli agresyvaus afrikinio kiaulių maro užkrato židiniai. Skaičiuojama, kad turimų lėšų užteks dar maždaug savaitę.