šiukšlės

Po „Grigeo” skandalo įteisinus aplinkosaugos inspektorių apsilankymus iš anksto neįspėjus, tokio vizito sulaukė per 40 savo nuotekas valančių įmonių. Ir nelauktų patikrinimų rezultatai nedžiugina. Net pusėje tikrintų bendrovių nustatyta kuo įvairiausių pažeidimų. Nors ekologinių nelaimių nė viena kol kas nesukėlė, pareigūnai stebisi tokiu atsainiu verslo požiūriu. Tiesa, paties „Grigeo” ir plastiku Nerį sostinėje teršusių įmonių ikiteisminiai tyrimai per karantiną stringa.

Per karantiną žmonės suskubo remontuotis namus ir butus, o švariai išsikuopę gyvenamą būstą, statybines atliekas ir šiukšles kai kurie degradavę meta kur papuola – į miškus ar pamiškes. Aplinkosaugininkai sulaukia vis daugiau pranešimų apie tokius šiukšlintojus. O vienas tokių išskirtinių atvejų užfiksuotas ir Širvintų rajone, ten tiesiai ant miško tako krūvą statybinių atliekų išvertė į bukumo rekrdą pretenduojantys šiukšlintojai. Su atliekomis jie išmetė ir įkalčius.

Besitęsiant karantinui namuose dienas leidžiantys tautiečiai tai remontus daro, tai susikaupusius daiktus tvarko. Tačiau išvežti atliekų į surinkimo aikšteles negali, mat jos net ir švelnėjant karantino sąlygoms – vis dar užrakintos, dėl viruso Covid-19 grėsmės. Tad žmonėms siūloma sulaukti karantino pabaigos.

Ilgus mėnesius į įvairias institucijas skambinėję ir prašę iškeldinti kaimyną, kuris bute kaupia šiukšles, o patalpas dezinfekuoti, vieno uostamiesčio daugiabučio gyventojai šokiruoti. Kol valdininkai ir namo administratoriai derino popierius, kad galėtų patekti į kaupiko butą, šis jame numirė. Pasak kūną radusių policininkų, jis jau buvo pradėjęs irti, todėl, pasirodo, namo gyventojai kentėjo ne tik šiukšlių, bet ir lavono tvaiką.

Šį pavasarį visuotinė švarinimosi akcija „Darom“ neįvyks, ji perkelta į rudenį, tačiau daug lietuvių ir šiaip eidami į mišką ar parką pasivaikščioti pasičiumpa šiukšlių maišus ir malonų laiką gamtoje suderina su naudinga veikla. Šiauliečiai net dalijasi iššūkiu: socialiniuose tinkluose draugui ar pažįstamam nurodo užduotį – eiti į gamtą ieškoti šiukšlių. Maišą šiukšlių šiaulietis Irmantas su sūnumi pririnko per pusvalandį. Dar tiek pat šiukšlių surinko ir jo žmona su dukrele.

Šūkis „mesti pirštinę“ šiandien įgauna visai kitokią prasmę. Nes neapdairiai pasielgus, gali tekti pačiam stoti į dvikovą su pavojinguoju koronavirusu. O prasidėjus pandemijai, pastebima, kad pakeles, parkus ir parduotuvių prieigas vis dažniau nusėja dėvėtos vienkartinės kaukės ir pirštinės. Specialistai įspėja, taip elgtis negalima, mat šios atliekos laikomos pavojingomis, o virusas ant jų išlieka nuo kelių valandų iki kelių parų.

Karantino metu tautiečiai puolė valytis namus, sodus ir remontuotis butus. Tačiau nemaža dalis atliekų pasirodo nukeliauja tiesiai į pakeles, pamiškes ir laukus. Aplinkosaugininkai fiksuoja ir išaugusius skambučius – skundų dėl švaruolių namie gamtos sąskaita padaugėjo visu trečdaliu. O štai Panevėžyje nustojus veikti didžiosioms atliekų aikštelėms krūvos padangų ir kitų statybinio laužo šiukšlių ėmė kauptis tiesiog prie užrakintų vartų.

Aplinkos ministerijos kancleris Lietuvai pateikė pas mus dar negirdėtą idėją: varninius paukščius išmokyti iš miestų gatvių rinkti nuorūkas. Ministerijos valdininkas sako, kad toks siūlymas nėra laužtas iš piršto. Tokiais tvarkdariais sparnuočiai dirba kai kuriuose miestuose Europos Vakaruose. Tiesa, Aplinkos ministras ir ornitologai nėra tokie entuziastingi.

Pikti statybininkai pasitelkę sunkiąją techniką sugalvojo atkeršyti porai. Viskas prasidėjo nuo to, kai jų statybvietėje atsirado krūvą šiukšlių, kurių iki tol jie net nebuvo regėję. Išsiaiškinę, kad tai šalimais gyvenančios poros – viską sukrovė šiems į kiemą. O išsiaiškinti pavyko itin lengvai: pora tarp šiukšlių paliko savo laiškus, ant kurių – jų duomenys. Įrašas patalpintas socialiniame tinkle sulaukė itin daug palaikymo skirto darbuotojams. Keršto akimirka – vaizdo siužete.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi dvi moterys, kurios nebegali pakęsti kaimynių elgesiu. Savo senyvą motiną prižiūrinti moteris butą pavertė landyne, keliančią grėsmę aplinkinių sveikatai.  Moterys pasakoja, kad iš kaimynių buto nuolat sklinda smarvė, o dar labiau kaimynus gąsdina čia užsiveisę parazitai. Kai atšąla, situacija esą būna dar pakenčiama, tačiau vasarą žmonės net bijo išeiti į laiptinę dėl ten tvyrančio dvoko. „Pernai rusyje iškvietėme dezinfekcijos tarnybą ir naikinome blusas.

Nors Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ) ėmus deginti atliekas, pro kaminą virstantis baltas dūmelis Ramučių gyventojams nosių neriečia, atsirado kita problema. Iš jėgainės pro gyvenvietę važiuojantis sunkiasvoris transportas, anot žmonių, teršia aplinką – baiminamasi, kad praėjus šiukšles deginti visu pajėgumu, situacija dar pablogės. KKJ atstovai teigia dedantys visas pastangas, kad vairuotojai judėtų numatytu maršrutu, rašoma portale kaunas.kasvyksta.lt.

Šalies savivaldybės perspėja – atliekų tvarkymas gali dar labiau pabrangti. Taip, nutiks, jei Seimas palaimins Aplinkos ministerijos siūlymą suvienodinti šiukšlių tvarkymo kaštus. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika atsikerta – atliekų situaciją spręsti būtina, nes konteineriai daugelyje šalies vietų perpildyti ar neištuštinami laiku nepaisant smarkiai išaugusių kainų. Tad esą akivaizdu, kad savivaldybės pačios skaidriai susitvarkyti su šiukšlėmis paprasčiausiai nepajėgia.

Pernai iš miškų išvežta 700 tonų didelių gabaritų ir buitinių atliekų, penktadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija. „Kad išlaikytume gražius miškus, jų nepaverčiant sąvartynais, nuolat renkame ir iš miškų išvežame didžiulius kiekius atliekų. Nors daug kalbame apie atsakingą elgesį miškuose, o už aplinkos teršimą yra numatytos baudos, dalies pažeidėjų tai nesustabdo“, – pranešime teigia urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Žodis superdidvyris mums dažniausiai asocijuojasi su ypatingų galių turinčiais fantastinių filmų herojais. Bet netrukus pamatysite tikrą superdidvyrį, kuris tai įrodo realiais darbais.  „Esu Rudis Hartono, man 36-eri ir esu Spidermenas. Mano misija – įkvėpti ir parodyti pavyzdį, kaip saugoti aplinką ir daryti realius darbus“, – sako aplinkosaugos superdidvyris Rudy Hartono. Šluota ir maišas į rankas – spidermenas skuba į pagalbą.

Už miške išverstą priekabą šiukšlių – tiek automobilio, tiek priekabos konfiskacija. Tokią idėją Seime užregistravo konservatorė Aistė Gedvilienė. Anot parlamentarės, piniginės baudos teršėjų nesustabdo, dėl to reikia griežtinti bausmes. Tiesa, Aplinkos ministras valstietis Kęstutis Mažeika tokios radikalios idėjos nepalaiko, mat drastiškas įstatymas leistų atimti automobilius iš žmonių, kurie ne vietoje numetė nuorūką, ar banano žievę.

Jei stambiagabaritėmis atliekomis atsikratėte sostinės miške, parke ar kapinėse, nenustebkite, jeigu vieną dieną į jūsų namus pasibels aplinkosaugininkai ar Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai. Mat Vilnius stoja į kovą su tokiais šiukšlintojais ir pažeidėjų mėgstamose vietose valdininkai ketina įrengti 20 stebėjimo kamerų, kurios fiksuos aplinkos teršėjus. O vilniečiai raginami nesinaudoti nelegaliai atliekas, dažnai į mišką ar parką, vežančių asmenų paslaugomis.

Aukščiausias statinys Lietuvoje – Vilniuje stūksantis televizijos bokštas sveria 25 tūkstančius tonų. Per metus lietuviai išmeta tiek plastiko atliekų, kiek sveria net keturi televizijos bokštai. Ir liūto dalis visų šiukšlių – įvairios maisto, gėrimų pakuotės. Trečdalis plastiko atliekų perdirbamos ir virsta kibirais, vamzdžiais, įvairiais indais. Trečdalis šiukšlių iškeliauja į perdirbimo gamyklas užsienyje.

Į viešumą vienai po kitos lendant tiksinčioms ekologinėms bomboms, valdžios institucijos puolė tartis, ką daryti, kad nesąžiningų verslininkų savivalė būtų sutramdyta. Aplinkos ministras neslepia, kad pavojingų, tačiau iki šiol sėkmingai nuo aplinkosaugininkų slėptų atliekų sąvartynų jau dabar žinoma bent 10, o kiek dar tokių, apie kuriuos nė nenutuokiama? Valdžia rengia planą, kad į pagalbą aplinkosaugininkams stotų ir policijos pareigūnai.

Ne vieną laišką įvairioms institucijoms parašiusi vilnietė Jurgita Jurevičiūtė pagaliau gali lengviau atsikvėpti, sąvartynas Karoliniškėse metalinių garažų bendrijos teritorijoje, regis, pradėtas tvarkyti. Tiesa, tvarkdarių aplink savavališką šiukšlyną gyvenantys žmonės sulaukė tik tada, kai neapsikentę ėmė piktintis socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje.

Portalą tv3.lt pasiekė vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, ko sulaukė Verkių parką dar gruodžio 18 dieną apšiukšlinę piliečiai. Jie buvo pagauti, atpažinti ir įpareigoti susirinkti šiukšles. Negana to, jie dar gaus ir nemenką baudą. Tad, kaip sakoma, karma egzistuoja ir už visus blogus darbus anksčiau ar vėliau teks atsiimti. Kaip šiukšlintojams sekėsi vykdyti bausmę, žiūrėkite vaizdo siužete.

Vilniaus miesto savivaldybei užsimojus gyventojus skatinti noriau rūšiuoti buitines atliekas, buvo nuspręsta šalia daugiabučių įrenginėti požemines arba pusiau požemines konteinerių aikšteles su įkastais šiukšlių maišais. Tokių konteinerių jau įrengta 1825, tačiau su naujienų portalu tv3.lt susisiekę vilniečiai teigė matę, kaip naujuosiuose konteineriuose plyšusius maišus keitė naujais ir domėjosi, kas už tai sumoka.

Šiukšlių šachtų daugiabučiuose era eina link pabaigos. Vilniaus miestas užsimojo panaikinti atliekų šachtas dėl nesibaigiančių problemų namo gyventojams – besiveisiančių žiurkių, nepakeliamos smarvės. Tiesa, ne visi miestiečiai tuo patenkinti. Esą per šitiek metų žmonės įprato išmesti šiukšles nekišdami kojos į lauką. Esą labiausiai pokyčių bijo senyvo amžiaus žmonės.  Šiurpą keliantis vaizdas buvo užfiksuotas praėjusį pavasarį viename sostinės daugiabutyje.

Nuo sausio 1-osios Vilniuje įsigaliojo naujos atliekų tvarkymo taisyklės, pagal kurias šachtines atliekų šalinimo sistemas turintys daugiabučiai yra įpareigoti jas užsandarinti. O jau nuo vasario 1-osios bus pradedama išvežti po šachtomis stovinčius konteinerius. Tiesa, visgi galimybę rinktis, ar šachtas užsandarinti, ar jas palikti, gyventojai turės, tačiau bet kuriuo atveju teks susimokėti.  Tiems, kurie nuspręs užsandarinti šachtas teks susimokėti už jų užvirinimą.

Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai šventiniu laikotarpiu net keliolika kartų skubėjo gesinti mieste degančių buitinių atliekų konteinerių. Nustatyti padegėjus – sudėtinga Įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė Judita Vingilytė naujienų portalui JP teigė, kad negalinti teigti, jog panevėžiečiai specialiai degina šiukšlių konteinerius.

Vilniuje viso yra apie 3000 daugiabučių, kuriuose yra įrengtos šachtinės atliekų šalinimo sistemos. Visgi, jau nuo 2020-ųjų sausio 1-osios įsigalioja naujos atliekų tvarkymo taisyklės, pagal kurias atliekų šalinimo šachtos turės būti užsandarintos, o konteineriai po jomis jau nuo vasario 1 dienos bus išvežami.  Tiesa, savivaldybės atstovai teigia, kad tokie pokyčiai nuo naujųjų laukia tų daugiabučių, šalia kurių jau yra įrengti požeminių arba pusiau požeminių konteinerių aikštelės.

Seimui nusprendus pratęsti mažesnio šiukšlių gabenimo į sąvartyną tarifo galiojimą, Kaunas žada perskaičiuoti mokestį už šiukšles. „Atliksime perskaičiavimą ir tikėtina, kad dėl šios dalies mokestis mažės“, – BNS savivaldybės perduotame komentare sako Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Gruodžio 17 dieną vykusiame Kauno savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta aukštesnėms šiukšlių išvežimo kainoms gyventojams. Savivaldybė skaičiavo, jog kainos didės apie 16 proc.

Vilniuje daugiabučių gyventojams šiukšlių išvežimas nuo sausio 1-osios brangsta 70 proc., nuosavų namų gyventojams – 60 procentų. Kiti didmiesčiai įkainius dėl atsiradusios prievolės tvarkyti rūšiuotas atliekas žada keisti nežymiai. Atliekų išvežimas nuo Naujų metų šiek tiek brangs Kaune, Šiauliuose. Panevėžyje mokestis nesikeis, o Klaipėdoje turėtų pigti 10 procentų.

Kauno taryba antradienį patvirtino aukštesnes šiukšlių išvežimo kainas, jos įsigalios kitų metų kovą. Savivaldybė skaičiuoja, jog jos gyventojams didės apie 16 proc. Tai vienam butui, priklausomai nuo sutarties tipo ar buto ploto reikš nuo keliasdešimties centų iki daugiau kaip euro augimą.

Kitais metais šiukšlių išvežimo kainos kauniečiams augs 16 proc., ketvirtadienį pranešė Kauno miesto savivaldybė. Pasak savivaldybės pranešimo, tikimasi, jog visoje Lietuvoje nuo 5 iki 27,5 euro padidinus taršos mokestį už atliekų šalinimą sąvartynuose, kauniečiams kainos kilimas bus vienas mažiausių šalyje. „Nuo kitų metų visoje šalyje padidės taršos mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose, kuriuo siekiama paskatinti gyventojus daugiau rūšiuoti.

Kauno rajono valdžia neteisėtai pripažino įmonę „Ekonovus“ atliekų tvarkymo konkurso nugalėtoja, todėl jo rezultatai turi būti anuliuoti, patvirtino teismas. Lietuvos apeliacinis teismas spalio 29 dieną paliko galioti Kauno apygardos teismo rugpjūčio 19 dienos nutartį – teismas savivaldybės sprendimą konkurso nugalėtoja paskelbti „Ekonovus“ pripažino neteisėtu.

Vyras savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo visuomenę papiktinusiu įrašu. Jame nufilmuota, kaip rūkstantis šiukšlių sunkvežimis išmetė milžinišką atliekų krūvą šalia kelio. Netrukus nuo to ir prasidėjo Sandalwodą siaubiantys miškų gaisrai, kurie sunaikino daugiau nei 70 namų ir pražudė mažiausiai 2 žmones. Įrašą paviešinęs Melvinas pasakoja, kad, esant sausoms ir vėjuotoms sąlygoms, suprato grėsmę ir bandė įspėti darbuotojus. Deja, jie nepaklausė.

Kaune – karas dėl šiukšlių. Mieste atliekas tvarkanti įmonė kaltina pakaunės bendrovę, kad ši braunasi į miestą ir iš didelių įmonių veža ne tik leistinas šiukšles, bet ir komunalines atliekas. O klientus esą vilioja pasiūliusi keliais centais pigesnius tarifus. Prabilta ir apie neva apgaulingas schemas, tačiau konkurentai tokius įtarimus neigia. Kaune verda aistros, primenančios populiaraus televizijos serialo „Sopranai – mafijos kronika“ peripetijas. Tik ne dėl mafijos, o dėl šiukšlių.

Neturite pakankamai pinigų metro bilietui Romoje? Nesijaudinkite, vos keli plastikiniai buteliai ir jūs gaunate nemokamą bilietą. Italijos sostinė pasiūlė keliautojams būdą, kaip apsikeisti nauda: turistai keliauja, o Roma džiaugiasi švara. Net vietiniai gyventojai tempia butelius kuprinėse ir skuba išbandyti naują sistemą. Meilės miestas jau ilgą laiką kovoja su šiukšlėmis ir smarve. Nesurinktos šiukšlės dengia įspūdingas Romos gatves, o kvapas trikdo turistų ir vietinių gyvenimą.

Lietuviai vis dar išmeta tonas maisto atliekų. Vidutiniškai vienas žmogus per metus į šiukšlyną išmeta apie 50 kilogramų maisto. Štai dzūkų miestas – Lazdijai, pirmieji Lietuvoje, pradėję rūšiuoti ir maisto atliekas. Miestelėnams išdalinti specialūs konteineriai pūvančioms atliekoms, kad jos nepatektų į mišrių atliekų sąvartyną, o būtų perdirbtos. Kadangi tai – naujovė, Lazdijuose prie konteinerių budi net kontrolierius, galintis patikrinti šiukšlių maišą.

Vilniuje vėl surengtose eitynėse už ateitį – grėsmingi pareiškimai. Anot jaunimo jei politikai ir verslininkai nesusiims ir neatkreips dėmesio į klimato kaitą – žemę katastrofiški padariniai neva užklups jau po 11 metų. Su būgnais ir plakatais rankose tokią ir panašias žinutes perduoti Lietuvos ministrų kabinetui į aikštę prie Vyriausybės patraukė bent keli šimtai protestuotojų. Pavakarę nuo Seimo rūmų prasidėjo eiseną už ateitį.

Panevėžyje kilo skandalas, kai miesto konteinerius turintys ištuštinti šiukšliavežiai nufilmuoti patys tempiantys ir paliekantys šiukšlių maišus ne vietoje. Ėmus viešai gėdinti komunalininkus, šiukšlių tvarkytojai suskubo teisintis. Neva tik buitines atliekas vežantys darbuotojai neturėjo teisės vežti prie konteinerių gyventojų paliekamo šlamšto. Neįprastą vaizdelį nufilmavo panevėžietė pro savo buto langą Pramonės gatvėje ir išplatino internete.

Bankoko vandenys toli gražu nuo švaraus ir tyro – juos teršia daug įvairių augalų ir šiukšlių. Vietinė valdžia daro, ką tik gali: valo kanalus, siunčia valymo valtis su komandomis. Tačiau situacija sunkiai valdoma ir visiškai negerėja. Dėl nerimą keliančio šiukšlių didėjimo, atsirado ir savanoriai iš Tailando, kurie prisijungė prie upių valymo. Tailandas yra šeštas sąraše pagal nešvariausius vandenis ir daugiausiai plastiko išmetimo į vandenyną.

Sostinės gyventojai kitąmet už šiukšles mokės gerokai brangiau. O tie, kurie norės mokėti mažiau, galės pasiryžti naujovei – jų išmestos atliekos bus sveriamos. Vilniečiai bijo, kad tokia sistema sukiršins kaimynus ir gretimų namų gyventojus, mėtančius šiukšles ne į savo konteinerius ar tiesiog labiau šiukšlinančius.  Vilnietė Aldona išėjusi į kiemą ramiai praeiti pro namui priklausančius požeminius konteinerius negali.

Nuo kitų metų Vilniaus gyventojai už šiukšlių išvežimą mokės brangiau. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ ir „Ecoservice“ iki 2026 metų lapkričio užsitikrino 71,2 mln. eurų vertės užsakymą – jos Vilniuje tvarkys komunalines atliekas. Įmonių paslaugos nuo šiol dukart brangesnės nei iki šiol, bet miesto gyventojams šiukšlių išvežimas turėtų kiek brangti nuo kitų metų.

Vilniaus valdžiai vis garsiau kalbant apie šiukšlių išvežimo branginimą, kapinių lankytojai baiminasi, kad konteineriai žvakėms ir vainikams virs sąvartynais. Mat jau dabar filmavimo kameros fiksuoja, kaip žmonės į kapines tempia viską kas nereikalinga namų ūkyje. Ir ne tik tai. Netrukus išvysite, kaip dažnas ne tik konteinerius pildo šiukšlėmis, bet ir gamtinius reikalus atlieka čia pat šalia mirusiojo kapo.

Auginti ryžius ar kapstytis šiukšlėse? Netrukus parodysime jums kaimą Indonezijoje, kuriame ryžių laukai virsta šiukšlių rūšiavimo plotais. Ir kaimiečiai tuo džiaugiasi, nes apsivertę šiukšlėmis užsidirba daugiau nei ūkininkaudami. Namų stogai ir milžiniški šiukšlių kalnai. 20 hektarų Bangūno kaimas rytinėje Indonezijos Javos provincijoje kadaise garsėjo žaliuojančiais ryžių laukais, dabar kaimiečiai knisasi šiukšlėse. Ir netgi tuo džiaugiasi, nes uždirba daugiau nei iš ūkininkavimo.

Palangos valdžia nuo poilsiautojų paliekamų šiukšlių pliažuose ginasi jau seniai ir įvairiausiais būdais. Štai neseniai dalintos vienkartinės popierinės šiukšliadėžės, o šiandien į pliažą išvažiavo ir nauja smėlio valymo mašina. Ji surenka net pačias smulkiausias šiukšles 10 centrų gylyje. Ankstyvą rytą Palangos pliažas dar tuščias. Įprastai tokiu metu čia galima sutikti tik paplūdimį prižiūrinčius darbininkus. Kas rytą 9 jų rankomis renka šiukšles.

Palanga su nuorūkomis ir kitomis smulkiomis šiukšlėmis paplūdimiuose kovos specialiomis sulankstomomis dėžutėmis – lankstukais. Kaip pranešė savivaldybė, švaraus paplūdimio dėžutes poilsiautojai galės pasiimti nemokamai iš specialių pritvirtintų laikiklių prie persirengimo kabinų. Lankstukai skirti į juos išmesti smulkias atliekas: obuolių graužtus, saldainių popierėlius, nuorūkas. Iš viso kurorto paplūdimiuose planuojama išdalinti 50 tūkst. vienetų švaraus paplūdimio dėžučių.

Jurbarko rajone esančiame Smukučių miške kartu su mažomis dukromis nusprendęs pasivaikščioti Lietuvos atstovas „Eurovizijoje“ Andrius Pojavis liko nemaloniai nustebintas – čia pat du vyrai iš mašinų traukė ir į mišką metė įvairų šlamštą. A. Pojavis šiukšlintojus nufilmavo. Viename iš trijų vaizdo įrašu, kuriais socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino lietuvis, girdėti, kaip vienas iš šiukšlintojų jam sako: „Ką tu čia nori daryti?“ Liudininko teigimu, vyrai jam grasino.

Didesnius vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius kitiems metams Vilniaus savivaldybės taryba planuoja tvirtinti liepos 10 d. Nors rinkliava didės ir toliau didžią dalį rinkliavos lems ne išvežamų šiukšlių kiekis, o gyventojų butų ir namų plotas. Savivaldybė praneša, kad šis sprendimas užbaigs pernai pradėtą atliekų surinkimo reformą. Planuojama, kad šios paslaugos kaina ūgtels, tačiau iki reformos buvusio lygio esą nesieks.

Vietoj naminių gyvūnėlių šiukšliadėžėje besirangantys ir gerą darbą atliekantys sliekai. Ir tai ne koks apsileidimas, bet žingsnis švaresnės planetos link. Gyvą šiukšliadėžę namuose turinti vilnietė neslepia – maistu ji dalijasi su jau šeimos nariais tapusiais sliekais. Vilnietė Aurelija daugiabutyje savo namuose turi dešimtis augintinių. Ir visi jie telpa štai šioje medžiaginėje šiukšlių dėžėje.

Trečiadienio popietę į Pelėdnagių seniūnijos Zabieliškio kaimą skubėjo gausios ugniagesių gelbėtojų pajėgos. Buvo gautas pranešimas, kad Kauno regioninių atliekų tvarkymo centro Zabieliškio regioniniame sąvartyne dega šiukšlių kalnai. Į įvykio vietą išskubėjo Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos, Pramonės, Šėtos, Josvainių, Dotnuvos ugniagesių komandos, atvyko pareigūnai iš Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos.

Pavėžėjimo paslaugų milžinė „Uber“ trečiadienį įvedė taisyklių pakeitimų, numatančių, kad nemandagūs keleiviai, pavyzdžiui, keleiviai, kurie automobiliuose palieka šiukšlių ar ragina vairuotojus nesilaikyti nustatytų greičio ribų, gali būti pašalinti iš programos. „Uber“ klientai Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje, nuolat sulaukiantys prasto įvertinimo iš vairuotojų, netrukus gaus įspėjimus, kad gali netekti galimybės naudotis paslauga.

Nuo šlaitų Everesto buvo išgabenti keturių žuvusių alpinistų kūnai, taip pat apie 10 tonų šiukšlių, surinktų baigiantis šių metų pavasario kopimo sezonui, pirmadienį pranešė Nepalo tarnybos. Šylant pasaulio klimatui Himalajų ledynai tirpsta ir atidengia kalnuose žuvusių žmonių palaikus, taip pat daugybę šiukšlių, susikaupusių per komercinio alpinizmo dešimtmečius, kai atvyksta vis daugiau turtingų turistų, per daug nesukančių galvos dėl savo paliekamų nemalonių pėdsakų.