šiukšlės

Jau kurį laiką esame priversti dėvėti veido kaukes, respiratorius, o kartais net ir gumines pirštines. Tačiau kaip jas tvarkyti ir kur mesti panaudojus, žinome nedažnas. Savivaldybės dar vienos papildomos veiklos imtis neskuba ir iš gyventojų panaudotų kaukių, respiratorių bei pirštinių nesurinkinėja ir nesirūpina jų utilizavimu. Pavojingų atliekų utilizavimu pasirūpinti turime kiekvienas atskirai.

Gyventojus piktinantis niekaip nesuvaldomas dvokas iš Kauno atliekų apdorojimo gamyklos jau pasIekė ir aplinkos ministrą. Jis apžiūrėjo gamyklą ir sako, kad pažeidimai matomi plika akimi. Dėl jų įmonė ne kartą įspėta. Tad dėliojama, kaip iš šios vietos iškelti taršius biologinio apdorojimo procesus ir neprarast europinių milijonų.

Panašu, kad šiukšles šalia konteinerių paliekantiems vilniečiams teks keisti įpročius arba mokėti baudas, kurios gali siekti ir 600 eurų. Vilniaus miesto savivaldybė, reaguodama į vis didėjantį gyventojų pranešimų apie šiukšlintojus kiekį, ruošiasi įrengti stebėjimo kameras, kurios fiksuos pažeidėjus. Vilniaus miesto atliekų tvarkymo kontrolę vykdanti savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) planuoja įrengti 14 vaizdo stebėjimo kamerų.

Jau dvejus metus vykstanti kova dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros sustabdymo pakrypo Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį, kuria pripažįsta praėjusios kadencijos Kėdainių rajono tarybos sprendimą nepritarti Zabieliškio sąvartyno plėtrai neteisėtu. Kodėl? Pasirodo, dar 2015 metais į valdžią šviežiai atkulniavę valdantieji suskubo pasirašyti Statybos leidimą, kuriuo palaimino sąvartyno plėtrą.

Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamykla Kaune vis labiau kaitina aplinkinių aistras. Neapsikentę smarvės gyventojai jau rengia prie gamyklos gedulingas procesijas ir taip siekia jos uždarymo. Apie neekonomiškos gamyklos likvidavimą prabyla vis daugiau jos dalininkų, o štai Aplinkos ministerija ragina neskubėti.

Kaunui gresia paskęsti šiukšlėse ir smarvėje. Sugedus atliekų apdorojimo gamyklos linijai,  veikla strigo ir  susikaupė tūkstančiai tonų atliekų. Kad nepersipildytų miesto konteineriai, dabar gamykla šiukšles siunčia į  padalinį  Kėdainiuose. Aplinkosaugininkai fiksuoja gausybę pažeidimų ir siūlo skelbti ekstremalią situacija, bet miesto valdžia sako, kad to nedarys. Kiti gamyklos dalininkaibvis garsiau kalba apie šios gamyklos uždarymą arba dalies procesų stabdymą.

Valydami Vilnelę sostinėje narai ištraukė 4 tonas šiukšlių, tarp jų – traktorių padangos, kėdės, kilimai ir daugybė kitų buitinių, statybinių atliekų. Švarią upę miestui padovanojo naują Paupio rajoną senamiestyje neseniai atvėrusi viena iš didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, darbui ir poilsiui kurianti bendrovė „Darnu Group“, rašoma pranešime spaudai.  „Mus supančios gamtos puoselėjimas šiandien jau visame pasaulyje yra tapęs vienu iš svarbiausių visuomenės klausimų.

Ponia Hinč panaikino iš šiukšliadėžės sklindantį blogą kvapą ir greitai pašalino visus nešvarumus, o tuomet į jos vidų įdėjo naują šiukšlių maišą, prieš tai įterpusi savo mėgstamą gudrybę, kad šiukšliadėžė visada kvepėtų gaiviai.  Ponia Hinč parodė savo gerbėjams, kaip greitai išvalyti šiukšliadėžę, ir atskleidė slaptą patarimą, ką daryti, kad kvapas visuomet išliktų gaivus.

Rusijos sostinėje Maskvoje užfiksuota tragiška nelaimė – mažai mergaitei į galvą pataikė šiukšlių maišas. Šiukšlių mėtymas pro langą – bendra problema visoje šalyje, kurios neišsprendžia nei baudos, nei bandymai „paprotinti“ gyventojus. Kamera užfiksavo incidentą, kaip Maskvos priemiestyje Krasnogorske iš vieno namų langų paleistas šiukšlių maišas kliudė mažametę. Šeima ėjo šalia namo, kuomet tiesiog ant galvų kažkas numetė šiukšles.

Kauno tvarkdariai atliko įdomų tyrimą: iškratę popieriui ir kartonui skirtą konteinerio talpą tikrino, kaip gyventojai rūšiuoja atliekas. Ir nors žmonės tikina, kad rūšiuoti stengiasi ir piktavalius drausmina, tačiau situacija vis dar atrodo prastai. Pažeidėjai sulaukė ir baudų.  Vos iš konteinerio talpos iškėlę maišą miesto tvarkdariai jį atriša – grindiniu skambiai žvangėdamas nudarda metalinis puodas, nors ši talpa skirta tik kartonui ir popieriui.

Vis daugiau gyventojų laisvalaikį leidžiant nacionaliniuose, regioniniuose parkuose, aplinkosaugininkai ragina žmones tuo pačiu padėti švarinti tas teritorijas. Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ 35 parkų lankytojų centruose įrengė specialias dėžutes su maišeliais, skirtais surinkti pakeliui aptinkamas šiukšles. Lankytojams šie maišeliai siūlomi nemokamai.  Priklausomai nuo saugomos teritorijos dydžio lankytojų centruose padėta nuo 500 iki 800 maišelių.

Į Lietuvą iš Skandinavijos atkeliauja nauja, ekologiška mada – bėgiojant kartu rinkti ir randamas šiukšles. Vienas pirmųjų tokių renginių įvyko Klaipėdoje. Iniciatyvos organizatoriai pasakoja, kad taip gali ne tik sutvirtėti fiziškai ar palaikyti formą, o ir padaryti gerą darbą. Nors žmonių kultūra keičiasi sunkiai – per valandą po pajūrio miškus bėgiodami klaipėdiečiai surinko 87 kilogramus šiukšlių. Būrelis klaipėdiečių daro mankštą. Tai – apšilimas prieš bėgimą po pajūrio miškus.

Požeminius konteinerius įsirengęs ir iki šiol vargęs su jų priežiūra Kaunas ginkluojasi nauja technika. Miesto tvarkdariai pirmieji Baltijos šalyse įsigijo ne tik trečdalį milijono eurų kainavusią konteinerių plovimo mašiną, bet ir gausybę kitoms miesto erdvėms tvarkyti skirtų automobilių, kurie dar yra ir ekologiški.

Galima ilgamete tarša į Kuršių marias pagarsėjusi įmonė „Grigeo Klaipėda" jau spėjo atnaujinti savo veiklą. Ją bendrovė buvo sustabdžiusi prieš mėnesį, kai laikinai jos nuotekas valanti bendrovė „Klaipėdos vanduo“ atsisakė darbus tęsti dėl per didelės taršos. „Grigeo Klaipėda" atstovai skundžiasi, kad per šį laikotarpį įmonė patyrė pusės milijono eurų nuostolį, darbą metė ne vienas darbuotojas.

Kol mokyklos užsidariusios, o darbus reikia atlikti iš namų, gyventojai sumano įvairiausių būdų pasilinksminti. Internete paplito tėčio ir dukros ypatinga tradicija: jie kiekvieną kartą nešdami šiukšles apsirengia vis skirtingais kostiumais, o kaimynai su kameromis jau tyko, kol šie pademonstruos ką nors naujo. Sumontuotas vaizdo įrašas, kuriame gausu skirtingų personažų – sužavėjo internautus. Išradingumui ir puikiam tėčio pavyzdžiui dukrai komentatoriai negaili pagyrų.

Ar šiukšlintojus miške prilyginti brakonieriams ir juos bausti ne tik piniginėmis baudomis, bet ir konfiskuoti mašiną? Dėl to vėl ginčijasi Seimas. Kasdien sunkvežimius šiukšlių miškuose surenkantys girininkai ragina šiukšlintojus bausti kuo griežčiau. Tačiau aplinkos ministras mano, kad sankcijų didinimas nepadės ir ragina ne gąsdinti gyventojus bausmėmis, bet įrengti kuo daugiau aikštelių ir konteinerių, kur jie galėtų patogiai šiukšles suvežti. Miškas netoli Vilniaus, prie Mickūnų.

Į plastiko gaminius dedamos cheminės medžiagos – ftalatų nesugaudžiusios ir juos į upes ir marias leidusios vandentvarkos įmonės sulaukė aplinkosaugininkų rūstybės. Už nuotekose randamas daleles aplinkosaugininkai jiems priskaičiavo 10 milijonų eurų taršos mokesčių. Tiesa, bendrovių atstovai piktinasi, kad iki šiol ftalatai nė nebuvo įtraukti į taršos leidimus, o ir jų sunaikinti su dabartinėmis technologijomis neįmanoma, tad dėl sankcijų ketina kreiptis į teismą.

Penktadienį naujienų portalą tv3.lt pasiekė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip Mažeikių rajono Reivyčių seniūnijos darbuotojai iš automobilio priekabos išima senas padangas ir meta jas pamiškėje. Susisiekus su Reivyčių seniūnijos seniūnu Stanislovu Puteliu paaiškėjo, kad padangos ten buvo sudėtos ne veltui ir bus išvežtos jau šiandien po pietų.  Vaizdo įraše užfiksuoti tokiu seniūnijos darbuotojų darbu pasipiktinę praeiviai.

Trečiadienio naktį Vilniuje sprogo požeminis šiukšlių konteineris. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, apie užsidegusį šiukšlių konteinerį Antakalnio gatvėje pranešta apie pusę dviejų nakties. Iki ugniagesiams atvykstant viename konteineryje įvyko sprogimas, nuplyšęs jo dangtis surastas už trisdešimties metrų. Policija skelbia, kad įvykio metu padarytas nuostolis nustatinėjamas, pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes.

Po „Grigeo” skandalo įteisinus aplinkosaugos inspektorių apsilankymus iš anksto neįspėjus, tokio vizito sulaukė per 40 savo nuotekas valančių įmonių. Ir nelauktų patikrinimų rezultatai nedžiugina. Net pusėje tikrintų bendrovių nustatyta kuo įvairiausių pažeidimų. Nors ekologinių nelaimių nė viena kol kas nesukėlė, pareigūnai stebisi tokiu atsainiu verslo požiūriu. Tiesa, paties „Grigeo” ir plastiku Nerį sostinėje teršusių įmonių ikiteisminiai tyrimai per karantiną stringa.

Per karantiną žmonės suskubo remontuotis namus ir butus, o švariai išsikuopę gyvenamą būstą, statybines atliekas ir šiukšles kai kurie degradavę meta kur papuola – į miškus ar pamiškes. Aplinkosaugininkai sulaukia vis daugiau pranešimų apie tokius šiukšlintojus. O vienas tokių išskirtinių atvejų užfiksuotas ir Širvintų rajone, ten tiesiai ant miško tako krūvą statybinių atliekų išvertė į bukumo rekrdą pretenduojantys šiukšlintojai. Su atliekomis jie išmetė ir įkalčius.

Besitęsiant karantinui namuose dienas leidžiantys tautiečiai tai remontus daro, tai susikaupusius daiktus tvarko. Tačiau išvežti atliekų į surinkimo aikšteles negali, mat jos net ir švelnėjant karantino sąlygoms – vis dar užrakintos, dėl viruso Covid-19 grėsmės. Tad žmonėms siūloma sulaukti karantino pabaigos.

Ilgus mėnesius į įvairias institucijas skambinėję ir prašę iškeldinti kaimyną, kuris bute kaupia šiukšles, o patalpas dezinfekuoti, vieno uostamiesčio daugiabučio gyventojai šokiruoti. Kol valdininkai ir namo administratoriai derino popierius, kad galėtų patekti į kaupiko butą, šis jame numirė. Pasak kūną radusių policininkų, jis jau buvo pradėjęs irti, todėl, pasirodo, namo gyventojai kentėjo ne tik šiukšlių, bet ir lavono tvaiką.

Šį pavasarį visuotinė švarinimosi akcija „Darom“ neįvyks, ji perkelta į rudenį, tačiau daug lietuvių ir šiaip eidami į mišką ar parką pasivaikščioti pasičiumpa šiukšlių maišus ir malonų laiką gamtoje suderina su naudinga veikla. Šiauliečiai net dalijasi iššūkiu: socialiniuose tinkluose draugui ar pažįstamam nurodo užduotį – eiti į gamtą ieškoti šiukšlių. Maišą šiukšlių šiaulietis Irmantas su sūnumi pririnko per pusvalandį. Dar tiek pat šiukšlių surinko ir jo žmona su dukrele.

Šūkis „mesti pirštinę“ šiandien įgauna visai kitokią prasmę. Nes neapdairiai pasielgus, gali tekti pačiam stoti į dvikovą su pavojinguoju koronavirusu. O prasidėjus pandemijai, pastebima, kad pakeles, parkus ir parduotuvių prieigas vis dažniau nusėja dėvėtos vienkartinės kaukės ir pirštinės. Specialistai įspėja, taip elgtis negalima, mat šios atliekos laikomos pavojingomis, o virusas ant jų išlieka nuo kelių valandų iki kelių parų.

Karantino metu tautiečiai puolė valytis namus, sodus ir remontuotis butus. Tačiau nemaža dalis atliekų pasirodo nukeliauja tiesiai į pakeles, pamiškes ir laukus. Aplinkosaugininkai fiksuoja ir išaugusius skambučius – skundų dėl švaruolių namie gamtos sąskaita padaugėjo visu trečdaliu. O štai Panevėžyje nustojus veikti didžiosioms atliekų aikštelėms krūvos padangų ir kitų statybinio laužo šiukšlių ėmė kauptis tiesiog prie užrakintų vartų.

Aplinkos ministerijos kancleris Lietuvai pateikė pas mus dar negirdėtą idėją: varninius paukščius išmokyti iš miestų gatvių rinkti nuorūkas. Ministerijos valdininkas sako, kad toks siūlymas nėra laužtas iš piršto. Tokiais tvarkdariais sparnuočiai dirba kai kuriuose miestuose Europos Vakaruose. Tiesa, Aplinkos ministras ir ornitologai nėra tokie entuziastingi.

Pikti statybininkai pasitelkę sunkiąją techniką sugalvojo atkeršyti porai. Viskas prasidėjo nuo to, kai jų statybvietėje atsirado krūvą šiukšlių, kurių iki tol jie net nebuvo regėję. Išsiaiškinę, kad tai šalimais gyvenančios poros – viską sukrovė šiems į kiemą. O išsiaiškinti pavyko itin lengvai: pora tarp šiukšlių paliko savo laiškus, ant kurių – jų duomenys. Įrašas patalpintas socialiniame tinkle sulaukė itin daug palaikymo skirto darbuotojams. Keršto akimirka – vaizdo siužete.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi dvi moterys, kurios nebegali pakęsti kaimynių elgesiu. Savo senyvą motiną prižiūrinti moteris butą pavertė landyne, keliančią grėsmę aplinkinių sveikatai.  Moterys pasakoja, kad iš kaimynių buto nuolat sklinda smarvė, o dar labiau kaimynus gąsdina čia užsiveisę parazitai. Kai atšąla, situacija esą būna dar pakenčiama, tačiau vasarą žmonės net bijo išeiti į laiptinę dėl ten tvyrančio dvoko. „Pernai rusyje iškvietėme dezinfekcijos tarnybą ir naikinome blusas.

Nors Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ) ėmus deginti atliekas, pro kaminą virstantis baltas dūmelis Ramučių gyventojams nosių neriečia, atsirado kita problema. Iš jėgainės pro gyvenvietę važiuojantis sunkiasvoris transportas, anot žmonių, teršia aplinką – baiminamasi, kad praėjus šiukšles deginti visu pajėgumu, situacija dar pablogės. KKJ atstovai teigia dedantys visas pastangas, kad vairuotojai judėtų numatytu maršrutu, rašoma portale kaunas.kasvyksta.lt.

Šalies savivaldybės perspėja – atliekų tvarkymas gali dar labiau pabrangti. Taip, nutiks, jei Seimas palaimins Aplinkos ministerijos siūlymą suvienodinti šiukšlių tvarkymo kaštus. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika atsikerta – atliekų situaciją spręsti būtina, nes konteineriai daugelyje šalies vietų perpildyti ar neištuštinami laiku nepaisant smarkiai išaugusių kainų. Tad esą akivaizdu, kad savivaldybės pačios skaidriai susitvarkyti su šiukšlėmis paprasčiausiai nepajėgia.

Pernai iš miškų išvežta 700 tonų didelių gabaritų ir buitinių atliekų, penktadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija. „Kad išlaikytume gražius miškus, jų nepaverčiant sąvartynais, nuolat renkame ir iš miškų išvežame didžiulius kiekius atliekų. Nors daug kalbame apie atsakingą elgesį miškuose, o už aplinkos teršimą yra numatytos baudos, dalies pažeidėjų tai nesustabdo“, – pranešime teigia urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Žodis superdidvyris mums dažniausiai asocijuojasi su ypatingų galių turinčiais fantastinių filmų herojais. Bet netrukus pamatysite tikrą superdidvyrį, kuris tai įrodo realiais darbais.  „Esu Rudis Hartono, man 36-eri ir esu Spidermenas. Mano misija – įkvėpti ir parodyti pavyzdį, kaip saugoti aplinką ir daryti realius darbus“, – sako aplinkosaugos superdidvyris Rudy Hartono. Šluota ir maišas į rankas – spidermenas skuba į pagalbą.

Už miške išverstą priekabą šiukšlių – tiek automobilio, tiek priekabos konfiskacija. Tokią idėją Seime užregistravo konservatorė Aistė Gedvilienė. Anot parlamentarės, piniginės baudos teršėjų nesustabdo, dėl to reikia griežtinti bausmes. Tiesa, Aplinkos ministras valstietis Kęstutis Mažeika tokios radikalios idėjos nepalaiko, mat drastiškas įstatymas leistų atimti automobilius iš žmonių, kurie ne vietoje numetė nuorūką, ar banano žievę.

Jei stambiagabaritėmis atliekomis atsikratėte sostinės miške, parke ar kapinėse, nenustebkite, jeigu vieną dieną į jūsų namus pasibels aplinkosaugininkai ar Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai. Mat Vilnius stoja į kovą su tokiais šiukšlintojais ir pažeidėjų mėgstamose vietose valdininkai ketina įrengti 20 stebėjimo kamerų, kurios fiksuos aplinkos teršėjus. O vilniečiai raginami nesinaudoti nelegaliai atliekas, dažnai į mišką ar parką, vežančių asmenų paslaugomis.

Aukščiausias statinys Lietuvoje – Vilniuje stūksantis televizijos bokštas sveria 25 tūkstančius tonų. Per metus lietuviai išmeta tiek plastiko atliekų, kiek sveria net keturi televizijos bokštai. Ir liūto dalis visų šiukšlių – įvairios maisto, gėrimų pakuotės. Trečdalis plastiko atliekų perdirbamos ir virsta kibirais, vamzdžiais, įvairiais indais. Trečdalis šiukšlių iškeliauja į perdirbimo gamyklas užsienyje.

Į viešumą vienai po kitos lendant tiksinčioms ekologinėms bomboms, valdžios institucijos puolė tartis, ką daryti, kad nesąžiningų verslininkų savivalė būtų sutramdyta. Aplinkos ministras neslepia, kad pavojingų, tačiau iki šiol sėkmingai nuo aplinkosaugininkų slėptų atliekų sąvartynų jau dabar žinoma bent 10, o kiek dar tokių, apie kuriuos nė nenutuokiama? Valdžia rengia planą, kad į pagalbą aplinkosaugininkams stotų ir policijos pareigūnai.

Ne vieną laišką įvairioms institucijoms parašiusi vilnietė Jurgita Jurevičiūtė pagaliau gali lengviau atsikvėpti, sąvartynas Karoliniškėse metalinių garažų bendrijos teritorijoje, regis, pradėtas tvarkyti. Tiesa, tvarkdarių aplink savavališką šiukšlyną gyvenantys žmonės sulaukė tik tada, kai neapsikentę ėmė piktintis socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje.

Portalą tv3.lt pasiekė vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, ko sulaukė Verkių parką dar gruodžio 18 dieną apšiukšlinę piliečiai. Jie buvo pagauti, atpažinti ir įpareigoti susirinkti šiukšles. Negana to, jie dar gaus ir nemenką baudą. Tad, kaip sakoma, karma egzistuoja ir už visus blogus darbus anksčiau ar vėliau teks atsiimti. Kaip šiukšlintojams sekėsi vykdyti bausmę, žiūrėkite vaizdo siužete.

Vilniaus miesto savivaldybei užsimojus gyventojus skatinti noriau rūšiuoti buitines atliekas, buvo nuspręsta šalia daugiabučių įrenginėti požemines arba pusiau požemines konteinerių aikšteles su įkastais šiukšlių maišais. Tokių konteinerių jau įrengta 1825, tačiau su naujienų portalu tv3.lt susisiekę vilniečiai teigė matę, kaip naujuosiuose konteineriuose plyšusius maišus keitė naujais ir domėjosi, kas už tai sumoka.

Šiukšlių šachtų daugiabučiuose era eina link pabaigos. Vilniaus miestas užsimojo panaikinti atliekų šachtas dėl nesibaigiančių problemų namo gyventojams – besiveisiančių žiurkių, nepakeliamos smarvės. Tiesa, ne visi miestiečiai tuo patenkinti. Esą per šitiek metų žmonės įprato išmesti šiukšles nekišdami kojos į lauką. Esą labiausiai pokyčių bijo senyvo amžiaus žmonės.  Šiurpą keliantis vaizdas buvo užfiksuotas praėjusį pavasarį viename sostinės daugiabutyje.

Nuo sausio 1-osios Vilniuje įsigaliojo naujos atliekų tvarkymo taisyklės, pagal kurias šachtines atliekų šalinimo sistemas turintys daugiabučiai yra įpareigoti jas užsandarinti. O jau nuo vasario 1-osios bus pradedama išvežti po šachtomis stovinčius konteinerius. Tiesa, visgi galimybę rinktis, ar šachtas užsandarinti, ar jas palikti, gyventojai turės, tačiau bet kuriuo atveju teks susimokėti.  Tiems, kurie nuspręs užsandarinti šachtas teks susimokėti už jų užvirinimą.

Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai šventiniu laikotarpiu net keliolika kartų skubėjo gesinti mieste degančių buitinių atliekų konteinerių. Nustatyti padegėjus – sudėtinga Įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė Judita Vingilytė naujienų portalui JP teigė, kad negalinti teigti, jog panevėžiečiai specialiai degina šiukšlių konteinerius.

Vilniuje viso yra apie 3000 daugiabučių, kuriuose yra įrengtos šachtinės atliekų šalinimo sistemos. Visgi, jau nuo 2020-ųjų sausio 1-osios įsigalioja naujos atliekų tvarkymo taisyklės, pagal kurias atliekų šalinimo šachtos turės būti užsandarintos, o konteineriai po jomis jau nuo vasario 1 dienos bus išvežami.  Tiesa, savivaldybės atstovai teigia, kad tokie pokyčiai nuo naujųjų laukia tų daugiabučių, šalia kurių jau yra įrengti požeminių arba pusiau požeminių konteinerių aikštelės.

Seimui nusprendus pratęsti mažesnio šiukšlių gabenimo į sąvartyną tarifo galiojimą, Kaunas žada perskaičiuoti mokestį už šiukšles. „Atliksime perskaičiavimą ir tikėtina, kad dėl šios dalies mokestis mažės“, – BNS savivaldybės perduotame komentare sako Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Gruodžio 17 dieną vykusiame Kauno savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta aukštesnėms šiukšlių išvežimo kainoms gyventojams. Savivaldybė skaičiavo, jog kainos didės apie 16 proc.

Vilniuje daugiabučių gyventojams šiukšlių išvežimas nuo sausio 1-osios brangsta 70 proc., nuosavų namų gyventojams – 60 procentų. Kiti didmiesčiai įkainius dėl atsiradusios prievolės tvarkyti rūšiuotas atliekas žada keisti nežymiai. Atliekų išvežimas nuo Naujų metų šiek tiek brangs Kaune, Šiauliuose. Panevėžyje mokestis nesikeis, o Klaipėdoje turėtų pigti 10 procentų.

Kauno taryba antradienį patvirtino aukštesnes šiukšlių išvežimo kainas, jos įsigalios kitų metų kovą. Savivaldybė skaičiuoja, jog jos gyventojams didės apie 16 proc. Tai vienam butui, priklausomai nuo sutarties tipo ar buto ploto reikš nuo keliasdešimties centų iki daugiau kaip euro augimą.

Kitais metais šiukšlių išvežimo kainos kauniečiams augs 16 proc., ketvirtadienį pranešė Kauno miesto savivaldybė. Pasak savivaldybės pranešimo, tikimasi, jog visoje Lietuvoje nuo 5 iki 27,5 euro padidinus taršos mokestį už atliekų šalinimą sąvartynuose, kauniečiams kainos kilimas bus vienas mažiausių šalyje. „Nuo kitų metų visoje šalyje padidės taršos mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose, kuriuo siekiama paskatinti gyventojus daugiau rūšiuoti.

Kauno rajono valdžia neteisėtai pripažino įmonę „Ekonovus“ atliekų tvarkymo konkurso nugalėtoja, todėl jo rezultatai turi būti anuliuoti, patvirtino teismas. Lietuvos apeliacinis teismas spalio 29 dieną paliko galioti Kauno apygardos teismo rugpjūčio 19 dienos nutartį – teismas savivaldybės sprendimą konkurso nugalėtoja paskelbti „Ekonovus“ pripažino neteisėtu.