šiukšlės

Vykdant Naujininkų, Panerių, Grigiškių seniūnijos, pietinės Rasų seniūnijos dalies ir pietinės Vilkpėdės seniūnijos dalies individualių namų gyventojų konteinerių ženklinimą gyventojų prašoma juos išstumti į gerai matomą ir darbuotojams pasiekiamą vietą. Nuo šio rudens daugiau vilniečių galės rūšiuoti pakuočių atliekas.

Šiukšlės – problema ne tik Žemėje, bet ir kosmose. Milžinišku greičiu orbitoje skriejančios įvairios dalelės pridaro žalos palydovams, o kartais net ir erdvėlaiviams ar astronautams, tad britų startuolis ieško būdų, kaip tokių susidūrimų išvengti. Britų startuolis „ODIN Space“ kuria detektorius, kurie, nuskraidinus juos į orbitą, gali padėti atsekti net ir mažiausių, nė milimetro nesiekiančių kosmoso šiukšlių skrydžio trajektoriją.

Valstybinių miškų urėdija šeštadienį surengė trečią kartą vykusių miškų švarinimo talką „Miško kuopa“, joje šiemet dalyvavo rekordinis skaičius – apie 1 tūkst. – talkininkų. Per akciją Lietuvos miškuose bendrai surinko apie 115 tonų šiukšlių, pranešė Aplinkos ministerija. Vien valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų padalinyje, aplink Vilnių, surinktos 9 tonos šiukšlių – įvairių atliekų ir apie 40 padangų.

Panevėžyje šiukšlintojus atliekų tvarkytojai sumanė auklėti savaip – pažeidėjus filmuoja, o vaizdo įrašus viešina. Tiesa, šiukšlintojams tenka paploninti ir pinigines. Automobiliu prie atliekų konteinerių aikštelės privažiavę žmonės dažnai prie konteinerių tempia maišus atliekų. Jie nė nesivargina jų įmesti į konteinerį, krauna maišus tiesiog prie aikštelės. Tempia įvairų šlamštą žmonės ir pėsčiomis, ir karučiais bei be jokių skrupulų krauna savo šiukšles ten, kur papuola.

Kaune darbininkai pradėjo kraustyti moters butą Žaliakalnyje, kurį šeimininkė iki palubių užkrovė šiukšlėmis ir įvairiais rakandais. Iš moters buto į laiptinę, kaimynų butus ir net aplinkinius namus jau kuris laikas veržiasi ordos tarakonų. Tačiau beveik 2 metus tarakonų antplūdį kentę kaimynai dabar vėl nežino, ar kada sulauks švaresnio ir ramesnio gyvenimo. Tik pradėjus tvarkymą, viską teko stabdyti – iškilo teisinių niuansų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Šio antradienio rytą smalsūs klaipėdiečiai stebėjo, ką Sportininkų gatvėje veikia kone visų specialiųjų tarnybų atstovai. „Vakarų ekspreso“ duomenimis, šiandien (liepos 11 d.) apie 8.45 val. į Bendrąjį pagalbos centrą skubios pagalbos tarnybų ryšio telefono numeriu 112 paskambino sunerimę žmonės. Jie pranešė, kad jau kuris laikas negali susisiekti su Sportininkų gatvės pradžioje gyvenančia senjore. Moteris durų artimiesiems nedarė, jos buvo užrakintos iš vidaus.

Viena uostamiesčio įstaiga pakvietė klaipėdiečius į talką pajūryje ir ją pavadino „Žuvys nerūko“. Taip organizatoriai siekia atkreipti dėmesį, kad dauguma pliažuose gulinčių šiukšlių yra tingių poilsiautojų išmetamos cigarečių nuorūkos. Vykstant talkai paaiškėjo ir kita gausi šiukšlintojų grupė – tai šventes paplūdimiuose organizuojantys tautiečiai. Klaipėdos paplūdimiuose vyksta talka.

Didėja ne tik prekių ir paslaugų kainos, bet ir įvairūs mokesčiai. Zarasų miesto gyventojai skaičiuoja, kad šiukšlių išvežimas jiems pabrango dvigubai. Žmonės tikino, kad jų sąskaitos didesnės nei kitų miestų gyventojų. Tuo metu šiukšlių išvežimo bendrovė tikino, kad augo išvežimo sąnaudos, todėl ir gyventojai turi mokėti daugiau. Zarasų gyventojas Ignas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad šiemet išaugo šiukšlių išvežimo kainos. Jos didesnės nei didmiesčiuose.

Tušti buteliai nuo alkoholinių gėrimų, „bambaliai“ su šlapimu, maisto atliekos ir išmatos – tokį vaizdą pakelėje kasryt stebi į darbą važiuojanti panevėžietė. Moteris įsitikinusi, kad šiukšlynu pakelę Panevėžio pakraštyje baigia paversti vilkikų vairuotojai. Jie esą ten stovėdami po kelias valandas ar daugiau ir tuštinasi, ir šiukšlėmis atsikrato: „Automobiliais važiuojant nesimato, o aš, kai kas rytą dviračiu važiuoju... Va, prašau, kokie 500 metrų tokio šiukšlyno pakelėj.

Dauguma lietuvių giriasi, kad savo atliekas rūšiuoja ir bet kur neišmeta. Tačiau atliekų tvarkytojai tokias kalbas paneigia. Konteineriuose, skirtuose plastikui, metalui ir popieriui, net trečdalis atliekų yra netinkamos, kurios sugadina teisingai rūšiuojančių darbą. Tad ragina gyventojus būti atidesniems. Beje, vilniečiai skundžiasi perpildytais konteineriais ir šiukšlių kalnais aplink juos.

Kaune K. Petrausko gatvėje esančio daugiabučio gyventojai tapo nevalyvos kaimynės įkaitais. Kaip nupasakojo su „Kas vyksta Kaune“ praėjusios savaitės pabaigoje susisiekusi moteris, kaunietės butas paverstas šlamšto saugykla, pasekmė – laiptinę užplūdę ir į kaimynų būstus besiveržiantys tuntai tarakonų. Kadangi gražiuoju susitarti nepavyksta, iškuopti butą siekiama teismo keliu, tačiau belaukiant sprendimo situacija name esą blogėja.

Vienas klaipėdietis prikaupė namuose tiek šiukšlių, kad miegamajame jos net siekė lubas. Nesulaukę socialinių darbuotojų pagalbos, iniciatyvos ėmėsi vieno žmonėms padedančio fondo savanoriai. Jie tris dienas kuopė vyro butą ir šiukšlių prikrovė milžinišką konteinerį. Kambarius išvalius juose nebegalėjo veistis iki tol ten ramiai gyvenusios žiurkės bei tarakonai. Tad parazitai ir graužikai užplūdo kaimynų butus.

Įpusėjus pavasariui kasmet pasirodo pranešimai apie Lietuvoje atrastus nelegalius sąvartynus. Neseniai į bendruomenės narius socialiniuose tinkluose kreipėsi Kelmės rajono Liolių seniūnijos atstovai, prašydami padėti surasti asmenis, kurie teršia teritorijos aplinką. Primename, kad už šiukšlinimą neleistinose vietose gresia ir rimta atsakomybė – baudos net iki 30 tūkst. eurų. „Prieš metus laiko Pučkoriškės kaime, už Maneikių k., buvo sutvarkytas nelegalus šiukšlynas.

Paryžiaus gatvėse turistai ir vietiniai gyventojai raukia nosis, mat ten tvyro baisus dvokas. Šalyje vilnija protestai, o demonstracijose jau 10 diena dalyvauja ir atliekas tvarkantys darbuotojai – per šį laiką mieste prisikaupė daugiau nei 6 tūkstančiai tonų atliekų. Paryžiaus gatvėse – protestuotojai ne tik leidžia pirotechniką, bet ir susiremia su policija.

Vienam šiukšlė, o kitam – aukso kasykla. Tokiu moto vadovaujasi vienas vyras Prancūzijoje, kuriantis įspūdingo grožio dirbtines gėles. Medžiagas gėlėms jis randa išmestas gatvėse ar paplūdimiuose. Įspūdingos gėlės yra pagamintos iš atliekų, kurias prancūzas Wiljamas randa Prancūzijos gatvėse ar paplūdimiuose. Vyras gėles kuria ne tik iš plastiko butelių – kitas, atrodytų, visiškai bevertes atliekas jis gali paversti meno kūriniais. „Pasilenkę galite rasti dešimtis cigarečių nuorūkų.

Griežtės atliekų, o ypač statybinių atliekų ir padangų tvarkymas, įspėja Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Atliekų versle vis dar yra labai daug nesutvarkomų srautų, visų pirma statybinės atliekų ir padangų srautas, kur nemaži kiekiai. Pavasario sesijoje ateisime (į Seimą  – BNS) su pasiūlymais, kaip griežtinti“, – ketvirtadienį per Žinių radiją kalbėjo ministras. S. Gentvilo teigimu, antroje šių metrų pusėje aplinkosaugos institucijos pradės naudotis satelitiniais duomenimis.

Žmonės gali daug prisidėti siekiant užkardyti nelegalų atliekų verslą, sako aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas ir ragina visada reikalauti čekio už išvežamas šiukšles.

Nelegalių atliekų vežėjų žala Vilniaus rajone, Juodžių kaime, esančiai aplinkai siekia 4,6 mln. eurų, po „15min“ paskelbto tyrimo trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Pasak AAD, aplinkos teršėjai turės atlyginti trims sklypams už žemės paviršiaus teršimą atliekomis paskaičiuotą aplinkai padarytą žalą.

Triukšmingą naujametę naktį ant Pelėdų kalno palydėjo rytas su krūva atvėsusių kartoninių tūbų tūbelių. Skaitytojo vaikams susirūpinus, kas iškuops šią netvarką, mažieji patys ėmė ir įsirašė pirmą gerą 2023-iųjų darbą. „Sveiki, su Naujaisiais. Džiaugiamės, kad Žaliakalnio Pelėdų kalnas traukia kauniečius, bet kartais miestiečiai per daug atsipalaiduoja. Netikėtas vakarykštis vaikų klausimas – o kas parke tvarkys fejerverkus? – virto rytine iniciatyva. Pirmas geras vaikų metų darbas.

Didžiųjų miestų savivaldybės prieš naujuosius metus tvirtina įvairių paslaugų miestiečiams įkainius. Ne išimtis ir atliekų tvarkymo kainos. Nors daugelis nuogąstavo, kad ši paslauga gyventojams gali stipriai pabrangti tiek dėl išaugusių energetinių išteklių kainų, tiek dėl kelis kartus didėjančio atliekų mokesčio, dviejuose iš trijų didžiausių šalies miestų paslaugos nebrangs. O štai vieno miesto gyventojai privalės plačiau atverti kišenes.

Sniego pusnims užvertus kelius, šiukšliavežėms tapo sudėtinga aptarnauti konteinerius didžiuosiuose miestuose ir ypač atokesnėse vietovėse. Kai kur sniego lygis siekia net 40-60 centimetrų, o nuvalyti visas gatves užtrunka, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Gyventojų prašoma būti supratingiems ir atsižvelgti į atliekų tvarkymo rekomendacijas esant ekstremalioms oro sąlygoms.

Nuo Naujųjų šalies gyventojams plačiau pinigines atverti teks dar ir už atliekų tvarkymą. Šiukšlių išvežimas brangs ne tik dėl išaugusių kuro, elektros ar atliekų deginimo kainų, bet ir dėl vadinamojo sąvartyno „vartų“ mokesčio, padidėjusio tris kartus. Regioninių atliekų centrų vadovai mokestį peikia ir sako, kad su juo buvo galima palaukti. Aplinkos ministras atšauna – jie „verkia“, nes neteks dalies lėšų, o pats mokestis esą paskatins žmones tvarkingiau rūšiuoti šiukšles.

„Nebegaliu tylėti apie savo kaimynus – atrodo, sostinėje gyvename, o elgiasi kaip kokie benamiai. Šlykštu net į laiptinę išeiti“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Zita. Viskas prasidėjo nuo to, kai mūsų name, kuris yra senos statybos, panaikino konteinerius. Anksčiau laiptinėje buvo kiekvienama aukšte – išeini su maišeliu ir išmeti. Dabar jie suvirinti, o konteineriai pastatyti gatvėje.

Nesvarbu, koks už lango sezonas ar oras, tačiau remonto darbai vyksta visada. Vieni remontuoja nuosavus butus, sodo namelius, komercines, investicines ir kitas patalpas. Vieni atlieka didelius, kiti mažesnius remonto darbus, tačiau bet kuriuo atveju susirenka statybinės atliekos, kurias reikia tvarkingai utilizuoti. Teisingas šiukšlių utilizavimas neteršia gamtos ir palaiko ekologiją. Statybines atlieka būtina priduoti į tam tikras vietas, kuriose jos tvarkingai utilizuojamos ar perdirbamos.

Tautiečiai ir toliau apkrauna mirusių artimųjų kapus. Kapinių tvarkytojai pastaruoju metu skaičiuoja triskart išaugusį atliekų kiekį, kurio didžioji dalis – netinkama perdirbti. Atliekų specialistai klausia, kam reikalingi glėbiai žvakių ir visokiausių puokščių, kai paskui viskas nukeliaus į sąvartyną. Patys žmonės aiškina, kad kukliau puošia kapus, bet kapinių tvarkytojai atšauna – niekas nesikeičia. Lapkričio 3-osios popietė Karveliškių kapinėse netoli Vilniaus.

Nuo vaisinių muselių atsiradimo virtuvėje nėra apsaugotas niekas. Dažniausiai šios mažos muselės ne tik sukelia susierzinimą, tačiau yra ir sunkiai išvaikomos. Laimei, yra vienas būdas, kuris suveiks 100 proc. ir vaisinių muselių jūsų namuose neliks visai. Socialinio tinklo „Tik Tok“ vartotoja Dana, bandydama atsikratyti vaisinėmis muselėmis savo namuose netikėtai atrado būdą, kuris puikiai susidoroja su jomis. Moteris teigia, kad prireiks tik banano, stiklinės ir lipnios plėvelės.

Valstybinių miškų urėdija pranešė surinkusi pakankamai įrodymų nustatant didelį kiekį atliekų Vilniaus pamiškėje išvertusius asmenis. Artimiausiu metu pažeidėjai bus nubausti, penktadienį pranešė urėdija. Valstybinių miškų urėdija (VMU) neseniai skelbė apie šalia Vilniaus, Šalčininkų regioninio padalinio prižiūrimuose miškuose aptiktą apie 100 kubinių metrų šiukšlių kalną. Anot urėdijos, šiuo metu surinkta pakankamai įrodymų identifikuoti galimai nusikalstamą veiką padariusius asmenis.

Penktadienį Klaipėdos rajone, Karklėje, prasidės antrus metus rengiama talka tvirtinti pajūrio kopas, surinkti šiukšles. Akciją rengia organizacija „Mes darom“. Anot organizatorių, pajūrio kopas nuolat ardo ir griauna vis dažnėjančios audros, stiprūs vėjai ir krantus skalaujančios bangos, todėl festivalio „Darom prie jūros“ metu žabų tvorelėmis bus apsaugotos pajūrio kopos.

Nors ir gąsdinami baudomis ir filmuojami specialiomis kameromis, dalis vilniečių nesikeičia – toliau senas dujines, spintas ar klozetus tempia prie konteinerių. Kaimynai baisisi: atliekų tvarkytojai nespėja surinkti vienų atliekų, jau kyla nauji šiukšlių kalnai. Patys atliekų tvarkytojai pabrėžia: už tokius kaimynų „žygdarbius“ moka visi gyventojai, kuriems priskirti konkretūs konteineriai.

Visoje Lietuvoje savanoriai rinko šiukšles iš upių ir upelių. Dažniausias radinys – padanga. Aplinkos ministras kaltina tautiečius, kad šie padangų neveža į surinkimo vietas, o mėto pakelėse, miškuose ir upėse. Tačiau žalieji ir ministrui priekaištauja, kad nesukuria vairuotojams patogios padangų atsikratymo sistemos.

Penktadienį Vilkaviškyje – incidentas. Vienoje miesto gatvių – krūva šiukšlių maišų. Penktadienio popietę Vilkaviškyje, Žalumynų gatvėje – incidentas. Užsiliepsnojo šiukšliavežė transporto priemonė. Dėl šios priežasties teko visas mašinoje surinktas šiukšles iškrauti tiesiog gatvėje. Dėl šios priežasties gatvė tapo nepravažiuojama. Dėl ko kilo gaisras – kol kas neaišku.

Lietuvoje šiandien vyko  švarinimosi akcija „Darom“. Talkos surengtos įvairiuose miestuose. Talkininkų gretas kai kur išretino smarkiai pliaupęs lietus, tad atėję entuziastai plušėjo iš visų jėgų. O Kaune į pagalbą net teko kviesti aplinkosaugininkus, tvarkdariai pastebėjo į upelį plūstančius teršalus. Nors Kaune nuo pat ryto lyjo ir lietus nustojo tik trumpam, entuziastingi kauniečiai rinkosii į akciją „Darom“. Šiukšlių rasta išties daug.

Panevėžyje nuo vasario pradžios vykstančiame bandomajame maisto atliekų rūšiavimo projekte dalyvaujantys gyventojai pirmąjį mėnesį išmetė daugiau kaip keturias tonas, o kovą – septynias tonas atliekų, skelbia Panevėžio miesto savivaldybė. Pirmieji maisto atliekų rūšiavimą išbando 67 miesto daugiabučiai, esantys tarp Pilėnų, Nemuno, J. Tilvyčio ir V. Alanto gatvių. Daugiau nei 1,7 tūkst.

Praėjus daugiau nei savaitei po to, kai Šiaulių bendrovė „NEG Recycling“ nebepriima rūšiuoti viso regiono atliekų ir radus laikiną sprendimą, nuo pirmadienio neapdorotos atliekos į Šiaulių regiono sąvartyną nepatenka, situacija dėl sutrikusio jų tvarkymo stabilizuota, pranešė regiono atliekų tvarkymo centras. Centras pirmadienį informavo, kad mišrių atliekų vežimas į sąvartyną sustabdytas radus tarpinius sprendimus, suderintus  su Aplinkos ministerijos institucijomis.

Karas dėl šiukšlių rūšiavimo sąvartyne prie Šiaulių. Už šiukšlių tvarkymą atsakinga įmonė nebepriima atliekų – teisiai į sąvartyną jos keliauja visai nerūšiuotos. Įmonė aiškina, kad taip pasielgė, nes Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras už rūšiavimą nesumoka pusę milijono eurų siekiančios skolos. Tačiau atliekų tvarkymo centras tikina, kad šiukšlės buvo rūšiuotos netinkamai.

Bendrovei „NEG Recycling“ šeštadienį sustabdžius atliekų priėmimą iš Šiaulių regiono savivaldybių, visos šiukšlės neišrūšiuotos keliauja tiesiai į sąvartyną, taip pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus.  „Nevyko atliekų priėmimas savaitgalį, nevyksta ir dabar. Sekmadienį mašinos pradėjo važiuoti iš Šiaulių, pastovėjo prie vartų, signalino, išėjo vadovas ir pasakė, kad nepriims“, – BNS pirmadienį ryte sakė Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Žilvinas Šilgalis.

Šiaulių regiono komunalines atliekas rūšiuojanti bendrovė „NEG Recycling“ nuo šeštadienio ankstyvo ryto žada nebepriimti šiukšlių. Šiaulių meras Artūras Visockas tikina, kad teks laužyti taisykles ir į sąvartyną vežti neišrūšiuotas atliekas.  „Šiandien buvo visų regiono savivaldybių merų ir administracijos direktorių susirinkimas, priimta rezoliucija, kuri virs dokumentu.

Osvaldas nesutaria su kaimyne. Esą moteris bando visais įmanomais būdais apšmeižti vyrą būsto savininkui ir jį išvaryti iš namų. Be pastogės bijantis likti vyras nori susitaikyti su kaimyne, todėl kreipėsi į „TV Pagalbos“ gelbėtoją Moniką Ostrenkovą. Osvaldas pasakojo, kad beveik nusipirko namus, tačiau susiklostė tokios aplinkybės, kad žmogus gali pirkinio netekti. Tos aplinkybės – kaimynai. Šie esą pradėjo jam kenkti. „Aš taip pripratau, tokia gera sodyba.

Seimas nusprendė 5 kartus padidinti mokestį už į sąvartynus vežamas atliekas. Nors aplinkos ministras žada, kad dėl to gyventojams šiukšlių išvežimas nepabrangs, savivaldybės skambina pavojaus varpais. Anot jų, visi mokesčių didinimai galiausiai guls ant eilinių gyventojų pečių ir piktinasi, kad valdantieji nesiryžo bent šio mokesčio atidėti ramesniems laikams, kai praūš dabartinė rekordinė infliacija.

Jau netrukus lietuviams reikės rūšiuoti ne tik plastiką, popierių ir stiklą, bet ir atskirai rinkti maisto atliekas. Jas išmesti turėsime į specialiai tam skirtus konteinerius. Skamba gražiai, tačiau nors ir daugiau rūšiuodami – dar daugiau sumokėsime už šiukšlių tvarkymą – bent jau tokį liūdną scenarijų piešia savivaldybės ir atliekų tvarkytojai. Maisto atliekas bus privaloma rinkti ir perdirbti atskirai. Nuo 2024-ųjų tai daryti įpareigoja ES direktyvos.

Dažniausiai esame įpratę stebėti, kaip policijos atstovai užtikrina žmonių saugumą keliuose ar patruliuojant gatvėse, visgi kontrolė gali būti vykdoma ir tada, kai kiti asmenys šiukšlina ar netgi išmeta nuorūką pro automobilio langą. Perspėjama, kad už tokius veiksmus gyventojams gali kaip reikiant atsirūgti.

Išėję pasivaikščioti į mišką tikimės rasti tylą ir ramybę. Tačiau vilnietė Vilma nusprendusi pasivaikščioti Visorių mikrorajone liko nemaloniai nustebinta – pamiškėje rado krūvas padangų, baldų komplektą ir neįgaliojo vežimėlį. Vilniaus atliekų sistemos administratorius pasakė, ką daryti miške radus šiukšlių krūvas. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Vilma pasakodama, kad išėjusi pasivaikščioti antradienio pavakare Visorių mikrorajone rado tai, ko nesitikėjo.

Pasideginti ar tiesiog pasivaikščioti pajūryje yra kur kas maloniau, kai aplink švaru ir nesimėto įvairios šiukšlės, todėl populiariausi Lietuvos paplūdimiai yra kruopščiai valomi. Tie paplūdimiai, kuriuose apsilanko mažiau lankytojų – kasdiene priežiūra negali pasigirti. Tačiau Juodkrantėje vasarojantis vilnietis Tomas rūpinasi laukiniais šio krašto paplūdimiais. Vyras savo kuprinėje nuolat nešiojasi šiukšlių maišus ir švarina Baltijos pakrantę.

Šiaulių rajone, Aukštelkėje, žmonės kovoja su jau daug metu sąvartynu savo kiemą ir jo prieigas pavertusiu kaimynu. Šiukšlintoją kaimynai ir savivaldybė bandė sutramdyti, prieš kelis metus iš jo kiemo išvežė 20 sunkvežimių šiukšlių. Tačiau tai jo nesustabdė, sąvartynas auga kone kasdien. Savivaldybė tikisi šią problemą išspręsti teisiniu keliu – patys išvežti šiukšles, vėliau išsireikalauti iš kaupiko susimokėti.

Buitinių konteinerių, atliekų rūšiavimo ir jų išvežimo tema neišsemiama. Į naujienų portalą JP kreipėsi skaitytojai, kurie piktinosi šalia šiukšlių konteinerių suverstomis buitinėmis ir kitomis atliekomis, kurių esą komunalininkai išvežti neskuba. Nemažos šiukšlių krūvos šalia konteinerių buvo užfiksuotos Respublikos g. 28 ir Laisvės a. 1 kiemuose. Deja, pūpsančias šiukšlių krūvas šalia konteinerių galima pamatyti ir kitose vietose.

Palangos paplūdimį vos orams atšilus iš karto nugula poiliaustojai. Taip nutiko ir praėjusį savaitgalį, kai lepino vasariškas karštis. Tačiau poilsiautojai sako smėlyje pastebėję nemažai šiukšlių, o visai šalia Palangos tilto buvo užfiksuotas smėlio ruožas su pavojingomis medžio atraižomis. Palangos savivaldybė sako, kad medžio atraižos smėlyje atsirado toje vietoje buvusiai kavinei panaikinus savo pakylą.

Narė siekia dar vienos šiukšlės. Šalia grožėjimosi jūros gelmėmis, vandenyno tyrinėtojai Filipinuose tenka ir kur kas nešvaresnė užduotis – surinkti į dugną nugulusias atliekas. Tokių šiukšlių kaip maišelis ar plastikinis butelys jūros gelmėse – ne viena ir ne dvi. Pastaruoju metu padaugėjo ir veido kaukių bei kitokių apsaugos priemonių. Ir tam, kad čia jūroje, šalia Filipnų krantų štai šie gyvūnai galėtų ramiai gyventi, reikia kažkam šias šiukšles surinkti.

Šiukšlių pilna net ir keturių kilometrų aukštyje. Jomis pasipiktinę Bolivijos entuziastai, šalia sostinės La Pazo esančiame Sielų Slėnyje ėmėsi rinkti statybininkų ir turistų paliktas atliekas. Aštrių viršūnių nepabūgę šimtai boliviečių vieną gražiausių šalies vietų švarina jau ne pirmą savaitę, mat šiukšlių čia – penkiolika tonų.    Aktyvistas Alexas Dessardas teigia: „Šie valymai yra labai svarbūs ir mes turime juos tęsti.

Prieš keturiolika metų startavusi akcija „Darom“ šiemet keičia formatą: akcijos dalyviai patys turės ne tik rinkti šiukšles, bet ir jas išrūšiuoti, priduoti į atliekų surinkimo aikšteles arba išmesti miesto konteineriuose. Tačiau ne visi galvoja, kad toks formato keitimas yra geras sprendimas. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Bukiškio kaimo seniūnaitis Artūras Semekinas.