šildymas

Paskelbus šildymo sezono pabaigą, sostinės savivaldybės valdoma šilumos tiekimo įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) praneša, kad už kovo mėnesį suteiktas paslaugas gyventojus pasiekė dešimtadaliu mažesnės sąskaitos nei vasarį. Kaip nurodoma trečiadienį išplatintame pranešime, kovo mėnesį šilumos kilovatvalandė Vilniuje kainavo 7,09 centus be PVM. Lyginant su šių metų vasario mėnesiu (7,55 ct/kWh), šilumos kaina sumažėjo 7 procentais. Praėjusių metų kovą vilniečiai už šilumą mokėjo 2 proc.

Vilniui paskelbus apie šildymo sezono pabaigą, Šiauliai, Klaipėda ir Panevėžys šią savaitę dar planuoja šildyti gyventojų namus ir valstybines įstaigas. Kaip Eltą informavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas, šildymo sezono neskubama nutraukti dėl sinoptikų prognozuojamų šaltesnių orų kitą savaitę. „Šildymo sezono pabaigą savivaldybė nustato savo pavaldume esančioms įstaigoms.

Vilniaus miesto savivaldybėje šiandien baigiamas 2023–2024 metų šildymo sezonas. Šilumos tiekimas Vilniaus gyvenamuosiuose daugiabučiuose namuose ir administraciniuose pastatuose išjungiamas balandžio 9 d. Rytoj šildymas bus nutrauktas bendrojo, ikimokyklinio ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigose. Gyventojai, kurių daugiabučiuose namuose yra modernizuotas šilumos punktas, turi galimybę tęsti šildymą.

Lietuvą lepina vasariški orai, tačiau savivaldybių administracijos ir šilumininkai pabaigti šildymo sezoną dar neskuba. Valdininkai baiminasi artėjančio atšalimo ir ketina savaitė kitą dar palaukti pastovesnės šilumos. Tačiau daugybė gyventojų jau dabar reikalauja baigti šildymo sezoną, piktindamiesi šiltais radiatoriais, kai už lango 20 laipsnių viršijanti šiluma. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Velykos šiemet bus itin malonios – anot sinoptikų, orai šalyje įšils iki 20-ies, o gal net ir daugiau laipsnių. Tad dalis gyventojų jau reikalauja baigti ir šildymo sezoną. Taip tikisi sutaupyti pinigų. Tačiau kiti dar baiminasi atšalimo ir šildymo sezono baigti nesutinka. Šilumininkai baigti šildyti namus dar neplanuoja ir ragina palaukti bent iki balandžio vidurio. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje kovą siekia 7,07 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 5,35 proc. mažiau nei vasarį ir 9,3 proc. mažiau praėjusių metų kovą, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Tarp penkių didžiųjų miestų kovą už šilumą mažiausiai mokės Šiaulių, daugiausiai – Klaipėdos gyventojai: atitinkamai 6,01 ir 7,1 cento.  Per mėnesį labiausiai šilumos kaina mažėjo Kaune – 8,25 proc.

Sostinės gyventojai už vasario šildymą mokės apie 30 proc. mažiau nei už sausį bei 10 proc. mažiau nei prieš metus, penktadienį pranešė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Vidutinė sąskaita už 50 kv. metrų ploto buto renovuotame daugiabutyje šildymą vasarį vidutiniškai sieks 45 eurus, o sename ir energetiškai neefektyviame name – 77 eurus. Pasak VŠT, mažesnes šildymo sąskaitas lėmė mažesnė vasario šilumos kaina, aukštesnė vidutinė oro temperatūra.

Dėl prognozuojamo šiltesnio nei įprastai pirmojo pavasario mėnesio bei pingančio kuro, šildymas Klaipėdos ir Gargždų gyventojams gali kainuoti mažiau. Pasak bendrovės „Klaipėdos energija“, kovo mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė kainuos 7,10 ct be PVM – beveik 10 proc. mažiau nei praėjusių metų kovą ir 4 proc. mažiau nei šį vasarį. Šildymo sąskaitų dydžiui didžiausią įtaką daro lauko oro temperatūra, teigia „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

Dėl neįprastai šalto sausio mėnesio gyventojai už centrinį šildymą mokės penktadaliu daugiau nei pernai metų sausį. Sostinėje senuose daugiabučiuose už 50 kvadratinių metrų butą reikės vidutiniškai sumokėti 112 eurų. O dujomis namus šildantiems gyventojams Valstybinė energetikos reguliavimo taryba žada mažinti tarifus. Sostinės gyventojai, kurie naudojasi centriniu šildymu, jau gauna sąskaitas už sausį.

Pirmąjį šių metų mėnesį šilumos kaina mažėjo, tačiau dėl šaltesnio oro sąskaitos gyventojams išaugs apie 16–18 proc., palyginti su 2023 metų sausiu, pranešė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). „Už 50 kv. metrų buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita sieks apie 66 eurus, o sename, energetiškai neefektyviame – 112 eurų“, – pranešime teigė VŠT. Naujos statybos daugiabučių gyventojai už tokio pat ploto butą vidutiniškai mokės 41 eurą – 28 proc.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) suskaičiavo, kokio dydžio sąskaitos netrukus pasieks vilniečius už sausio mėnesio šildymo paslaugas. Pirmąjį šių metų mėnesį šilumos kaina mažėjo, tačiau dėl 4,5 laipsnių šaltesnio mėnesio sąskaitos ūgtels apie 16–18 proc. palyginti su 2023 m. sausiu ir gruodžiu. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita sieks apie 66 eurus, o sename, energetiškai neefektyviame – 112 eurų.

Besibaigiantis sausis grasina dar smarkiau patuštinti gyventojų pinigines. Dėl buvusių šalčių šildymo sąskaitos bus kone ketvirtadaliu didesnės nei gruodį. Nepriklausomiems elektros tiekėjams už elektrą mokantys gyventojai taip pat turės išleisti daugiau pinigų – elektra pabrango ne tik dėl šalčių, bet ir dėl išaugusios reguliuojamos valstybės kainos dalies.

Antradienį Lvivo miesto Sichivo mikrorajonas liko be karšto vandens ir šildymo dėl programišių atakos prieš komunalinę įmonę „Lvivteploenerho“. Tai pranešė įmonės atstovai, kuriais remiasi „Ukrinform“. „Dėl programišių atakos sutriko šilumos tiekimo valdymo sistema. Dirbama, kad būtų atnaujintas šildymo ir karšto vandens tiekimas Sichivo gyvenamajame rajone“, – rašoma pranešime. Komunalininkai pažymi, kad šilumos ir vandens tiekimas turėtų būti atnaujintas apie 21 val.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą toliau subsidijuoti centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dalį. Subsidijų taikymas pratęstas iki šių metų kovo 31 d., nurodo rajono savivaldybė. Skelbiama, kad mokestis gyventojams už centralizuotai tiekiamą šiluminę energiją galės keistis kiekvieną mėnesį priklausomai nuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos kiekvieną mėnesį skelbiamos vidutinės šilumos kainos Lietuvoje.

Įpusėjus šildymo sezonui ir spustelėjus didesniam šalčiui šilumos tiekėjai sulaukia susirūpinusių gyventojų pastebėjimų dėl netenkinančios temperatūros butuose. Kol vieni klientai prašo šildymą sumažinti, kiti išsako pastabas dėl pernelyg kaistančių radiatorių. Apie šių problemų priežastis ir sprendimo būdus pasakoja AB Vilniaus šilumos tinklų Energetinio efektyvumo vadovas Juozas Paulėkas.

Po kelis šimtus eurų už šildymą kas mėnesį mokantys provincijos gyventojai baiminasi dar didesnių sąskaitų, valdantiesiems šiemet įvedus drakonišką akcizą naftos dujoms. Pasipiktinimo bangai dėl akcizo neatlyžtant ir ūkininkams grasinant Vilnių šturmuoti su traktoriais, Vyriausybės narių pozicija jau švelnėja.

Šiluma iš pastatų gali pasišalinti įvairiais būdais, tačiau yra keletas įrodymais pagrįstų ir nebrangiai kainuojančių priemonių, kurios padės išlaikyti namuose šilumą. Yra pakankamai nedaug mokslinių duomenų apie tokių priemonių veiksmingumą. Be to, kai kurios dažnai minimos idėjos, pavyzdžiui, kambario šildymas žvakėmis, gali būti pavojingos. Galiausiai šaltesnio klimato šalyse nepatartina žiemą bandyti apsieiti be šildymo sistemos, užtenka šiek tiek pagerinti minėtos sistemos veikimą.

Energetikos ministerija nepasiturintiems gyventojams siūlo skirti 100 proc. siekiančią paramą atnaujinant šildymo sistemas. Kaip šeštadienį pranešė ministerija, tokia finansinė parama siūloma gyventojams, kurie gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Ministerija taip pat siūlo iki 60 proc. finansinę paramą gyventojams šilumos punktų ir kitų vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų modernizavimui.

Lietuvą užklupus gerokai didesniems žiemos šalčiams, nei buvo pastaruosius kelerius metus, daliai gyventojų namuose tenka kaip reikiant pašalti, mat įprasto centrinio šildymo  dažnai nepakanka. Vienas iš sprendimų tokiu atveju būtų papildomi šildymo prietaisai. Tačiau žmonės baiminasi smarkiai padidėsiančių sąskaitų už elektrą.

Jau kurį laiką Rusijoje yra sutrikęs šildymas ir karštas vanduo. Nepatenkinti gyventojai stengiasi sušilti kaip įmanydami – kas prie laužo, kas prie nešiojamų šildytuvų. Tačiau gyventojų teigimu, to neužtenka. Sušalę ir supykę gyventojai kreipiasi į valdžios institucijas ir reikalauja atnaujinti vandentiekių sistemą, kuri nebuvo keičiama 90 metų.

Rusijos sostinę užgriuvus speiguotiems orams pasipylė pranešimai apie nešildomus namus ir nesutvarkytą infrastruktūrą. Situacija tapo tiek sunkiai kontroliuojama, kad turėjo įsikišti Vladimiras Putinas ir nacionalizuoti vienos iš Pamaskvės gyvenviečių namų ūkius tvarkiusią bendrovę, dėl kurios kaltės tūkstančiai butų liko be šildymo. Dešimtys tūkstančių gyventojų, įskaitant ir sostinės Maskvos apylinkių, skundžiasi dėl gedimų atjungtu šildymu, netvarkoma infrastruktūra.

Maskvos regione tvyrant dideliam šalčiui, daugelyje miestų ir kaimų nutrūko šildymo ir elektros tiekimas.  Pirmasis nukentėjo Podolsko miestas, kuriame šildymo nėra jau daugiau kaip penkias dienas. Anksčiau dalis miesto daugiabučių buvo šildomi iš vietinės kartono gamyklos katilinės.  Tačiau sausio 4 d. ten įvyko avarija ir šilumos tiekimas buvo nutrauktas. Pasak žiniasklaidos, nepaisant Maskvos srities gubernatoriaus įsikišimo, problema iki šiol nėra iki galo išspręsta.

Vilniečius netrukus pasieks sąskaitos už praėjusių metų gruodžio mėnesį suteiktas šildymo ir karšto vandens paslaugas. Bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) teigia, kad pirmąjį žiemos mėnesį sąskaitos išliko panašiame lygyje kaip lapkritį, o lyginant su praėjusio šildymo sezono gruodžiu – šildymo kaštai gyventojams sumažėjo apie 18 proc. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 55 Eur, o sename, energetiškai neefektyviame – 94 Eur.

Skuode ir Mažeikiuose, kuriame dauguma gyventojų būstą šildo suskystintomis naftos dujomis (SND), šildymas dėl nuo šių metų taikomo akcizo turėtų brangti.  Skuodo rajono meras Stasys Butautas sako, kad gyventojai dėl to skundžiasi, bet alternatyvų neturi, nes gamtinių dujų tiekimo infrastruktūra čia neišvystyta.   „Skundžiasi gyventojai, bet ką mes galime padaryti, žmonės irgi supranta, kad ne savivaldybė uždėjo tuos akcizus.

Viduržiemį šilumininkai gyventojams paruošė naują šilumos kainų šuolį. Štai klaipėdiečiai už šilumą sausį turės mokėti beveik dešimtadaliu brangiau nei gruodį. Dar labiau šiluma brangsta Marijampolėje. Brangiau turės mokėti ir kauniečiai. Vilniečių irgi negelbsti pigią šilumą žadėjęs „Ignitis“ biokuro blokas – sostinės gyventojams šiluma pinga vos 1 proc. Sausio mėnesį klaipėdiečiams teks dar labiau papurtyti pinigines.

Gyventojai piktinasi šį mėnesį gaunantys dvigubai ir dar didesnes nei ankstesnį mėnesį šildymo sąskaitas. Šilumininkai teisinasi, kad brangsta kuras, spaudžia šaltis, tad ir šilumos patiekia daugiau, o už ją tenka mokėti gyventojams. Žmonės piktinasi ir nebegaunantys kompensacijų dėl banke turimų santaupų juodai dienai ar laidotuvėms. Beje, vis plačiau teks atverti pinigines ne tik už šildymą, bet ir už elektrą ir dyzeliną.

Gyventojai jau sulaukia sąskaitų už lapkritį gautą šilumą. Štai vilniečiams jos dvigubai ir daugiau didesnės nei spalį. Šilumos tinklų vadovai ragina nesistebėti, mat šildyti teko visą mėnesį, o ir jis esą buvo šalčiausias pastarąjį penkmetį. Sąskaitomis skundžiasi ir panevėžiečiai, ir šiauliečiai. Tačiau šilumininkai neturi kuo paguosti – kuras brangsta, tad perspėja ruoštis ne mažesnėms sąskaitoms ir už gruodį.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Sostinės gyventojai už lapkričio šildymą turėtų sulaukti panašių sąskaitų nei prieš metus –  šilumos kaina mažėjo vidutiniškai 5 proc., tačiau mėnuo buvo šaltesnis, pranešė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Anot įmonės, paskutinį rudens mėnesį šiluma Vilniuje kainavo 8,37 cento už kilovatvalandę (be PVM), kai 2022-ųjų lapkritį jos kaina siekė 8,77 cento.  Tačiau, pasak įmonės atstovės Monikos Merkytės, šiemet dėl šaltesnio lapkričio šildymo sąskaitos yra panašios, kaip ir pernai.

Seimui lapkritį patikslinus 2023-iųjų biudžetą ir leidus Vyriausybei papildomai skolintis gyventojų kompensacijoms už šildymą, Finansų ministerija siūlo tam skirti 46,96 mln. eurų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.   Toks Vyriausybės nutarimo projektas parengtas atsižvelgus į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą skirti tokią sumą būsto šildymo kompensacijoms ir socialinėms pašalpoms. Pinigai bus paskirstyti savivaldybėms. Trūksta apie 25 mln.

Įsibėgėjant žiemai šilumininkai reikalauja, kad žmonės dar labiau atvertų pinigines ir brangina šilumą. Šiluma brangs Šiauliuose, Klaipėdoje ir Kaune, o tarp didmiesčių daugiausiai už šilumą teks ir toliau mokėti vilniečiams. Tiesa, sostinės šilumos įmonė mėgina guosti, kad kainą kitą mėnesį šiek tiek sumažins, mat vis daugiau šilumos tiekia naujoji biokuro kogeneracinė jėgainė.

Į Vilniaus savivaldybę plūsta senjorai, negavę šildymo kompensacijų. Savivaldybės atstovai ragina nesistebėti, mat šį sezoną ėmė tikrinti prašytojų turtą – namus, sklypus, automobilius ir pinigus banke. Ministrė Navickienė tokią praktiką pateisina, tačiau prašo savivaldybes nepersistengti ir dėl kelių eurų, viršijančių normatyvą, nepalikti senjorų be paramos. Į pagalbą senjorams jau skuba „Carito“ darbuotojai – ragina nenuleisti rankų ir iki galo kovoti dėl šildymo kompensacijų.

Orai vėsta ir vis labiau norisi ilgiau laikyti įjungtą šildymą, tačiau daugelis stengiasi atsispirti šiai pagundai baimindamiesi didelių sąskaitų už elektros energiją. Čiužinių ekspertė turi liūdnų žinių miegantiems su įjungtu šildymu – šis įprotis gali pakenkti. „Winstons Beds“ čiužinių ekspertė Rebecca Swain perspėja apie su šildymu susijusius pavojus, įskaitant grėsmę sveikatai. „Dėl šalčio vis dažniau tenka įjungti radiatorius, – aiškino ji.

Vidurio ir vakarų Lietuvoje neefektyvius biokuro katilus nori pakeisti 1661 gyventojas, jie prašo daugiau nei 6 mln. eurų paramos, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA antradienį sustabdė spalio pradžioje pradėtą paraiškų priėmimą, nes prašoma parama viršija skirtą sumą. Agentūra žada, jog 2024 metais gyventojai vėl galės gauti paramą.

Seimas antradienį patikslino 2023-iųjų biudžetą numatydamas papildomą valstybės skolinimąsi kompensacijoms už šilumą.  Už buvo 104 Seimo nariai, prieš du, o susilaikė 23 parlamentarai.   Finansų ministerijai skolintis reikia, nes kompensacijoms trūksta lėšų. Jų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų. Liberalas Andrius Bagdonas sakė, kad šiuo įstatymu bus užtikrinama, kad savivaldybėms nepritrūktų lėšų kompensuoti būsto šildymo nepasiturintiems Lietuvos gyventojams.

Seimas antradienį balsuos dėl tikslinamo 2023-iųjų biudžeto projekto, numatant papildomą valstybės skolinimąsi kompensacijoms už šilumą.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad skolintis reikia, nes kompensacijoms trūksta lėšų. Finansų ministerija pasiskolintas lėšas skirtų savivaldybėms, mokančioms kompensacijas už šildymą. Tokių lėšų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų.

Vilniaus šilumos tinklai jau išsiuntė pirmąsias elektronines šio šildymo sezono sąskaitas už spalio mėnesį teiktas paslaugas. Nors šilumos kilovatvalandė Vilniuje pigo 10 proc., tačiau įtaką sąskaitų dydžiui padarė net 4 laipsniais šaltesnė spalio mėnesio antroji pusė. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 29 eurų, sename, energetiškai neefektyviame – 47 eurų, praneša bendrovė.

Seime kelią skinasi 2023 metų valstybės biudžeto patikslinimas, leidžiantis valstybei šiemet papildomai skolintis kompensacijoms už šildymą  Seimas antradienį pirmą kartą apsvarstė įstatymo pakeitimą, kad Finansų ministerija galėtų pasiskolinti ir skirti lėšų savivaldybėms gyventojų kompensacijoms už šildymą. Tokių lėšų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų.    Po pirmojo patikslinto biudžeto svarstymo nebalsuojama.

Sulaukę pirmųjų sąskaitų už šildymą spalio mėnesį vilniečiai pakraupo – kai kuriems jos už dvi spalio savaites yra kone 60 procentų didesnės nei pernai. Vilniečiai pikti ir rėžia tiesiai – šilumininkai ir valdžia juos apgavo, mat žadėjo, kad atpigus dujoms ir kitoms žaliavoms, sumažės ir šildymo sąskaitos. Tiesa, šilumininkai atsakomybės kratosi ir teisinasi, kad dėl visko kaltas šaltas ruduo.

Pirmosios sąskaitos už šildymą pašiurpino vilniečius – kai kurie moka ir 60 proc. daugiau negu pernai. Šilumininkai kaltina šaltą rudenį. Šį sezoną už šildymą mažiausiai mokės žemaičiai. Pajūryje pavojingai tvinsta upės. Karteną užliejo Minija – skęsta namai, sodai ir daržai. Klaipėdoje Danės upė pasiekė stichinį lygį ir jau semia gatvę. Noras išmesti Remigijų Žemaitaitį ir Petrą Gražulį iš Seimo valdantiesiems kainuoja dar daugiau chaoso parlamente.

Vilniaus kogeneracinei jėgainei (VKJ) pradėjus deginti biokurą ir veikti visu pajėgumu, dalį šilumos energijos kainos sostinėje vis dar formuos gamtinės dujos, todėl ji Vilniuje bus didesnė nei kituose didžiuosiuose miestuose, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) laikinoji vadovė Agnė Bagočiutė. „Kaune yra didesnė ir šilumos tiekėjų konkurencija, ir atsinaujinantys ištekliai formuoja kainas, tai ir lemia mažiausias kainas tarp didmiesčių.

Prasidėjus šildymo sezonui AB Vilniaus šilumos tinklai pradėjo termofikacinio vandens, kuris į klientų namus atneša šilumą, dažymo darbus. Siekiant operatyviai pastebėti bei pašalinti galimus nesandarumus pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemose, šilumos tiekimo trasose, toks vanduo nudažomas žaliai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jau šią savaitę gyventojai sulauks sąskaitų už šildymą. Šilumos tiekėjai jau suskaičiavo, kokios jos bus ir tikina, kad sąskaitų dydžiai priklauso tiek nuo buvusios oro temperatūros, tiek nuo būsto, kuriame gyvenate. „Vilniaus šilumos tinklų“ Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas vardijo, kad sąskaitų už šildymą dydį lemia keturi pagrindiniai veiksniai: lauko oro temperatūra, energetinis pastato efektyvumas, šilumos kaina ir klientų šilumos vartojimo.

Artėjant žiemai gyventojams brangsta ir šiluma. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkritį šalyje kyla vidutiniškai 6 proc., palyginti su spalio mėnesiu. Energetikos ministras ragina dėl šildymo brangimo nesistebėti, mat esą didėja kuro paklausa, tad auga ir kainos. O artėjant šalčiams šilumininkai ragina ruoštis ir dar didesnėms kainoms, mat tuomet grasina deginti dar daugiau dujų, kurios yra brangesnės už biokurą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Artėjant žiemai gyventojams brangsta ir šiluma. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkritį šalyje kyla vidutiniškai 6 proc., palyginti su spalio mėnesiu. Energetikos ministras ragina dėl šildymo brangimo nesistebėti, mat esą didėja kuro paklausa, tad auga ir kainos. O artėjant šalčiams šilumininkai ragina ruoštis ir dar didesnėms kainoms, mat tuomet grasina deginti dar daugiau dujų, kurios yra brangesnės už biokurą.

Nuo šio šildymo sezono savivaldybėms vėl vertinant kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turtą, sumažėjo paraiškų kompensacijoms, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė. Pasak jos, taip parama labiau pasieks tuos, kam jos labiausiai reikia. Vilniuje šiais metais nuo rugsėjo iki spalio 22 dienos kompensacijų prašė 28,8 tūkst. gyventojų – 19 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune 9,2 tūkst. – 26 proc. mažiau, o Klaipėdoje 3 tūkst. – 36 proc.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba galutinai pritarė sprendimui šio rajono gyventojams nuo spalio 1 d. iki metų galo subsidijuoti centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dalį, jei ši bus didesnė už vidutinę kainą Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pasak Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus, jau praėję metai parodė, kad energijos kainos gali netikėtai išaugti, o tokie neplanuoti pokyčiai turi didelę neigiamą įtaką gyventojų finansinei padėčiai.

Nors kalbama, kad šildymo sąskaitos šiemet bus mažesnės, prasidedantis šildymo sezonas neramina daugelį. Pastaraisiais metais elektros, dujų ir šildymo sąskaitos buvo gerokai didesnės nei esame pratę mokėti, tad su neramumu laukiant šiųmečių kainų verta apsvarstyti galimybes taupyti ne tik elektrą, bet ir šilumą namuose. Kaip tai įmanoma? „Dažnai klaidingai manoma, kad tik elektros ir dujų sąskaitų dydis yra mūsų rankose: juk sumažinti elektros ir dujų naudojimą atrodo gana paprasta.

Nors kalbama, kad šildymo sąskaitos šiemet bus mažesnės, prasidedantis šildymo sezonas neramina daugelį. Pastaraisiais metais elektros, dujų ir šildymo sąskaitos buvo gerokai didesnės, nei esame pratę mokėti, tad, su neramumu laukiant šiųmečių kainų, verta apsvarstyti galimybes taupyti ne tik elektrą, bet ir šilumą namuose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Spalį prasidėjo šildymo sezonas. Gyventojai su nerimu laukia sąskaitų, baiminasi, kad neužteks pajamų joms apmokėti. Šildymo tiekėjai skaičiuoja, kad už pusės spalio mėnesio didžiausia sąskaita sieks apie 45 eurus. O sąskaitų dydis priklausys ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo jos kiekio. Todėl senų daugiabučių gyventojai mokės daugiau. Vilniuje miesto savivaldybė ir „Vilniaus šilumos tinklai“ spalio 16 d. pradėjo šildymo sezoną.