šildymas

Sąžiningai už šildymą mokėję klaipėdiečiai netikėtai sužinojo, jog yra skolingi šilumą tiekiančiai bendrovei. Paaiškėjo, bendrija šilumininkams nepervesdavo pinigų. Tokios žinios šokiruoti žmonės turės mokėti antrą kartą, nes atrasti iššvaistytus pinigus beveik nebėra galimybių, mat bendrijos pirmininkas mirė. Aiktelėjo iš netikėtumo Bendrijai, kurios nariai pateko į nepavydėtiną padėtį, priklauso du uostamiesčio devynaukščiai namai – daugiau nei šimtas butų.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas sako, kad pildosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) prognozės dėl šilumos kainų. Kaip ir prognozavo VKEKK, miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamybai yra brangusios gamtinės dujos, ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina augs ir vidutiniškai sudarys apie 31 ct/kWh. Rugpjūčio mėnesį gamtinės dujos su galios ir transportavimo mokesčiais kainavo 2005 lt/tne. Tai yra 15 proc.

Šiau­lie­čiams nuo spa­lio ši­lu­ma tu­rė­tų pig­ti apie 15 pro­cen­tų – dėl pra­dė­to de­gin­ti bio­ku­ro. Bet kiau­ri na­mai to­liau tuš­tins ki­še­nes. Apsk­ri­ty­je bran­giau­sias šil­dy­mo se­zo­nas lau­kia Jo­niš­kio, kur ši­lu­mai ga­min­ti de­gi­na­mos tik gam­ti­nės du­jos, ir Pak­ruo­jo gy­ven­to­jų. Į šil­dy­mo se­zo­ną – kaip į ka­rą.

Prognozuojama, kad spalio–lapkričio mėnesiais į Lietuvą importuojamos gamtinės dujos kainuos bene trečdaliu daugiau nei pernai, rašo „Lietuvos žinios“. Energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas mano, kad dujos rudeniop pasieks gegužės mėnesio aukštumas ir vidutiniškai kainuos daugiau nei pernai. „Nuo naftos kainų priklausanti dujų kaina atsilieka maždaug pusmečiu. Taigi, stebėdami naftos kainų pokyčius, galime prognozuoti ir gamtinių dujų kainas.

Energetikos ministerija pateikė Vyriausybei svarstyti projektą, kuriuo siūloma didžiųjų šalies miestų termofikacinėms elektrinėms elektros gamybos kvotas ne didinti, o mažinti. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) perspėja, kad toks žingsnis užkerta kelią šilumos kainų mažinimui. „Akivaizdu, kad energetikos ministras Arvydas Sekmokas nesiruošia palengvinti gyventojams mokėjimų už šildymą naštos, todėl šilumos vartotojų laukia sunkus šildymo sezonas.

Lietuvos gyventojai kiekvieną žiemą gauna į neviltį varančias sąskaitas už šildymą, tačiau retas kuris susimąsto apie vis dar merdinčią renovaciją. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl stringa pastatų modernizacijos procesas – dalis gyventojų nebeturi ekonominės motyvacijos ir mano, kad renovacija paprasčiausiai neatsiperka, nes už būsto atnaujinimą sumokama brangiai, o norimas rezultatas – nepasiekiamas.

Praėjo lygiai metai, kai Vilniaus miesto savivaldybė 2011 metų rugpjūčio 24 dieną pateikė pasiūlymą, kaip sumažinti šilumos kainą Vilniaus ir visos Lietuvos gyventojams. Per visus metus Vilniaus miesto savivaldybė Vyriausybei ir Energetikos ministerijai buvo pateikusi ne vieną realiai įgyvendinamą pasiūlymą, ministras Arvydas Sekmokas ne kartą buvo kviečiams diskutuoti ir rasti optimaliausią sprendimą šilumos tarifui sumažinti.

Artėjančio šildymo sezono vilniečiai laukia su nerimu. Žmonės svarsto, kodėl jų būstai vis dar šildomi brangiomis dujomis, o ne pigesniu biokuru, apie kurio naudojimą šildymui nuolat kalbama. Nuo liepos beveik trečdaliu pabrangus gamtinėms dujoms, kils ir centralizuotai tiekiamos šilumos kaina. Dalis vilniečių su baime laukia naujo šildymo sezono. Premjeras kaltina Vilniaus savivaldybę, esą nesugebėjusią pereiti nuo dujų prie biokuro, atpiginančio šilumą.

Ateinantis šildymo sezonas bus istoriškai vienas brangiausių Lietuvos istorijoje. Kaip perspėja energetikai, šildymas ir toliau brangs, nes yra tiesiogiai susietas su dujų kaina. „Kadangi gamtinių dujų kaina tiesiogiai susieta su nafta, tas, kas degina dujas, užprogramuotas visąlaik turėti stabilų nedidelį dujų brangimą“, - surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Gyventojų skolos šią vasarą augo lėčiau, bet ekspertai nerimauja, kad naująjį šildymo sezoną Lietuvos piliečiai susidurs su dar didesniais išbandymais nei praėjusiais metais. Mokesčių kilpa verš stipriau, o gyventojų pradelsti įsiskolinimai padidės dar 250 mln. litų. Už šilumą mokėsime vis brangiau Artėjant naujam šildymo sezonui energetikos ekspertai gyventojams nežada nieko gera. Šildymo sezonas bus brangiausias per visą Lietuvos istoriją.

Vienintelė Latvijoje Ventspilio Dūma ryžosi eksperimentui – nuo šio pavasario ji augina pluoštines kanapes ir kitus biomasei naudingus augalus. Jei eksperimentas pasiseks, ventspiliečiams turėtų atpigti šildymas. Nors Latvijoje, kaip ir Estijoje ar Lenkijoje, pluoštinės kanapės legalizuotos, tačiau šios priklauso ne ūkininkui, o Ventspilio Dūmai. Ji pirmoji šalyje bando auginti kanapes kaip alternatyviosios energijos šaltinį.

Vis daugiau miestų ir miestelių rengiasi deginti biokurą. Tiekėjai skaičiuoja, kad būsimą sezoną jo reikės bent pusantro karto daugiau nei praėjusį. Panevėžys, Klaipėda, Kaunas, Šiauliai, Alytus, Visaginas – tai miestai, kurie artėjantį sezoną šilumos iš biokuro gamins daugiau negu iki šiol, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Nesnaudžia ir mažesni miesteliai. Taigi biokuro reikės gerokai daugiau. „Žaliavos reikės 1,5 karto daugiau nei pernai.

42 proc. gyventojų sutiktų būsto renovavimui skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį, dar penktadalis galėtų skirti tiek, kiek po renovacijos sumažėtų sąskaita už šildymą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. „Tiek lėšų, kiek gyventojai nori ir gali skirti renovacijai, iš esmės visiškai užtenka vidutinio dydžio daugiabučio namo projektui įgyvendinti, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus projektų vadovė Edita Rimokaitytė.

Anot Vilniaus mero Artūro Zuoko, Vilniuje po dešimtmečio gali nelikti troleibusų ir išdygti saulės energija šildomų daugiabučių kvartalas, rašo „Lietuvos rytas“. „Per artimiausius dešimt metų mes iškelsime troleibusą iš Vilniaus ir keisime tramvajumi ir ekologiškais autobusais“, – penktadienį Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo diskusijoje Prienų rajone sakė A. Zuokas. Vilniaus meras taip pat tvirtino, kad šalies sostinės plotas daugiau nedidės.

Istorija, kurią papasakojo viena portalo Balsas.lt skaitytoja, paprasta ir banali, bet „tuštinanti kišenę“. Ir niekam nė motais, kad mokėsite už tai, kuo nesinaudojate. „Mirė tolima, vieniša giminaitė.

Kai kurių šilumos tiekėjų siūlomą atsiskaitymo už šildymą būdą, kai visus metus mokamas vienodas mokestis, gyventojai renkasi nelabai noriai. Manoma, kad žmonės tiesiog gauna per mažai informacijos apie tokią galimybę arba bijo būti apgauti. UAB „Vilniaus energija“ gyventojams siūlo tokį atsiskaitymo variantą, kai už šilumą ir kitas teikiamas paslaugas galima mokėti pastovų mokestį šildymo ir nešildymo sezono laikotarpiu.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) energetikos ministrui A. Sekmokui pakartotinai pateikė siūlymą perkelti elektros gamybą iš Elektrėnų elektrinės į termofikacines elektrines didžiuosiuose miestuose, perskirstyti elektros energijos supirkimo kvotas ir užtikrinti galimybę gyventojams už šilumą mokėti mažiau. „Pernai pasiūlymas nebranginant elektros sukurti rezervą šilumos kainoms mažinti buvo atmestas.

Lietuviai tėvynėje kabinasi į gyvenimą lyg tremtyje, tačiau jų kūrybingumas ir išradingumas naudingas tik jiems patiems. Kiekvienas nori gyventi oriai – turėti būstą, vairuoti automobilį ir kad jo vaikai nei alktų, nei šaltų. Kai vidutinis darbo užmokestis nuo europinio atsilieka kelis kartus, o kainos panašios, aktyviausieji griebiasi išradimų, stato būstus iš atliekų.

Šiau­lių po­li­ti­kai neišb­ren­da iš svars­ty­mų, ko­kius ši­lu­mos punk­tų prie­žiū­ros ta­ri­fus tvir­tin­ti. Na­mų ad­mi­nist­ra­to­rius tei­gia, jog „iš mu­sės da­ro­mas dramb­lys“. Ne­be­tu­ri kur trauk­tis Mies­to Ta­ry­bai šį mė­ne­sį vėl bus tei­kia­mi ši­lu­mos punk­tų prie­žiū­ros ta­ri­fai. Šį kar­tą al­ter­na­ty­vūs spren­di­mo pro­jek­tai: vie­nas – ad­mi­nist­ra­ci­jos, ki­tas – So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos. Ga­li bū­ti ir dar vie­nas – ak­ty­vių pi­lie­čių.

„Sveikinu šį Seimo žingsnį, nes toks įstatymas jau seniai buvo reikalingas. Biokuro birža Lietuvoje turi būti sukurta ir kuo greičiau pradėti realiai veikti. Mes dar pernai pavasarį Vyriausybei ir Seimo pirmininkei išsiuntėme pasiūlymą centralizuoti visos Lietuvos šilumai naudojamo kuro – biokuro, dujų, mazuto, – pirkimą. Įkurti visų rūšių kuro biržą, iš kurios šilumos tiekėjai privalėtų pirkti kurą šilumai gaminti. Tai užtikrintų konkurenciją, skaidrumą ir geriausią kainą.

Kainų komisija prognozuoja, kad 2012–2013 metų šildymo sezono metu vidutinė statistinė šilumos kaina Lietuvoje bus 27,22 ct/kWh (be PVM). Palyginus su 2011–2012 metų šildymo sezono kaina, laukiamas vidutinės statistinės kainos Lietuvoje augimas yra 4 proc. Lyginant 2011–2012 metų šildymo sezono vidutinę statistinę kainą Lietuvoje su 2010–2011 metų šildymo sezonu, ji buvo 18 proc. didesnė.

Neseniai pasibaigęs rekordinis šildymo sezonas bei toliau kylančios kuro kainos neleidžia pamiršti, jog po kelių mėnesių ir vėl teks gerokai veržtis diržus mokant už šildymą. Daugelis mokame ne tik už šilumą namuose, bet ir už šildomą orą lauke: skaičiuojama, kad šalčiausiais žiemos mėnesiais vienas butas senos statybos daugiabutyje vidutiniškai  per mėnesį iššvaisto šilumos už 200 Lt. Tačiau ne visi gyventojai krūpteli prisiminę, kiek jiems kainavo šiluma.

Dujomis namus šildantys Lietuvos gyventojai jau skaičiuoja, kiek kainuos kuras rudenį, rašo „Lietuvos rytas“. Tai turėtų paaiškėti dar šį mėnesį. Neabejojama tik dėl vieno - gamtinių dujų kainų šuolis bus milžiniškas. Skirtingai nei užsienyje, kur jos greičiausiai atpigs. Vilnietis Vytautas Ratkevičius su nerimu sutiko žinią, kad nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams dujos greičiausiai brangs dar 22 proc.

Ofi­cia­liai bai­giantis šil­dy­mo se­zo­nui, var­to­to­jai už ši­lu­mą lieka sko­lin­gi milijonus litų. Pakruojo gyventojai po šio šildymo sezono už šildymą įsiskolino per 1,21 mi­li­jo­no li­tų. Ši­lu­ma li­ko vie­na bran­giau­sių ša­ly­je, nors iš 2-osios pa­kruo­jie­čiai ši­lu­mi­nin­kai ir nu­si­lei­do į ketvir­tą­ją to­kios sta­tis­ti­kos vie­tą.

Kaunui šiemet pirmajam suskubus paskelbti šildymo sezono pabaigą, jo pėdomis netrukus pasekė ir Vilnius. Kaune oficialiai šildymas išjungtas praėjusį ketvirtadienį, Vilniuje – penktadienį. Tiesa, Kaunas patikslino, kad darželiuose, mokyklose ir ligoninėse šildymas bus išjungtas kiek vėliau, t.y. balandžio 14-ąją. Panevėžyje šildymą išjungti nuspręsta balandžio 13 d., gyvenamuosius  namus planuojama nustoti šildyti balandžio 16–17 dienomis.

Kai kuriems miestams jau skelbiant šildymo sezono pabaigą, Vilniaus valdžia to daryti dar nežada, nors savaitgalį prognozuojama 15–16 laipsnių šiluma. Į klausimą, ar sostinė paseks Kauno pacyzdžiu, kuris ketina šildymo sezoną baigti jau rytoj, Vilniaus meras Artūras Zuokas sakė: „Kol kas sekame oro prognozes. Turi būti tam tikras dienos temperatūros vidurkis, o naktį pliusinė temperatūra, kad būtų galima atjungti šildymą.

Vyriausybei nepriėmus svarbių energetinių sprendimų, už šildymą dar ilgai mokėsime brangiausiai Europoje. Baigiasi vienas brangiausių Lietuvos istorijoje šildymo sezonas. Tačiau toks jis gali būti ir kitąmet, nes energetikai tikina, kad sumažinti šildymo kainas nėra jokių galimybių. Ar iš tikrųjų taip yra? Štai maždaug penktadalis valstybės piliečių už šildymą moka gerokai mažiau ir jie ketina tam skiriamas išlaidas dar sumažinti.

Keiksnojant kuro, kuris naudojamas energijai gaminti, kainas kartais pamirštama, kad gyvename daugiau ar mažiau rinkos sąlygomis ir šios labiausiai lemia energetinių išteklių kainų lygį. Tik transportui naudojamo kuro kainoje yra reikšminga valstybės mokesčių įtaka, kurią lemia prie kuro savikainos pridėtas akcizo mokesčio dydis, beje, kurio minimalų dydį nustato Europos Sąjungos reguliavimas.

Pernai lapkritį gavusieji dideles šildymo sąskaitas dėl to turėtų kaltinti brangusį kurą ir šilumos punktų piržiūrėtojus. Tokias išvadas paskelbė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ji taip pat teigia, kad bendrovė „Vilniaus energija“, perduodama šilumos punktus, neprisidėjo prie didesnio šilumos vartojimo 2011 lapkritį.

Gy­ven­to­jų, neiš­ga­lin­čių iš­kart su­si­mo­kė­ti už įvai­rius ko­mu­na­li­nius pa­tar­na­vi­mus, dau­gė­ja. Bė­da ta, kad brangs­tant pa­slau­goms sko­los tik di­dė­ja. Dau­gė­ja ir pra­dels­tų mo­kė­ji­mų ban­kams. Neat­sa­kin­gai į pa­sta­ruo­sius žiū­ri jau­nuo­liai.

Kosminės šildymo sąskaitos žudo ne vien gyventojus ir biudžete šilumai nė cento nenumačiusią Savivaldybę. Antrą mėnesį iš eilės kylanti šildymo kaina ir dėl šalčių trigubai išaugęs šilumos suvartojimas atsigręžė prieš pačią „Panevėžio energiją“. Šilumos vartotojų įsiskolinimui perkopus 25 mln. Lt, įmonė skelbia nebeišgalinti atsiskaityti su savo darbuotojais, vandens ir dujų tiekėjais.

Tarp miš­kų pa­si­kly­du­sia­me Daug­ši­ga­lių (Pak­ruo­jo se­niū­ni­ja) kai­me tė­ra pen­kios so­dy­bos. Dvie­jo­se iš­jung­ta elektra. Už sko­las. Už tą pa­tį be elekt­ros ne­se­niai li­ko so­dy­ba kai­my­ni­niuo­se Te­li­šio­niuo­se. Jo­se įsi­kū­rę rem­ti­ni, so­cia­liai ne­sa­va­ran­kiš­ki žmo­nės. Ne­su­sit­var­kan­tys nei su pi­ni­gais, nei bui­ty­je. Pas­lys­tan­tys „ant bam­ba­lio“. Vie­ni šių bė­džių gai­li­si.

Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programą ir jai skiriamų lėšų naudojimo tvarkos aprašą. Tai padaryta vadovaujantis pernai įsigaliojusiu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu. Pavyzdžių minėtai programai parengti savivaldybė beveik neturėjo, nes atsinaujinančios energijos naudotojų šalyje, tuo labiau Alytuje, nėra daug, ypač tarp daugiabučių namų.

Vienas koogeneracinės biokuru kūrenamos jėgainės blokas gali pagaminti daugiau megavatų energijos, negu numato turėti Lietuva iš planuojamos atominės elektrinės, ir kainuotų tokią pastatyti apie penkis kartus pigiau, trečiadienį vykstančioje energetikos konferencijoje tikino Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas.

Į re­dak­ci­ją krei­pė­si kel­miš­kis Ro­mual­das Jo­ku­baus­kas. Re­no­vuo­ta­me na­me gy­ve­nan­tis skai­ty­to­jas pik­ti­no­si, kad butuo­se per karš­ta.

Kultūros fabrikas, dar vadinamas menų inkubatoriumi, – jau brangsta iki 13 milijonų litų. Paaiškėjo, kad Šiaulių valdžia melavo įtikinėdama, kad miestui reikės prisidėti tik dviem milijonais litų. Politikai investicijas į Kultūros fabriką sumąstė pakišti po šilumos tiekimo bendrovės „Šiaulių energija“ biudžetu ir taip padidinti šilumos kainas. Oficialiai skelbiama, kad Kultūros fabriko statybas didžiąja dalimi remia Europos Sąjungos fondai, skyrę iki aštuonių milijonų litų.

Nuo metų pradžios įsigaliojus naujam įstatymui, pagal kurį darbo biržoje užsiregistravusieji tą pačią dieną gali kreiptis į socialinės paramos skyrių prašyti kompensacijos už šildymą ir ją gauti, savivaldybes ėmė atakuoti ant skurdo ribos gyvenantys asmenys.

Apleistos slėptuvės pačiame miesto centre gali būti tinkamos ne tik sandėliavimui, bet ir poilsiui. Kai kurie vilniečiai nebrangiai įsigytas slėptuves sugeba paversti laikinai apsistoti tinkamais būstais, o jas pardavę – uždirbti. Netradicinė išeitis Vietoj apleistos slėptuvės – neblogai atrodantis būstas pačiame sostinės centre, visai šalia Seimo rūmų.

Nelaimė įvyko šeštadienį apie tryliktą valandą Širvintų rajone, Kaimynėlių kaime, esančioje sodyboje. Norėdama pakurti krosnį, moteris įmėtė malkų. Pradėjusi šilti krosnis sprogo. Manoma, jog tai įvyko dėl užšalusios vandens sistemos. Sodybos šeimininkė dėl veido nudegimų bei rankos kaulo lūžio, kirstinių žaizdų veide paguldyta į Vilniaus ligoninę.

Tautos išrinktieji užšalo: ketvirtadienį sostinės šilumos trasoje įvykus neeilinei avarijai, Seimo pastatas liko be šildymo. Jau rytoj, trečiadienį, vasario 8-ąją, 20.30 val. TV3 eteryje pikantiškiausių ir aktualiausių žinių laidos „Be komentarų“ specialieji korespondentai aiškinsis, kokiame šaltyje teko dirbti mūsų tautos išrinktiesiems. „Seime iš tikrųjų labai šalta, mane tik kailinukai ir sušildo, – prisipažins skandalingasis parlamentaras Petras Gražulis.

Daugiausiai už sausio mėnesį suvartotą šilumą mokės kauniečiai, mažiausiai – Panevėžio gyventojai. Tokią šilumos suvartojimo statistiką didžiausių šalies miestų senos statybos daugiabučiuose pateikė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). „Didžioji dalis daugiabučių yra seni ir nerenovuoti visuose šalies miestuose, todėl ir šilumos suvartojimo statistika labai panaši. Vadinasi, mokėjimų už šilumą dydį lems šilumos kaina“, – sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Spustelėję šalčiai privertė šauktis kaminkrėčio pagalbos. Specialistai sako, kad gyventojai neturėtų bėdų, jei tinkamai prižiūrėtų kaminus. Ugniagesiai įspėja, kad pagrindinė gaisrų priežastis tokiu metu – būtent krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir naudojimo pažeidimai. Kaminkrėčiai sako, kad vos tik spustelėjo šaltukas, iškvietimų padaugėjo kone dvigubai.

Termometro stulpeliui smuktelėjus iki 20 laipsnių Celsijaus ir žemiau, kai kurie Tauragės verslininkai buvo priversti koreguoti darbo planus. Spiginant šalčiui teko skubiai apsispręsti – tęsti gamybą bet kokiomis priemonėmis ar laikinai verslą nutraukti ir sutaupyti ne tik lėšų, bet ir darbuotojų sveikatos. Statybininkams šaltis – prastas palydovas Statybomis besiverčiančios bendrovės „Apastata“ vadovas Bolius Apavičius teigia, kad šalčiai koreguoja įmonės planus.

Temperatūrai nukritus žemiau dvidešimties laipsnių šalčio, bendrovė „Lietuvos energija“ nuo sausio 30 d. Elektrėnuose paleido antrąjį 300 MW galios energijos bloką. Abu šiuo metu veikiantys blokai dienos metu dirba maksimaliu režimu. „Lietuvos energijos“ teigimu, tokių priemonių imtasi siekiant patenkinti 11 proc. išaugusį elektros energijos poreikį. Šiuo metu „Lietuvos energijos“ elektrinėse per parą pagaminama 13 mln. kWh elektros energijos.

Šilumos tiekimas į sostinės centre esančius namus atnaujintas. Kaip skelbia „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas, šildymo problemos sureguliuotos. Šiuo metu visi butai šildomi. Namuose budėjo ir šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemas prižiūrėjo 67 specialistai. Dėl avarijos šildymas ketvirtadienį laikinai buvo nutrauktas beveik 150 namų. Specialistai, siekdami atnaujinti energijos tiekimą, dirbo iki išnaktų.

Šilumos trasos avarijos, kokia ketvirtadienį įvyko šalia Lukiškių aikštės sostinės centre, dažniausiai įvyksta dėl susidariusio temperatūrų skirtumo tarp šilumnešio ir lauko, sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas dr. Arturas Rogoža.

Dėl šilumos trasos avarijos šalia Lukiškių aikštės sostinės centre kelioms valandoms atjungtas šildymas. (Papildyta 21.06) Specialistai kol kas nepajėgė pilnai atstatyti šilumos tiekimo 146 miesto centre esantiems namams. Daugiabučių gyventojams šilumininkai jau siūlo nemokamą nakvynę viešbutyje. „Kompensuosime nakvynės išlaidas gyventojams, kurie baimindamiesi sušalti nutarė pernakvoti viešbutyje. Gyventojams reikėtų išsaugoti čekį, sąskaitą už viešbučio paslaugas.

Dar lapkričio viduryje dviejų vaikų tėvas, dirbantis ir mokantis mokesčius valstybei, paprašė kompensacijos už buto šildymą. Šiaulių miesto Socialinės paramos skyriuje jam prireikė ne tik humoro jausmo, bet ir geležinės kantrybės. Tris mėnesius nešęs krūvas pažymų ir rašęs pasiaiškinimus, vyras įsitikino: Šiauliuose sukurtas tobulas valdininkų valstybės modelis. Pradžia. Bandymas Kompensacijos už buto šildymą keturių asmenų šeima paprašė todėl, kad pagal pajamas į ją gali pretenduoti.

Nuo vasario dar pabrangs karštas vanduo ir šildymas – labiausiai Panevėžyje, mažiausiai – Šiauliuose. Šilumininkai aiškina, kad kainų didėjimą lemia tik brangstantis kuras. Vilniuje šiluma ir karštas vanduo brangs 1 procentu, Kaune vanduo brangs 2, šiluma – 3 procentais. Klaipėdoje atitinkamai 3 ir 4 proc. LTV „Panoramos“ teigimu, Panevėžyje šiluma brangs 11, o karštas vanduo – 8 procentais, Šiauliuose 0,4 – 0,6 proc.