šildymas

Šiauliečiams dėl naujos, biokurą naudojančios jėgainės šiluma pigo, bet šildymo sąskaitų už gruodį sulaukė didelių – vidutiniškai 392 litų. „Šiaulių kraštas“ domėjosi, kiek už savo būstų šildymą moka šalies ir miesto vadovai. Mažiausia – Šiaulių miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus sąskaita – 250 litų. Direktorius – už renovaciją Savivaldybės administracijos direktorius V. Damulevičius „Šiaulių kraštui“ sakė, jog 80 kvadratinių metrų buto šildymas už gruodį jam kainuos 250 litų.

Rygos gyventojų skolos už šildymą šilumos tiekimo bendrovei "Rigas siltums" šiuo metu siekia 26 mln. latų, antradienį teigė įmonės valdybos narė Biruta Kruzė. Ši suma turi būti sumokėta iki sausio 20 d. B. Kruzė paragino Rygos gyventojus susimokėti skolas, nes įmonė 83 proc. už skolas gautos sumos skiria šilumai tiekti. 2012 m. gruodį dėl nukritusios temperatūros ir dujų kainos kilimo Rygos gyventojų sąskaitos už šildymą padidėjo 63 proc., palyginus su 2011 m. gruodžio mėnesiu.

78 kvadratinių metrų naujos statybos bute sostinės M. K. Čiurlionio gatvėje gyvenantis Premjeras Algirdas Butkevičius prisipažino už praėjusio mėnesio šildymą sulaukęs 455 litų sąskaitos. "Turiu pasakyti, nors gyvenu naujame name, bet tikėjausi, kad kaina (šildymo - ELTA) bus truputį mažesnė - už praėjusį mėnesį už šilumą reikėjo sumokėti 455 litus už 78 kvadratinių metrų butą", - antradienį tradiciniame interviu Lietuvos radijui sakė Vyriausybės vadovas.

Lietuvoje vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sausio mėnesį, palyginus su gruodžiu, mažėjo 0,6 proc. Šiluma pinga ketvirtą mėnesį iš eilės. Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos sausio mėn., palyginus su gruodžiu, 1–2 proc. ribose kito beveik visoje Lietuvoje. Šilumos kainų mažėjimą labiausiai pajuto Kauno, Kretingos, Šakių ir Šilutės gyventojai – čia centralizuotai tiekiama šiluma pigo daugiau nei 2 proc.

Šildymo kainų šį sezoną sumažinti nepavyks, o ateityje vienintelė galimybė sumažinti sąskaitas - renovuoti daugiabučius, teigia Premjeras Algirdas Butkevičius. "Vargu ar šį šildymo sezoną būtų galima ką nors pakeisti, nebent įvyktų stebuklas, ir gamtinių dujų kainos nuo vasario 1 d. sumažėtų, bet tai yra tam tikros svajonės.

Sostinės Keramikų g. 12 namo gyventojai šią žiemą pasitiko kaip niekad džiugiai. Net ir spaudžiant šaltukui, šio namo butuose tvyro komfortiška šiluma, o sąskaitos už šildymą verčia plačiai nusišypsoti – palyginti su ankstesniais metais jos sumažėjo kone 3 kartus. Viso to paslaptis – atlikta kompleksinė daugiabučio renovacija, kurią padėjo įgyvendinti pastatų administravimo lyderis Lietuvoje bendrovė „Mano būstas“. Beveik 30 metų senumo daugiabutis Keramikų g. 12 atnaujintas per šių metų vasarą.

Atėjo žiema ir sniego pusnys vis didesnės, grįžus į namus norisi tik vieno – šiltos arbatos. Tačiau sušilti galite dar negrįžę į namus. Įdomu kaip? Jūsų kojų šiluma pasirūpinti gali „ThermaCell“ šildantys vidpadžiai. Šildančių vidpadžių kūrėjai skelbia, kad jų gaminiai yra patogūs ir tinka tiek vyrams, tiek moterims. Ši technologija valdoma nuotoliniu būdu, naudojant specialų valdymo pultelį.

Lapkričio mėnesį Radviliškio mieste pigiausiai šildėsi renovuotų daugiabučių gyventojai. Bemaž trylika kartų daugiau už šildymą mokėjo radviliškiečiai, gyvenantys daugiabutyje, nuolat esančiame antirekordininkų penketuko viršuje. Renovuoti daugiabučiai šildosi pigiausiai Šiųmetį lapkritį vidutinė oro temperatūra buvo pliusinė – 4,5 laipsnio šilumos. Pernykštis lapkritis buvo kiek šaltesnis – vidutinė oro temperatūra siekė 4,1 laipsnio šilumos.

Seimas, priėmęs Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, metams - iki 2013 m. gruodžio 31 d. - pratęsė lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, karštam vandeniui paruošti ir lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymą vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Už įstatymo pataisas balsavo 78, susilaikė 5 Seimo nariai.

Savaitgalį ir švenčių dienomis sinoptikai prognozuoja iki 30 laipsnių šaltį. Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune daugiabučius namus prižiūrintys specialistai speigus pasitiks sustiprintomis pajėgomis. Bendrovės „Mano būstas“ Pastatų ūkio valdymo departamento direktorius Tadas Misevčius teigė, jog jo vadovaujama pastatų priežiūros techninė tarnyba nuolatos stebi orų prognozes. Nuoseklus darbas leidžia iš anksto pasiruošti galimoms ekstremalioms situacijoms.

Vilniaus miesto savivaldybės specialistai palygino 200 daugiabučių, kurie pernai suvartojo daugiausiai šilumos, praėjusių metų ir šių metų lapkričio mėnesio duomenis. Nors du trečdaliai sostinės daugiabučių už šilumą šiemet moka mažiau, yra ir tokių, kurių sąskaitos padidėjo beveik 30 proc. Už oranžerijas moka visas namas Vienas tokių namų – Vilniaus senamiestyje, Arklių gatvės 16-uoju numeriu pažymėtas namas, kuriame neseniai atnaujinta šildymo sistema.

Vengrijos vyriausybė priėmė sprendimą namų ūkiams energijos kainas nuo sausio 1 d. sumažinti 10 proc., informuoja „Dow Jones“. Sprendimas taikomas elektros, gamtinių dujų ir rajoninio šildymo kainoms. Kainos bus sumažintos visiems Vengrijos namų ūkiams, kurie šildymui sunaudoja daugiau gamtinių dujų nei dauguma kitų Europos Sąjungos (ES) šalių ir atitinkamai sumoka daugiau. Tai nepriklausys nuo namų ūkių suvartojamos energijos kiekio. Dėl elektros kainos sumažinimo naudos turės 4 mln.

„Šiandien Lietuvoje galioja žemiausias reikalavimas – C klasė. Daugiausiai daugiabučių yra C ir B energetinio naudingumo klasės, tačiau yra statytojų, kurie stengiasi daryti geriau. Visgi A energetinio naudingumo klasės daugiabučių Lietuvoje kol kas tik vienas“ – sakė Nacionalinės pasyviųjų namų asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis, trečiadienį pristatydamas pirmąjį Lietuvoje A energetinio naudingumo klasės daugiabutį. „Visada stengiamės statyti aplinkai draugiškus namus.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, šiemet gyventojus pasiekė mažesnės sąskaitos už lapkričio mėnesį suvartotą šilumą nei praėjusiais metais. Mažesnius mokėjimus lėmė šiltesni orai: šiemet vidutinė lauko oro temperatūra sudarė apie 4 laipsnius C šilumos, 2011-ųjų lapkritį – apie 3laipsnius C. Šiemet lapkritį senos statybos daugiabučio 60 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota apie 780 kWh/mėn., pernai – apie 840 kWh/mėn.

Meteorologams prognozuojant šalčius savaitgalį, draudikai ir ugniagesiai ragina gyventojus įsitikinti, jog kūrenamos krosnys, židiniai, katilai bei naudojami elektriniai šildytuvai yra techniškai tvarkingi. Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ duomenimis, spustelėjus stipresniam šaltukui pagausėja pranešimų apie gaisrus, kilusius dėl netvarkingų šildymo įrenginių.

Vidutinės išlaidos už šildymą, elektrą ir dujas Lietuvoje kasmet auga beveik 4 kartus sparčiau nei atlyginimai. Aiškėja, kad tokia tendencija pastebima ir kitose senojo žemyno šalyse. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje energijai skirtų išlaidų spurtas 9 kartus viršija vidutinio atlyginimo augimą. Vis dėlto Lietuvos gyventojai elektrai, šildymui ir dujoms turi atseikėti didesnę atlyginimo dalį negu britai.

Gyvenantiesiems sodo nameliuose kompensacija kietajam kurui nepriklauso, ir visai nesvarbu, kad jų pajamos nesiekia nė pusės tūkstančio litų. Ne vieną į skurdo gniaužtus patekusią šeimą gelbsti kukli socialinė pašalpa arba kompensacija šildymui, kietajam kurui. Deja, ją gauti gali ne visi balansuojantys ties išgyvenimo riba: nepasiturinčios šeimos turi atitikti įstatymo nustatytas sąlygas.

Kaliningrado Šilumos tinklų katilinėje nutrūkus elektros energijos tiekimui , be šildymo liko šimtai namų ir dešimtys mokymo įstaigų, praneša Interfaks. "Išankstiniais duomenimis, apie 6 valandą vietos laiku, TEC-1 stotyje nutrūko energijos tiekimas. Vėliau sekęs hidrodinaminis smūgis privedė prie šiluminės trasos pažeidimų, skelbia miesto administracija. Nelaimės metu žuvo šiluminės darbuotoja, praneša ITAR-TASS.

Cent­ra­li­zuo­tai be­si­šil­dan­tys Radviliškio ra­jo­no dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai ant­rą­ją spa­lio pu­sę gy­ve­no šil­tai, ta­čiau už šil­dy­mą mo­kė­jo ne­vie­no­dai – vie­niems ne­pri­rei­kė ir dvi­de­šim­ties li­tų, ki­tiems te­ko mo­kė­ti de­šim­te­rio­pai dau­giau.

Siekiant sumažinti šildymo kainas Kaune plinta mada kraustytis gyventi į sodus. Kauniečių negąsdina faktas, kad gyvenant sode buitis kasdien pareikalaus daugiau pastangų, informuoja "Lietuvos rytas". Kelionės į darbą, malkų kapojimas ir autonominė šildymo sistema yra nedideli „nepatogumai“, kainuojantys gerokai pigiau nei centrinis šildymas, už kurį jau gaunamos didžiulės nepaaiškinamos sąskaitos. Gyventojai pamažu renkasi ne tik malkas, anglis, bet ir katilus.

Pra­si­dė­jus šil­dy­mui iš pri­va­čių na­mų rūks­tan­tys juo­di dū­mai Šiau­liuo­se nuo­di­ja orą, pa­vo­jin­gi suo­džiai nu­sė­da skly­puo­se ir pa­čių ter­šė­jų na­muo­se. Šie­met nu­sta­ty­ti du mir­ties at­ve­jai ap­si­nuo­di­jus smal­kė­mis.

Kiek pinigų teks pakloti už šildymą priklauso ne tik nuo kuro kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio. O pastarąjį galima sumažinti ir savo iniciatyva diegiant šilumą taupančias priemones bute ir bendrose patalpose – sandarinant ar keičiat langus bei duris, įrengiant šilumą atspindinčius radiatorius, tinkamai vėdinant patalpas ir atliekant kitus darbus.

Kiek pinigų teks pakloti už šildymą priklauso ne tik nuo kuro kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio. O pastarąjį galima sumažinti ir savo iniciatyva diegiant šilumą taupančias priemones bute ir bendrose patalpose – sandarinant ar keičiat langus bei duris, įrengiant šilumą atspindinčius radiatorius, tinkamai vėdinant patalpas ir atliekant kitus darbus.

UAB „Miesto renovacija“ specialistai parengė 10 paprastų ir didelių investicijų nereikalaujančių patarimų, kuriuos turi atsiminti kiekvienas, kuriam rūpi, kad išlaidos šildymui būtų mažesnės: 1. Atlaisvinkite šildymo prietaisus. Dažnai šildymo prietaisai namuose būna užstatyti baldais, uždengti masyviomis užuolaidomis ar kitais daiktais. Tokiu atveju yra sumažinama oro cirkuliacija prie šildymo prietaisų, ir šildoma neefektyviai.

Pra­si­dė­jo šil­dy­mo se­zo­nas ir pa­di­dė­jo Šiau­lių mies­to oro tar­ša. Ke­lias praė­ju­sios sa­vai­tės die­nas bu­vo vir­šy­ta pa­ros di­džiau­sia leis­ti­na kie­tų­jų da­le­lių kon­cent­ra­ci­ja ap­lin­kos ore.

Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas, viešoji įmonė PVC bei dvi uždarosios akcinės bendrovės „AF–TSP“ ir „Jostra“, savivaldybės užsakymu, parengė Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategiją.

Netrukus 25 metų sukaktį Šeškinės poliklinika švęs atsinaujinusi ir vidumi, ir išore. Šiandien poliklinikos direktorius Jonas Kairys pasirašė projekto „Viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos pastato renovavimas siekiant didinti energijos efektyvumą“ finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Poliklinika turi galimybę panaudoti 3,9 mln.

Šildymas daugeliui vis dar yra brangus malonumas. Vieni nuo šalčio ir aukštų kainų vis dar ginasi šiltais drabužiais, o kiti bando pasitelkti gamtos jėgas. Tradicines šildymo rūšis – malkas, anglis, elektrą  ir dujas – išstumia saulės, oro ir vandens energiją pažabojančios šildymo sistemos. Ieško pigių alternatyvų Daugelis gyventojų ieško pigesnių būdų, kad būstuose būtų šilta.

Idėja durpes naudoti šilumos gamybai sėkmingai skinasi kelią. Brangios dujos ir kylanti biokuro kaina verčia ieškoti pigiausių šilumos šaltinių, rašo „Lietuvos rytas“. Sovietmečiu plačiai naudotos durpės vėl gali būti reikalingos šilumos ūkyje. Tuo kandidatą į premjerus Algirdą Butkevičių susitikime bandė įtikinti durpių pramonės atstovai. Pasitelkę mokslininkus, karjerų valdytojai sako, kad šiandien galima šildytis deginant durpes. Ir netgi tai atsieitų gerokai pigiau.

Vieni mažiausiai Lietuvoje už šildymą mokantys Ignalinos rajono gyventojai ir toliau gali būti ramūs – katilines modernizuojanti vietinė valdžia branginti šildymo, bent jau kol kas, nežada. Pirmąkart Lietuvoje ant katilinės įdiegta ir saulės kolektorių sistema, gaminanti karštą vandenį, praneša LRT televizijos laida „Panorama“. Nuo šiol Dūkšto katilinės kūrikams teks mažiau mosuoti kirviu. Užuot kapojus malkas, į krosnį pakaks sumesti medžio atliekas.

Lietuvoje vėl aktyviai perkamas nekilnojamasis turtas. Vien pajūryje naujų butų trečiąjį šių metų ketvirtį įsigyta beveik pustrečio karto daugiau nei prieš metus, ir pirko juos ne užsieniečiai, o lietuviai. Registrų centro duomenimis, į nekilnojamąjį turtą šiemet investuojama visoje Lietuvoje – bendras sandorių skaičius jau prilygo prieškriziniam 2008-ųjų balandžiui.

Netrukus paaiškės, ar niūrios sąskaitų už šildymą prognozės išsipildys. Pagrindo nerimauti esama, tačiau specialistai pataria, kad pirmiausia reikia patikrinti tam tikrus dalykus namuose, kad po to netektų atsidurti nepavydėtinoje situacijoje, kai sumoki už šildymą stambią pinigų sumą, bet vis tiek gyveni šaltyje. Reikalingos investicijos Bendrovės „Prekursorius“ projektų vadovas Liutauras Gencevičius Balsas.

Didelės šildymo kainos ir maži atlyginimai - prasidėjęs šildymo sezonas skaudžiausiai smogs ne sostinės, o mažesnių Lietuvos miestų gyventojams. Vilniuje šilumos kaina yra 10 proc. mažesnė nei pavyzdžiui, Kaune. Modernizuojant šilumos ūkį sostinėje kainos ir toliau mažės. Vilniuje ženkliai pigiau Jau praėjusį šildymo sezoną, kuris buvo brangiausias visoje Lietuvoje, prie Energetikos ministerijos vyko protestai.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“  - žurnalisto Gedimino Stanišausko  straipsnis „Narkotikai už 5 milijardus litų“. Prieš pat Seimo rinkimus Vyriausybė kreipėsi į Stokholmo arbitražą ir reikalavo, kad Rusijos koncernas „Gazprom“ grąžintų 5 mlrd. litų permoką už dujas, tiektas Lietuvai nuo 2004 iki 2012 metų. Užuot peržiūrėjusi dujų vartojimo politiką, Vyriausybė elgiasi lyg narkomanas, reikalaujantis pigesnės dozės.

ES valstybės aktyviai skatina ir įgyvendina centrinio šildymo sistemų plėtrą, o Lietuvoje norima sugriauti tai, ką jau turime Neseniai įvykusioje tarptautinėje energetikos konferencijoje „Kita centrinio šildymo ir vėsinimo karta“ Briuselyje dar kartą buvo patvirtinta, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės aktyviai įsitraukia į centrinio šildymo sistemų plėtrą.

40 metų vyriškis išvežtas gydymui į Kauno klinikas, jam sužalota galva. Nelaimė įvyko Jonavoje, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, kur daugiabutyje remontuojamo buto darbininkai nutarė atsikratyti nupjautais ketaus radiatoriais juos išmesdami pro langą. Iš trečio aukšto krentantis ketaus gabalas nukrito ant 40 metų praeivio. Vyriškiui sužalota galva. Jis gydomas Neurochirurginės reanimacijos skyriuje. Policija sulaikė darbininkus, vienam jų pateikti įtarimai dėl netyčinio kūno sužalojimo.

Siūloma metams – iki 2013 m. gruodžio 31 d. – pratęsti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo taikymą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą) ir lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymą vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Vartotojai skundžiasi didelėmis sąskaitomis už elektros energiją, kita vertus jiems trūksta žinių, kaip efektyviau naudoti elektros prietaisus ir taupyti. Atkreipus dėmesį į elektros prietaisų energetinio efektyvumo ženklinimą bei sumaniai juos naudojant, galima ženkliai sutaupyti.

Vyriausybė pritaria siūlymui nepriklausomiems gamintojams lengviau tiekti šilumą. Ar mažės šildymo sąskaitos, greičiausiai priklausys jau nuo naujojo Seimo. Šių metų vasarį apsilankiusi Grigiškių popieriaus fabrike, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pastebėjo, kad šioje įmonėje pagaminamos energijos užtenka ne tik gamybai, bet ir viso miestelio namams apšildyti. Fabriko vadovai tada sakė, kad dalį šilumos galima būtų tiekti ir Vilniui.  Ji būtų 5 proc. pigesnė.

Energetinius gluosnius jau būtų galima tiekti biokuro katilinėms, tačiau ir toliau visas derlius lieka laukuose, nes jam sudoroti kol kas nėra tinkamos technikos. Biokurą katilinėms tiekiančios UAB „Bionovus“ gamybos direktorius Nerijus Narbutas sakė, kad gluosnių augintojai nei pernai, nei šiais metais nepareiškė noro atvežti užaugintos produkcijos. Neturi paklausos Kelmės rajone, Girnikų kaime, gyvenantys Adomas ir Gintaras Baškiai augina kelis hektarus energetinių gluosnių.

Kaip žinia, vakar vilniečius namuose užklupo šildymo sezonas. Šildymas jau yra įjungtas ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose - Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Vieni džiaugiasi, o kiti burnoja, kad šildymas buvo įjungtas per anksti, namuose per karšta ir kai kuriems netgi tenka prasidaryti langus ir išleisti šilumą į orą. Mažiau uždirbančius gąsdina mintis, kad didžiąją pajamų dalį teks skirti apmokėti sąskaitoms už šildymą. Tačiau naujienų portalo Balsas.

Lietuvoje prasidėjus šildymo sezonui didelė dalis gyventojų su baime laukia sąskaitų už šilumą. Tačiau didžioji dauguma miestų gyventojų (82 proc.) praėjusią žiemą nesiėmė jokių šilumos taupymo veiksmų. Iniciatyvą „Taupykime šilumą" įgyvendinanti Nacionalinė pastatų administratorių asociacija (NPAA) pažymi, kad daug šilumos gyventojai iššvaisto dėl neapdairumo ar paprasčiausio nežinojimo.

Vilniaus daugiabučiuose, kurių gyventojai patys dar nepradėjo šildymo, nuo spalio 23-iosios įjungiamas šildymas. Šildymas sostinės darželiuose ir ligoninėse jau yra įjungtas. Taip pat šildomi daugiabučiai, kurių gyventojai patys pagal poreikį ar pasitarę su administratoriais, bendrijų pirmininkais, nusprendė 2012-2013 metų šildymo sezoną pradėti anksčiau. Šiuo metu Vilniuje jau šildomi apie 30 proc. daugiabučių.

Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius informuoja, kad Vilniaus daugiabučiuose, kurių gyventojai patys dar nepradėjo šildymo, nuo rytojaus, spalio 23 dienos, įjungiamas šildymas. Šildymas sostinės darželiuose ir ligoninėse jau yra įjungtas. Taip pat šildomi daugiabučiai, kurių gyventojai patys pagal poreikį ar pasitarę su administratoriais ar bendrijų pirmininkais, nusprendė 2012-2013 metų šildymo sezoną pradėti anksčiau. Šiuo metu Vilniuje jau šildomi apie 30 proc. daugiabučių.

Padedant administruojančioms įmonėms gyventojai savo namuose toliau sėkmingai diegia šilumos taupymo priemones - prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“ šiemet prisijungė dar apie 400 daugiabučių namų. Iš viso tokių namų Lietuvoje jau yra per 800. Aktyviausiai prie programos šiemet jungėsi didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – daugiabučiai. Vilniuje ir Kaune dažniausiai buvo keičiami laiptinių ir rūsių langai bei durys, uostamiestyje aktyviai modernizuojami šilumos punktai.

Šiųmetis spalis pastoviais orais nepasižymi: ką tik buvo atšalę, o dabar vėl lepina rudeniška šiluma. Tačiau net ir užklupus darganai kai kurių Panevėžio daugiabučių gyventojai neskubėjo kreiptis į energetikus. Oficialusis šildymo sezonas jau prasidėjo, tačiau nemažai namų mieste vis dar nešildomi – pačių gyventojų noru. Trečdalis radiatorių vis dar šąla Šiemet šildymo sezonas Panevėžyje pradėtas spalio 10–11 dienomis, tai yra maždaug savaite vėliau nei pernai.

Neregėtai pakilusios gamtinių dujų kainos žmones privertė vėl šildyti namus malkomis. Spalio 6 d. prasiautęs uraganas valstybiniuose miškuose paliko per 200 tūkst. kietmetrių vėjavartų, malkų po vėtros pagausėjo ir privačiuose miškuose. Vėjas daugiausia medžių privertė Panevėžio miškų urėdijoje - per 30 tūkst. kietmetrių. Perpus mažiau bus kertama Radviliškio rajone. Anykščių miškų urėdijoje prilaužyta 7 tūkst. kietmetrių, Zarasų - 6 tūkst.

Prasidėjęs šildymo sezonas neramina šilumininkus. Juk šiluma ateina ir į kiekvieno namus, nors už praėjusį sezoną dar ne visi užsimokėję. Tarp jų – ir miestų savivaldybių įmonės, praneša LRT Televizijos naujienų laida „Šiandien“. Kai kurie panevėžiečiai sako skolų už šildymą bijantys kaip didžiausio uragano, todėl pirmiausiai sumokantys už būstą. „Šiaip taip susimokame. Kaip skelbia per radiją, pensininkai pirmieji susimoka.

Nuo pirmadienio Kaune pradėtos šildyti ikimokyklinio mokymo įstaigų ir ligoninių patalpos. Tačiau oficialiai šildymo sezonas visame mieste prasidės šeštadienį. „Kol kas sinoptikai prognozuoja rudeniškai šiltus orus, tad kol kas šildymo sezono dar nepradedame. Žmonės puikiai supranta, kad šildymo kainos šią žiemą bus didelės, todėl nesistebime, jog pastarosiomis dienomis esame gavę tik pavienių gyventojų prašymų pradėti šildyti būstus.