šildymas

Ar vis labiau įsigalint rudeniškiems orams, o energetikams ir politikams lyg tyčia gąsdinant, kad artėjantis šildymo sezonas kaip niekad anksčiau tuštins mūsų pinigines, nes tai, esą, priklauso ne nuo jų, o nuo rusiškų dujų kainos, jūsų neima nenumaldomas noras emigruoti? Ne, ne į valstybes, kurios istorinės lemties dėka atsidūrė gerokai piečiau Europoje negu Lietuva ir ne anapus Atlanto. Tik iš vieno mūsų šalies rajono į kitą? Kurį – pasirinkite patys, pasižiūrėję į šilumos kainas juose.

Probleminiu rajonu pripažintoje Naujojoje Akmenėje renovuojama keliasdešimt daugiabučių namų. Skaičiuojama, kad baigus darbus, sąskaitos už šildymą, siekusios net iki 900 litų per mėnesį, sumažės perpus. Šį sezoną šiluma turėtų pigti ir visiems Akmenės gyventojams, nes šilumą ir karštą vandenį gamins naujai pastatyta biokuro katilinė. Seniausiame miesto kvartale statytiems daugiabučiams per 60 metų. Pradžioje jie šildyti krosnimis, vėliau prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tinklalapyje rasime visų Lietuvos miestų ir rajonų šilumos kainas. Visų, išskyrus vieną – Ukmergę: šilumos kainą šiame rajone tvirtina pati savivaldybė. Ukmergės rajono savivaldybės  administracijos Juridinio skyriaus vedėjo Rimo Jurgilaičio teigimu, vėliau, kaip ir visur kitur, ji gali keistis, tačiau šiuo metu yra 23,75 ct/kWh.  Bet yra ir dar viena kaina – 28,40 – 28,60 ct/kWh.

Prognozuojant, kad šiais metais kainos už šildymą šoktels apie 17 proc., prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas kol kas negali atsakyti, ar rasis papildomų lėšų kompensacijoms, tačiau užtikrina, kad skurdžiausiai gyvenantieji valstybės pagalbos sulaukti turėtų. „Ateinančių metų biudžetas kol kas yra formuojamas.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas neprognozuoja, kiek šį sezoną galėtų brangti šildymas, tačiau sako, kad šildymo kaina priklausys nuo naftos produktų kainos pasaulinėse rinkose. „Iš tikrųjų yra darbo grupė, kuri rengia pataisas, teisės aktus, kurie leistų spręsti šildymo problemą.

Artėjantis šildymo sezonas ne vienam kelia galvos skausmą. Juolab kad sinoptikai žada itin šaltą žiemą. Prieš ruošiantis įrengti katilinę, būtina apsispręsti, kuo gi kūrensite. Populiariausias kuras – malkos, anglis, medžio pjuvenų ir durpių briketai, ateityje populiarės medžio ir spalių granulės. Kuris kuras geriausias „Anglį, antracitą, briketus galima pirkti paruoštus kūrenti ir jų atsargų nebūtina sukaupti visiems metams.

Prezidentės inicijuotos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurios neleistų bendrovėms, valdančioms ir prižiūrinčioms miesto šilumos ūkį, kartu būti ir daugiabučių namų administratorėmis, yra palankios didelėms savivaldybėms. Tuo metu mažos savivaldybės šio įstatymo pakeitimo naudos nepajustų.Taip teigia Seimo opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos ir Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė.

Dar neemigravęs lietuvis virtuvėje gali pajuokauti: kad ir kas pigtų pasaulyje, Lietuvoje tai pabrangs. Vienas prabangiausių metinių „malonumų“ – šildymo sezonas, todėl vienas kitas pradeda dairytis pigesnių alternatyvų. Vietoje malkų – presuota mediena Artimiausias vartotojui pakaitalas, tikriausiai, tas, kuris nereikalauja technikos pokyčių. Tie, kurių namai šildomi malkomis, gali labai greitai ir lengvai pereiti prie pjuvenų ar durpių briketų.

Aiškintasi, kokių šildymo, elektros, dujų, naftos ir maisto produktų kainų galime tikėtis šį rudenį. Artėjant šildymo sezonui „Vilniaus energija“ vėl pranešė kelsianti šildymo ir karšto vandens kainas. „Žinoma, šios naujienos nenudžiugino.

Kaskart artėjant šildymo sezonui virš sostinės pakimba niūrios nuotaikos, kurias sukelia milžiniškos sąskaitos už šildymą. Rugpjūčio 24 dieną šildymo kainų mažinimo planų aptarti susirinko Vilniaus meras Artūras Zuokas, Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras, įmonės „Vilniaus šilumos tinklai“ stebėtojų tarybos pirmininkas Romas Adomavičius, Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Jaroslav Kaminski ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties vykdymo prie...

Baimindamiesi artėjančio šildymo sezono, vis daugiau žmonių ieško alternatyvių šildymo būdų, kad nereikėtų kišti milžiniškų sumų į centrinio šildymo ar „Gazprom“ nasrus, rašo „Kauno diena". Tačiau ir medkirčiai nesnaudžia - pajutę padidėjusią paklausą sukėlė kainas. Kol kas atsisakyti centrinio šildymo gali tik nuosavų namų gyventojai, todėl jie turi didžiausias galimybes susimažinti sąskaitas už šildymą.

Pakilus dujų kainoms, ruošdamiesi žiemai dalis privačių namų savininkų metėsi prie malkų. Bet ir malkų pardavėjai nesnaudžia — šiemet prašo kone dvigubai daugiau nei pernai. Norėdami sutaupyti žmonės sugalvoja įvairių išeičių: susimažina šildomą gyvenamąjį plotą, kraustosi pas giminaičius ar išnuomavę savus būstus žiemoti išvažiuoja į šiltus kraštus.

Seimo opozicija siūlo veiksmingą ir paprastą būdą sumažinti šildymo kainas artėjant žiemai. Seimo opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys penktadienį užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą, numatantį nulinį PVM tarifo taikymą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, ir į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui.

Alytaus miesto savivaldybė, pakėlusi vėzdą prieš šilumos tiekėją – bendrovę „Litesko", paduota į teismą dėl norimos sutrumpinti šilumos ūkio nuomos sutarties su šia įmone. Miesto tarybos sudaryta darbo grupė atliko šilumos ūkio valdymo strategijos analizę, įvertino esamo valdymo modelio efektyvumą ir padarė esminę išvadą – jis naudingas šilumos tiekėjams, bet ne vartotojams. O pastarieji vis labiau spaudžiami didesnių šildymo kainų, kurių galutinių negali nustatyti savivaldybė.

Per žiemą už šildymą įsiskolinę gyventojai skolas stengiasi grąžinti vasarą. Tačiau jos gali ir nesumažėti – šilumos ir karšto vandens tiekėjai nuo liepos 1 dienos padidino įkainius. Nuo liepos 1 dienos įsigaliojusios naujos šilumos ir karšto vandens kainos nustebino ne vieną panevėžietį.

Pritarus Šilumos kainų nustatymo metodikos principams, šilumos kainos vartotojams keistųsi kaskart pasikeitus kuro kainoms. Tokiu būdu, dažniau keičiantis kainoms, būtų išvengta didelių kainų šuolių per ilgesnį laikotarpį. „Tuomet išvengtume tokių atvejų, kai šilumos tiekėjai nekeičia šilumos kainų, kai kuro kainos keičiasi, ir, galiausiai, po metų jos keičiasi žymiai. Jeigu mažėja kaina, vartotojas iš karto pajus, jei didėja kaina, vartotojas irgi iš karto pajus.

Per žiemą už šildymą įsiskolinę gyventojai skolas stengiasi grąžinti vasarą. Tačiau ne vienam iš jų tenka ir bylinėtis – dėl skolų kai kurie šilumos tiekėjai kasdien surašo po kelis ieškinius.

Sako, šiluma kaulų nelaužo. Vis dėlto ji ne tik sukelia galvos skausmą, bet ir tuština piniginę. Šilumininkams prabilus, kad lietuviams reikėtų ne apie atostogas, o apie artėjantį šilumos sezoną galvoti, premjeras liepė tautiečių negąsdinti ir padėti taupyti šilumos sąnaudas bei kuo greičiau rasti būdą pereiti prie perpus pigesnio biokuro. Apie šildymo sezoną kalbamės su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentu Vytautu Stasiūnu.

Seimo socialdemokratų frakcijos nariai Edvardas Žakaris,Valerijus Simulik, Jonas Juozapaitis, Edmundas Jonyla, Bronius Pauža, Mindaugas Bastys užregistravo įstatymų pataisas, kurios ir kitais metais neleistų didinti verslo liudijimų kainos bei sutrukdytų dar vienam šilumos kainų šuoliui. Verslo liudijimams – mažesnė kaina Jau šiemet pajamų mokestis už verslo liudijimą buvo sumažintas 12 kartų: praėjusiais metais pajamų mokestis už visus metus buvo 1440 litų., šiemet – 120 litų.

Gamtinės dujos iki naujo šildymo sezono pradžios gali pabrangti 30 procentų. Lietuvos šilumos tiekimo įmonės už gamtines dujas gegužės mėnesį mokėjo 1598 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. Balandį dujų kaina buvo 116 litų mažesnė ir siekė 1482 Lt/tne. Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno, tai dar vienas rimtas signalas, kad Lietuvos laukia brangiausias ir sudėtingiausias šildymo sezonas.

Praeitoje dalyje papasakojome apie vartojimo kultūrą, kodėl nemokame taupyti ir depresiją, kylančią ir materializmo. Šioje dalyje aptarsime kaip reikia taupyti: elektros energiją, vandenį bei šilumą. Kodėl reikia taupyti? Pasaulio gamtos ištekliai senka, o žmonijos populiacija, priešingai, tik auga.

Estijos metinė infliacija gegužės mėn. išliko nepakitusi ir sudarė 5,4 proc. Kilusias šildymo ir apgyvendinimo paslaugų kainas nusvėrė pigę maisto produktai ir degalai. Tai ženklas, kad kainų pasiutpolkė išsikvepia, o panašių tendencijų ateityje galime tikėtis ir Lietuvoje. Stabilesnės Estijos infliacijos tendencijos atitinka prognozes. Pagal mūsų pagrindinį scenarijų infliacijos spaudimas turėtų pradėti stabilizuotis po antrojo šių metų ketvirčio.

Pirmadienį 12 val. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje Jaunimo sąjūdžio atstovai grandinėmis prisirakino prie radiatorių. Tokiu protestu jie pradėjo parašų rinkimo akciją po peticija už Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Atsinešę raudona spalva nudažytus radiatorius su užrašu „Red gas go home“ (angl. Raudonos dujos – grįžkite namo) ir svarmenis, prie jų grandinėmis prisirakino keturi jaunuoliai. Taip jie simboliškai pavaizdavo Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Daugiau kaip 210 milijonų litų vartotojai liko skolingi už šildymą pasibaigus šiemetiniam šildymo sezonui, o prošvaisčių nematyti. Dėl brangstančių dujų pakilsiantys mokesčiai į skolas įklampins ir tuos, kurie šiemet dar įstengė susimokėti. Šiemet žmonės skolas atidavinės visą vasarą. Rudenį užgrius naujos. Iš neturtingųjų antstoliai neturi ko atimti – skolininkai yra bedarbiai, nėra jokio turto, krūva mažamečių vaikų.

Šildymo sezonas nesaldus ne tik daugiabučių gyventojams, bet ir privačių namų savininkams: malkos ir kitas kietasis kuras gerokai patuština ir pastarųjų kišenes. O į kompensacijas gali pretenduoti tik skurdžiausieji. Ankstų antradienio rytą Panevėžyje į vieno Šermukšnių gatvės gyventojo namus pasibeldė nepažįstamas vyriškis. Pasikalbėjęs su neseniai pakirdusiu šeimininku svečias pasiūlė jam pigiau atvežti gerų malkų.

Pigiausia gyventi Šiauliuose. Tokios išvados priėjo šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, atlikusi penkių Lietuvos didmiesčių analizę. Bet būsto išlaikymas Šiauliuose pernai brango labiausiai, be to, šiauliečiai uždirba mažiausiai iš visų didmiesčių gyventojų. Įvertino maisto, transporto, būsto išlaikymo kainas SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės atlikti skaičiavimai parodė, kad iš penkių Lietuvos didmiesčių pigiausia gyventi Šiauliuose.

Vyriausybei trečiadienį nepavyko galutinai apsispręsti, kaip išjudinti būstų renovaciją, tačiau svarstoma galimybė valstybės kompensuojamą būsto renovacijos dalį didinti iki 50 proc. Tiesa, šia subsidija bus galima pasinaudoti tik keletą metų – 2011–2013–aisiais. Pasak Premjero Andriaus Kubiliaus, matant galimus šilumos, dujų kainų didėjimus šilumos vartotojams ir iki šiol vangiai vykusį renovacijos procesą, tam tikrą laikotarpį jį reikės itin skatinti.

Vilniaus miesto savivaldybė su naujuoju meru Artūru Zuoku Vyriausybei ir Energetikos ministerijai įteikė siūlymą iš monopolistinių tiekėjų kurą pirkti bei derėtis dėl mažesnių kainų centralizuotai, o ne kiekvienai savivaldybei atskirai. Anot jo tai, kiek sumažėtų kuro kaina, priklausytų nuo Vyriausybės ir Energetikos ministerijos vykdomų derybų ir viešųjų pirkimų. „Lietuvoje šilumai gaminti sunaudojama kuro rūšių beveik už milijardą litų.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad nuo pirmadienio, balandžio 18 dienos, mieste baigiamas šildymo sezonas. Šildymas nuo penktadienio jau išjungtas bendrojo lavinimo mokyklose, pirmadienį išjungiamas administraciniuose pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose, o nuo ketvirtadienio bus išjungtas ikimokyklinio ugdymo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) nurodė areštuoti Ukmergės šilumos ūkio nuomininko, uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“, turtą. Teismas tokiu būdu patenkino UAB „Ukmergės šiluma“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip praneša Ukmergės rajono savivaldybės administracija, savivaldybės kontroliuojama įmonė „Ukmergės šiluma“ į teismą kreipėsi dėl 1,6 mln. litų UAB „Miesto energija“ skolos priteisimo, kuri susidarė dėl privatininko sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

Sinoptikams vos prakalbus apie šiltėjančius orus, kai kurie gyventojai suskubo galvoti apie šildymo sezono pabaigą. Tokių namų jau yra, tačiau specialistai abejoja, ar protinga taip skubėti. Oficialiai šildymo sezoną nusprendžiama baigti tuomet, kai tris paras iš eilės vidutinė oro temperatūra būna ne mažesnė kaip dešimt laipsnių šilumos. Tačiau pastarosiomis dienomis tokia šiluma panevėžiečiai tikrai neturėjo galimybės pasidžiaugti.

Savivaldybės administracijos vadovė Edita Gudišauskienė nesiryžo konkrečiu sprendimu pritarti Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko pasiūlymui paskutiniąją kovo dieną oficialiai užbaigti mieste šildymo sezoną. Centralizuotai tiekiama šiluma kauniečių būstus pasieks ir pirmosiomis balandžio dienomis. Tačiau pirmadienį Kauno miesto savivaldybės kolegija svarstys A. Kupčinsko siūlymą anksčiau baigti šildymo sezoną daugiabučiuose namuose.

Vilniaus miesto savivaldybė kitą savaitę jau planuoja išjungti šildymą. Teigiama, kad jau pakankamai šilta, jog būtų galima išjungti šildymą, rašo „Vilniaus diena“. Žvelgiant į sinoptikų prognozes, atrodo, kad šildymo sezono pabaigos ilgai laukti nebereikės. „Trečiadienio diena ir naktis į ketvirtadienį dar buvo tokios nelabai malonios, naktimis temperatūra vis dar laikėsi žemiau nulio.

Užtikrinti komunalinių paslaugų vartotojų daugiabučiuose namuose interesų apsaugą ir sąžiningą konkurenciją komunalinių paslaugų sektoriuje siekiama Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės Seimui pateiktomis Šilumos ūkio, Konkurencijos įstatymų, Civilinio bei Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pataisomis. „Prezidentės manymu, būtina kovoti su daugelį metų toleruota šilumos ūkio monopolininkų ir namų administratorių savivale.

Vilniuje nuo balandžio vidutiniškai 7 proc. brangs šiluma ir 3-4 proc. - karštas vanduo. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vienašališku sprendimu bendrovei „Vilniaus energija“ nustatyta 1,61 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nepadengtų kuro sąnaudų kompensacija. Ji bus mokama metus. Nepadengtos kuro sąnaudos sudaro 41,419 mln. litų. Šiuo metu nepriklausomai nuo punkto visiems vartotojams šiluma kainuoja 23 centus už kilovatvalandę.

Vilniaus gyventojų bendrijos, suskubusios pasinaudoti patarimu perimti šilumos ūkio valdymą, nusvilo: beveik 40 tokių bendrijų už sausį sunaudotą šilumą moka brangiau negu vidutiniškai mieste. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, sausį sostinėje apšildyti kvadratinį metrą būsto kainavo vidutiniškai 4,03 lito, o, pavyzdžiui, apšildyti gyventojų bendrijai priklausantį namą Traidenio gatvėje kainavo 8,54 lito (su PVM). Taigi statistiškai vidutinio 50 kv.

Kauno savivaldybė jau metus miestiečius ragina renovuoti ne atskirus namus, o imtis tvarkyti visą kvartalą ir žada pagalbą. Kol kas norinčiųjų neatsiranda, tačiau projekto iniciatoriai viliasi, kad po rekordinių sąskaitų žiemos renovacija pajudės, informuoja LTV naujienų laida „Šiandien“. Kaune daugiabučių – 5 tūkst., o renovuotų – vos kiek daugiau nei trys dešimtys.

Po šalčių šoktelėjusios sąskaitos už šildymą didina Lietuvos gyventojų, įmonių ir įstaigų skolas už šilumą. Kai kuriuose šalies miestuose įsiskolinimai, palyginti su pernykščiais, pašoko nuo 10 proc. iki ketvirtadalio. Dalis skolų tempiasi dar nuo praėjusio šildymo sezono, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Pasak sostinei šilumą tiekiančios „Vilniaus energijos“, šiemet nuo šildymo sezono praždios iki dabar susikaupusios skolos ūgtelėjo maždaug 10 procentų.

Sostinę šildanti bendrovė „Vilniaus energija“ šiandien kreipėsi į Metrologijos tarnybą su užpildyta paraiška dėl duomenų, perduodamų iš Vilniaus šilumos punktų, proceso patikros. „Siekdami išsklaidyti dviprasmiškus vertinimus ir nepagrįstus įtarimus dėl šilumos punktų duomenų perdavimo, kreipėmės į Metrologijos tarnybą“, – sakė „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas. Jo teigimu, visi sostinės įvadiniai šilumos skaitikliai yra patikrinti metrologiškai.

Už valdžios skolas šilumos tiekėjams moka visas miestas? Tokia išvada peršasi paaiškėjus, kad miesto valdžia šildė tuščius pastatus ir beveik nemokėjo bendrovei „Šiaulių energija“. Šiuos metus Savivaldybė pradėjo šilumos tiekėjams įšaldžiusi net 14 milijonų litų skolą. Daugybė tuščių pastatų ir patalpų Šiaulių miesto savivaldybė turi mažiausiai keturias gyvenamąsias patalpas, kurios tuščios. Sąskaitos už šildymą, elektrą ir administravimo paslaugas apmokamos iš miesto biudžeto.

Išaugusios sąskaitos už šilumą darbdavius verčia taupyti. Pardavėjai, sandėlių sargai, troleibusų vairuotojai skundžiasi per žema temperatūra darbo vietose, rašo „Lietuvos rytas“. Vis dėlto biudžetinių įstaigų ir verslo įmonių skolos šilumos tiekėjams auga. Žmonės ne tiktai teiraujasi, bet ir skundžiasi, kad esant žemai temperatūrai neįmanoma dirbti.

Už tokį pat centralizuotai tiekiamos šilumos ir vandens kiekį vieniems Lietuvos gyventojams gali tekti sumokėti gerokai didesnę sumą, nei kitiems. Šių komunalinių paslaugų tarifai kai kuriose šalies savivaldybėse skiriasi daugiau nei du kartus.

Šalta žiema sparčiai tuština ne tik gyventojų, bet ir Savivaldybės kišenę. Sausio mėnesį smarkiai šoktelėję mokesčiai už šilumą dar daugiau gyventojų paskatino ieškoti būsto šildymo kompensacijų. Jų skaičius žymiai padidėjo, jei lygintume ne tik šią ir praeitą žiemą, bet ir du paskutinius mėnesius. Mokesčiai suvalgo algą Kupiškėnės Ritos keturių asmenų šeima už 64 kvadratinių metrų buto šildymą gruodžio mėnesį gavo 432, o sausį - 322 litų sąskaitas.

Tuo metu, kai Biržų meras šiltuose kraštuose su turkais dalinosi gerąja veiklos patirtimi, rajono savivaldybę pasiekė jam adresuotas neįgalius vaikus auginančių ar globojančių tėvų raštas. Jie prašo pagalbos jau antrą žiemą ugdymo įstaigoje šąlantiems neįgaliems vaikams. Šildo vieni kitus beglausdami „Vaikučiai dažnai serga, nes būdami mokyklėlėje peršąla. Kaip beaprengtum, vaikai dejuoja, nes patalpos nepakenčiamai vėsios net suaugusiam žmogui.

Sausį žiemai tapus ne tokiai žvarbiai, panevėžiečiai už šildymą gavo maždaug 20 procentų mažesnes sąskaitas. Tačiau ne visi miesto gyventojai pasirūpino, kad jos būtų dar mažesnės. „Panevėžio energijos“ Klientų aptarnavimo tarnybos viršininko pavaduotojas Arvydas Kriaučiūnas primena, kad mokesčio už šilumą dydis susideda iš dviejų pagrindinių dalykų – šilumos suvartojimo, padauginto iš kainos.

Vieno Anglijos miestelio valdžia leido plaukimo baseinui naudoti energiją, kurią pagamina šalia esantis krematoriumas, vandeniui pašildyti.Šis planas – pirmas tokio tipo Britanijoje.

Vieno Anglijos miestelio valdžia leido plaukimo baseinui naudoti energiją, kurią pagamina šalia esantis krematoriumas, vandeniui pašildyti.Šis planas – pirmas tokio tipo Britanijoje.

Vakar premjeras Andrius Kubilius per radiją pareiškė, kad jo inicijuotos diskusijos „tam tikra dalimi“ paskatino „Vilniaus energiją“ net 30 procentų sumažinti sostinės gyventojams sąskaitas už šildymą. Tik pamiršo pridurti, kad gyventojams už viską teks susimokėti po savivaldybių rinkimų. Premjeras varžosi su oru „Gerai yra tai, kad šilumos tiekėjai jau pradeda reaguoti. Ir tas „Vilniaus energijos“ pareiškimas, kad sąskaitos už šildymą sausį bus 30 proc.

Vakar premjeras Andrius Kubilius per radiją pareiškė, kad jo inicijuotos diskusijos „tam tikra dalimi“ paskatino „Vilniaus energiją“ net 30 procentų sumažinti sostinės gyventojams sąskaitas už šildymą. Tik pamiršo pridurti, kad gyventojams už viską teks susimokėti po savivaldybių rinkimų. Premjeras varžosi su oru „Gerai yra tai, kad šilumos tiekėjai jau pradeda reaguoti. Ir tas „Vilniaus energijos“ pareiškimas, kad sąskaitos už šildymą sausį bus 30 proc.