senatvė

Pirmą kartą Lietuvoje - mokslų daktaro Arkadijaus Petrovo (А. Н. Петров) sveikatinimosi ir asmeninio vystymosi sistemos "Gyvenimo medis" praktiniai kursai. Akademiko Arkadijus Petrovo (Rusija) žinių sistama ilgus metus naudojama ir taikoma tiek medicinos, tiek mokslo srityse Vakarų Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Australijoje bei Azijoje.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas profesorius, habil. dr. Pranas Žukauskas pripažino, kad automobilio mokestis egzistuoja ne vienoje pasaulio šalyje. „Tačiau neteko niekur skaityti, kad jis būtų renkamas biudžeto skylėms kamšyti, liaudiškai tariant, pravalgyti“, – balsas.lt teigė profesorius.  Pasak jo, automobilio mokesčio svarbiausia logika turėtų būti ekologijos gerinimas, gal dar kelių priežiūra ir statyba.

Vyresni nei 65-erių metų vairuotojai eismo įvykius sukelia 16 proc. dažniau, nei 25-64 metų asmenys. Kita vertus, palyginus su pastarąja amžiaus grupe, tikimybė, kad jaunesnis nei 25-erių metų vairuotojas sukels avariją yra net 188 proc. didesnė.

Zita Kelmickaitė, LRT televizijos laida „Ryto suktinis“, LRT.lt „Vyresnio amžiaus žmonės ne tik fiziškai traukiasi, jie tarsi koncentruoja ir savo charakterio savybes, kurias turėjo būdami jauni. Jeigu buvai taupus, tapsi šykštus, jeigu buvai geraširdis ir viską visiems dalinai, gali būti, kad tapsi švaistūnas“, – teigia psichoterapeutas Raimundas Alekna.

Tęsinys  21. Nesirūpinote savo dantimis Valytis dantis šepetėliu, naudoti dantų siūlą, reguliariai tikrintis pas stomatologą – visa tai atrodys taip paprasta, kai turėsite nešioti dantų protezus. 22. Nepasinaudojote galimybe užduoti įvairiausius klausimus savo seneliams, kol šie dar buvo gyvi Daugelis iš mūsų per vėlai suvokia, koks neišsenkantis žinių šaltinis yra mūsų seneliai. Jie gali atsakyti į visus jums kylančius klausimus, tik pasirinkite tam tinkamą laiką.

Kol esame jauni, dažnai nesusimąstome, kas mūsų laukia ateityje. Vis atidėliojame tai, ką galėtume padaryti, nors nuostabiomis akimirkomis, pažinimo džiaugsmu galėtumėme džiaugtis jau šiandien. Arba žinome, kokią blogą įtaką mūsų gyvenimui daro kai kurie dalykai, tačiau atidėliojame jų atsisakyti. Buzzfeed.com pateikia 37 dalykus, dėl kurių gailėsitės pasenę.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad sumažintos pensijos bus kompensuojamos iš valstybės ir „Sodros“ biudžetų viršplaninių pajamų. Tuo tarpu finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad tai priklausys nuo finansinės šalies padėties. „Mes kompensavimo mechanizme numatysime, kad būtų ir valstybės biudžeto viršplaninės pajamos, ir „Sodros“ biudžeto viršplaninės pajamos“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Likus vos kelioms dienos iki galutinio termino apsispręsti, kaip kaupti senatvei, gyventojai suskubo rinktis galimybę kaupti papildomai. „Sodros“ duomenimis, nuo balandžio mėnesio, kai atsirado galimybė rinktis pensijai kaupti papildomai, iki lapkričio 18 dienos ją pasirinko 319 tūkst. 422 dalyviai. Kitaip sakant, tiek žmonių pensijų kaupimo bendrovėms pateikė sutikimus į pensijų fondą mokėti papildomą įmoką savo lėšomis.

  Zita Kelmickaitė, LRT televizijos laida „Ryto suktinis“ Tam, kad senatvėje žmogus būtų mylimas ir lankomas, jis turi dėl to stengtis visą gyvenimą. „Kai bendrauju su pagyvenusių žmonių vaikais, aš visada pasiklausiu: „ar buvo mylėta?.“ Ir gaunu atsakymus, kad jų nemylėjo. Tuomet, kai senyvas žmogus skundžiasi, kad jį retai lanko, supranti, kad nieko negali pakeisti.

 Būtiną 32 tūkstančių litų kartelę pensijai iš privačių fondų gauti kol kas pasiekė tik 120 žmonių iš daugiau nei vieno milijono. Valdžios pastangos sugrąžinti gyventojus į „Sodrą“ rugsėjo pabaigoje baigėsi triuškinančia nesėkme, todėl būsimiems pensininkams ji pratęsė apsisprendimo terminą iki lapkričio pabaigos. Privačių pensijų fondų šalininkai kritikuoja valdžią, bet irgi nepasiūlo recepto, kaip reikėtų apsaugoti milijardus litų nuo fondų bankrotų.

Švedija yra geriausia šalis senti, o Afganistanas – blogiausia, rodo antradienį paskelbta Jungtinių Tautų (JT) remiama studija, kurioje perspėjama, kad daug šalių yra prastai pasirengusios spręsti senatvės laiko bombą. Sparčiai senėjančiame pasaulyje „Global AgeWatch Index“ – pirmasis toks tyrimas – nustatė, kad Švedija, garsėjanti kaip dosni gerovės valstybė, Norvegija ir Vokietija yra geriausiai pasirengusios spręsti senstančios populiacijos iššūkius.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Pensijų kaupimo būdo pasirinkimo laikui artėjant į pabaigą, bankai tikisi sulaukti skubančių įšokti į traukinį bangos. Ekonomistės Aušros Maldeikienės manymu, jaunimas, einantis į privačius pensijų kaupimo fondus, tikisi didesnio saugumo ir gerokai išlošti, bet savo žingsnio neįvertina kritiškai. „Jaunimas nesupranta, kad ir „Sodra“, ir privatūs fondai yra susiję su šalies ekonomikos būkle.

Pagyvenę ir vitamino D nepakankamumą patiriantys žmonės gali susidurti su tokios kasdienės veiklos kaip apsirengti ar kopti laiptais sunkumais, rodo naujas tyrimas. Laikoma, kad net 90 proc. vyresnio amžiaus žmonių patiria vitamino D nepakankamumą.

Svajonės dažniausiai susijusios su ateitimi – aiškina Šiaurės Karolinos universiteto psichologas Peteris Delaney. Jauni vyrai, pavyzdžiui, dažnai svajoja, kaip jie vieną kartą taps superherojais, rašo „news.nationalgeographic.com“. Laikui bėgant ateitis vis trumpėja, ir laiko svajonėms apie ją skiriama vis mažiau.

32 Europos miestai ir regionai apdovanoti už novatoriškus būdus padėti vyresniems žmonėms. Apdovanojimus nugalėtojams, kurie siekdami didinti sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų veiksmingumą diegia novatoriškas technologijas ir ieško naujų socialinių ar organizacinių sprendimų, įteikė už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes.

Daiva SAVICKIENĖ Mažėjantis gyventojų skaičius – iššūkis tiek valdžiai, tiek verslui, juolab kad neabejojama: kuo toliau, tuo sparčiau mūsų mažės. Prastėjanti demografinė padėtis nieko gero nežada. Prognozuojama, kad po kelių dešimtmečių nebeturėsime ir pustrečio milijono gyventojų. Neišvengiamai tai atsilieps ir mūsų miesto finansams bei ekonomikai. Statistika: turėtų džiuginti, bet nedžiugina Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuva per praėjusį dešimtmetį prarado 13 proc.

Edita KARKLELIENĖ Nevaikštančios, Alzheimerio liga sergančios 89 metų šiaulietės dukra atsidūrė teisėsaugos akiratyje. Girtaujanti moteris įtarta smurtu prieš motiną. Policija viename daugiabučio bute, kuriame gyvena įtariamoji, jos vyras ir neįgali motina, lankosi dažnai. Košmaras šiame bute, anot kaimynų, tęsiasi keliolika metų. Dukrai – įtarimai Ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo 55 metų šiaulietės atžvilgiu pradėtas gegužės 21 dieną.

Suaugusiųjų smegenys daug plastiškesnės, nei manyta, tad mokymasis gali būti vaikų žaidimas, jei žinote kaip tai daryti. Kai kas, sulaukęs 36 metų amžiaus, ima rinkti kolekcinius vynus, vinilines plokšteles ar sporto suvenyrus. Richardui Simcottui tai yra kalbos. Šio noro vedinas, jis išmoko daugiau, nei 30 užsienio kalbų – ir nė nesiruošia baigti.

Atrodo, kad visų tikslas – tapti milionieriumi. Tai užtikrintų nerūpestingą senatvę. Ir, beje, nereikia būti Volstrito makleriu. Dauguma viduriniosios kalsės atstovų gali sukaupti milijoną. Apie tai yra prirašyta daug knygų skambiais pavadinimais. Vis dėlto patariama nepasitikėti knygomis, kurių pavadinimai skelbia, kaip tapti milionieriumi naudojantis X skaičiumi taisyklių. CNBC žurnalistas Jeffas Brownas pataria susidaryti griežtą investavimo planą sėkmei pasiekti.

Natalija KONDROTIENĖ Šiaulietė Marytė Jazdauskienė troškimą piešti jautė visą gyvenimą, bet daugiau piešti pradėjo tik išėjusi į pensiją. Smulkūs, kruopštumo reikalaujantys piešiniai sugula ant velykinių kiaušinių, medžio paveikslėlių. Moteris drąsinasi pabandyti tapyti ir ant drobės. Namuose – dirbtuvės Prieš šv. Velykas ponią Marytę šiauliečiai matydavo prekiaujančią pačios margintais kiaušiniais.

Aktorius Saulius Siparis jau šį vakarą BTV eteryje prisipažins, kad jis siaubingai bijo senatvės. O diskusijų šou „Pasitarkime“ bandys aiškintis: ar įmanoma Lietuvoje sulaukti garbaus amžiaus oriai? Įžymiam aktoriui taip neatrodo. „Bijau tapti našta. Nenoriu pasenti, o jaučiu, kad anksčiau ar vėliau taip atsitiks. Idealus pavyzdys – rašytojas Ernestas Hemingvėjus. Kai pajuto, kad kūnas ima byrėti, o siela vis dar galinga – įsikišo šautuvą į burną ir nuspaudė gaiduką“, – teigė S.Siparis.

 Mąstantieji apie garbią senatvę renkasi vieną iš galimų būdų jai užtikrinti – pasitikėti valstybine pensija ir kaupti tik „Sodroje“ ar investuoti į II pakopos privačius pensijų fondus ir uždarbiu prisidėti prie didesnės senatvės pensijos. Nuo balandžio gyventojai pasveria galimybes sutaupyti, tiesa, neaišku, ar geriausias pensijų skaičiuoklės scenarijus nėra surežisuotas. Nors plačiai aptarinėjami privačių pensijų kaupimo fondų privalumai, „Ekonomika.

Gyventojams aktyviai dalyvaujant II pakopos pensijų sistemoje, galima tikėtis iki trečdalio didesnių senatvės pensijų. Dviejų pakopų sistema valstybei kasmet kainuos santykinai reikšmingas sumas, tačiau jau po poros dešimtmečių sistema su privačiu kaupimu atsipirktų. Tokios išvados padarytos Lietuvos banko specialistams atlikus tyrimą, kurio metu vertinta II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų ir valstybės finansams.

71 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už tolesnį minimalios algos didinimą, o 64 proc. norėtų, kad pajamų mokesčiai būtų mažesni. Tai paaiškėjo po kompanijos "Baltijos tyrimai" vasario 1–9 dienomis atlikto tyrimo. Apklausa parodė, kad piliečiai taip pat nori daugiau valstybės savo gyvenime: jie sutinka, kad vyriausybė turėtų daugiau atsakomybės daugelyje visuomenės gyvenimo sričių. 95 proc. žmonių pasisako už tai, kad valstybė būtų atsakinga už sveikatos apsaugą, 89 proc.

Popiežiaus Benedikto XVI pranešimas dėl atsistatydinimo tapo rimta paskata garsiau eskaluoti diskusiją: kokio amžiaus sulaukus derėtų pasitraukti iš atsakingų pareigų, rašo „Foreign Policy“. Pranešime visuomenei Popiežius rašė, kad greitai beiskeičiančiame šiuolaikiniame pasaulyje jo užimamos pareigos reikauja fizinės ir protinės stiprybės ir atvirai pripažino, kad pastaraisiais mėnesiais jis ėmė stokoti tiek vieno, tiek kito. Popiežiai nėra linkę atsistatydinti itin dažnai.

Toronto universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Ellen Bialystok, ištyrė 184 senatvine demencija sergančius pacientus. 91 iš jų nuo vaikystės laisvai kalbėjo viena kalba, o 93 – dviem. Paaiškėjo, kad dvikalbiams pacientams senatvinė demencija prasidėjo vidutiniškai apie 75,5 metus, o tiems, kurie kalbėjo tik viena kalba – apie 71,4 metus. Skirtumas išliko akivaizdus ir atmetus kultūrinių skirtumų, imigracijos, išsilavinimo, profesijos bei lyties faktorius.

Šiuolaikinė žiniasklaida garbina jaunystę. Žmonės ja tiki ir pradeda suaugusiojo gyvenimą optimistiškai nusiteikę. Vėliau jie privalomai turi išgyventi įvairias amžiaus krizes, iš kurių baisiausia (o gal populiariausia) pusamžio krizė bei išėjimas į pensiją. Taigi tarsi turime tikėti, kad gyvenimas – liūdna kelionė iš žaižaruojančių aukštumų į niūrų slėnį. Ar tai patvirtina moksliniai tyrimai? Kada žmogus laimingiausias? Apie gyvenimo kokybę ir gerovę šiandien jau surinkta daug įvairių duomenų.

8 iš 10 pensinio amžiaus sulaukę asmenys sprendimą išeiti į pensiją vis atidėlioja. Gyventojams sunkiausia susitaikyti su faktu, jog pajamos stipriai sumažės, parodė Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Apklausos duomenimis, kiek daugiau nei pusė dabartinių pensininkų svarstė iki vienerių metų, kol pasiryžo išeiti į pensiją, 1-3 metus delsė penktadalis, 4-7 metus - 6 proc. pensinio amžiaus gyventojų. Keli respondentai (1,2 proc.

Tyrimas atskleidė, kad Britanijos gyventojai jaučiasi aštuoneriais metais jaunesni nei yra jų tikrasis amžius, o savo jaunatviškumo priežastimi nurodo „gyvenseną išnaudojant visas galimybes“, skelbia MailOnline. Išlikimas aktyviu yra geriausias būdas atitolinti senatvę – taip teigė du trečdaliai visų tyrime dalyvavusių apklaustųjų. Studija taip pat atskleidė, kad išlikti jaunatvišku yra svarbesnis dalykas moterims nei vyrams.

Vieni ekonomistai tvirtina, kad pensinio amžiaus didinimas yra skatintinas dalykas norint surinkti pakankamai pinigų „Sodrai“. Kiti ekspertai teigia, kad tai yra neišvengiamas blogis, kuris neleidžia žmogui pailsėti net senatvėje. Nuo šių metų pradėta palaipsniui didinti pensinį amžių, kol 2026 metais jis pasieks 65 metų ribą tiek vyrams, tiek moterims.

Ekspertai sako, kad Lietuvai, kaip ir kitoms Rytų Europos šalims, primestas pensijų kaupimo modelis yra per didelė našta valstybei ir abejotina nauda nedaug uždirbantiems žmonėms. Kadenciją baigęs Seimas spėjo patvirtinti prieš aštuonerius metus palaimintos pensijų reformos pakeitimus.

Visame pasaulyje puikiai žinoma pop atlikėja Madonna pastaruoju metu garsėja ne tiek savo muzika, kiek skandalais. Žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo jos muzikinio turo skandalai, kurio metu dainininkė rodė apnuogintas krūtis, užpakalį, skandalingus video įrašus bei negailėjo „aštrių“ frazių kai kurių šalių politikams ir kitiems žinomiems muzikos atlikėjams - Eltonui Johnui, Lady Gagai.

Neretas artėjant užtarnautos pensijos laikui pagalvoja apie tai, kaip patogiai senatvės dienas leidžia kitų užsienio šalių gyventojai. Pigios ir patogios kelionės lėktuvu pasaulį padarė mažesnį, tad gal verta pagalvoti apie ramią senatvę užsienyje? Draudimo bendrovė „Castle Cover“ specializuojasi darbe su klientais, kuriems per 50 metų. Apžvelgusi išėjimo į pensiją galimybes  23 šalyse, kompanija sudarė iš 10 geriausių vietų sąrašą.

Graikas Stamatis Moretis atvyko į Ameriką netrukus po karo, vėliau ten ir pasiliko. Vedęs graikų kilmės amerikietę jis nusipirko mažą namelį, kur gimė ir užaugo trys jų vaikai. 1976 m. jam buvo diagnozuotas plaučių vėžys, skirtingi gydytojai pasakė tą patį, kad gyventi jam liko vos 9 mėnesiai. Vyras nusprendė nešvaistyti laiko gydymui, kuris vargu, ar duos kokių nors rezultatų, o likusį jam laiką praleisti gimtinėje – vienoje Graikijos salų – Ikarijoje.

Pasak Dailymail.co.uk, teigiamą poveikį sveikatai senatvėje gali turėti geri įpročiai, kurių reikia laikytis maždaug 16 metų. Tyrimai parodė, kad nerūkant, nevartojant daug alkoholio, valgant vaisius ir daržoves bei sportuojant ties 40 metų riba gali prasidėti tiesiog naujas gyvenimas. Gera sveikata senatvėje laikoma kuomet asmuo, sulaukęs 60 ar daugiau metų, gali laisvai judėti, neturi psichinių ir chroniškų ligų.

65 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad būdami pensininkais neišgyventų iš 750 litų senatvės pensijos, o 27 proc. nurodė, kad išgyventi įmanoma, bet būtų sunku. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikus gyventojų apklausą. 750 litų pensijos pragyventi pakaktų tik 4 proc. gyventojų, tačiau dauguma neieško būdų, kaip taupyti lėšas senatvei.

Jaunas kraujas ženkliai pagerina senų smegenų veiklą. Eksperimentai parodė, kad senstančioms pelėms suleidus daug jaunesnių gyvūnų kraujo injekcijas, atsinaujino sąsajos tarp pirmųjų smegenų ląstelių ir pagerėjo jų atmintis. Šis gydymas pasirodė toks efektyvus, kad 18 mėnesių senumo gyvūnai atminties testuose pasirodė taip pat gerai kaip ir 4 mėnesių gyvūnai. Pelės paprastai gyvena nuo 18 mėnesių iki 2 metų, rašo Dailymail.co.uk.

Dažna moteris bijo daug ko... Tačiau tikriausiai nesuklysime sakydamos, kad labiausiai jos bijo pasenti. Biologinis laikrodis tiksi ir jo taip paprastai nesustabdysi. Vienos moterys bijo, kad senatvėje liks vienišos ir ligotos, o kitos – kad bus negražios ir nelaimingos. Su senatvės baimės šešėliu moterys kovoja įvairiai. Galima jas padalinti į dvi grupes.

Dauguma žmonių bijo nusenti. Vieni bijo dėl to, kad bus fiziškai negražūs, kiti dėl gausėjančių sveikatos sutrikimų, dar kiti – dėl to, kad nežino, kas ta senatvė ir ko iš jos tikėtis. Pateikiame keletą teiginių, kurie apibrėžia senatvės sąvoką. Ar tai tiesa – spręsti jums, tačiau palyginkite savo samprotavimus su pateikiamomis mokslininkų įžvalgomis. Nėra tokių požymių, kurie leistų numatyti, kaip žmogus sens. Mokslininkai teigia ką kitą.

Atmintis yra bene pagrindinis elementas, būtinas mūsų protinei veiklai. Senstant ir sutrinkant daugeliui organizmo funkcijų, savaime silpsta ir atmintis. Tačiau įprastinės žmogaus veiklos ir darbingumo sutrikimas dėl pablogėjusios atminties gali būti ir sunkios ligos demencijos požymis. Alzheimerio liga – dažniausia demencijos priežastis. Rugsėjo 21 – ąją minima Tarptautinė Alzheimerio ligos diena.

Mirė 112 metų sulaukusi seniausia Prancūzijos moteris. 1900-aisiais gimusi Paule Bronzini turėjo penkis vaikus, 12 anūkų, 28 proanūkius ir 16 proproanūkių. Savo vyrą ji pergyveno 45 metus, praneša agentūra AFP. Pastaruoju metu senolė gyveno senelių globos namuose. Savo 112 metų sukaktį ji minėjo beveik prieš du mėnesius. P. Bronzini gimė 1900 metų liepos 7-ąją Marselyje. Po vyro mirties 1967-aisiais ji persikraustė pas jauniausią savo dukterį, o nuo 1995 metų gyveno senelių namuose.

90 proc. taupančiųjų senatvei yra vyresni nei 30 metų. Daugiausiai (49 proc.) taupančiųjų senatvei yra 40-50 metų amžiaus. Jaunimas dažniau nei kiti pinigus kaupia naujosioms technologijoms. 15-19 metų amžiaus jaunuoliai sudaro 59 proc. taupančiųjų kompiuteriui, mobiliajam telefonui ar kitai technikai. Tokias taupymo tendencijas atskleidžia „Danske“ banko užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. 28,2 proc. Lietuvos gyventojų sako santaupas kaupiantys „juodai“ dienai, 20,9 proc.

„Gimdysiu tik po 30-ies“, – tokią frazę vis dažniau išgirstame iš dailiosios lyties atstovių. Galimybės įvairiose šalyse siekti mokslo aukštumų, kopti karjeros laiptais, keliauti, patogiai įsikurti ir susitvarkyti buitį vilioja labiau nei daug laiko ir priežiūros reikalaujantys, keturiomis rėpliojantys pypliai. Tačiau viskas turi savo kainą. Medikai vis mažiau kritikuoja vyresniame amžiuje nutarusias gimdyti moteris, tačiau rizika jų ir kūdikių sveikatai daug didesnė.

Tokius rezultatus atskleidė SEB banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Jos duomenimis, būsimos pensijos dydžiu domisi tik 15 proc. Baltijos šalių gyventojų. Daugiau negu pusė (55 proc.) jų mano, kad iki pensijos dar toli, todėl šis klausimas neaktualus. Pastebėtina, kad net penktadalis (20 proc.) latvių mano, jog jie apskritai nesulauks pensinio amžiaus. Tyrimas taip pat parodė, kad nemaža dalis Baltijos šalių gyventojų nepasitikti pensijų sistema.

Vilniaus policija praneša, jog į butą pas sostinės Antakalnio rajone gyvenančius senukus apgavikė atėjo prisistačiusi banko darbuotoja. Aferistė suokė patikliems senukams, jog Lietuvoje litai keičiami į eurus ir, jeigu jie nenori stumdytis eilėse, gali pakeisti turimas santaupas namie. Patikėję aferistės  pažadais, senukai atnešė jai viso gyvenimo santaupas – 28 tūkstančius litų.

Indianos valstijos Evansvilo miesto zoologijos parke nugaišo seniausia pasaulyje begemotų patelė. Kaip praneša JAV žiniasklaida, zoologijos sodo direktoriaus sprendimu Donna buvo užmigdyta, kadangi sirgo senatvės ligomis. Ji gimė Tenesio valstijos Memfio zoologijos sode 1951 metais ir po penkerių metų buvo perkelta į Evansvilo zoologijos sodą. Per visą savo gyvenimą nelaisvėje Donna atsivedė aštuonis jauniklius, bet nė vienas iš jų nepergyveno motinos.

Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ prognozuoja, jog Lietuvos visuomenė ir toliau sparčiai senės – manoma, jog 2060 m. net 37 proc. šalies gyventojų bus pagyvenę žmonės. Žinodami šį faktą vis dažniau susimąstome, ar sulaukę pensinio amžiaus turėsime pakankamai finansinių išteklių, kurie užtikrins kokybišką ir patogų gyvenimą. Viena iš galimybių pasirūpinti savo ateitimi – kaupti pensijų fonduose.

Lietuvos senjorai tikina, kad jie siekia integruotis į visuomenę ir būti jai naudingi, tačiau garbaus amžiaus žmonės skundžiasi, kad jiems trūksta bendravimo. Dėl šios priežasties kuriasi įvairios senjorų organizacijos, jie lanko paskaitas universitete, susitinka bibliotekose, renka tautosaką ar mokosi tapyti.Patiria bendravimo trūkumą Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto rektorė dr. Zita Žebrauskienė tvirtina, kad senjorai nori surasti bendraminčių, jie siekia daugiau bendrauti.

Pirmąją straipsnio dalį rasite ČIA. Nors išėjus į pensiją dalis gyvenimiškų poreikių natūraliai sumažėja, paskaičiuota, jog kokybiškam gyvenimui senjorai turėtų gauti bent du trečdalius buvusių pajamų. Lietuvoje iki tokio rodiklio dar toloka: vidutiniškai pensija sudaro kiek mažiau nei pusę vidutinio darbo užmokesčio. Be to, didžioji dalis - 80 proc. pensijos - išleidžiama tik būtinosioms reikmėms, o trečdalį senjorų finansiškai remia artimieji.