senatvė

Ori senatvė – viltis, bet, deja, ne realybė. Beveik kas antras senjoras nurodo, kad išgyventi šiais laikais padeda vaikai. Tuo tarpu ateities pensininkai tikisi daug didesnių pensijų, tačiau nesiimant veiksmų patiems, to gali ir nepasiekti. „Swedbank“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad dirbantieji šalies gyventojai ateityje tikisi uždirbti bent 700 eurų. Ši suma beveik 2,5 karto pranoksta dabartinę vidutinę pensiją, kuri siekia apie 300 Eur.

Sužinoti, kad daugiau nei dešimtmetį papildomai kaupta pensija gali būti nebe jūsų – karti piliulė. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie galimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ketinimą nusavinti gyventojų pensijų fonduose sukauptas lėšas, ekonomistai ir teisininkai piktinasi, kad valdžia nesupranta, ką daro, ir beda pirštu į valdančiųjų klaidas.

Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ar trigubai. Lyg ir panašu į istoriją apie skruzdes ir žiogą. Žiogas visą vasarą grojo ir nesirūpino ateitimi, o skruzdės kaupė atsargas žiemai. Žiemą skruzdės peržiemojo, o žiogui baigėsi nekaip. Bet čia panašumai ir baigiasi.

Kaupti pinigus ateičiai ar ne? Toks klausimas jaunimui gali kilti po premjero pasisakymų, jog pensijų fondai orios senatvės negarantuoja. Vyriausybė žada drastiškas pemainas daugiau nei milijonui kaupiančių lietuvių, o ekonomistai prognozuoja krachą - Lietuvoje gali nelikti pakankamai dirbančiųjų, galinčių pensininkus išlaikyti.  Ar gali darbingas jaunimas tikėtis sočios senatvės? Saulius Skvernelis mano, jog dabartinė pensijų kaupimo sistema šviesios ateities negarantuos.

Kada mes pradedame senti? Ar tada, kai kūnas griūva ir užpuola ligos? O gal gerokai anksčiau pasenstame savo dvasia ir kūnas tampa nebeatsparus, nieko nesinori, apima gili depresija, gyvenimas ima suktis ties lova, televizoriumi ir virtuve? Kažkur dingo didingi tikslai, vaikų ir anūkų klegėjimas, kaimynų susibūrimai, dainos, gegužinių šokiai, giliai pasislėpė vidinis spindesys ir gyvenimiška išmintis. Po senjorų sveikatingumo stovyklos „Mes galim!“ patirtimi pasidalijo vilnietė Džiuljeta.

Visai neseniai žinomas drabužių prekės ženklas šventė savo 50 metų jubiliejų ir žinoma, savo linijos veidu pasirinko ne ką kitą, o žinomą atlikėja, moterų numylėtinį ir itin patrauklų vyrą - Robbie Williamsą. Atlikėjas su savo žmona atvyko į renginį paminėti džiugios progos ir, žinoma, pasimėgauti fotoaparatų blykstėmis. Pora atrodė puikiai ir visai nesijautė nepatogiai prieš minią žmonių.

Vos galą su galu suduriančių, kelis šimtus eurų per mėnesį gaunančių Lietuvos pensininkų laukia liūdna ateitis. Ir jau nepadės nei migracijos stabdymas, nei gimstamumo didinimas. Todėl jau dabar esą reikia galvoti apie papildomas pajamas, nes vien iš valstybinės pensijos ateityje išgyventi bus neįmanoma. 216-os eurų pensiją gaunanti, sostinės Antakalnio mikrorajone gyvenanti vilnietė Marija pasakoja, kad senatvės išmokų jai neužtenka.

Mus mokė to, kad mirtis yra neišvengiama ir bet kokie bandymai jos išvengti – bepročių svajoklių fantazijos. Tačiau mokslas gerokai pažengė į priekį. Galų gale, mes jau padvigubinome gyvenimo trukmę nuo XX a. pradžios.

Lietuvoje veikiančių antros pakopos pensijų fondų vienetų vertė per pirmąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai išaugo 2,34 proc., o bendra šiuose fonduose sukauptų lėšų suma viršijo 2,6 mlrd. eurų. Lietuvos banko duomenimis, šiemet padidėjo 14-os antros pakopos pensijų fondų vertė, o sparčiausiai augo akcijų pensijų fondų grupė. Penkių fondų vieneto vertė sumenko, visi jie priklauso konservatyvaus investavimo fondų grupei.

Pirmadienį Vilniuje prie Seimo Lietuvos pensininkų sąjunga rengia mitingą prieš skurdą, socialinį neteisingumą, mažas pensijas ir algas. Pasak Vilniaus Bočių bendrijos pirmininkės Vilijos Tūrienės, laiko turintys pensininkai sieks išjudinti visuomenę, kad ši pradėtų aktyviai reikšti savo poziciją. Organizatoriai planuoja, kad mitinge ir po jo vyksiančiose eitynėse dalyvaus apie 400 žmonių.

Lietuvos gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis per pastaruosius trejus metus nepakito. Nors per metus pagerėjo gyventojų elgsena ruošiantis senatvei, daugiau žmonių ėmė taupyti, tačiau sumenko jų žinios apie pensijų sistemą, krito ir pasitikėjimas ja, rodo trečią kartą SEB banko iniciatyva apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis. „Šių metų tyrimas parodė, kad Lietuvoje labai sumažėjo gyventojų tikėjimas, jog valstybė pasirūpins jų pensija.

Žmogus užmiršta nusiprausti, pavalgyti, nesusivokia aplinkoje, gali tiesiog atsidaryti duris ir eiti nė nesuvokdamas kur. Tai – Alzheimeris. Šia liga sergančiųjų lietuvių sparčiai daugėja – per penkerius metus padaugėjo net trečdaliu. Kaip ji atsiranda ir kiek rimti patarimai, kad norint išvengti Alzheimerio reikia kas dieną išgerti po taurę putojančio vyno? Pastaruoju metu vis dažniau girdim – pareigūnai prašo pagalbos ieškodami senolio sergančio Alzheimeriu, kuris išėjo iš namų ir dingo.

Vilnietei Nijolei – 78-eri. Gyvena kukliame bute Lazdynų rajone. Gauna dvi pensijas, todėl sako negalinti labai skųstis. Visgi norėtų gauti ir didesnes pajamas, tačiau savo turtu nieku gyvu nerizikuotų. Čia pragyventa daug metų, viskas sava. „Tegul man milijoną duoda, bet aš nesutinku. Nu jeigu milijoną duoda... Tai sutinku. Milijoną duoda tegul už šitą butelį, tai aš milijoną duodu vaikams ir išeinu pas dukrą gyvent.

Pirmojo laipsnio valstybinę pensiją siūloma skirti rašytojui ir poetui Juozui Erlickui. Tam pritarta šią savaitę vykusiame Valstybinių pensijų skyrimo komisijos posėdyje, BNS informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Galutinai dėl to turės apsispręsti Vyriausybė. J.Erlickui valstybinė pensija būtų skiriama dėl to, kad jis yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas – ji jam skirta 1997 metais.

Estijos ministrų kabinetas nusprendė nuo 2027 metų pensinį amžių susieti su tikėtina gyvenimo trukme ir kiekvienam šalies gyventojui leisti pačiam rinktis, kada išeiti į pensiją. „Apskaičiuojant pensijos dydį, be kita ko, bus atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip darbingo amžiaus žmonių skaičius ir jų sumokėtas socialinis mokestis. Dabartinė sistema, žvelgiant į nacionalines tendencijas, nėra gyvybinga.

Pagal patvirtintą naująjį socialinį modelį, nuo 2018 metų keisis senatvės pensijų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Naujasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas ne tik perkėlė bazinės pensijos mokėjimą iš Sodros į Valstybės biudžetą, bet ir prailgino pensijai gauti būtinąjį socialinio draudimo stažą. Dabartiniu metu būtinasis stažas yra 30 metų, o pagal naująjį įstatymą jis bus palaipsniui ilginamas iki 35-erių metų.

Padorios senatvės nori kiekvienas gyventojas. Tačiau iš pensininkų kalbų matyti, kad Lietuvoje vien „Sodra“ jos neužtikrina. Tačiau ir privatūs pensijų fondai išgyvena blogesnius laikus. Neaugant ekonomikai, mažėja ir jų pajamingumas. Ekonomistai įsitikinę, vieno kelio nėra. Pajamas reikėtų paskirstyti taip, kaip leidžia finansai. „Panašu, kad negalima jokiu būdu dėti visų kiaušinių į vieną krepšį, negalima 100 proc.

Nepaisant to, kad „Sodra“ skęsta skolose, o tiek dalis politikų, tiek ekonomistai pabrėžia, kad šią sistemą reikia pertvarkyti, didžioji dauguma šalies gyventojų tikisi ateityje kokybiškai gyventi iš „Sodros“. Net 83 proc. gyventojų pensijoje tikisi gyventi iš „Sodros“, o papildomais taupymo ir kaupimo senatvei būdais naudosis tik palyginti nedidelė dalis apklaustųjų: pensijų fondų išmokomis remsis 36 proc., kaupiamojo gyvybės draudimo išmokomis – 11 proc.

 Lietuva pasauliniame senatvės kokybės reitinge yra 30-toje vietoje tarp 43-jų reitinguotų šalių - ji aplenkė Latviją, tačiau atsiliko nuo Lenkijos ir Estijos. Latvija indekse užima 32 vietą, Lenkija - 29-tą, o Estija - 27 vietą. Geriausiai senatvės sulaukti Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje. Tarptautiniame tyrime geriausiai įvertinta finansinė Lietuvos pensininkų padėtis - 70 proc. - pagal šį rodiklį Lietuva yra 11 pasaulyje.

Įsivaizduokite pasaulį, kur visi žmonės sulaukia 100 metų, jų oda yra lygi ir švytinti, o energijos netrūksta. Nors tai panašiau į fantastiką, ilgaamžiškumą tiriantis daktaras Alexas Zhavoronkovas teigia, kad tai – visiškai įmanomas scenarijus. Biotechnologas ir jo komanda šiuo metu dirba prie naujų vaistų kūrimo, kurie, kaip teigia kūrėjai, stabdo amžiaus senėjimą ir net jaunina.

Po trejų metų pertraukos vidutinės senatvės pensijos augimo tempas pagaliau truputį priartėjo prie vidutinio darbo užmokesčio augimo tempo. Nors pensijos padidėjo, pensininkai sako, kad pagerėjimo nejaučia. Trys iš keturių neseniai pensinio amžiaus sulaukusių žmonių SEB banko atliktoje apklausoje sako, kad prie pensijos prisiduria iš papildomų pajamų šaltinių, kurie, deja, nėra neišsenkami.

„Taupo tik tie, kurie turi pinigų, o aš jų neturiu“, „vis tiek pensijos nesulauksiu, tai kam taupyti“, „vos suduriu galą su galu šiandien, apie ateitį nėra net ko galvoti“. Girdėtos frazės, tiesa? Deja, bet Lietuva Europos šalių kontekste taupumu vis dar negali pasigirti ‒ išleidžiame netgi daugiau nei uždirbame, o jei ir sutaupome, tai vos vieną kitą pajamų procentą. Įvertinus šalies demografines tendencijas, būsimųjų pensininkų ateities perspektyva atrodo niūri.

Jauni, spalvingi ir pavasario saule besimėgaujantys žmonės apie tai, kas bus po 40-ies metų, nemąsto. Nė vienas kalbintas jaunas praeivis nėra skaičiavęs, kokia būtų jo pensija pagal dabartinį uždarbį. O paskaičiavus saulėtas dangus gali ir apsiniaukti. Tarkime, žmogus uždirba 300 eurų į rankas. Jeigu žmogus, pavadinkime jį Jonu, dirbs 40 metų ir visą tą laikotarpį gaus minimalią algą, per visą gyvenimą į biudžetą jis sumokės 128 tūkstančius eurų. Pensijos Jonas gaus apie 230 eurų.

Alzheimerio liga – tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kai sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Teigiama, kad liga gali būti genetiškai paveldima, sukelta sunkių galvos sutrenkimų, tačiau dažniausiai siejama su senatviniais procesais. Vis dėlto mokslininkai skelbia, kad vienas dalykas, kurį dažnas žmogus laiko tikru malonumu, galėtų padėti apsisaugoti nuo sunkios ligos.

Bijote senatvės? Senatvės baimė – normalus žmogiškas jausmas. Jei mums būtų dvidešimt, tada būtų galima kalbėti apie nukrypimą. Tačiau, sulaukę garbingo amžiaus, įgyjame patirtį. Intelektualinis aktyvumas – vienas iš būdų išsaugoti jaunystę. Didelę reikšmę taip pat turi ir judėjimas erdvėje, fizinis aktyvumas. Baimės greičiau nugali tuos, kurie sėdi vienoje vietoje, kurių raumenys nedirba! Protingai elgiasi tas, kas reguliariai keliauja. Nesvarbu, kur. Svarbu, kad judate.

Niekam ne paslaptis, kad garsioji Cameron Diaz (43) yra ne tik užsitarnavusi geros aktorės vardą, bet ir sveikos gyvensenos propaguotojos titulą. Neseniai moteris išleido knygą apie senėjimą pavadinimu „The Longevity Book“. Aktorė prisipažįsta, kad yra atsisakiusi visų jauninimo procedūrų ir nebijo laiko, kuris palieka pėdsakus jos kūne ir veide. Savo knyga ji nori įkvėpti visus žmones, kurie į senatvę žiūri su baime. C. Diaz socialiniame tinkle „Instagram“ pasidalino nuotrauka be makiažo.

Vienas geidžiamiausių aktorių George‘as Clooney (54), regis, susitaikė su senėjimu. Holivudo žvaigždė nėra nusiteikęs kažkokiomis priemonėms dirbtinai stabdyti savo senėjimą. Interviu su Vokietijos žurnalu „Meins“ aktorius sakė: „Aš myliu savo žilus plaukus ir savo raukšles. Man patinka tai, kad mano veidas dabar dar labiau atspindi asmenybę, charakterį nei buvau 20 ar 30 metų.

Reikia pripažinti, kad dažnas iš mūsų esame pasakę tokią frazę: „Ne, aš niekada nebūsiu toks, kaip mano tėvai“. Ir ji nuskamba tikrai nepiktai, tačiau dažnas įsivaizduoja, kad niekada neįgis keistų savo tėvų savybių. Vis dėlto artėjant Motinos dienai mokslininkai pateikė labai įdomų atradimą. Grupė tyrėjų „Interflora“ apklausė 1.5 tūkst. sūnų ir dukterų ir išsiaiškino, kad tėvų įtaka vaikams yra tiesiog stulbinanti.

Valstybės kontrolė atstovė sako, kad norint pasirengti ateities demografinėms problemoms, valdžia turi turėti mažesnį deficitą. Anot jos, Finansų ministerija prognozuoja per didelį - 1 proc. BVP - 2016-2018 metų struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą. „Finansų ministerija teigia, kad tvarumo rizika yra maža, bet mes manome, kad ilgalaikio finansų tvarumo rizika yra vidutinė ir remiamės Europos Komisijos dokumentu, kuriuo ji įvertino Lietuvos stabilumo programą 2015 metų.

 Aktorė Asta Baukutė TV3 rudens premjeroje – kriminalinėje komedijoje „Bruto ir Neto“ – bus sunkiai atpažįstama. Įsijautusi į guvios ir gudrios močiutės Janės vaidmenį filmavimo aikštelėje aktorė kaskart pasendinama kone dviem dešimtmečiais. „Aš nebijau būti negraži“, – sako žinoma artistė ir priduria, jog šiuolaikinis grožio išaukštinimas jai kelia nerimą. „Aš esu iš tų aktorių, kuriems kuriami įvaizdžiai nepakenks ir jų nesugadins, – tvirtai sako A. Baukutė.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sutinka su niūromis prognozėmis, kad pensininkų padėtis tolydžio blogės. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ ekonomistas tikino, kad senatve ir finansinėmis senatvės prielaidomis turime pasirūpinti patys: „Tai bendra tendencija, ir Lietuva čia ne išimtis. Tačiau Vokietijoje, Prancūzijoje ar kitose šalyse tas blogėjimas bus nuo labai aukšto taško.

Seimas antradienį spręs, ar svarstyti siūlymą per 4 metus išmokėti neišmokėtas pensijas dirbusiems pensininkams, taip pat kompensuoti per krizę sumažintas senatvės, pareigūnų ir karių, nukentėjusiųjų asmenų, teisėjų, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas. Iš viso tam būtų skirta beveik 131 mln. eurų, o didžioji dalis - 120,6 mln. eurų - dirbusiems pensininkams. 2010-2011 metais dirbusiems pensininkams 2016 metų birželį siūloma išmokėti 10 proc., o 2017-2019 metais - po 30 proc.

 Mažiausios lyginant su kitomis amžiaus grupėmis pajamos, noras, o kartais ir būtinybė pasirūpinti savarankišką gyvenimą pradedančiomis atžalomis, rūpestis dėl artėjančios pensijos, kasdienių poreikių tenkinimo – tai tik keletas finansinį spaudimą vyresnėms Lietuvos kartoms keliančių veiksnių. Neseniai „Aviva Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė skirtingų Lietuvos gyventojų kartų tikslus ir baimes.

 Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus ministrų kabinetas nutarė nuo kitų metų pradėti mokėti kompensacijas senatvės pensijų gavėjams, kurie 2010–2011 metais dirbo ir dėl to jiems konservatorių ir liberalų vyriausybės sprendimu buvo papildomai sumažintos gaunamos pensijas, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba. Siūloma 2016 metų antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams išmokėti 10 proc. praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo.

 Pernai privačiuose pensijų fonduose pinigus kaupiantys Lietuvos gyventojai skaičiavo įspūdingą pelną, tačiau toks uždarbis nebus ilgalaikis. Atsargiau pajamas senatvėje prognozuoti verčia ir pavyzdžiai kitose Europos šalyse, kur grąža iš pensijų fondų pastarąjį dešimtmetį buvo neigiama. Lietuvos banko duomenimis, 2014 metais II pakopos pensijų fondai uždirbo 7,8 proc., o III pakopos – 7,3 proc. Pirmųjų turtas padidėjo maždaug penktadaliu, iki beveik 1,9 mlrd.

Pamirškite stereotipus apie senatvę. Garbingas amžius nėra kliūtis, siekiant įgyvendinti savo svajones. Netikite? Pažvelkite į šiuos senolius, kurie kuria muziką, čiuožinėja, kopia į kalnus ar fotografuojasi mados namų reklaminėse kampanijose. Juk džiaugtis gyvenimo teikiamais malonumais niekuomet nevėlu.

LNK laidoje „Yra kaip yra“ – jautri diskusija apie senatvę. Laidos dalyviai dalinosi savo patirtimi. Ašarų nenulaikiusi ekonomistė Aušra Maldeikienė pirmą kartą viešai prabilo apie tai, jog ryžosi ligotą mamą apgyvendinti slaugos namuose. Toks sprendimas buvo sunkus, tačiau moteris įsitikinusi, kad, kur mamą prižiūri patyrę profesionalai, jai kur kas geriau, nei namuose. „Prižiūrėti senatvine dimensija sergantį žmogų namuose be galo sunku. Tokiam ligoniui reikalinga priežiūra visą parą.

Aktorius Dalius Mertinas įsitikinęs – nuo senatvės nesame apsaugotas nei vienas: juk dabar, gyvendami pilnavertį gyvenimą, net negalime ar nenorime įsivaizduoti, kad senatvėje gali tekti patirti skurdą, vienatvę, prašyti kito pagalbos.

Norėdami apsaugoti sveikatą, organizmo imunitetą ir jaunatvišką išvaizdą į savo maisto racioną turėtumėte įtraukti šiuos keturis maisto produktus.  Ciberžolės Įrodyta, kad ši prieskoninė žolelė yra tinkama ne tik vėžio prevencijai, bet ir padeda apsaugoti odos ląsteles, sulėtindama raukšlių susidarymą. Žaliųjų daržovių sultys Geriant žaliųjų daržovių sultis maistingosios medžiagos į organizmą patenka greičiausiai.

64 proc. Lietuvos gyventojų, antros pakopos pensijų fonduose kaupiančių senatvei maksimaliu būdu, teigė visiškai nepajutę sumažėjusių pajamų, atskleidė „Danske Bank“ užsakymu tyrimų bendrovės RAIT rugpjūtį atlikta gyventojų apklausa. Paklausti, kokią įtaką jų finansams daro kaupimas antros pakopos pensijų fonde vadinamuoju 2+1+1 būdu (2 proc. bazinė įmoka iš „Sodros“, 1 proc. darbo užmokesčio dydžio asmeninė įmoka bei 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės parama), 64 proc.

Alvyda Bajarūnaitė, Ramūnas Grumbinas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt   Moliūgas ypatingas tuo, kad suvartoti galima jį visą, be to, mums ypač naudingos jo sėklos, sako Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakulteto Sodininkystės ir daržininkystės katedros profesorė Honorata Danilčenko. „Svarbiausias dalykas sėklose – aliejus, kuriame, be omega 3 ir omega 6, yra dar 13 riebalų rūgščių. Taip pat sėklose gausu cinko, seleno.

Šioms kino pasaulio gražuolėms pavydi daugybė pasaulio moterų. Per pastaruosius 15 - 16 metų, šios moterys tik pražydo. Pristatome garsenybes, kurios nesensta.

Šioms kino pasaulio gražuolėms pavydi daugybė pasaulio moterų. Per pastaruosius 15 - 16 metų, šios moterys tik pražydo. Pristatome garsenybes, kurios nesensta.

Yra nemažai žmonių, kurie visada atrodo jaunesni nei yra iš tiesų. Galima pamanyti, jog tai tik plastinė chirurgija ar "fotošopas".

Kiekvienas gatvėje dažnai susiduriame su žmonėmis kurie garsiai, atvirai, o kartais ir tyliai, be žodžių prašo mūsų pagalbos. Atkreipiame dėmesį ar praeiname? Ar sprendžiame, kam padėti? Nepaisant šių klausimų viena yra aišku - padėti verta. Tai labai gerai patvirtina ir Justinos Michnevičiūtės istorija, kuria ji pasidalino socialiniame tinkle "Facebook". Tai pavyzdys, kuris turėtų būti užkrečiamas.

Tatuiruočių skeptikai dažnai pabrėžia, kad bėgant metams piešiniai ant kūno ima atrodyti vis prasčiau ir prasčiau, todėl geriau jų išvis nesidaryti. Iš tiesų, jei tatuiruotė tebuvo neapgalvota užgaida, vėliau galite ir pasigailėti: juk jos nenuplausi ir nenukrapštysi, o brangios ir sudėtingos tatuiruočių šalinimo procedūros taip pat negarantuoja šimtaprocentinio rezultato. Tačiau tai, kad tatuiruotės ant senstančio kūno neatrodo gražiai – ne visai tiesa.

 Aušrinė Šėmienė Sveikatos politikai nuolat pabrėžia, kad svarbiausia Lietuvos gyventojų mirties priežastis – širdies kraujagyslių ligos. Tačiau specialistams kyla įtarimų, kad statistika truputį meluoja. Statistika šiurpina Pasakyti, kad kraujotakos sistemos ligos yra dažniausia Lietuvos gyventojų mirties priežastis, jog, pavyzdžiui, 2012 m. nuo šių ligų mirė 23 tūkst. žmonių ir tai buvo 56,6 proc.

Alė Sima Natūraliai senstančio žmogaus atmintis blogėja – jis vis sunkiau įsimena naują informaciją, prisimena ankstesnius įvykius, orientuojasi neįprastoje aplinkoje. Jei užmaršumas ima trukdyti kasdienei žmogaus veiklai, jam reikėtų kreiptis į gydytojus. Įvairios rūšys Atmintis gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė. Ją sudaro informacijos įsiminimas, jos išsaugojimas ir atgaminimas.

Tikriausiai esate girdėję pasakymą, kad grožis priklauso nuo žiūrinčiojo. Šis pasakymas puikiai tinka ir šių neįprastų modelių atžvilgiu. 1. Raumenų distrofija serganti mergina pajuokavo ieškodama darbo ir... tapo modeliu Jillian Mercado yra mados reporterė. Ji serga raumenų distrofija ir visą laiką sėdi vežimėlyje. Dirbdama mados žurnale ji susipažino su Nicola Formichetti, „Diesel“ mados namų meno direktore.