savivaldybės

Kol savivaldybės giriasi, kad „sutaupo“ po pusę socialinėms paramoms ir kitoms išmokoms skirtų pinigų, gyventojai piktinasi, kad jie negauna jiems priklausančių kompensacijų – esą savivaldybių atstovai tyčia nepasako gyventojams, kas jiems priklauso, kad sutaupytų pinigų. Į tv3.lt kreipėsi kaunietė Raimonda, nurodydama, kad savivaldybės, pažeisdamos įstatymus, neskiria gyventojams jiems priklausančių išmokų.

Dalyje savivaldybių darbuotojų sumažėjo, bet yra keliolika, kur darbuotojų skaičius sunkiai paaiškinamas – šalyje iš viso yra keliolika išsipūtusių merijų, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. 60-yje savivaldybių, kuriose pernai dirbo per 6,6 tūkst. valstybės tarnautojų, per vienus metus jų sumažėjo 47. Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybių administracijos pernai traukėsi, o, pavyzdžiui, Lazdijų, Skuodo ir Telšių rajonų – pūtėsi, atskleidžia 2015 metų Viešojo sektoriaus ataskaita.

Penktadienio vakarą šešiolikai savivaldybių įteikti „Auksinės krivūlės“ apdovanojimai už pasiekimus skirtingose srityse. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) organizuojamuose apdovanojimuose Vilniaus rajono savivaldybė gavo apdovanojimą kaip Inovatyviausia savivaldybė, įdiegusi geoterminį šildymą viešuosiuose pastatuose už Klimato kaitos specialiosios programos lėšas.

Įstatymais vis daugiau sprendimų laisvės suteikiama vietos savivaldybėms. Vienas tokių – padidintas mokesčio tarifas apleistam ar nenaudojama nekilnojamam turtui (NT). Seime jau guli raštas, kuriame 8 savivaldybės įvardijamos kaip piktnaudžiavusios įstatymu, tačiau jų atstovai tikina – pažeidimų nėra.

Pasirengimas kompleksinei kvartalinei modernizacijai, nerimas dėl to, ar užteks lėšų visiems, norintiems atnaujinti savo būstą, ir ryžtas nerenovuoti neperspektyvių namų – tai tik keli iš svarbiausių klausimų, kuriais šiandien gyvena Lietuvos savivaldybės, įgyvendinamos daugiabučių namų atnaujinimo programą.

Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad 19 metų mama, vaikų globos namų auklėtinė, neturinti kur gyventi, kreipėsi į Vilniaus savivaldybę dėl socialinio būsto, kurio čia laukia 2000 žmonių. „Savivaldybės turi daug instrumentų spręsti socialinio ar savivaldybės būsto klausimus pačios, juk socialinio būsto nuoma yra savarankiška savivaldybių funkcija nuo 2015 metų.

Nors gyventojų šalyje mažėja, praėjusiais metais beveik pusė (26 iš 60) savivaldybių dar labiau plėtė administracijas, atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė. Per penkerius metus Lietuvoje žmonių sumažėjo 5,4 proc., o juos aptarnaujančių savivaldybių administracijų darbuotojų daugėjo 2,6 proc. „Praėję metai buvo pirmieji, kai savivaldybių administracijos šiek tiek – 1,4 proc. traukėsi, bet tai neatskleidžia tikrųjų tendencijų.

Seimas suteikė daugiau laiko prie savivaldybių prisiregistravusiems žmonėms susirasti gyvenamąją vietą, kurią galėtų deklaruoti. Seimas ketvirtadienį metams – iki 2017 metų liepos 1-osios – pratęsė terminą, per kurį tokie asmenys turėtų susirasti gyvenamąją vietą, kurią galėtų deklaruoti. Už tai balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo vienas (konservatorius Pranas Žeimys), susilaikė penki parlamentarai. Anksčiau nuosavo būsto neturintys asmenys galėjo gyvenamąją vietą deklaruoti savivaldybėje.

Miestai ir rajonai vis dar maitina nuostolingas bendroves, kurių kadaise nespėta privatizuoti - mokesčių mokėtojų pinigais savivaldybėse šelpiami knygynai, vaistinės, laidojimo namai, kino teatrai, šeštadienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios". Kai 2013 metais Valdymo koordinavimo centras parengė savivaldybių valdomų įmonių apžvalgą, paaiškėjo, kad miestai ir rajonai yra net 282 bendrovių savininkai, tarp jų daugiausia - šilumą ir vandenį bei komunalines ir transporto paslaugas teikiančių įmonių.

Savivaldybės grąžino į biudžetą 112 tūkst. eurų, skirtų išmokoms pensinio amžiaus pedagogams, norintiems išeiti į užtarnautą poilsį, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Pagal savivaldybių pateiktą informaciją, specialiai sukurto pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų išeitinių išmokų fondo lėšomis 2015 metais planavo pasinaudoti per 900 mokytojų, tam buvo skirta per 1,7 mln. eurų. Šiemet šis fondas padidintas 1,5 mln. eurų. Tam iš viso numatyta 3,2 mln. eurų.

Lietuvos savivaldybės ateityje bus reitinguojamos pagal korupcijos lygį. Viešoji įstaiga Projektų valdymo ir mokymų centras kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) rengia tam būtiną metodiką. „Viso projekto esmė - sukurti korupcijos rodiklio identifikavimo ir matavimo metodiką. Kada turėsime tą metodiką, mes galėsime pamatuoti indikatorius, kurie labiausiai lemia socialinius ir ekonominius rodiklius savivaldybėse, kaip kyšiai daro įtaką tiems rodikliams.

 Numatoma, kad visose Lietuvos savivaldybėse liks nepanaudota apie 50 proc. socialinėms pašalpoms bei būsto šildymo išlaidų, karšto, geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms 2015 metams skirtų lėšų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vidutiniškai per vieną praėjusių metų sausio – rugsėjo mėnesį socialinę pašalpą gavo 114,7 tūkst. asmenų arba 4 proc. visų gyventojų.

Šalies savivaldybės žada kreiptis į Vyriausybę prašydamos pateikti konkrečius atsakymus, kaip ir į kurias savivaldybes bus vykdomas pabėgėlių perkėlimas, tai pat kritikuoja sprendimą mažinti pabėgėliams skiriamas išmokas. Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorės Romos Žakaitienės, kreiptis į Vyriausybę praėjusią savaitę nusprendė asociacijos valdyba. „Merai išreiškė poziciją, kad informacijos yra mažokai.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. klasės krepšelio metodika bus išbandoma Alytaus, Jonavos, Telšių, Raseinių ir Šalčininkų rajonų savivaldybių mokyklose. Eksperimento dalyves iš visų, kurios pareiškė tokį norą, atrinko Švietimo ir mokslo ministerija. Pagal naująją metodiką, ugdymo lėšos skaičiuojamos klasei, o ne kiekvienam mokiniui. Eksperimentui įgyvendinti nuo kitų metų skiriama 3,75 mln. eurų.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas praėjusią savaitę pateikė savivaldybių indekso tyrimą, kuriame vienas iš kriterijų buvo biudžetai. tv3.lt domisi, kurios savivaldybės yra labiausiai įsiskolinusios lyginant su jų metinėmis pajamomis. Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė, pasakoja, kad biudžeto kriterijus nėra sudarytas vien iš skolos dydžio. Į jį taip pat įeina skolos pokytis, pradelsti mokėjimai, vertinama, kaip vykdyti viešieji pirkimai.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas kaip ir kiekvienais metais pateikia geriausiai besivystančių savivaldybių reitingą. Tarp šešių didžiųjų miestų keturis metus pirmą vietą užėmusi Klaipėda, šiais metais nusileido sostinei ir užėmė antrąją vietą.

Lietuvos krepšinio lygos klubai garsina ir reprezentuoja savo miestus, savo ruožtu šie iš savivaldybių biudžeto skiria savo komandoms piniginę paramą. Vieniems ji simbolinė, kitiems tokia, be kurios jie nesugebėtų varžytis prestižiniuose Europos turnyruose. tv3.lt apžvelgia, kiek kuri iš dešimties LKL komandų per metus atsiriekia nuo savivaldybės biudžeto. Pateikiame tik piniginę skiriamų lėšų išraišką - kai kurios savivaldybės remia padengdamos arenos nuomos išlaidas ir kitais būdais.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau penktus metus įvertino geriausiai besitvarkančias savivaldybes Lietuvoje. Iš didžiųjų šį kartą karūna atiteko Vilniaus miestui. Mažųjų savivaldybių lyderės pirmą kartą net dvi: Kauno ir Klaipėdos rajonai – abi savivaldybės surinko vienodai balų ir puikuojasi indekso garbingiausioje vietoje.

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) neįtiko beveik du trečdaliai savivaldybių etikos komisijų atliktų tyrimų dėl laiku privačių interesų nedeklaravusių savivaldos politikų. Vasarą paprašiusi ištirti 57 tokius atvejus, trečiadienį VTEK 34 tyrimus savivaldybių etikos komisijoms pavedė atlikti pakartotinai. „18-ai komisijų sprendimų pritarėme, penkis patys apsiėmėme tirti, o likusius pasiuntėme atgal“, - BNS sakė VTEK Prevencijos skyriaus vedėjas Mindaugas Siaurys.

 Jei kiltų pavojus, savivaldybės nebūtų pasirengusios apie jį įspėti pusės visų gyventojų, konstatavo Valstybės kontrolė. Įstaiga, atlikusi auditą 60-yje šalies savivaldybių, nustatė, kad esant ekstremaliai situacijai turimomis priemonėmis būtų galima įspėti tik 51,5 proc. gyventojų. „Nepakankamai pasirengta valdyti gresiančias ar susidariusias ekstremalias situacijas, apsaugoti gyventojus pavojaus atveju“, - rašoma Valstybės kontrolės pranešime.

Priimti pabėgėlius kol kas sutinka 12 Lietuvos savivaldybių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija antradienį informavo, kad Alytaus miesto, Birštono miesto, Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kauno rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Pakruojo rajono, Raseinių rajono, Šiaulių miesto ir rajono bei Skuodo rajono savivaldybės sutinka apgyvendinti po vieną ar dvi 3-5 asmenų pabėgėlių šeimas. Birštono savivaldybė savo ruožtu nurodė galinti pasiūlyti darbo vietų pabėgėliams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimanta Pabedinskienė viliasi, kad į Lietuvą atvyksiančius pabėgėlius po integracinio periodo Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje savivaldybės pasiskirstys savanoriškai. Į pasitarimą ministerijoje ketvirtadienį atvykę savivaldybių atstovai sutinka, kad užsieniečių priėmimas gali būti naudingas regionams, tačiau pirma nori žinoti, kokia pagalba bus garantuojama pabėgėliams įsikuriant savivaldybėse. „Čia savivaldybių vaidmuo yra didžiulis.

Nepaisant to, kad savivaldybių tarybų rinkimai vyko dar kovo mėnesį, tačiau iki šiol tebėra politikų, kurie nėra deklaravę savo privačių interesų. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) neslepia, jog jau užfiksuotas ne vienas atvejis, kai interesų nedeklaravę politikai galimai priėmė sau ar savo artimiesiems palankius sprendimus. Ir vis dėlto, nepaisant to, kad įstatymas numato baudas už prievolės deklaruoti interesus ignoravimą, nė vienas savivaldos politikas iki šiol nėra nubaustas.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – sumokami mokesčiai yra naudojami išlaikyti mažesnius miestus ir rajonus. Kai kur net ketvirtadalis savivaldybės biudžeto pajamų atkeliauja iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos perskirstyto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). „Rajonų gyventojui, perskirsčius savivaldybių biudžetą, tenka vidutiniškai po 130 eurų, - teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas. – Mažesnėse gyvenvietėse ši suma dar didesnė.

Lietuvos gyventojų kiekvienais metais vis mažėja, o savivaldybėje dirbančių valdininkų skaičius su kiekvienais metais vis auga. Pamatykite, kiek valdininkų jums tenka išlaikyti. Savivaldybių administracijų dydį patogu lyginti santykine išraiška. Tam naudojamas rodiklis ─ užimtų pareigybių skaičius administracijoje, tenkantis 1000- iui gyventojų.

Lietuvoje gyventojų skaičiui jau daugiau nei dvidešimt metų mažėjant, savivaldybių administracijos plečiasi. 2011-2015 m. gyventojų sumažėjo 4 proc., o šalies savivaldybių administracijos išaugo 4 proc., - rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktame tyrime. Užimtų pareigybių skaičius 2011-2015 metais išaugo nuo 13 450 iki 14 000. Anot LLRI, jei administracijos darbuotojų skaičius būtų mažėjęs proporcingai gyventojų skaičiui, nuo 2011 m. būtų sutaupyta apie 7 mln. eurų.

Šalies savivaldybės pasisako už mokslo metų trukmės trumpinimą, o absoliuti dauguma ugdymo įstaigų nėra pritaikytos dirbti per karščius – tai parodė Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau - LSA) liepos mėnesį surengta savivaldybių apklausa. „Savivaldybių nuomone, prailginti mokslo metai - nepasiteisino. Artimiausiu metu planuojame kreiptis į Vyriausybę, kad būtų grąžinta ankstesnė mokslo metų trukmė“, – teigė LSA viceprezidentas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Ankstesniais metais kai kurios šalies savivaldybės sugebėjo išgyventi be skolų, o dabar jų turi visi šalies miestai ir rajonai. Savivaldos atstovai aiškina, kad gyventi pagal išgales nepajėgia, o padėti galėtų tik padidintas valstybės finansavimas, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Finansų ministerijos duomenimis, bendra visų savivaldybių skola balandžio 1 dieną siekė beveik 636 mln. eurų ir sudarė 52,3 proc. prognozuojamų šiųmečių jų pajamų.

Jei valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės būtų skaidresnės, joms pačioms tai būtų naudingiau, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir „Žinių radijo“ laidoje „Skaidrumo linija“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas ekspertas Liudas Jurkonis.

 Vilniaus šilumos tinklai ir Druskininkų sveikatingumo centras „Aqua“ tarp daugiausia pajamų gavusių savivaldybių įmonių blogiausiai atsiskaito apie savo veiklą, rodo „Transparency International“ tyrimas. Abi bendrovės įvertintos 0 balų iš 100. Geriausiai iš 40 vertintų bendrovių viešai atsiskaito „Panevėžio energija“ (88 balai) ir „Dzūkijos vandenys“ (83 balai). Bendras didžiausių įmonių atskaitingumo lygis tesiekia vidutiniškai 35 balus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Vilniui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo gali ir mažėti. „Įtariu, kažin ar labai turėtų tikėtis Vilnius (GPM dalies padidėjimo - BNS), nes atvirkščiai gali net įvykti dėl to, kad yra trys donorai miestai, visos kitos savivaldybės didele dalimi yra dotuojamos“, - žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė D.Grybauskaitė.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su naujos kadencijos savivaldybių vadovais, aptarė regionų problemas ir pagrindinius naujų merų darbus. Šiemet pirmą kartą Lietuvos istorijoje vykusiuose tiesioginiuose merų rinkimuose išrinkti 24 nauji ir perrinkti 33 buvę savivaldybių vadovai. „Pirmą kartą tiesiogiai išrinkdami merus, žmonės jiems suteikė išskirtinį pasitikėjimą.

Įvertinus visų Lietuvos savivaldybių sukurtus elektroninės demokratijos sprendimus paaiškėjo, kad kokybiškiausiai jie įdiegti Šiauliuose, kurių sukurtas priemones, leidžiančias gyventojams elektroniniu būdu dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, ekspertai įvertino 10,4 balo iš 20 galimų. Prasčiausiai įvertintos Kauno r. ir Utenos r. savivaldybių e. demokratijos paslaugos (po 2,6 balo), o nacionalinis vidurkis siekia 5,3 balo.

Lietuvoje keturiasdešimtyje savivaldybių sekmadienį prasidėjo antrasis merų rinkimų turas, kuriame varžosi du kandidatai, prieš dvi savaites surinkę daugiausia balsų.   Merai pirmajame ture išrinkti devyniolikoje savivaldybių, o Trakų rajone rezultatai panaikinti dėl šiurkščių pažeidimų. „Visos apylinkės jau dirba, žmonės gana aktyviai eina balsuoti“, - BNS sakė Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Eugenija Ibianskienė.

Rūta Vainienė Dar dvi savaites gyvensim rinkimų temomis. Pirmasis turas sako – liberalai ant bangos. Negali su tuo nesutikti. Štai Liberalų sąjūdis padvigubino savo atstovų skaičių savivaldybėse. Vilniuje antrajame ture kausis ne koks oficialiai kairysis su dešiniuoju, o du liberalai. Kad nesiveltume į diskusiją apie pavadinimus, pakalbėkime apie turinį.

 Švietimo ir mokslo ministerija žada kontroliuoti, kaip savivaldybės naudoja lėšas, skirtas darželių auklėtojų algoms pakelti. Viceministrė Genoveita Krasauskienė pabrėžia, kad vietos valdžia šių pinigų leisti kitoms reikmėms negali. Nuogąstavimus dėl to, kad tarnybinių atlyginimų koeficientai bus padidinti mažiau nei 10 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai penktadienį išsakė konferencijoje Mažeikiuose. Joje dalyvavo ir viceministrė.

Klaipėda jau ketvirtus metus iš eilės geriausiai vertinama pagal žmonių ekonominę laisvę. Specialiame savivaldybių indekse uostamiestis išliko pirmas, surinkęs 81 balą iš 100 galimų. Antroje vietoje liko Vilnius (75 balai), trečiojoje – Panevėžys (63,6 balo), trečiadienį pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). „Šių metų indekse lyderio pozicija atitenka, kaip ir daugelį metų iš eilės, Klaipėdos miestui.

Laisvosios rinkos institutas pristatys Lietuvos savivaldybių vertinimą. Pasak ekspertų, trečiadienį pristatomas savivaldybių indeksas parodys geriausiai ir prasčiausiai besitvarkančias savivaldybes. Pernai iš miestų savivaldybių geriausiai buvo įvertinta Klaipėda, nuo jos nedaug atsiliko Vilniaus ir Panevėžio miestų savivaldybės. Iš rajonų palankiausia gyventi ir užsiimti verslu Kauno, Plungės, Druskininkų rajonų savivaldybėse.

 Šiandien Seimui teikiamos Socialinės apsaugos ministerijos parengtos Vietos savivaldos įstatymo ir Piniginės paramos nepasiturintiesiems įstatymo pataisos. Jomis siūloma ne vien nustatyti vienodą piniginės socialinės paramos teikimo modelį visoms savivaldybėms, bet ir suteikti savivaldybėms teisę skirti būsto šildymo išlaidų kompensacijas didesniam paramos gavėjų ratui. „Dažnai Lietuvos šeimai šildymo sezonas yra nemenkas iššūkis jos biudžetui.

 Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nesiūlys nuo 2015 metų keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirstymo savivaldybėms tvarkos. „Sugriautume, suardytume visų savivaldybių kitų metų biudžetus“, – trečiadienį pareiškė komiteto vadovas socialdemokratas Bronius Bradauskas, aptariant pagalbos įsiskolinusiam Vilniui galimybes.

Dėl kriziniu laikotarpiu apriboto finansavimo ir taupymo rėžimo savivaldybių ligoninės ne tik paskendo skolose, bet ir tapo nepajėgios užtikrinti reikiamų gydymo sąlygų, paslaugų kokybės ir prieinamumo pacientams bei reikiamo specialistų skaičiaus, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Dėl to LSA raštu kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrę Rimantę Šalaševičiūtę, o antradienį sveikatos priežiūros klausimus aptars LSA taryba.

,,Vilniaus miestas yra vienas iš pionierių, pradėjusių taikyti viešo ir privataus kapitalo bendradarbiavimo modelius dar 2001 metais”, - ketvirtadienį Vilniuje vykstančioje diskusijoje apie viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą įgyvendinant visuomenei svarbius projektus, sakė sostinės meras Artūras Zuokas.

Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Neūkiškumas ir napoleoniški planai – tokius priekaištus dažnai pažeria kritikai, komentuodami savivaldybių įsiskolinimo klausimą. Tačiau toks požiūris – perdėm vienpusiškas ir paviršutiniškas situacijos supaprastinimas. Į skolas savivaldybes tebestumia ir krizės metais pakeista jų biudžetų sudarymo tvarka, pavertusi savivaldybes pašalpų gavėjomis.

 „Kalbant apie vietos savivaldą turime klausti savęs, ko mes iš vietinės valdžios norime. Vietos valdymas sugalvotas decentralizuoti valstybės valdymą. Savivaldos modelis daugelyje šalių yra toks, kad žmonėms būtų palikta galimybė patiems daugiau spręsti vietos problemas ir aukščiausia valdžia kuo mažiau į tai kištųsi“, - „Laisvosios bangos“ eteryje apie valstybės ir vietos savivaldos valdymą kalbėjo advokatė Virginija Kondratienė.

Staigus neplanuotas sąnaudų padidėjimas metams einant į pabaigą neabejotinai turės įtakos tiek verslui, tiek viešajam sektoriui, kuriems nežinia iš kur teks sukrapštyti papildomų pinigėlių.

 Ne tik nacionalinės politikos scenoje turime profesionalių provokatorių, rėkiančių „Už Lietuvą, vyrai!“ ir sugebančių atkreipti į save dėmesį bei dykai pasireklamuoti. Savivaldos rinkimai artėja – įsižiūrėkime. Į politiką galima patekti vienų akyse susikūrus kovotojo už teisybę įvaizdį, kitų – rėkiančio, prieš viską protestuojančio, bet nieko nesiūlančio demagogo. Tokių personažų yra ne tik tarp ilgamečių paraštės veikėjų, bet ir įsitvirtinusiose valdžios partijose.

Premjeras žada, kad kitais metais šalies savivaldybių biudžetai gali papilnėti maždaug 170 mln. litų. Algirdas Butkevičius teigia, kad tai lems nauja metodika, kuri aiškiai padalins gyventojų pajamų mokesčio (GPM) prieaugį tarp valstybės ir savivaldybių. Lietuvos savivaldybių asociacija sako, kad Vyriausybė sutinka grąžinti anksčiau 10 metų galiojusią metodiką, dėl kurios savivaldybių biudžetai pasipildys daugiau kaip 200 mln. litų, tačiau realiai iš jų liks tik 100 mln. litų.

 Tarp didmiesčių merų turtu išsiskiria sostinės meras, partijos Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) vadovas Artūras Zuokas. Milijoninius turtus valdo ir Savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų vadovas socialdemokratas Ričardas Malinauskas. Vilnius meras A.Zuokas su žmona turi turto už maždaug 5,84 mln. litų. A.Zuokas taip pat yra paskolinęs 1,33 mln. litų, o 1,49 mln. litų - pasiskolinęs. Sostinės mero šeima turi 800 tūkst.

Žinių radijas Lietuvos miestų savivaldybės artėja prie bankroto – tai „Žinių radijui“ patvirtino ir Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitiene, ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto dėstytoja, nepriklausoma auditorė Irma Kamarauskienė.