savivaldybės

Nepaisant emocijų, gamtovaizdžio ar kitų veiksnių, o vertinant vien ekonominį klimatą, nustatyta, kurios savivaldybės palankiausios gyventi ar investuoti. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) antrą kartą pateikė Lietuvos savivaldybių vertinimą – indeksą, identifikuojantį geriausiai ir prasčiau besitvarkančias savivaldybes.

Sostinės savivaldybės taryba svarsto kreiptis į Finansų ministeriją dėl 20 mln. litų paskolos, kad padengtų biudžeto deficitą, kuris susidarė dėl Seimo priimtų nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimų. Šie pakeitimai lėmė, kad realus turto mokesčių surinkimas yra žymiai mažesnis nei prognozavo Finansų ministerija – Vilniaus savivaldybės biudžetui teks 32,3 mln. litų mažiau turto mokesčių nei 2011 metais.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Dalius Bitaitis sako, kad savivaldybės dirba kasininkėmis, o varguoliai apsimeta. „Pastebėjome, kad kai kurios savivaldybės iki šiol dirba kaip „kasininkės“ - socialinę paramą dalija visiškai nekreipdamos dėmesio, ar realiai žmogui tokia parama reikalinga. Kitaip tariant, jei žmogus pateikia reikiamus dokumentus socialinei paramai gauti - lengva ranka ją ir skiria.

Šiandien oficialiai baigėsi tradicinės Lietuvos jaunučių sporto žaidynės – įteikti apdovanojimai sporto mokykloms ir savivaldybėms. Daugiausia apdovanojimų atsiėmė Panevėžio, Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno atstovai, teigiama pranešime spaudai. „Jau daugelį metų vykstančių jaunių ir jaunučių žaidynių reikšmė didinant vaikų ir jaunimo užimtumą, atrenkant geriausius sportininkus išlieka didelė.

Garbaus amžiaus vienkiemių gyventojai sunerimo, kai policija dėl lėšų stygiaus pareiškė nebefinansuosianti vieno mygtuko skubios pagalbos įrenginių, rašo "Lietuvos rytas“. Raminti žmonių suskato savivaldybių vadovai. Policijos departamentas pranešė nebefinansuosiantis pagalbos pultų, kuriuos prižiūri saugos tarnyba, išlaikymo. Paaiškinta, kad toks sprendimas priimtas dėl drastiškai mažėjančio policijos finansavimo.

Seimas skubos tvarka imasi svarstyti, ar keisti keturių pamario savivaldybių ribas. To prireikė, norint dalį Kuršių marių priskirti Neringos savivaldybei, kuri, neturėdama nė pėdos vandens, negali tvarkyti esamų uostų ar statyti naujų. Prieš 50 metų, kuriant Neringos savivaldybę, jos ribos nubrėžtos Kuršių marių pakrante, o vanduo liko Šilutės, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių žinioje.

Šiandien Seime buvo svarstomas prezidentės veto klausimas dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo projekto. Birželio mėnesį priimtu įstatymu buvo siekiama sumažinti naujos savivaldybės steigimui privalomą gyventojų skaičių ir sudaryti sąlygas kurtis naujoms savivaldybėms.

Šiemet Lietuvos Respublikos Vyriausybė, patvirtinusi valstybės biudžeto asignavimus, skirtus savivaldybių socialinio būsto fondui plėtoti, Tauragės savivaldybei skyrė 358 tūkst. litų. Už juos ketinama pirkti vieno, dviejų kambarių butus. Kartu su būstų įsigijimu didėja ir problemos: remontams per metus 150 tūkst. litų nebepakanka, gyventojų įsiskolinimas už patarnavimus greit pasieks 800 tūkst. litų sumą.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) siūlo vaikų darželių trūkumo problemą savivaldybėms spręsti per nustatytą laiką išperkamosios nuomos būdu įsigyjant jų pastatytus darželius. Nekilnojamojo turto vystytojai sakosi esą pasiruošę imtis darželių statybų, tačiau tam kol kas stinga savivaldybių paramos.

Per šių metų II ketvirtį darbuotojų padaugėjo 25,2 tūkst. (2 proc.), kai pernai per tą patį laikotarpį darbuotojų skaičiaus augimas sudarė net 43,8 tūkst. (3,6 proc.). Mažiau nei pernai darbuotojų skaičiumi augo statybos, maitinimo, pramonės, transporto įmonės. Darbuotojų skaičiaus didėjimu labiausiai išsiskyrė smulkiausios įmonės (5,5 proc.), visai nedaug – didžiosios (0,3 proc.), o įmonės, kurių metinė apyvarta 1-5 mln. lt – netgi susitraukė.

Nepritardama savivaldybių smulkinimui Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisas, kuriomis nuo 10 iki 7 tūkstančių mažinamas savivaldybės steigimui būtinas gyventojų skaičius. Prezidentės teigimu, savivaldybių smulkinimas tik išpūstų biurokratinį aparatą ir taptų papildoma finansine našta visiems Lietuvos žmonėms.

Prezidentės teigimu, Lietuva renkasi brangiai kainuojantį ir biurokratinę naštą didinantį savivaldybių smulkinimą, kai Europa jau seniai eina savivaldybių stambinimo keliu ir tokių klaidų nebekartoja. Tyrimais įrodyta, kad mažos, ribotus finansinius ir administracinius pajėgumus turinčios savivaldybės nepajėgios užtikrinti žmonėms paslaugų kokybės. Veiksmingiausiai dirba 40 tūkstančių gyventojų turinčios savivaldybės.

Besiverčiančiųjų gyvulininkyste Lietuvoje per dvidešimtmetį sumažėjo triskart, dalis buvusių fermų šiandien virtę griuvėsiais, kitos – apleistos ir tuščios. Šį yrantį sovietinį paveldą ūkininkai norėtų naudoti savo reikmėms, tačiau koją kiša dingę savininkai ir biurokratija. Žlugus sovietmečiu kurtiems kolūkiams jų turtas buvo išdalytas žmonėms už pajus. Šitaip gabalėliais buvo padalytos ir fermos.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, socialinės pašalpos gavėjų skaičius bandomajame projekte dalyvaujančiose savivaldybėse vidutiniškai sumažėjo 9,8 proc., išlaidos socialinei pašalpai atitinkamai vidutiniškai sumažėjo 13,8 proc.

Pastaruoju metu vis dažniau į dienos šviesą traukiamos įvairios galimybių studijos ir keliama abejonių dėl investicijų į jas naudos. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ domėjosi, kodėl tarp „galimybių studijos“ ir „lėšų švaistymo“ dedamas lygybės ženklas. Praėjusią savaitę daugiausia pylos dėl nerezultatyvių išlaidų galimybių studijoms sulaukė Šiaulių miesto savivaldybė. Teigiama, kad įvairioms studijoms savivaldybė išleido apie 2,2 mln.

Lietuvos savivaldybės tikisi didesnio valstybės pasitikėjimo suteikiant joms daugiau savarankiškumo bei ragina Lietuvos valdžios institucijas laikytis subsidiarumo principo.

Gražiausiais ir švariausiais paplūdimiais pasaulyje garsėjanti Neringos savivaldybė šią vasarą gali likti be Mėlynosios vėliavos sertifikato. Tiesa, visiškai ne dėl to, kad kurorto paplūdimiai per metus suprastėjo, o todėl, kad pritrūko lėšų susimokėti lupikautojams, rašo „Respublika“. Lietuva tarptautinio Aplinkosauginio švietimo fondo Mėlynosios vėliavos programoje pradėjo dalyvauti 2001 metais. Nuo tada paplūdimių kokybės ženklu kasmet apdovanojamas Nidos paplūdimys.

So­cia­li­nės pa­ra­mos tei­ki­mo eks­pe­ri­men­te da­ly­vau­jan­čios pen­kios ša­lies sa­vi­val­dy­bės, tarp jų Rad­vi­liš­kio ir Ak­me­nės, kol kas ne­si­gai­li ta­pu­sios pio­nie­rė­mis, nors joms kas­dien ten­ka su­kti gal­vas, kaip iš­si­vers­ti su tu­ri­mu lė­šų krep­še­liu ir ne­tgi im­tis de­tek­ty­vių vaid­mens, kad išaiš­kin­tų ne­są­ži­nin­gus pa­ra­mos kau­ly­to­jus.

Klasikiniu biurokratizmo plėtros pavyzdžiu galėtume laikyti Kauno miesto savivaldybę, o jos pėdomis seka ir kitos. Kauno biurokratus pašiurpino žinia apie sprendimą naikinti departamentus, tačiau netrukus jie nusiramino sužinoję, kad departamentus pakeis kuriamos valdybos. Jei kuri nors savivaldybė sumano atlikti reformą ir garsiai paskelbia norą dirbti efektyviau bei sumažinti biurokratų skaičių, tai labai išauga tikimybė, kad po reformos toje institucijoje bus įsteigta naujų etatų.

Šiaulių valdžia neatsisako planų Vyriausybę ir Seimą „išmaudyti“ už 50 milijonų litų. Naujai kuriamai Šiaulių laisvajai ekonominei zonai pasiūlę už ES bei vietinio biudžeto investicijas įrengtą pramoninę teritoriją ir sulaukę palankaus įstatymo, Šiaulių veikėjai dabar bando prakišti krūmynus.Šiaulių miesto tarybai šiandien jau antrą kartą teikiamas sprendimo projektas, kuris valstybei papildomai kainuos ne vieną dešimtį milijonų litų.

Valstybiniai auditoriai, įvertinę kaip planuojamos ir naudojamos mokinio krepšelio lėšos, nustatė, kad mokinio krepšelio lėšų dydis skaičiuojamas ne pagal mokinių ugdymui reikalingų lėšų poreikį, krepšelio koeficientai buvo per dažnai keičiami. „Dešimtmetį egzistuojantis švietimo įstaigų finansavimo modelis paremtas mokinio krepšelio principu reikalauja korekcijų“, - sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Nuo 2003 m. mokinių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 150 tūkst.

Krašto savivaldybių tarnautojai stveriasi už galvų – jei toliau taip gausės prašančiųjų socialinių pašalpų, turimų lėšų pakaks tik iki rudens, rašo „Lietuvos žinios“. Milijonai litų senka pašėlusius greičiu, o taupyti pavyksta nedaug kur. Vilkaviškio rajono biudžete socialinei paramai šiemet numatyta 14,8 mln. litų. Vilkaviškio rajono biudžete socialinei paramai šiemet numatyta 14,8 mln. litų. Į šią sumą įeina ne tik socialinės pašalpos, bet ir kompensacijos bei kitos išmokos.

Nuo naujų metų valdžios atstovai iki 1 440 litų padidino verslo liudijimų kainą motyvuodami tuo, kad ankstesnės lengvatos nedavė naudos. Tačiau smulkieji verslininkai perspėja, kad toks kainos padidinimas daliai gyventojų yra tarsi paskutinis lašas stiklinėje, šalį vedantis į nedarbą. Lietuvos smulkiųjų verslininkų atstovai įžvelgia aibes suvaržymų ir sunkumų smulkiajam verslui iš valstybės pusės.

2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 30 484 asmenys (šeimos), turintys teisę į socialinį būstą ir įrašyti į savivaldybėse sudaromus sąrašus, pageidavo išsinuomoti socialinį būstą – tai 7 proc. daugiau negu 2010-aisiais. Statistikos departamento duomenimis, augančiam socialinio būsto poreikiui įtakos turi naujų, neįsitvirtinusių darbo rinkoje šeimų kūrimasis ir nepakankamos asmenų (šeimų) pajamos nuosavam būstui įsigyti.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės tink­la­la­py­je ga­li­ma ras­ti in­for­ma­ci­ją apie 2011 m. su­da­ry­tas vie­šų­jų pir­ki­mų su­tar­tis. Pa­tei­kia­mos net 55-ios per­nai su­da­ry­tos, aiš­ku, tik stam­bio­sios – ra­šik­lių pir­ki­mas, pa­ly­gin­ti su mo­kyk­lų re­no­va­ci­ja, juk at­ro­dy­tų niek­nie­kis. Vie­šų­jų pir­ki­mų spe­cia­lis­tai tei­gia, kad net 90 pro­c. vie­šų­jų pir­ki­mų ga­li­ma pa­kreip­ti no­ri­ma link­me.

Per Palangos miesto jubiliejaus šventę vienas žurnalistas iš broliškosios Latvijos prasitarė, kad vis daugiau latvių mielai atostogauja Lietuvos pajūryje. Palangos žurnalistams parūpo sužinoti, iš kokių Latvijos miestų sulaukiame daugiausiai turistų. „Braliukas“ šyptelėjo išgirdęs tokį klausimą: „Kaip tai iš kokių? Juk Latvijoje tėra vienas miestas – Ryga!“ Po pusiau juokais ištarta fraze slypi nemaža dalis tiesos. Rygoje gyvena daugiau nei 30 proc. Latvijos gyventojų.

Panevėžio rajono savivaldybė iki šiol neturi atskiros patalpos, kur galėtų įsteigti vieno langelio tarnybą, tačiau tvirtina dirbanti tokiu principu. Rajono Savivaldybės tarybos posėdyje pateikus svarstyti 2012–2013 metų korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planą, kaip viena kontrolės stiprinimo priemonių yra numatyta iki 2013 metų kovo pabaigos Architektūros skyriuje įdiegti vieno langelio principu veikiančią piliečių aptarnavimo ir paslaugų sistemą.

Įvertinus Lietuvą įvairiais pjūviais ryškėja įdomus paveikslas, į kurį pažvelgus kyla dilema: galbūt daliai lietuvių, šiandien besiveržiančių į užsienį, vertėtų viso labo pakeisti gyvenamąjį miestą ar rajoną? Praėjusią savaitę pristatyta „Savivaldybių demografinė charakteristika“ parodė, kad dalis lietuvių, užuot palikę namus Lietuvoje ir emigravę į jau tradicines tapusias šalis, galėtų pasirinkti gyvenimą didžiuosiuose šalies miestuose, kurie gerokai konkurencingesni už mažuosius ir kuriuose ...

„Skaudžiausia yra tai, kad recesijos metu visi Lietuvos regionai labai greitai pajuto nuosmukį. Atsigavimą pradėjo justi tik didieji miestai, bet ta banga iki rajonų, mažųjų savivaldybių dar neatsirito“, – apžvelgdama antrą kartą Lietuvoje atliktos savivaldybių lyginamosios analizės rezultatus sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Darbo užmokestis skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi keliais šimtais litų. Per metus – nuo 2010 m. iki 2011 m. – atotrūkis dar labiau padidėjo. Skirtumas – daugiau kaip 700 litų Vidutinis atlyginimas per metus augo 38 savivaldybėse. Labiausiai jis išaugo Jonavos savivaldybėje (per 18 proc.), o labiausiai sumažėjo Birštono ir Pagėgių savivaldybėse (daugiau nei 5 proc.). „Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per metus iki 2011 m. III ketv. išaugo 1,5 proc.

Nors nuo vieno Lietuvos pakraščio iki kito yra vos keli šimtai kilometrų, įvairiuose mūsų šalies kampeliuose gyvenančių žmonių finansinė padėtis gerokai skiriasi. Naujausi duomenys liudija, kad atskirtis tarp savivaldybių pastaruoju metu dar labiau padidėjo. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliekamas tyrimas.

Teismuose piliečiams priteistos žalos valstybės institucijos piktybiškai neišieško iš atsakingų tarnautojų, todėl nuostolius dengia visi mokesčių mokėtojai. Šalies institucijos nesinaudoja Valstybės tarnybos įstatyme numatyta teise regreso tvarka iš atsakingų tarnautojų išieškoti valstybei padarytus nuostolius. 2010–2011 m. šia įstatyme įtvirtinta prievole piktybiškai nesinaudojo dauguma žinybų. Teismų priteistas milijonines sumas ir bylinėjimosi išlaidas apmokėjo mokesčių mokėtojai.

Vyriausybės sprendimu kiekviena mažas pajamas gaunanti šeima ar vienas gyvenantis asmuo galės gauti iki 100 litų kompensaciją, skirtą skaitmeninės televizijos priėmimo įrangos įsigijimo faktinėms išlaidoms kompensuoti. „Artimiausiu metu bus tariamasi su savivaldybėmis dėl kompensacijų teikimo administravimo“, - sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Kompensaciją galės gauti šeima ar vienas gyvenantis žmogus, jei pajamos vienam šeimos nariui bus ne didesnės kaip 525 litai.

Kauno miesto savivaldybė, vykdydama teismo sprendimą bei Vyriausybės atstovės Kauno apskrityje Rasos Noreikienės nurodymą laikytis įstatymų, priversta įkurti seniūnaitijas. Pagal 2009 metais Seimo patvirtintus savivaldybių veiklą reglamentuojančio įstatymo pakeitimus, Kaune, turinčiame 11 seniūnijų, netrukus bus įkurta apie 50 seniūnaitijų, kurių kiekviena turėtų sujungti 20 ir mažiau tūkstančių gyventojų. Seniūnaičius rinks gyventojai.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas sukritikavo šilumos ūkį prižiūrinčias institucijas dėl nepakankamo savo funkcijų atlikimo. „Tai, kad keliuose miestuose, ypač Vilniuje, sąskaitos už šilumą yra daug didesnės, parodo, kad monopolininkai dar turi daug svertų šaipytis iš valstybės, vartotojų, nes kontroliuojančios institucijos yra gana susiskaidžiusios, reguliacinės procedūros ilgos, institucijos gana silpnos.

2012 metais įsigalioja Piniginės socialinės paramos neapsiturintiems gyventojams įstatymas, nustatysiantis griežtesnę socialinės paramos skyrimo tvarką ir aktyvesnį savivaldybių vaidmenį pašalpų skirstymo procese, turėtų paskatinti žmones ieškotis darbo ir dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Ketvirtadienį žurnalistams ministras pristatė socialinės srities naujoves, užtikrinsiančias efektyvesnį socialinės paramos skyrimą.

Situacija švietimo sektoriuje jau seniai yra įvairių diskusijų objektas, o kai kurie šios sferos klausimai ne tik sulaukia negatyvaus atgarsio visuomenėje, bet ir išprovokuoja gana aštrius politinius pasisakymus ar švietimo bendruomenės reakcijas.

Šiaulių apskrityje kai kurios savivaldybės skelbia išsiparduodančios savo turtą. Privatizuotus gyvenamuosius namus ar kitą nekilnojamąjį turtą Šiaulių apskrities rajonuose per aukcionus mėgina parduoti ir Valstybės turto fondas. Išsiparduoda ne tik savivaldybės Akmenės rajono savivaldybė parduoda dalį mūrinio administracinio pastato kartu su ūkiniu pastatu bei nedideliu žemės sklypu.

Lietuva negali pasigirti gera jaunų specialistų įdarbinimo statistika, o jaunimo nedarbo ir užimtumo rodikliai yra vieni žemiausių Europos Sąjungoje, tačiau yra ieškoma būdų, kaip šias problemas išspręsti. Lapkričio 30 d. BNS konferencijų centre vyko spaudos konferencija, kurioje buvo pristatyta naujo projekto, kurio metu savivaldybėse būtų rengiami kvalifikuoti darbuotojai, dirbsiantys su jaunimu, tikslai, įgyvendinimas ir ateities perspektyvos.

Netiesa, kad Lietuva dar neišlipo iš krizės duobės. Pavyzdžiui, merų ir jų pagalbininkų atlyginimai ėmė augti kaip ant mielių. Tiesa, valdininkų veidai dar susiraukę. Na, padidėjo kai kurių merų atlyginimai 200–500 litų, merai ir administracijos vadovai į rankas gauna iki 8 tūkst. litų, tačiau mažesnių rajonų vadovai tegauna apie 4 tūkst. Argi tai pinigai? Taip savo atlyginimo padidėjimą apibūdino senatvės pensijos mero kėdėje sulaukęs ukmergiškis Algirdas Kopūstas. Ne atlyginimas, o ašaros.

Kūno kultūros ir sporto departamento ir savivaldybių sporto padalinių vadovų susitikime akcentuotas savivaldybių vaidmuo plėtojant kūno kultūrą ir sportą, teigiama pranešime spaudai. Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) susitikime su miestų ir rajonų savivaldybių sporto skyrių vadovais buvo aptartas savivaldybių vaidmuo ir bendradarbiavimas su departamentu kūno kultūros ir sporto srityje. Susitikime diskutuota ir aktualiu neformalaus švietimo pokyčių klausimu.

Ekspertai tikisi, kad praėjusią savaitę paskelbtas pirmasis Lietuvos savivaldybių indeksas (LSI) paskatins savivaldybes konkuruoti. Tačiau pastarosios tvirtina turinčios rimtesnių problemų.

Iš esmės turime du labai skirtingus požiūrius į savivaldą: decentralizuotą, kuomet savivalda formuojasi iš apačios į viršų ir centralizuotą, kai „savivalda“ formuojama iš viršaus į apačią. Tiesioginių seniūnų rinkimų įteisinimas taptų pirmu žingsniu decentralizuoto savivaldos modelio – t.y. tikrosios savivaldos link. Gi tiesioginiai merų rinkimai šiuo metu sustiprintų centralizuoto valdymo, kuris, beje, dominuoja Lietuvoje, galimybes.

Gasdinančios šilumos kainos nesikeis, kol nebus imtasi rimtų pertvarkų. Savivaldybėms, išnuomojusioms šilumos ūkius privačiam verslui, svarbiausias uždavinys turėtų būti peržiūrėti sutartis ir nuolat sekti, ar jos nepažeidinėjamos ir vis dar naudingos. Ukmergės rajono savivaldybės pavyzdys parodė, kad privataus verslo savivalė gali turėti neįtikėtinai didelės įtakos šilumos kainai, ir kad geriausia išeitis – nutraukus sutartį susigrąžinti šilumos ūkį į savo rankas.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pirmą kartą pristatė Lietuvos savivaldybių indeksą. Pirmą vietą indekse iš miestų savivaldybių, surinkusi 59,1 iš 100 balų, užėmė Klaipėdos miesto savivaldybė. Antras – Panevėžys, trečia – Alytaus miesto savivaldybė. Iš ne miestų savivaldybių pirmoje vietoje yra Kauno r. savivaldybė, po jos seka Birštono, Šilalės r., Marijampolės ir Druskininkų savivaldybės.

Prieš metus Kupiškyje baigtas įgyvendinti didelis europinis nuotekų ir vandens kanalizacijos tinklų plėtros projektas. Tačiau to negana, kad visi kupiškėnai savo namuose galėtų naudotis šiuolaikiniais patogumais, kad įtartinos nuotekos neterštų aplinkos ir neskleistų nemalonių kvapų. Šįkart tie kvapeliai sklinda Buitininkų g. prieigose. Neturi patogumų Čia gyvenanti Vanda Jasiulevičienė bėdojo, kad jos sklypo gale nežmonišką kvapą skleidžia užterštas griovys.

Seimui siūloma svarstyti įstatymo pataisas, kurios savivaldybių tarybose įteisintų daugiau viešumo, skaidrumo ir politikų atsakomybės. Seimo narių Edvardo Žakario, Valerijaus Simuliko ir Edmundo Jonylos teikiamose Vietos savivaldos įstatymo pataisose siūloma, kad visi kiekvieno savivaldybės tarybos nario balsavimai būtų skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje, kad savivaldybės tarybos komitetų posėdžių darbotvarkės būtų skelbiamos savivaldybės interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš 2 ...

Sprendžiant socialinio būsto problemą Kauno valdininkai, pasitelkę teismų sprendimus, iš būstų keldina ne tik savavališkai juos užėmusiuosius. Bet taip pat ir mamas su mažamečiais vaikais bei senukus, kurie dėl menkų teisinių žinių ar biurokratų klaidų tapo savivaliautojais. Jau devintą dešimtį pradėjusi senolė Marija Janušauskienė, savo butą užrašiusi vaikams, prieš 17 metų į vieną Šančių mikrorajono namą atsikraustė slaugyti sunkiai sergančios dukros.

Socialdemokratai kreipiasi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, prašydami kuo skubiau apsvarstyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento siūlymą naikinti 40 savivaldybių ugniagesių gelbėtojų komandų. Tokį sprendimą priėmė Seimo LSDP frakcija susitikusi su Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininku Vytautu Baku, Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininku Sauliumi Džiautu ir Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininku Vladimir Banel.