savivaldybės

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė savivaldybių vidaus sandorių liberalizavimui, nors pats Seimas užpernai buvo juos sugriežtinęs.  Komitetas penktadienį pritarė Vyriausybės siūlymui Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinti paslaugų, kurias savivaldybė gali pavesti savo įmonėms, sąrašą. Iki šiol siūlyta, kad tai būtų įrašyta Viešųjų pirkimų įstatyme.

Vilnius ir toliau sparčiai lenkia kitus miestus. Tai rodo atnaujintas savivaldybių gerovės indeksas. Tačiau ekspertai sako, kad dviejų Lietuvų tik su sostine priešakyje nebėra. Vilnių sparčiai vejasi ir antroje vietoje likusi Klaipėda bei Kaunas. Keičiasi ir rajonas-antilyderis. Pernai sąrašo gale buvęs Alytus šią poziciją perleido kitam regionui.  „Nieku gyvu negrįžčiau į Klaipėdą. Nes gerokai per mažas miestas ir trūksta ten gero universiteto, jaunimo trūksta labai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis su merais susikivirčijo dėl socialiam būstui skirtų milijonų. Ministras piktinasi, kad 10 tūkstančių vargstančių tautiečių niekaip nesulaukia socialinio būsto, o savivaldybės tam skirtus milijonus eurų laiko įšaldžiusios arba leidžia neaišku kur. Dėl įšaldytų milijonų savivaldybės randa įvairiausių biurokratinių pasiteisinimų ir kaltę verčia Vyriausybei. Netvarka socialinių būstų pirkimuose jau susidomėjo Valstybės kontrolė.

Lietuvos savivaldybių indekse šiemet į pirmąją vietą sugrįžo Vilnius, nedideliu skirtumu aplenkęs Klaipėdą. Toliau rikiuojasi Šiauliai ir Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antroje pozicijoje yra Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių rajono savivaldybės, pranešė indeksą skaičiavęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).  „2018 metais į priekį išsiveržęs Vilnius yra investicijų traukos centras, ...

Daugiausiai korupcijos rizikų savivaldybių įmonėse keliančios sritys yra tinkamas viešųjų pirkimų vykdymas bei interesų derinimas, ketvirtadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pagrindinių korupcijos rizikų savivaldybių valdomų įmonių veikloje apžvalga parengta apibendrinus 13 STT atliktų analizių.

Miestuose populiarėjant elektriniams paspirtukams ir kitoms elektrinėms transporto priemonėms, specialistai ir savivaldybių atstovai įžvelgia privalumų gerinant susisiekimą mieste. Tačiau jie pabrėžia, kad trūkstant šiam transportui tinkamos infrastruktūros, kyla pavojus tiek paspirtukų vairuotojams, tiek pėstiesiems. Didžiųjų miestų savivaldybės paspirtukų populiarėjimą vertina teigiamai ir žada miestuose tęsti dviračių takų plėtrą.

Rugpjūtį baigdama skirstyti Sporto rėmimo fondo lėšas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žada kitų metų projektams pinigus pervesti anksčiau. „Planuojama, kad kvietimas teikti paraiškas 2020 metų finansavimui bus paskelbtas iki šių metų spalio 31 dienos, o sprendimai dėl sporto projektų finansavimo bus priimti 2020 metų pradžioje“, – BNS teigė ministerijos sporto grupės patarėja Gintarė Papartė.

Kai kuriose valstybės įstaigose penktadienį nedirba pusė darbuotojų, rodo BNS turimi duomenys. Šią dieną pasiėmę laisvadienį žmonės ilsėsis keturias dienas iš eilės, nes ketvirtadienį per Žolinę Lietuvoje buvo nedarbo diena. Vilniaus savivaldybėje penktadienį dirba mažiau nei pusė, tai yra 380 darbuotojų iš 859, pranešė savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyrius.

Ligoninių tinklo pertvarkai nebūtinos pataisos – galima pradėti nuo derybų su savivaldybėmis, o pertvarkų nenorinti vietos valdžia vėliau turės prisiimti pasekmes, sako valstiečių vadovas Ramūnas Karbauskis.

Vilniaus savivaldybės darbuotojai antradienio rytą grąžino Jono Meko fondui praėjusią savaitę paimtus menininko daiktus. „Daiktai atvežti ir iškrauti, jie perduoti „BNA grupei“, iš kurios patalpų jie buvo paimti. Ten ir grąžinti“, – BNS antradienio rytą sakė J. Meko fondo direktorius Edgaras Stanišauskas. Apie 100 dėžių su įvairiais J. Meko daiktais – žurnalais, knygomis, vaizdo įrašais – praėjusią savaitę savivaldybei perdavė tarybos narė Agnė Zuokienė.

Šalies savivaldybės pasisako už mokslo metų trukmės trumpinimą, o absoliuti dauguma ugdymo įstaigų nėra pritaikytos dirbti per karščius – tai parodė Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau - LSA) liepos mėnesį surengta savivaldybių apklausa. „Savivaldybių nuomone, prailginti mokslo metai - nepasiteisino. Artimiausiu metu planuojame kreiptis į Vyriausybę, kad būtų grąžinta ankstesnė mokslo metų trukmė“, – teigė LSA viceprezidentas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas pripažįsta pralaimėjimą didmiesčiuose, tačiau sako, kad ketvirta vieta tarp partijų yra geras pasiekimas. „Mes užėmėme ketvirtą vietą politinių partijų tarpe. Kas nors to nesitikėjo geranoriškai, kas nors to nesitikėjo piktybiškai, žiūrėdamas į Liberalų sąjūdį (...). Mes susikoncentravome, esame ketvirta partija pagal sąrašų skaičių, ketvirta partija pagal rezultatus.

Ketvirtadienį tv3.lt studijoje politologės Rima Urbonaitė ir Ainė Ramonaitė diskutuoja apie tai, kas gali laimėti 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimus.  Šį sekmadienį, kovo 3 d., vyks Savivaldybių tarybų rinkimai. Juose antrą kartą tiesiogiai bus renkami ir miestų merai. Tad kas šiemet taps rinkimų nugalėtojais, kuri partija iškovos daugiausiai mandatų, kam atiteks didžiųjų Lietuvos miestų kontrolė diskutuojame su politologėmis Aine Ramonaite ir Rima Urbonaite.

Jei dalies Lietuvos merų kadencijas prilygintume žmonių amžiui, kelių kadencijos jau būtų perkopusios pilnametystę ar link jos artėtų. Šių metų savivaldos rinkimai nemažą intrigą kels septyniose savivaldybėse, kurių merai jas valdo jau bent penkioliktus metus – ar pavyks šiems vadovams išsilaikyti poste? Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su šių savivaldybių „kunigaikščiais“. Lietuvoje merų kadencijų skaičius nėra ribojamas, nors periodiškai iškyla siūlymų jį apriboti.

Savivaldybes remiančios įmonės laimi jų skelbiamus viešuosius pirkimus, trečiadienį paskelbė analizę atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tyrimo metu nustatyta, kad 2015–2017 metais savivaldybių administracijų skelbtų viešųjų pirkimų 146 laimėtojai savivaldybėms skyrė daugiau kaip 405 tūkst. eurų paramos ir laimėjo daugiau nei 486 mln. eurų vertės viešųjų pirkimų.

Netrukus į visų namus ir širdis pasibels šventinis Kalėdų periodas, kuris kiekvienam padovanos neišdildomus įspūdžius, jaukumą ir šilumą.  Sužinokite, kada prasidės šventinis laikotarpis ir jūsų mieste: pateikiame išsamų sąrašą, kada Lietuvos miestuose sužibs didžiosios eglės. Akmenės rajono savivaldybė: gruodžio 4 diena, tikslaus laiko organizatoriai neįvardijo; Alytaus miesto savivaldybė: gruodžio 1 diena, 16-17 val.; Anykščių rajono savivaldybė: gruodžio 6 diena, 18 val. 15 min.

Savivaldybės neskiria tiek pinigų, kiek būtina siekiant užtikrinti būtiną pagalbą socialines paslaugas gaunantiems žmonėms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 metų duomenimis, miestai ir rajonai socialinėms paslaugoms teikti vidutiniškai skyrė 3 proc.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Iš naujausių duomenų matyti, kad didžiausių atlyginimų lyderis nesikeičia, tai – Vilnius. Straipsnio apačioje rasite lentelę, kurioje nurodoma, kokios algos mokamos Lietuvos savivaldybėse. Statistikos departamentas nurodo, kad algos, neatskaičius mokesčių, 2018 m. antrąjį ketvirtį sparčiau augo Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.

Šiuo metu visas įmonių sumokėtas pelno mokestis patenka į valstybės biudžetą. Tokia tvarka neskatina savivaldybių konkuruoti dėl verslo susidomėjimo, gerinti sąlygas dirbantiems ar mažiau kištis į konkurenciją. Kaip tik dėl šių priežasčių Seime užregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma savivaldybėms skirti ketvirtadalį jose įregistruotų įmonių sumokėto pelno mokesčio. Šiuo metu panašia tvarka savivaldybėms skiriama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis.

Nepaisant to, kad per trejus metus išaugo pradinukų skaitymo rezultatai, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai, vyresnių klasių moksleivių rezultatai nusileidžia Europos Sąjungos vidurkiui, o itin dideliu iššūkiu moksleiviams išlieka socialinė atskirtis. Pastarųjų 3 metų švietimo pasiekimai išryškėjo atlikus švietimo būklės analizę.

Valstybinės mokesčių inspekcijos naujausiais duomenimis, iš 60 Lietuvos merų – aštuoni yra milijonieriai. Tiesa, savo turtus jie susikrovė dar prieš sėsdami į mero kėdę. Kol vieni skaičiuoja milijonus, kiti nė neturi ką deklaruoti ir rėžia: „Aš turtingas savo vidumi“. Visą 60 savivaldybių merų suskaičiuotą turtą rasite straipsnio apačioje esančioje lentelėje.  Iš verslininko kėdės į mero kėdę Kauno meras Visvaldas Matijošaitis šiemet už 2017 metus iš viso deklaravo 10,5 mln. eurų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų atlikta Lietuvos savivaldybių administracijų analizė parodė, kad, kelerius metus iš eilės mažėjęs, pernai savivaldos aparatas ėmė augti. Lietuvos savivaldybių administracijose 2017-aisiais metais įsteigta 150 naujų darbo vietų. Tai 1,14 proc. daugiau negu 2016 m. „Pokytis palyginus su 2016-aisiais nėra žymus – tik kiek daugiau nei 1 procentas.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–birželio mėnesiais siekė 4,352 mlrd. eurų – 0,1 proc., arba 5,9 mln. eurų daugiau nei planuota ir 6,2 proc. (256 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Valstybės biudžeto pajamos šiemet buvo 3,433 mlrd. eurų – 4,9 proc. (159,1 mln. eurų) daugiau nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį, pranešė Finansų ministerija. Šiemet tik vieno iš keturių pagrindinių mokesčių – PVM – surinkta daugiau nei prognozuota.

Lietuvoje laikantis sausiems ir karštiems orams, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Kalvarijos, Šakių ir Trakų savivaldybių teritorijose penktadienį turėtų būti skelbiama stichinė sausra. „Tai bus pirmieji rajonai, kuriuose bus užfiksuota stichinė sausra“, – BNS ketvirtadienį sakė Hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių stebėjimų poskyrio vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė. Pasak jos, paskutinį kartą sausra Lietuvoje skelbta daugiau nei prieš dešimtmetį – 2005-aisiais.

Politikai jau metus laiko bando prastumti Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurios leistų savivaldybių valdomoms įmonėms netrukdomoms užsiimti verslu. Tą daryti dabar joms neva trukdo Konkurencijos taryba. Pagal galiojančią tvarką, savivaldybės, norinčios užsiimti nauja ūkine veikla, privalo gauti Konkurencijos tarybos leidimą. Pastaroji leidimą duoda, jei veikla yra aktuali visiems gyventojams ir jei jų būtinųjų poreikių negali patenkinti privatus verslas.

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas neima. Savivaldybės galuojasi abstinencijos agonijoje, valdžia svarsto, ar padėti joms „pasveikti“, ar apskritai paleisti vadžias. Savivaldybių priklausomybė pasireiškia nežabojamu noru užsiimti verslu.

Atskirtis tarp didmiesčių ir kitų miestų Lietuvoje tik gilėja. Dažnai regionai yra skatinami stengtis pritraukti privačius verslu, mat taip, manoma, žmonėms būtų mokami didesni atlyginimai, jie būtų skatinami neišvykti. Tačiau pasirodo, didžiausias darbdavys Lietuvoje išlieka pati valstybė, kuri neretai moka ir didesnes algas nei privatus verslas.

 Šiuo metu savivaldybės yra įvertinusios beveik visus, 98 proc., prašymų išmokėti vadinamuosius vaiko pinigus, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. „Dabar iš pateiktų prašymų dėl 430 tūkst. vaikų praktiškai 98 proc. jau yra įvertintų paraiškų. Dauguma savivaldybių (yra įvertinusios – BNS) 100 proc., yra kelios savivaldybės, kur yra tam tikras vėlavimas, bet jis tikrai nėra didelis“, – trečiadienį Žinių radijo laidai „Pozicija“ sakė ministras.

Vyriausybė rengiasi naikinti Kultūros paveldo departamentą (KPD), jo funkcijas išskaidyti planuojamai kurti Valstybinei kultūros paveldo inspekcijai, savivaldybėms ir kitoms institucijoms. Kaip informavo Kultūros ministerija, Vyriausybės praėjusią savaitę patvirtintose kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gairėse planuojama decentralizuoti Kultūros paveldo departamentą, dabar vienose rankose sutelkiantį visas su paveldu susijusias funkcijas.

Pernai daugiausiai socialinių būstų įsigijo Klaipėdos miesto savivaldybė, o beveik pusė savivaldybių neįsigijo iš viso. Tuo metu Lietuvoje per 11 tūkst. asmenų ir šeimų laukia socialinio būsto, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ministerijos duomenimis, Klaipėdos miesto savivaldybė pernai įgijo 28 būstus, Mažeikių – 26, Alytaus miesto – 25, Trakų rajono – 16, kitos savivaldybės įsigijo jų mažiau. Nė vieno socialinio būsto neįsigijo 28 savivaldybės.

Peršalimo ligos staigiai įsisiautėjo, o penktadalis savivaldybių jau paskelbė gripo epidemiją. Specialistai neprisimena, kada gripas visas Lietuvos apskritis apėmė taip staigiai. Gripu jau serga keli tūkstančiai žmonių, ligoninėse daugiausia vaikai, kuriuos medikai jau guldo ir į reanimaciją. Apsigauti šiemet galima ir dėl mažos temperatūros ir pilvo problemų. Į Kristinos ranką rytą lėtai kapsi lašelinė. Lėtai eina ir antra diena Infekcinėje ligoninėje Vilniuje.

Netikėtai kelininkus užklupusi žiema, miesto centre besimėtančios cigarečių nuorūkos ir po stipresnės audros gatves nuklojusios papuvusios medžių šakos – šios problemos olandams nepažįstamos. Visa tai išspręsti padėjo ne krūvos pinigų biudžete ar stebuklingi receptai, o paprasti standartai. Lietuvoje vidutinis mėnesinis atlyginimas „į rankas“ – 659 eurai, Olandijoje – 2152 eurai. Tuo tarpu už aplinkos priežiūrą mes mokame dvigubai daugiau.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sako, kad miestų ir rajonų savivaldybių sujungimas leistų valstybei sutaupyti ir pagerintų viešųjų paslaugų kokybę. „Gal tikrai racionaliau, kad būtų viena savivaldybė. Ir dėl resursų, ir dėl žmonių interesų atstovavimo, kad nebūtų, jog važiuojame, baigiasi miesto savivaldybė, baigiasi kelio remonto darbai arba sniego valymo darbai, nes rajono savivaldybė to nespėja“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Sudarytas savivaldybių indeksas dar kartą parodė, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja. Kol vieni juda į priekį, kiti stovi vietoje. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) sudarė Lietuvos savivaldybių 2017 metų indeksą. Bendrai vertinant situacija šalyje gerėjo, tačiau tikrai ne visose savivaldybėse. Tik 6 savivaldybės nepajuto emigracijos LLRI nurodo, kad svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc.

Įmonė ta pati, tačiau kitas miestas – to pakanka, kad ir atlyginimų vidurkis skirtųsi perpus. Tai galima pasakyti apie daugybę darbuotojų darbinančius prekybos tinklus. Remiantis naujausia pateikiama statistika, galima apžiūrėti vidutinį mokamą atlyginimą įmonėse, kuriose daugiau nei 3 darbuotojai. Atlyginimai nurodomi neatskaičius mokesčių. Naujienų portalas tv3.lt pateikia penkių prekybos tinklų liepos mėn. atlyginimų statistiką.

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse. Tačiau žvelgiant į savivaldybes, didesniais atlyginimais džiaugėsi ne visi.  Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Telšių (4 proc.) apskrities įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Po premjero Saulius Skvernelio bei kitų ministrų susitikimo su Savivaldybių asociacijos atstovais, kuriame diskutuota apie savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo tobulinimą, numatyta peržiūrėti gyventojų pajamų mokesčio paskirstymo kriterijus, kad savivaldybės turėtų daugiau finansinių galimybių.

Kauno miesto ir rajono savivaldybių atstovai teigia svarstysiantys siūlymą dėl pietų pertraukos ilginimo ir švediško stalo principo mokyklose, tačiau atkreipia dėmesį, kad tai gali sukelti nepatogumų būrelius lankantiems moksleiviams. „Vaikai pavalgo per pusvalandį, kitą laiką mes turėtume galvoti apie jų užėmimą. Kitas klausimas – ilgėja vaiko buvimas mokykloje ir nusikelia įvairios užklasinės veiklos.

Valdiškas turtas yra valdomas neefektyviai. Tai daug kas pabrėžė ir prieš rinkimus, ir po jų. Ar ši valdžia pradėjo tvarkytis? Iš dalies – taip. Pertvarkomi „Lietuvos geležinkeliai“, valstybės įmonėms uždrausti vidaus sandoriai, t. y. praktika, kuomet valdiška įmonė prekes ar paslaugas be konkurso perka iš sau pačiai priklausančios įmonės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo administracine tvarka bausti savivaldybių pareigūnus, nesudariusius tinkamų sąlygų balsuoti neįgaliesiems. Šį pasiūlymą svarstys Vyriausybė ir Seimas. Ministerija siūlo papildyti savivaldybės biudžeto apmokamų išlaidų sąrašą, įtraukiant į jį balsavimo patalpų įrengimą. Taip pat siūloma leisti savivaldybei pasirinkti jai priimtiną būdą suteikti rinkimams tinkamai pritaikytas patalpas ne tik jas įsigijant, bet ir išsinuomojant.

Už šilumos tiekimą atsakingos savivaldybės neužtikrina tinkamos šilumos ūkio nuomos sutarčių priežiūros. O joms pasibaigus susiduria su problemomis perimant šilumos ūkio turtą, parodė Valstybės kontrolės atliktas auditas. Taip pat kainų reguliavimo sistema neužtikrina, kad vartotojams nustatyta kaina būtų pagrįsta.  Audito procedūros buvo atliktos 8 atrinktose – Vilniaus, Palangos, Alytaus miestų ir Akmenės, Biržų, Prienų, Telšių, Trakų rajonų – savivaldybėse.

Bedarbių skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja ir tuo galima pasidžiaugti. Tačiau ne į visų savivaldybių kiemus ši šventė atėjo. Kai kur vis dar išlieka didžiulės problemos. Lietuvos darbo birža fiksuoja, kad per mėnesį nedirbančiųjų Lietuvoje sumažėjo 8,1 tūkst. – balandžio 1 d. šalyje buvo 148,6 tūkst. bedarbių, tai yra 8,3 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tačiau pateiktame žemėlapyje lengvai galima pastebėti, kurios savivaldybės raudonuoja dėl itin didelio nedarbo.

Karnizų keitimas, kalėdinės eglutės papuošimas, fontano priežiūra, mirusių žmonių laidojimas, paukščių populiacijos mažinimas ar atliekų tvarkymo paslaugų užsakymas autobusų parkui - tai tik keli įdomesni pavyzdžiai, kai šias paslaugas savivaldybės vidaus sandoriais patikėdavo savo įmonėms.

Vidaus sandoriai savivaldybėse, registruoti kaip išimtis, tapo pilnai veikiančia taisykle. Seimas ketvirtadienio posėdžio metu nusprendė jų nenaikinti, nors jie sudaro puikias sąlygas savivaldybėms be konkurencijos ir viešųjų pirkimų konkursų įsigyti paslaugas. Dažniausiai iš tos pačios savivaldybės įmonės. Audito komiteto atstovai išsakė nerimą, kad ši Viešųjų pirkimų įstatymo išimtis yra ydinga ir tiesiogiai leidžia piktnaudžiauti įsigyjamomis paslaugomis.

Kaune nustatyti paukščių gripo atvejai verčia sunerimti visą Lietuvą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) išleido įsakymą, o savivaldybių atstovai ragina seniūnus informuoti visuomenę. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros pareigūnai dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės organizuotame ekstremalių situacijų posėdyje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad vaiko teisių apsaugą atskyrus nuo savivaldos šios srities specialistai taptų savivaldybių kontrolieriais ir viešintų atvejus, kai veikiama blogai.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) Vyriausybei siūlo paskyrimais po universiteto spręsti specialistų trūkumą regionuose, taip pat ragina savivaldybėms suteikti daugiau savarankiškumo. Susitikimus su ministrais pradėję asociacijos nariai sako, kad pokyčiai būtini siekiant mažinti atskirti dar didesnių miestų ir regionų. Tarp siūlymų naujai Vyriausybei – plėtoti valstybės lėšomis išsilavinimą įgijusių specialistų paskyrimus atidirbti regionuose.

22 mln. eurų – mažiausiai tiek per metus būtų galima sutaupyti efektyviau naudojant ir prižiūrint mokyklų infrastruktūrą, atlikę analizę tikina Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekonomistai. Sutaupius perteklinei infrastruktūrai skiriamas lėšas, jas būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti. 2015 metais mokinių ugdymui buvo iš viso išleista 452 mln. eurų (vidutiniškai – 1429 eurų mokiniui), o mokyklų aplinkos priežiūrai – 179 mln.

Savivaldoje tikriausiai daugės atvejų, kai išrinkti merai nebeturės tarybos daugumos palaikymo, sako BNS kalbinti politologai. „Nematyčiau, kad tai yra kokia nors nauja tendencija, kad vietos savivalda pateko į nestabilumo ruožą: atskirose savivaldybėse tokių atvejų, kai koalicija performuojama yra ir bus, bus savivaldybių, kur merai neturės daugumos paramos taryboje.