sausra

Dar vasaros pradžioje ūkininkai baiminosi sausros, tačiau vietoje jos sulaukė liūčių. Šios išguldė javus. Dabar grūdų augintojai tikina, kad dėl to javapjūtė užsitęs, nes kūlimo darbai vyks lėčiau. Taip pat ūkininkai neapsieis be nuostolių, šiemet prognozuojamas 20 proc. mažesnis pelningumas. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas tikina, kad suguldyti javai ūkininkams atneš nuostolių, tačiau kiekviename grūdų ūkyje jie bus skirtingi.

Jau ilgą laiką netyla ginčai dėl pesticidų ir trąšų naudojimo žemės ūkyje. Juos spręsti ėmėsi Europos Komisija (EK), kuri siūlo sumažinti 50 proc. pesticidų ir 20 proc. trąšų naudojimą. Tačiau Lietuvos ūkininkus toks siūlymas pykdo. Esą jie ir taip mažai tręšia laukus, palyginti su kitais Europos ūkininkais. Tačiau, kad šie EK siūlymai įsigaliotų reikia, kad juos patvirtintų Europos Parlamentas ir Taryba. Bet ekologinių sprendimų siūloma ir daugiau.

Šiaulių rajono ūkininkas Raimundas Juknevičius – spalvinga asmenybė. Kelerius metus buvęs kartu ir muzikantas, ir ūkininkas, vis tik nusprendė rinktis ūkininko kelią. Tačiau chorvedžio ir vargonininko patirtis privertė „diriguojant“ bendraminčių kooperatyvui ir žemės ūkio technikai. R. Juknevičius neslepia, kad ūkininkavimas niekada nebuvo jo svajonė.

Nors pastarosiomis dienomis palijo, tačiau išdžiuvusioje Dzūkijoje padėtis vis dar tragiška. Lietus tik sušlapino žemę. Dzūkai su siaubu stebi akyse senkančius šulinius. Esą jei jau pavasarį vietomis vandens visai nebėra, dzūkai bijo ir įsivaizduoti, kas bus, kai ateis vasaros karščiai. Vandentiekininkai siūlo nelaukti ir darytis gręžinius. Žmonės sako neturintys tiek pinigų. „Krenta, krenta.

Lietuva prasidėjus kritulių stygiui artėja meteorologinės sausros link, praneša Hidrometeorologijos tarnyba. Pasak meteorologų, mažiausiai kritulių balandį sulaukė pietvakarinė Lietuvos dalis – iki 10 proc. įprasto kritulių kiekio, todėl čia formuojasi meteorologinė sausra. „Jei gegužės pirmą dešimtadienį kritulių taip pat sulauksime nedaug, meteorologinė sausra apims didesnę teritoriją.

Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis teigia, kad šiemet pavasaris sausringas, vėjuotas ir su dideliais temperatūros svyravimais. Ir gegužės mėnesį nėra guodžiančių prognozių, nes drėgmės stygius dar gali būti jaučiamas, o tai gali atsiliepti derliui. Tuo metu Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr.

Kai daugelis džiaugiasi saulėtu ir šiltu balandžio mėnesiu, ūkininkai ima nerimauti. Pastarieji baiminasi sausros ir jos atneštų nuostolių. Anot ūkininkų, apsisaugoti nuo sausros beveik neįmanoma, o apsidrausti neapsimoka. Tad pasikliauti belieka tik gamta. Šis pavasaris jau nuo kovo mėnesio džiugina gana šiltais ir saulėtais orais. Tačiau pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, teigti, kad jau prasideda sausra, gana anksti.

Bėda po vieną nevaikšto. Kol Lietuvoje ir visame pasaulyje vyksta mūšiai su koronavirusu, panašu, kad teks kovoti ir su klimatu. Pranešama, kad nuseko didžiosios šalies upės, orai šyla, tad, jei artimiausiu metu rimtai nepalis, žemdirbiams smogs pavasarinė sausra. Savo ruožtu klimatologai ramina – situacija tikrai neekstremali – kritulių dar sulauksime. Paprastai Neries pakrantėje ankstyvą pavasarį su sportiniais bateliais nepasivaikščiosi, mat teritorija būna užsemta.

Besniegė žiema šį pavasarį lėmė žemesnį nei įprastai vandens lygį, o tai gali iššaukti hidrologinę sausrą, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). Pasak tarnybos, kovo mėnesio antrojoje pusėje dalyje šalies upių fiksuotas 20 – 70 centimetrų vandens lygio pakilimas virš vidutinio daugiamečio lygio, tačiau didžiosiose upėse vandens lygis daugiamečio kovo vidurkio nesiekė.

Lietuvoje siautusi sausra ne tik pridarė nuostolių ūkininkams, bet ir smarkiai paveikė kai kurių vandens paukščių populiaciją. Ornitologai skaičiuoja, kad galėjo žūti gausybė ypač retų mažųjų žuvėdrų jauniklių bei jų kiaušinių. Nusekus Nemunui, jame esančios salos atsivėrė kaip ant delno. Tad į jas ėmė brautis ir plėšrūnai. Paukščių ramybę trikdė ir žvejojantys bei pramogaujantys gyventojai.

Nedideli, įkyrūs ir visada pasiruošę skaudžiai gelti – uodai gali sugadinti nuotaiką kiekvienam. Įprastai dideli jų būriai kiekvieną vasarą zyzia Lietuvos upių ir ežerų pakrantėse. Visgi, šiemet daugelis pastebi, kad šių kraujasiurbių gerokai mažiau nei įprasta. Mokslininkai sako, kad dėl to kalta itin sausa ir karšta vasaros pradžia. Tiesa, priduria, jog poilsį gamtoje mėgstantys tuo džiaugtis neskubėtų.

Orai artimiausiomis dienomis nesikeis. Atmosferos frontas, judantis link rytų, čia ir atneša lietingesnius orus. Šiaurinėje Europos dalyje artimiausią parą bus galima pasidžiaugti kaitresne saule, kurią tik labai retai temdys debesys. Trečiadienio dieną debesuota su pragiedruliais. Daug kur trumpi lietūs, vietomis galima perkūnija. Vėjas šiaurės vakarų, šiaurės, 7–12 m/s. Aukščiausia temperatūra 15–20 laipsnių.

Baltarusijos vandens išteklių tyrimų instituto vadovas sako, kad šalis negalės padėti Lietuvai atkurti vandens lygio Neryje. Lietuva praėjusią savaitę paprašė baltarusių padėti atstatyti per abi šalies tekančios upės lygį, smarkiai sumažėjusį dėl sausros. Instituto direktorius Aleksandras Stankevičius naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad prie Neries ištakų esančiame rezervuare nėra pakankamai vandens. „Baltarusijoje tokios pačios klimato sąlygos, kaip ir Lietuvoje.

Stichinė sausra išlieka dviejose Lietuvos savivaldybėse – Trakų ir Elektrėnų rajonų, pirmadienį skelbia Hidrometeorologijos tarnyba. Varėnos rajone palijo kiek daugiau, todėl stichinė sausra šiame rajone baigiasi. Pirmadienio duomenimis, labai sausa ir toliau išlieka Alytaus ir Kėdainių apylinkėse, sausringa – daug kur rytų Lietuvoje, Pasvalio, Pakruojo, Radviliškio, Kelmės, Prienų, Šakių ir Palangos apylinkėse.

Rajonų žemės ūkio specialistams skaičiuojant galimus nuostolius dėl pražudyto derliaus, ekstremalią padėtį dėl sausros paskelbusių keturių savivaldybių atstovai sako, kad karštymetis apnuogino ir kitas problemas. Kai kurie BNS kalbinti šių rajonų ir seniūnijų vadovai sako, kad šulinių turėtojams reikia sparčiau jungtis prie centralizuoto vandens tiekimo sistemų, o ūkininkams laikas susimąstyti apie naujų, karščiams atsparesnių kultūrų auginimą.

Besitęsianti sausra ir dėl jos senkančios upės didžiausią pavojų kelia lašišinėms žuvims, sako specialistai. Vis dėlto padarinius skaičiuoti kol kas anksti – jie pasimatys bent po dvejų metų. Asociacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovo Kęstučio Klimavičiaus teigimu, padėtis upėse – tragiška. „Nemune, pavyzdžiui, ten tragedija išvis, prabrist galima Nemuną, iki kelių gylio. Viskas nuseko, jokio neršto tikėtis negalima“, – BNS sakė jis.

Šiemet karščiai smogė iš peties. Šalis – stipriai išsausėjusi, todėl tai gasdina ne tik ūkininkus, bet ir paprastus gyventojus. Vyriausybė Lietuvoje jau skelbia ekstremalią padėtį dėl sausros.  TV3 studijoje Jolanta Svirnelytė kalbino aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką apie tai, ką reiškia tai, jog šalyje paskelbta ekstremali padėtis ir ko galime tikėtis. Vyriausybė valstybės lygiu skelbia ekstremalią padėtį dėl sausros padarinių žemės ūkiui.

Lietuvos žemės ūkį bent du mėnesius alinant sausrai, Vyriausybė trečiadienį paskelbė valstybės lygio ekstremalią padėtį. Pasak Žemės ūkio ministerijos, ekstremali situacija visoje šalyje skelbiama, kai jos padarinių ribos viršija trijų savivaldybių teritorijas. Tokia padėtis jau paskelbta 4 savivaldybėse: Varėnos, Prienų, Trakų ir Rokiškio, tačiau jos padarinių išplitimo ribos apima didžiąją dalį Lietuvos savivaldybių.

Lietuva paprašė Baltarusijos padėti atstatyti per abi šalis tekančios Neries lygį, smarkiai sumažėjusį dėl sausros, trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija. Ministras Kęstutis Mažeika informavo Baltarusijos gamtos išteklių ir Aplinkos ministeriją, kad Neries upėje Lietuvos teritorijoje susidarė kritinė padėtis. Anot ministro, smarkiai žemėjantis vandens lygis kelia grėsmę Neries ekosistemoms, augalijai ir gyvūnijai, taip pat laivybai tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje.

Vyriausybė ketina paskelbti valstybės lygio ekstremalią padėtį dėl sausros padarinių žemės ūkiui. Sprendimas turėtų būti priimtas trečiadienį ministrų kabineto posėdyje, BNS patvirtino žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Tokį siūlymą birželio 25 dieną pateikė Vyriausybė ekstremalių situacijų komisija. Pasak Žemės ūkio ministerijos, ekstremali situacija visoje šalyje skelbiama, kai jos padarinių ribos viršija trijų savivaldybių teritorijas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LHMT) pranešimu, hidrologinė sausra kaip pavojingas reiškinys jau skelbiama nacionaliniu mastu, skelbiama pranešime spaudai. Tai rodo pirmadienį atlikti skaičiavimai, palyginus faktinį ir žemiausią vidutinį daugiametį vandens lygį. Nustatyta, kad iš 48 šalies vandens matavimo stočių 28-iose stotyse vandens lygis yra žemesnis arba lygus žemiausiam vidutiniam daugiamečiam šiltojo laikotarpio vandens lygiui.

Orai Europoje keičiasi tiesiog akyse. Vakaruose sustiprėjusi aukšto slėgio sritis nukreipė vėsių orų srautą centrinės Europos link. Šis vėsus oras nepaprastai įkvėps ir pastums pirmyn nedidelį cikloną, kuris į Lietuvą atplukdys gerokai vėsesnius orus, be to, atneš ir lietaus su perkūnija. Trečiadienį buvo ne tik labai karšta, bet ir tvanku, danguje kaupėsi vandeningi debesys. Vakarop, kai oras pradės vėsti, iš šių debesų vietomis prapliups lietus, galima ir perkūnija, vėjo gūsiai.

Lietuvą alinanti sausra artėja prie stichinės nelaimės, o drastiškai kritęs upių vandens lygis tampa pavojingas laivybai, trečiadienį skelbia Vidaus vandens kelių direkcija. Pasak direkcijos, daugumoje seklių vandens kelių nebeišlaikomi garantiniai gyliai, vietomis intensyvi laivyba nerekomenduojama. „Tokia situacija susidarė dėl visa šalį alinančios sausros, kuri jau artėja prie stichinės sausros.

Lietuvą alinant rekordiniams karščiams, sparčiai senka ir šalies upės. Štai Lietuvios upių tėvu vadinamame Nemune taip pat pastebimas vandens kiekio sumažėjimas. Prienų rajono savivaldybė oficialioje savo feisbuko paskyroje pasidalino kiek neįprastu su šiuo reiškiniu susijusiu vaizdeliu. Prienietė Justė Paleckaitė nufilmavo Nemune bėgiojantį ar tiesiog atsigaivinti nusprendusį briedį. 15 sekundžių trukmės vaizdo įraše matyti, kaip briedis skuodžia į priešingą Nemuno pusę.

Stichinė sausra paskelbta jau trijose savivaldybėse. Pasak ūkininkų, sunaikinta beveik ketvirtadalis derliaus, o daug kur galvijai nė nevedami į laukus – žolė išdegusi, karvėms nėra ko ėsti. Sinoptikai gerų naujienų neturi. Kas gi laukia Lietuvos – interviu su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu laidoje „Dienos komentaras“. Trijose Lietuvos savivaldybėse: Trakų, Elektrėnų ir Varėnos jau paskelbta stichinė sausra. Ji gresia ir Birštonui.

Jau trijose šalies savivaldybėse paskelbta stichinė sausra. Blogiausia padėtis Dzūkijoje ir Vilniaus apskrityje. Ūkininkai praneša, kad dalyje laukų žuvo net apie 80 procentų derliaus. Labiausiai kenčia, kviečiai, bulvės, pupos. Sinoptikai šių kultūrų augintojas ir toliau gero nežada – lietus sausringus regionus gali ir toliau aplenkti. Po kelių dienų atokvėpio į Lietuvą grįžę karščiai į neviltį varo šalies ūkininkus. Šiandien jau trijose savivaldybėse paskelbta stichinė sausra.

  Elektrėnų ir Varėnos rajono savivaldybių teritorijose užsitęsęs sausringas laikotarpis atitinkamai sekmadienį ir pirmadienį pasiekė stichinės sausros rodiklius, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Sausringas laikotarpis kaip pavojingas meteorologinis reiškinys fiksuojamas dar dviejų savivaldybių teritorijose: Trakų ir Birštono, o Trakuose, pagal dabartines orų prognozes, stichinės sausros rodikliai bus pasiekti antradienį.

Lietuvoje nesitraukiant karščiams, dėl to kenčia ir žemdirbiai, tačiau dirbamų plotų mažinti dėl sausros jie kol kas neplanuoja. Iš daržovių blogiausia padėtis – bulvėms ir salotoms, tuo metu grūdininkai sako, kad juos gelbsti pasėti didesni nei pernai žieminių kultūrų plotai, kurie yra atsparesni sausroms. Vilkaviškio rajone Ramoniškių kaime įsikūrusiame Valuckų ūkyje, 1000 hektarų teritorijoje kasmet sodinamos bulvės, rapsai, kviečiai, grikiai, ankštiniai augalai.

Šiandieninis karštis Lietuvoje sumušė visų laikų birželio 5-osios rekordus. Prieš šimtmetį birželio pradžioje termometrų stulpeliai nerodė ir 30-ies, o šiandien ši padala peržengta Varėnoje, ir greičiausiai – ne tik. Dzūkijos ūkininkai sako, kad jei sausra užsitęs dar, jie neturėsią ne tik derliaus, bet ir gyvulių. Regione paskelbta ekstremali situacija. Vyriausybė nutarė, kad žemdirbiai turėtų steigtis piniginius fondus nuostoliams nuo panašių stichijų.

Sausros ir karščio alinamoje šalyje kyla gaisrai.  Antradienį 15.21 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Varėnos r., Varėnos sen., Pagirių k., Pagirių g. 4, dega du pastatai, bandomas apsaugoti trečias pastatas. Į įvykio vietą išsiųstos Varėnos PGT.

Dėl itin sauso ir pernelyg karšto balandžio vėluoja sraigių supirkimo sezonas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Tadas Kantautas sako, veikiau kitaip ir nebus, nes tokių sraigiauti tinkamų dienų vėl nenusimato, nes ateina karštis ir sausra. O štai vasaros pradžią specialistai žada vėsesnę nei pernai. „Šiemet taip šilta nebus, viskas grįš į įprastines daugiametes normas. Turėtų būti arti tų vidurkių, ir net gal pusę laipsnio šilčiau. Tačiau, deja, šiek tiek sausiau.

Sausra iš Lietuvos nesitraukia ir toliau, o kai kuriuose regionuose padėtis – kritinė. Štai Suvalkijoje išseko šuliniai, žmonės nebeturi vandens. Marijampolės vandentiekininkai į privačius šulinius vežioja vandenį, nes kitos išeities nėra. Įspėjama ir dėl labai didelio miškų gaisringumo. Šiuo metu net trečdalyje Lietuvos miškų nustatytas stichinis pavojaus lygis. Žmonės griebiasi už galvų – šuliniai – tuštut tuštutėliai. Sausra išdžiovino.

Didelėje dalyje Lietuvos labai sausa. Drėgmės užtektinai turi tik vakarinė šalies dalis, Lazdijų bei Šalčininkų apylinkės bei kiti pavieniai Lietuvos žemės lopinėliai, „Facebook“ paskyroje rašo „Orai ir klimatas Lietuvoje“ „Bendrai paėmus, sausros nematė turbūt vieninteliai Lazdijų miesto ir apylinkių gyventojai. Dangus kartas nuo karto vis duoda drėgmės. Taip jau būna, kai drėgmė generuojasi ne nuo vandenyno – kas gauna, kas negauna. Laimėtojų, žinoma, mažiausia", – teigia puslapio redaktoriai.

Penktadienį aukščiausios, penktosios, klasės miškų gaisringumas paskelbtas daugiau kaip trečdalyje Lietuvos, įspėja Hidrometeorologijos tarnyba. Pasak meteorologų, taip yra dėl iškrentančio gana nedidelio ir netolygaus lietaus kiekio. Penktos klasės miškų gaisringumas daugiausia apima pietinius ir rytinius šalies rajonus. Penktadienį Lietuvoje debesuota su pragiedruliais, daug kur palis, vietomis galima perkūnija. Oras sušils iki 17–22 laipsnių, vakariniuose rajonuose apie 16 laipsnių.

Šiaurės Korėjos vidutinis metinis kritulių kiekis šiemet nukrito iki žemiausios ribos per 37 metus, trečiadienį pranešė Pchenjano valstybinė žiniasklaida. Pranešimas pasirodė kelios dienos po to, kai Jungtinės Tautos išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl maisto trūkumo Šiaurės Korėjoje. Izoliuotai, skurdžiai Šiaurės Korėjai, kuriai dėl branduolinių ginklų ir balistinių raketų programų taikomi keli sankcijų paketai, jau seniai sunku išmaitinti savo gyventojus – šalyje nuolat stinga maisto.

Kasmet sausra sukelia tikrą galvos skausmą sodininkams ir daržininkams, tačiau yra keletas būdų, kaip sumažinti sausros padarinius ir išlaikyti nepažeistus augalus visą vasarą. Dailymail pateikia keletą patarimų, kaip sumažinti sausros sukeliamus nuostolius. Papildoma drėgmė Renkantis gėles pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į vandenį kaupiančias gėles ar augalus. Petunijos, portulakos, pelargonijos, gvazdikai ir sukulentiniai augalai lengviau išgyvena sausomis sąlygomis.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) išmokės 8,5 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams, nukentėjusiems nuo praėjusių metų sausros. Tačiau lėšos jiems paimtos iš paramos, skirtos karvių ir bulių laikytojams. Ministras Giedrius Surplys sako, kad tai yra lėšų perskirstymas – ūkininkams už bulius ir karves pinigai bus išmokėti kitų metų sausį.

Besitęsianti pavasarinė sausra Lietuvos ūkininkus jau ne tik vargina, bet ir gąsdina. Bulvių, svogūnų ir kitų lauko daržovių augintojai ima panikuoti – esą jei artimiausiu metu nepalis, sausose vagose išdžius ir daigai, o apie derlių teliks svajoti. Sausros padarinius ima jausti ir grūdininkai, ir pienininkai – esą tokie orai neleidžia pradėti net ganiavos. Vieno stambiausių Panevėžio rajone bulvių augintojo Sauliaus Račkausko technika į išpurentą žemę beria sėklines bulves.

Kuršių marios ties Nida – drastiškai nusekusios. Panašus vaizdas buvo užfiksuotas tik 1971 metais. Net vietiniai, gimę ir augę Kuršių nerijoje, gyventojai nepamena taip stipriai nusekusių Kuršių marių: vaizdai ties Nida pribloškia, skelbia portalas lzinios.lt. „Dar neteko matyti, kad mūsų marios būtų taip nusekusios, situacija mus labai neramina. Artėja turistinis sezonas, neringiškiai rengiasi priimti poilsiautojus, tad jei pradės gaišti žuvys ir mūsų kurortai paskęs smarvėje, bus labai blogai.

Šieną deginęs vyriškis supleškino kone pusę kaimo. Šalčininkų rajone liepsnojo kelioliką pastatų, iki pat pamatų sunaikinti ir gyvenamieji namai. Ugniagesiams teko vaduoti ir senyvus, namuose įkalintus žmones. Padegimu įtariamas vyras sulaikytas. Specialistai perspėja, kad pastarosios savaitės itin pavojingos, skelbiamas bene aukščiausias miškų gaisringumo lygis, ugniagesiai dirba sustiprintu režimu. Krakūnų kaimas Šalčininkų rajone penktadienio popietę atrodo taip lyg čia būtų praūžęs karas.

Dzūkai skelbia – grybavimo sezonas atidarytas. Miškuose dygsta pirmieji pavasario grybai – bobausiai. Tiesa, jų kaip niekada mažai. Miškuose sausa, o naktys buvo labai šaltos. Prognozės nekokios – pavasarinių grybų šiais metais jau nepavyks prisirinkti iki soties, mat sezonas netrukus baigsis. Dzūkai sako, kad pirmieji bobausiai rodytis pradėjo prieš porą savaičių. Bet šiais metais dygsta labai vangiai – naktys buvo šaltos, be to, trūko drėgmės.

Sausas ir šaltas oras trukdo pradėti sėją. O ir tas, kas pasėta dirvoje, nuo orų permainų nemenkai nukenčia. Žemdirbiai jau pradeda ir derybas su Vyriausybe, kad būtų padidinta paramos suma už pernykštę sausrą. Tiesa, kol kas tragedijos nuotaikos ore dar netvyro, bet padėtis kai kuriuose regionuose nekokia. Smėlėtuose ir kalvomis nusėtose Anykščių krašto žemėse ūkininkaujančiųjų technika jau visas mėnuo kaip maudosi dulkėse.

 Kalnuotame Šveicarijos regione vietos gyventojai ir turistai užfiksavo neįprastą vaizdą. Į Ugnikalnio išsiveržimą panašus reiškinys nufilmuotas Chamosono kaime, kai iš po tilto pradėjo trykšti purvas. Toks gamtos reiškinys kalnuotose vietosė atsitinka tuomet, kai oro temperatūra smarkiai įšyla ir tuo pačiu metu iškrenta didelis kiekis kritulių. Teigiama, kad po šiame regione praūžusios audros ėmė plėstis kalnuotos upės vaga, tad nuo šio reiškinio į orą pakilo purvas ir uolienos.

Dėl sausros pakankamai pašarų nepasigaminę pieno gamintojai prognozuoja, kad rudeniop pieno sektorius dar labiau susitrauks. Dalis ūkininkų, norėdami gauti geresnę kainą, skuba parduoti gyvulius lenkams, kurie jau ne vienerius metus skersai išilgai važinėja po Lietuvą ir tuština pieno gamintojų tvartus. Politikai guodžia Lietuvoje ir toliau iš gamybos traukiasi mažesni ir didesni pieno ūkiai, karves dažniausia išsiveža lenkai.

Dėl užsitęsusios sausros Lietuvoje šiemet planuojama prikulti 5,5 mln. tonų grūdų – 13 proc. mažiau nei pernai, kai buvo prikulta rekordiškai daug grūdų ir rapsų – 6,3 mln. tonų, remdamasi Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidento Karolio Šimo duomenimis, pranešė Žemės ūkio ministerija. Anot jos, skaičiuojama, kad po 5 metų dėl gerėjančios technikos Lietuvoje turėtų būti prikuliama vidutiniškai po 8 mln. tonų grūdų.

Dėl Lietuvos žemdirbius alinusios sausros šiemet derlius bus mažesnis nei pernai, tačiau ar dėl to kils produktų kainos, nėra vieningos nuomonės. Mokslininkai mano, jog grūdų produktų kainos kilti neturėtų, nes Lietuvos rinką veikia pasaulinės tendencijos, tuo metu maisto pramonės atstovai sako, jog šios kainos neabejotinai augs. Pasak Lietuvos maisto pramonės asociacijos valdybos pirmininko Mindaugo Snarskio, natūralu, kad mažėjant pasiūlai, o paklausai išliekant stabiliai, kainos kyla.

Vyriausybė dėl ūkininkus alinančios stichinės sausros nutarė skelbti ekstremalią situaciją visoje šalyje. Tai leistų ES paramos gavusiems žemdirbiams išvengti sankcijų dėl neįvykdytų įsipareigojimų bei palengvinti derybas su produkcijos pirkėjais. Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys teigė, kad nors pastarosiomis dienomis lyja, žemdirbių padėtis dėl sausros yra sudėtinga. Jis neatmeta, kad dėl sausros gali brangti ir kai kurie maisto produktai.

Vyriausybė trečiadienį turėtų apsispręsti, ar dėl ūkininkus alinančios stichinės sausros visoje šalyje skelbti ekstremalią situaciją. Tai BNS patvirtino vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius. Praėjusią savaitę speciali Vyriausybės komisija pasiūlė dėl sausros padarinių žemės ūkiui skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu. Tai leistų žemdirbiams sumažinti savo įsipareigojimus žemės ūkio produkcijos supirkėjams.

Lietuvoje pastarosiomis dienomis palijus, stichinė sausra iš šalies po truputį traukiasi – ji dabar fiksuojama tik keturiose savivaldybėse. Nepaisant to, Vidaus reikalų ministerijos teigimu, vis dar yra pagrindas skelbti ekstremalią situaciją, nes nuo sausros nukentėję pasėliai neatsigaus.