sausra

Lietuvą vis labiau kausto sausra, dega miškai. Prieš vidurdienį ugniagesiai skubėjo gesinti degančio miško Smiltynėje. Įtempta diena buvo ir Šiaulių krašto ugniagesiams – jie gesino gaisrą prie Rėkyvos ežero, kur jiems teko keltis per ežerą norint greičiau užgesinti ugnį. Dalį vakarų Lietuvos jau nuo pavasario kausto stichinė sausra. Štai Šilutė, vadinama potvynių kraštu, dėl šiųmetės sausros padarytos žalos pirmoji šalyje paskelbė ekstremalią situaciją.

Vienas karščiausių ir įtempčiausių savaitgalių ugniagesiams. Per kelias dienas ugniagesiai gesino daugiau nei 200 gaisrų visoje Lietuvoje. Tai 6 kartus daugiau lyginant su praėjusių metų tuo pačiu savaitgaliu. Lietuvoje pleškėjo gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai, garažai. Vienas karščiausių savaitgalių, kalbėdami apie pastarąsias kelias dienas, tvirtina ugniagesiai. Ugniagesiai vyko į daugiau nei du šimtus gaisrų.  Šalia Zapyškio sekmadienį užsiliepsnojo sodyba.

Lietaus Lietuvoje ir toliau nesulaukiant situacija darosi kritinė. Toliau auga mišrų gaisringumas, vis didesnėje šalies teritorijoje fiksuojamos stichinės sausros.   Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba parengė žemėlapį, kuriame – miškų gaisringumas VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių veiklos teritorijose. Kuo aukštesnė klasė, tuo miškų gaisringumas didesnis.

Žemdirbius ir gyvulių augintojus kankina sausra, ji, pasak klimatologų, fiksuojama didžiojoje Lietuvos dalyje. Specialistai prognozuoja, kad tai smarkiai atsilieps derliaus kokybei bei gyvulių sveikatai.  Kėdainių krašto ūkininkas Arūnas, kiek įmanoma, bando gelbėti būsimą derlių laistydamas bent dalį laukų. „Kiek nori knisk, žemė – sausa, dulka, žolės ir tos net neauga“, – sakė ūkininkas Arūnas Liubomirskas.

Stichinis hidrometeorologinis reiškinys – sausra – šiuo metu nustatyta trijų Lietuvos savivaldybių teritorijose, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime spaudai. Savivaldybės turi įvertinti situaciją ir priimti sprendimus dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo, informuoti apie tai rajono gyventojus, Nacionalinį krizių valdymo centrą, Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentą,  Žemės ūkio ministeriją ir kitas įstaigas bei įmones, kurioms tai aktualu.

Kapines prižiūrinčių įmonių atstovai po savaitgalio vos spėja gesinti gaisrus kapavietėse. Liepsnoja ir plastiko gėlės, ir nuo žvakių užsidegusios durpės. Per dieną vien Karveliškių kapinėse darbininkams tenka malšinti ugnį ir dūmus mažiausiai dešimtyje kapaviečių.  Vilnietė Birutė dega žvakutę ant mirusio vyro kapo. Tiesa, prisipažįsta – dega labai atsargiai, mat jau patyrė, kad nuo žvakės gali užsidegti visa kapavietė. Moteris įtaria, kad kapavietėje esančios durpės užsidegė dėl sausros.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša – sausiems orams niekur nesitraukiant, situacija šalyje darosi vis blogesnė – fiksuojamos pavojingos ir stichinės sausros. Auga miškų gaisringumas.   Parengtame žemėlapyje pavaizduotas miškų gaisringumas VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių veiklos teritorijose. Kuo aukštesnė klasė, tuo miškų gaisringumas didesnis.

Sausi orai kelia didelį gaisrų pavojų miškuose – pirmadienį ugniagesiams teko kelis kartus talkinti Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinėms pajėgoms, gesinant miškuose įsiplieskusius gaisrus.   Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, pirmadienio vidurdienį Varėnos rajone, Marcinkonių seniūnijoje, Daržinėlių kaime esančiame miške degė medžiai ir miško paklotė. Gaisras nusiaubė 1,4 ha plotą.

Kai kuriuose Lietuvos rajonuose jau fiksuojama stichinė sausra. Deja, pagerėjimo nematyti – sausi orai turėtų laikytis ir toliau birželio mėnesį. Dėl didelės sausros kyla pavojus gaisringumui. Klimatologas profesorius Arūnas Bukantis įspėja, kad Panevėžio apskrityje gyvenantys žmonės turėtų laikytis visų nurodymų stovyklaudami miškuose, mat dėl miško sausumo gaisro tikimybė šiuo metu yra ypač padidėjusi.

Kai kuriuose Lietuvos rajonuose jau fiksuojama stichinė sausra. Deja, pagerėjimo nematyti – sausi orai turėtų laikytis ir birželio mėnesį, praneša sinoptikas Naglis Šulija. Anot sinoptiko, didžiojoje Europos dalyje iš Vakarų atplaukusi aukšto slėgio juosta neleidžia susidaryti vandeningiems debesims. Dėl to daugelyje valstybių, taip pat ir Lietuvoje, vyrauja sausi ir saulėti orai.

Po šaltos pavasario pradžios gegužė Lietuvoje – išskirtinai saulėta ir sausesnė. Klimatologai sako, kad sausringumas šiuo metu yra padidėjęs, kai kuriuose vakariniuose šalies rajonuose stebima ir stichinė sausra, be to, kone visoje Lietuvoje išaugo miškų gaisrų pavojus.  Ūkininkai pastebi, kad dėl didelės orų kaitos bei sausros kenčia ir nesivysto pasėliai, todėl gali būti prarasta nemaža dalis derliaus.

Gerokai užsitęsusios sausos ir saulėtos dienos neramina daržoves auginančius ūkininkus. Augalai nedygsta, juos tenka laistyti. Prognozuojama, kad dėl to šiemetinis derlius bus mažesnis ir brangesnis. „Laimingų daržovių ūkio“ augintojai Edmundas ir Aistė pasakojo, kad sausra jau pakenkė daržovėms. „Esame įsikūrę Kaišiadorių rajone, mūsų dirvos lengvos ir smėlingos, joms lietaus jau prieš mėnesį reikėjo.

Liko vos kelios dienos iki vasaros. Klimatologas, Vilniaus universiteto (VU) docentas Gintautas Stankūnavičius atskleidė, kokių orų galime tikėtis. Tiesa, dalį lietuvių jie pradžiugins, bet žemdirbius ir sodininkus gali stipriai nuliūdinti. „Jeigu žiemos pabaiga ir pavasario pusė buvo anomaliai drėgni, tai pavasario pabaigoje, atrodo, įsibėgėja sausringos sąlygos.

Panevėžio krašto grybautojai nusivylę – dėl lietaus stygiaus pavasariniai grybai miškuose baigėsi vos prasidėję. Lietaus meldžia ir miškininkai. Pasak jų, dar savaitė be lietaus ir bus pasiekta aukščiausia – penkta – gaisringumo klasė. Tuomet gali tekti uždrausti lankytis miškuose dėl išaugusio gaisrų pavojaus. „Va, avižėlės, labai nedaug. Sausa labai“, – tad ir grybautojo laimikis nekoks. Į turgų parduoti vyras atnešė vos kelis indelius pavasarinių miško grybų.

Ispanijos Katalonijos regioną vargina sausra – kai kuriuose rezervuaruose liko vos 6 procentai įprasto vandens kiekio. Mat šiųmetis balandis sausiausias ir šilčiausias per penkis dešimtmečius. Dėl to Katalonijoje jau keletą savaičių ribojamas vandens kiekis namų ūkiuose, o dabar ispanai turės atsisakyti ir baseinų, kuriuos prileisti uždraudė šalies valdžia.

Ispanijoje vyraujanti sausra ir aukšta temperatūra kelia didelį nerimą dėl alyvuogių derliaus šioje šalyje šiais metais, po itin sudėtingų 2022-ųjų. Ispanija yra laikoma didžiausia pasaulyje alyvuogių aliejaus gamintoja. „Nuo sausio mėnesio beveik nelijo. Žemė labai sausa“, – su nerimu kalbėjo smulkiųjų ūkininkų sąjungos UPA generalinis sekretorius Cristobalis Cano pietiniame Andalūzijos regione, Ispanijos alyvuogių aliejaus pramonės širdyje.

Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad per praėjusių metų vasarą, kuri buvo karščiausia istorijoje, Europoje didžiulė sausra smarkiai tirpdė ledynus – šis reiškinys gali pasikartoti, nes žemynas šyla beveik dvigubai sparčiau nei kitos pasaulio vietos. Du trečdaliai Europos upių nuseko žemiau vidutinio lygio, o Alpių ledynuose ištirpo penki kubiniai kilometrai ledo, teigiama kasmet skelbiamoje Koperniko klimato kaitos tarnybos (C3S) ataskaitoje.

Pasak naujausios ataskaitos, praėjusiais metais Somalyje per ilgiausią istorijoje sausrą gyvybių neteko apie 43 000 žmonių, iš kurių pusė greičiausiai buvo vaikai.  Tai pirmasis oficialus pranešimas apie žuvusiuosius dėl sausros, nusiaubusios didelę Afrikos Kyšulio dalį.  Prognozuojama, kad per pirmuosius šešis šių metų mėnesius dėl krizės mirs mažiausiai 18 000 asmenų.

Milijonai nugaišusių ir pūvančių žuvų užteršė didelę upės atkarpą netoli atokaus Australijos miestelio, regioną alinant sunkiai karščio bangai. Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti valtys, besibraunančios pro vandens paviršių nuklojusį nugaišusių žuvų sluoksnį. Naujojo Pietų Velso vyriausybė penktadienį pranešė, kad Darlingo upėje netoli Menindžio miestelio išgaišo milijonai žuvų ir kad nuo 2018 metų tai jau trečias toks atvejis rajone.

Per didžiausią per pastaruosius dešimtmečius Rytų Afrikos sausrą Kenijos draustiniuose nugaišo šimtai gyvūnų, įskaitant dramblius ir nykstančius dykuminius zebrus, teigiama penktadienį paskelbtoje ataskaitoje. Per pastaruosius devynis mėnesius Kenijos laukinės gamtos tarnyba (KWS) ir kitos institucijos suskaičiavo 205 dramblių, 512 antilopių gnu, 381 paprastojo zebro, 51 buivolo, 49 dykuminių zebrų ir 12 žirafų žūtį, rašoma ataskaitoje.

Didžiausia per kelis dešimtmečius sausra Ispanijoje turi vieną šalutinį efektą, dėl kurio žmonės ne skundžiasi, o džiaugiasi. Ypač archeologai. Dabar galima išvysti, kaip atrodo ispaniškasis Stounhendžas, kurį galima pamatyti tik dėl sausros. Mat įprastai jis paskendęs po vandeniu. Kelių tūkstančių metų senumo ratu pastatytų akmenų statinys iki šiol apipintas mitais. Dauguma ispanų šiemet skundžiasi ir karščiais, ir sausra. Bet archeologams ši vasara – tikras rojus.

Jau aiškėja, kokių orų galima tikėtis rugsėjo 1-ąją ir apskritai pirmosiomis rudens dienomis. O kol kas alinantiems karščiams nesitraukiant jau ne tik dienomis, bet ir naktimis, miškininkai baiminasi, kad teks uždrausti lankytojams eiti į miškus. Jau dabar miškų gaisringumas pasiekęs priešpaskutinę – ketvirtąją gaisringumo klasę. O gamtininkai baiminasi kitų dalykų – dėl karštos ir sausos vasaros gali išnykti kai kurie varliagyviai.

Pusę Kinijos teritorijos apėmė didžiulė sausra, kurią paaštrino rekordinių karščių banga, pasiekusi net paprastai vėsų Tibeto kalnyną, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys, šalyje toliau kylant oro temperatūrai. Antroji pagal dydį pasaulio ekonomika kenčia nuo karščio bangų, staigių potvynių ir sausrų – reiškinių, kurie, pasak mokslininkų, tampa vis dažnesni ir intensyvesni dėl klimato kaitos.

Dėl rekordinės sausros džiūsta didžiosios Europos upės. Nuseko net 100 ilgiausios Prancūzijos upės Luaros kilometrų. O Dunojaus vandeniui pasiekus 25-ių ir daugiau laipsnių temperatūrą, masiškai gaišta žuvys. Palydovinėse nuotraukose matyti ir kaip per metus nuseko Reinas. Ilgiausia Prancūzijos upė šią vasarą atrodo katastrofiškai. Kone 100 jos kilometrų – visiškai išdžiūvo.

Pietvakarių Prancūzijoje gaisras, sunaikinęs tūkstančius hektarų sauso miško, vėl įsiplieskė dėl didelės sausros ir naujausios vasaros karščių bangos, trečiadienį pranešė pareigūnai. „Nuo antradienio popietės per vadinamąjį Landiraso gaisrą išdegė dar 6 tūkst. ha pušyno, todėl teko evakuoti apie 3 800 žmonių“, – sakoma Žirondos regiono pareigūnų pranešime.

Dėl besitęsiančios sausros 90 iš 96 žemyninės Prancūzijos regionų karščio ir mažo kritulių kiekio ribojamas vandens naudojimas, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Apribojimai netaikomi tik keletui „departamentų“ visoje šalyje, įskaitant Paryžiaus regioną, skelbiama vyriausybinėje interneto svetainėje „Propluvia“, pateikiančioje duomenis apie sausringumo situaciją šalyje.

Europos Komisijos tyrėjai pirmadienį įspėjo, kad beveik pusei bloko teritorijos šiuo metu yra iškilusi sausros rizika, Pietvakarių Europai kenčiant sekinančią karščio bangą. Liepos ataskaitoje EK Jungtinis tyrimų centras nurodo, kad 46 proc. Bendrijos teritorijos galioja įspėjimas dėl sausros, o 11 proc. sausros pavojus, kai kultūros jau kenčia nuo vandens trūkumo. Labiausiai kenčia Italija, kur šiaurinis Po upės baseinas išgyvena aukščiausio įmanomo laipsnio sausrą, nurodė ES.

Italijos pareigūnai dėl užsitęsusios sausros, kuri pastarosiomis savaitėmis džiovina Po lygumą, pirmadienį paskelbė ekstremaliąją padėtį penkiuose regionuose ir skyrė lėšų jos valdymui.  Ministrų kabinetas pritarė, kad penkiuose regionuose – Friulio-Romanjos, Friulio-Venecijos Džulijos, Lombardijos, Pjemonto ir Veneto – iki gruodžio 31 dienos būtų įvesta nepaprastoji padėtis, sakoma vyriausybės pranešime. Jame taip pat skelbiama, kad numatytas 36,5 mln.

Sakoma, kad Lietuva – lietaus šalis. Vis dėlto, globalinis atšilimas neaplenkė ir mūsų krašto, todėl sodininkai ir daržininkai vis dažniau susiduria su vasarinėmis sausromis. Sausra pavojinga augalams Niekas nepaneigs, kad vanduo yra gyvybės šaltinis, ne išimtis ir augalai. Per visą augalo gyvenimo ciklą jam reikalingas didelis kiekis vandens ir maistingųjų medžiagų.

Šiemet auksinio obuolių derliaus nebus. Dalis šalies obuolių augintojų dėl ekstremalių orų jį užaugino menkesnį. Dėl karštos vasaros visai nebuvo vasarinių obuolių arba jie tiesiog išbyrėjo. Bet ne pas visus jau tokia prasta padėtis. Ankstyvus rudeninius obuolius pradėjęs skinti Panevėžio Dembavos medelynas bent savo raudonšonių derliumi nesiskundžia. Po Dembavos medelyno sodą, Panevėžio rajone jau pabiro pirmieji obuolių skynėjai. Prasideda ankstyvas lietuviškas rudeninių obuolių derlius.

Jei civilizacija žlunga dėl klimato kaitos ar mirtinos pandemijos, vieta, kuri turi didžiausią tikimybę išlikti nepažeista, yra Naujoji Zelandija. Tačiau, jei sužinoję šią informaciją, bandysite ten nusipirkti žemės lopinėlį, o ne pirmiausia bandysite padėti išvengti žlugimo, tam gali būti per vėlu. Daugelis civilizacijų yra žlugusios dėl karo, vidinio konflikto ar per didelio išteklių naudojimo.

Prieš kelias savaites miškuose pasipylusios voveraitės iš to gyvenančius žmones pradžiugino, tik neilgam. Miškuose, o ypač smėlingoje Dzūkijoje, taip sausa, kad net patyrę grybautojai į mišką nė kojos nebekelia. Sako, nėra ko. Dėl sausros ir karščio voveraitės nustojo augti. Užtat šių grybų kaina iškilo iki neregėtų aukštumų. Už kilogramą voveraičių supirkėjai grybautojams siūlo per aštuonis eurus. Netoli Druskininkų, Leipalingio miestelyje, Dainius daug metų supirkinėja miško gėrybes.

Kol Europą skandina liūtys ir potvyniai, Jungtinėse Valstijose ir Rusijoje ugniagesiai kovoja su viską savo kelyje naikinančiomis liepsnomis. Vien Kalifornijoje gaisrai supleškino milijoną hektarų, nukentėjo 12 valstijų. O Rusijoje 800 tūkstančių hektarų plotą bando užgesinti keli tūkstančiai ugniagesių. Kalifornijoje – sunkiai suvaldomos liepsnos apėmė 8,5 tūkstančio hektarų miško ir naktinį dangų nudažė raudona spalva.

Lietuvoje nesiliaujant karščiams sinoptikai skelbia, kad šalyje jau įsitvirtino stichinė kaitra, apie 30 laipsnių laikysis visą savaitę. Kaimuose jau ima trūkti vandens, dalis žmonių springsta nuo žvyrkelių sukeltų dulkių ir maldauja tarnybų juos bent retkarčiais palaistyti. Svilinanti vasaros saulė ir neslūgstantis karštis – tokia kasdienybė, anot sinoptikų, laukia šią ir visą ateinančią savaitę. Tačiau ne visi karštais vasaros orais džiūgauja.

Nuo seno pagal liepos 10-osios, Septynių miegančių brolių dienos, orus buvo sprendžiama, kokie orai laukia likusią vasaros pusę. Buvo tikima, jei šią dieną be perstojo lyja, lis dar septynias dienas, o gal ir septynias savaites. Bet jei šią dieną visai nelyja, irgi nėra gerai – tai pranašauja sausrą ir prastą derlių.

Per Ameriką slenkant karščio bangai – Oregono valstijoje jau fiksuojami šimtmečio rekordai – temperatūra kai kur pasiekė ir 47 laipsnius karščio. O Kalifornijoje, kur dėl karščio ir sausros siaučia gaisrai – gyventojams į pagalbą skuba ožkos: spėriai ėda išdžiūvusią žolę ir krūmus, kad neplistų gaisrai.  Maždaug 200 ožkų Kalifornijoje, visai netoli Los Andželo karščio ir sausros išdžiovintuose plotuose ieško skanėstų – sausutėlių krūmų ir žolės.

Vienas didžiausių Taivano vandens telkinių turistus stulbina ne savo skaisčiai mėlynu vandeniu, bet galimybe pasivaiksčioti ežero dugnu. Suskeldėjusi ir tarsi prasivėrusi žemė, daiktai, kurie kitu atveju slėptūsi po vandeniu ir apleistos valtys – tokie vaizdai atvykėlius vilioja įsiamžinti asmenukėse, tačiau nepaisant to, vietiniai gyventojai teigia, kad situacija labai pakenkė turizmui.

Šie metai kai kuriuose regionuose buvo itin sausi. Dabar, kai augalai turėtų augti sparčiausiai, jiems vis dar per sausa. Sodininkams tai – didelis nusivylimas. Tačiau yra būdų, kurie padeda kovoti su sausra. Rinkitės sausros nebijančius augalus Jei perkate augalus, rinkitės tokius, kurie atsparūs sausroms. Petunijos, portulakos, tagetės, pelargonijos, medetkos ir sukulentai puikiai auga sausesnėje dirvoje.

Siūloma pratęsti žemės ūkiui draudimo nuo sausros rėmimą 2021-iesiems.  Vyriausybė trečiadienį svarstys Žemės ūkio ministerijos siūlymą tęsti įgyvendinamos valstybės pagalbos priemonės galiojimą, patikslinant perdraudimo koeficientą dėl išmokamų kompensacijų draudimo įmonėms.  Siūloma nustatyti 2021 metais taikomą 6,0 perdraudimo koeficientą.

Lietuvą kamuoja ne tik hidrologinė sausra, daug kur žemė visiškai perdžiūvusi. Tik esą oficialių sausros rodiklių nesiekia. Tačiau žmonės pastebi, kad augalai ima keistai elgtis – anksti meta lapus ar net vaisius. O specialistai sako, kad tuo stebėtis nereikia, šie neįprasti reiškiniai – tai augalų gynybinė reakcija į sausrą. O štai labiau sunerimti verta dėl to, kad sausra itin palanki daugeliui invazinių rūšių. Traktorius dirba laukus, o iš po padargų žemė tik dulka. Dirva itin perdžiūvusi.

Lietuvoje nacionaliniu mastu skelbiama hidrologinė sausra, sausringas laikotarpis paviršinio vandens telkiniuose prasideda, kai vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo stočių, pasiekia vidutinį žemiausia šiltojo sezono vandens lygį. Tokia situacija susidarė rugpjūčio 14 d., praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.  Lietuvos upėse visą liepos mėnesį vandens lygis buvo žemas.

Klimatologai neatmeta, kad netrukus šalyje teks skelbti sausrą. Džiūsta miškai ir pasėliai, toliau senka vandens telkiniai. Nors kritulių pastarosiomis dienomis ir iškrito, padėties tai negerina – reiktų, kad gerai piltų bent savaitę. Dzūkai nusiminę – grybų sezono pradžia buvo labai optimistiška. Tik štai dabar miškai vėl išdžiuvo ir grybai nebeauga. Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, grybus ir uogas superkanti Dalia sako, kad supirktuvėse liūdnos – nuotaikos.

Dar vasaros pradžioje ūkininkai baiminosi sausros, tačiau vietoje jos sulaukė liūčių. Šios išguldė javus. Dabar grūdų augintojai tikina, kad dėl to javapjūtė užsitęs, nes kūlimo darbai vyks lėčiau. Taip pat ūkininkai neapsieis be nuostolių, šiemet prognozuojamas 20 proc. mažesnis pelningumas. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas tikina, kad suguldyti javai ūkininkams atneš nuostolių, tačiau kiekviename grūdų ūkyje jie bus skirtingi.

Jau ilgą laiką netyla ginčai dėl pesticidų ir trąšų naudojimo žemės ūkyje. Juos spręsti ėmėsi Europos Komisija (EK), kuri siūlo sumažinti 50 proc. pesticidų ir 20 proc. trąšų naudojimą. Tačiau Lietuvos ūkininkus toks siūlymas pykdo. Esą jie ir taip mažai tręšia laukus, palyginti su kitais Europos ūkininkais. Tačiau, kad šie EK siūlymai įsigaliotų reikia, kad juos patvirtintų Europos Parlamentas ir Taryba. Bet ekologinių sprendimų siūloma ir daugiau.

Šiaulių rajono ūkininkas Raimundas Juknevičius – spalvinga asmenybė. Kelerius metus buvęs kartu ir muzikantas, ir ūkininkas, vis tik nusprendė rinktis ūkininko kelią. Tačiau chorvedžio ir vargonininko patirtis privertė „diriguojant“ bendraminčių kooperatyvui ir žemės ūkio technikai. R. Juknevičius neslepia, kad ūkininkavimas niekada nebuvo jo svajonė.

Nors pastarosiomis dienomis palijo, tačiau išdžiuvusioje Dzūkijoje padėtis vis dar tragiška. Lietus tik sušlapino žemę. Dzūkai su siaubu stebi akyse senkančius šulinius. Esą jei jau pavasarį vietomis vandens visai nebėra, dzūkai bijo ir įsivaizduoti, kas bus, kai ateis vasaros karščiai. Vandentiekininkai siūlo nelaukti ir darytis gręžinius. Žmonės sako neturintys tiek pinigų. „Krenta, krenta.

Lietuva prasidėjus kritulių stygiui artėja meteorologinės sausros link, praneša Hidrometeorologijos tarnyba. Pasak meteorologų, mažiausiai kritulių balandį sulaukė pietvakarinė Lietuvos dalis – iki 10 proc. įprasto kritulių kiekio, todėl čia formuojasi meteorologinė sausra. „Jei gegužės pirmą dešimtadienį kritulių taip pat sulauksime nedaug, meteorologinė sausra apims didesnę teritoriją.

Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis teigia, kad šiemet pavasaris sausringas, vėjuotas ir su dideliais temperatūros svyravimais. Ir gegužės mėnesį nėra guodžiančių prognozių, nes drėgmės stygius dar gali būti jaučiamas, o tai gali atsiliepti derliui. Tuo metu Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr.

Kai daugelis džiaugiasi saulėtu ir šiltu balandžio mėnesiu, ūkininkai ima nerimauti. Pastarieji baiminasi sausros ir jos atneštų nuostolių. Anot ūkininkų, apsisaugoti nuo sausros beveik neįmanoma, o apsidrausti neapsimoka. Tad pasikliauti belieka tik gamta. Šis pavasaris jau nuo kovo mėnesio džiugina gana šiltais ir saulėtais orais. Tačiau pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, teigti, kad jau prasideda sausra, gana anksti.