sam

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia gerą žinią – medikų atlyginimai kitąmet kils 10 proc., o daliai slaugytojų – realiai net 20 proc. Vis tik pačios medikų profesinės sąjungos neslepia nusivylimo, kad susitarti pavyko ne dėl visko. Be to, realybėje tiek, kiek žadama, algos pakils ne visiems, o kiti dar turės pakovoti su įstaigų vadovybe.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo nuo kitų metų vasario Lietuvoje įteisinti savanorišką sterilizaciją. Kaip rašoma SAM parengtame įsakymo projekte, to pageidaujantis žmogus turėtų kreiptis į sterilizaciją teikiančioje medicinos įstaigoje dirbantį gydytoją akušerį ginekologą arba gydytoją urologą. Pacientui būtų skiriamas trijų mėnesių laikotarpis galutiniam sprendimui dėl sterilizacijos priimti. Jeigu po trijų mėnesių paciento nuomonė nepakistų, būtų sudaroma sutartis.

Slaugos specialistų trūkumas ir jų darbo sąlygos Lietuvoje – neišgyvenamas skaudulys ir viena kritiškiausių problemų sveikatos sektoriuje. Be siūlymų didinti paslaugos įkainius, algas, reguliuoti darbo krūvius, keliama ir idėja iš trečiųjų šalių pritraukti jaunus žmones mokytis Lietuvoje ir įgalinti juos pasilikti čia dirbti slaugytojais.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pacientams bus kompensuojami dar trys brangieji genetiniai tyrimai, kurie padės tiksliau diagnozuoti onkologines ligas ir parinkti kiekvienam pacientui geriausiai jam tinkantį gydymą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas akcentuoja, kad augant valstybės galimybėms labai svarbu, kad jų nauda tiesiogiai pasiektų pacientus.

Nuo šiol slaugytojai, įvertinę pacientų sveikatos būklę, galės savarankiškai pratęsti gydytojo paskirtą lėtinių ligų gydymą ir išrašyti receptą vaistams. Apie tai pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), plėsdama bendrosios praktikos slaugytojų profesines veiklos sritis.

Pagal registruotą sveikatos apsaugos ministro įsakymo projektą, Lietuvoje ruošiamasi įteisinti savanorišką sterilizaciją. Ją būtų galima atlikti nesant medicininių indikacijų ir pageidaujant pačiam pacientui. Tokia paslauga būtų mokama. Tiesa, gydytojas galėtų atsisakyti atlikti tokią operaciją.  Sterilizacija – operacija, po kurios vyras arba moteris gali tapti nevaisingi, bet neprarasti lytinio potraukio.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) svarsto apmokėti dalį gydymo įstaigų išlaidų už viršsutartines paslaugas. „Apie tai galvojame, bet viskas priklausys tiek nuo finansinių galimybių, tiek nuo logikos, kodėl tą turėtume daryti, nes gydymo įstaigos turi labai aiškias sutartis, labai aiškias kvotas, jos reguliuoja savo pacientų srautus, ypač stacionarinių pacientų didžiąją dalimi gali reguliuoti“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.

Šį rudenį įsigaliojo ne viena naujovė pacientams. Prieinamais tapo daugiau vaistų ir medicinos priemonių, praplėstos nemokamai skiepijamų žmonių grupės. Taip pat žadama, kad atsivers daugiau galimybių atlikti reikiamus tyrimus pas šeimos gydytojus. Portalas tv3.lt primena, apie kokias naujoves šį rudenį svarbu žinoti pacientams.

Šalies savivaldybės, gavusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) finansavimą, per penkerius metus į vietos gydymo įstaigas, planuojama, pritrauks beveik 1,5 tūkst. medikų. Tam bus panaudota apie 17 mln. eurų. „Per artimiausius penkerius metus šalies savivaldybės sulauks realios pagalbos pritraukiant ir išlaikant medikus – priemonė prisidės net prie beveik pusantro tūkstančio įvairių specializacijų specialistų motyvavimo rinktis darbą konkrečioje gydymo įstaigoje ar savivaldybėje.

Nuo spalio 1 d. plečiamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis papildomai apmokamų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų spektras, kad šeimos gydytojai galėtų skirti daugiau svarbių tyrimų pacientams.  Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas sako, kad sprendimas turės reikšmingų pokyčių paciento keliui. „Įgalinsime šeimos gydytojus jau pirminiu kontakto su pacientais etapu skirti daugiau tyrimų, taip gerinant diagnostiką ir gydymą.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais biudžeto įplaukos ir išlaidos bus 479 mln. eurų (beveik 14 proc.) didesnės, nei Seimo šiems metams patvirtintas biudžetas, ir sudarys apie 3,94 mlrd. eurų. Šis biudžetas atspindi valstybės pastangas stiprinti sveikatos apsaugos sistemą ir užtikrinti, kad visiems gyventojams būtų lengviau prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba nutarė pritarti 31,9 mln. eurų skyrimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies. Šios lėšos bus panaudotos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms apmokėti. Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas akcentuoja, kad augant finansinėms galimybėms, plečiamos ir kompensacijų gyventojams už vaistus apimtys. „Turime dvi geras žinias.

Sveikatos apsaugos ministro sprendimu į kompensuojamųjų vaistų kainyną įtraukti vaistai, skirti cistinei fibrozei gydyti. Šiuos kompensuojamuosius vaistus gydytojui paskyrus pacientai galės įsigyti vaistinėse nuo spalio 7 d. Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas sako, kad vaistai sergantiems cistine fibroze valstybės lėšomis bus kompensuojami pirmą kartą. „Porą metų trukusį procesą vainikavo sėkmė. Pagalbos sulauks dešimtys šia liga sergančių žmonių.

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) patvirtinus pirmąjį diagnostinį „b raupų“ (angl. mpox) testą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako dar vertinanti šią informaciją ir tik tuomet spręs dėl testo įsigijimo. „Informacija apie diagnostinius testus yra visiškai nauja, tai ministerija dabar susipažįsta su ja – susipažinusi, svarstys dėl įsigijimo galimybių“, – BNS sakė ministro atstovas Tomas Bagdonas. Testus „Alinity m MPXV“ gamina „Abbott Molecular Inc.

Iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) – itin gera žinia. Kaip skelbiama, sudarytos visos sąlygos jau kitą savaitę vaistinėse atsirasti sergančiųjų taip ilgai lauktiems vaistams cistinei fibrozei gydyti. Sergančiųjų šeimos sako sulaukusios tikro stebuklo, tik prašo, kad jo neužtemdytų biurokratinė pekla. Kaip pranešė sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Narkevičius, sutartis su gamintoju jau pasirašyta, o vaistai fiziškai jau yra Lietuvoje.

Kol Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) giriasi, kad paslaugų apimtys pagaliau grįžo į priešpandeminius laikus, o didžioji dalis pacientų eilėse laukia tiek, kiek numatyta įstatymu, patys pacientai tokias kalbas deda į šuns dienas. Jie piktinasi net metus siekiančiomis eilėmis ir svarsto, ar specialiai nėra stumiami privačios medicinos link.

Lietuvoje kaip ant mielių augant sergamumui COVID-19 ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis keičiasi ir nedarbingumo išdavimo tvarka – tą bus galima padaryti nuotoliniu būdu. Gydytojai pažymi, kad tvarka, kai karščiuojantys pacientai turi tą pačią dieną gyvai prisistatyti į polikliniką, siutina tiek pačius ligonius, tiek apsunkina darbą gydymo įstaigoms.

Sveikatos apsaugos ministerija inicijuoja projektą, skirtą psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodikų diegimui bei psichologinio vertinimo instrumentų adaptavimui. Pranešama, kad finansavimas šiam projektui sieks kone 4 mln. eurų. Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), tam bus panaudotos Europos socialinio fondo+ bei bendrojo finansavimo lėšos.

Nors medikas užsienietis, norėdamas dirbti gydymo įstaigoje Lietuvoje, privalo mokėti valstybinę kalbą, gyventojai stebisi susiduriantys su kiek kitokia realybe. Iš Druskininkų su sūnumi dėl skubios odontologinės pagalbos atskubėjusi moteris neteko amo – Žalgirio klinikoje budėjęs gydytojas ir slaugytoja nekalbėjo lietuviškai. Pati įstaiga gi teigia, kad ukrainietė asmens priežiūros specialistė lietuviškai kalba, tad nupasakota situacija atrodo miglota.

Gydytojus rengiantiems universitetams prakalbus apie poreikį valstybės lėšomis finansuoti daugiau rezidentūros studijų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skaičiuoja, kad šiuo metu galimybė rezidentūros pakopoje studijuoti nemokamai yra sudaryta visiems medicinos studentams. „Medicinos rezidentūros studijoms kiekvienais metais skiriama 365 valstybės finansuojamos vietos ir 110 valstybės nefinansuojamų vietų.

Palangos savivaldybei su Klaipėdos universiteto ligonine (KUL) vis dar neradus sutarimo, kaip įstaigos teiks paslaugas po reorganizacijos, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas Aurimas Pečkauskas viliasi, kad jam moderuojant įstaigų derybas, pavyks suderinti tiek Palangos, tiek KUL interesus. Kaip nurodo ministerija, A. Pečkauskas ir KUL bei Palangos miesto atstovai susitiks spalio pradžioje.

Patikslinus psichiatrijos paslaugų teikimo reikalavimus numatyta, kad jos taps labiau prieinamos esant sunkiau gydomoms būklėms, o nėščiosioms ir žindančioms pacientėms sudaromos sąlygos jas gauti žaliojo koridoriaus principu. Taip pat nuo kitų metų daliai pacientų bus pradedamas finansuoti farmakogenetinis – vaistų tolerancijos – tyrimas, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuvoje startuoja naujas peršalimo ligų, gripo ir COVID-19 sezonas. Šalį jau pasiekė naujoms atmainoms pritaikyti skiepai, tad didžiausios rizikos gyventojai raginami paskubėti skiepytis. Pasiskiepyti nuo abiejų ligų galima ir vienu kartu, bet naujovė ta, kad vakciną nuo gripo nemokamai galės gauti ir 2–7 metų amžiaus vaikai.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) svarstymui taikyti baudas apie neatvykimą pas gydytoją nepranešusiems pacientams. Anot jos, siekiant mažinti pacientų eiles gydymo įstaigose, derėtų mąstyti apie žmonių gerovę. „Vertinčiau labai neigiamai tokį pasiūlymą. Nepasimokome iš pandemijos valdymo klaidų.

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) bus pristatyta šio žiemos sezono skiepijimo strategija – galimybė skiepytis nuo gripo ir koronaviruso vieno vizito metu, taip pat šių metų šaltajam laikotarpiui įsigytų vakcinų skaičius. Nors gripo sezonas dar neprasidėjo, pastaruoju metu Lietuvoje augo užsikrėtimų koronavirusu skaičius –pirmąją rugsėjo savaitę Lietuvoje registruoti 2799 COVID-19 užsikrėtę pacientai, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys.

Dėl eilių pas medikus netrumpėjimo ne vienus metus pabarami ir patys pacientai. Skaičiuojama, kad kai kur net kone 20–30 proc. pacientų neatvyksta į vizitą pas gydytoją apie tai iš anksto neįspėję. Tačiau dabar aiškėja, kad neretai taip nutinka ne dėl piktos valios – pasirodo, atšaukti vizitą pas gydytoją gali tapti ne mažesne užduotimi, nei pas jį užsiregistruoti.

Institucijoms toliau ieškant sprendimų, kaip mažinti pacientų eiles gydymo įstaigose, sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Diržius pripažįsta, kad ministerija svarstytų galimybę apie neatvykimą nepranešusiems pacientams taikyti baudas. Vis dėlto, tai būtų kraštutinis sprendimas, pažymi viceministras. „Baudos variantas visąlaik sklando mūsų galvose ir tai yra vienas iš variantų, kurį galima būtų taikyti.

Nors sunkiai pas gydytojus prasibraunančių gyventojų skundai nesiliauja, naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas tikina, kad ministerija nemiega – turi planą eilėms pas gydytojus mažinti. Vis tik palyginęs, kad svetur paslaugų tenka laukti ir 4–5 mėnesius, jis konstatavo, jog pacientams laukimo laikas pas medikus visada atrodys per ilgas.

Ilgos eilės pas gydytojus – vienas didžiausių ir, atrodo, vis dar sunkiai išsprendžiamų skaudulių sveikatos sistemoje. Ministerija aiškina, kad eilės trumpėja, o šiemet suteiktas konsultacijų skaičius yra rekordinis. Vis tik patys gydytojai ir pacientai atkerta, kad graži statistika – tik „akių dūmimas“, o problemų – nors vežimu vežk.

Nuo sausio 1 d. vairuotojų laukia pokyčiai – neturint galiojančios vairuotojo pažymos vairuoti nebus galima, mat vairuotojo pažymėjimas negalios. Asmenų, kurių pažyma negalioja ar nustos galioti iki metų pabaigos dar yra 163 tūkst. Kitaip tariant, vairuotojo medicininė pažyma turės galioti nuolat, o ne tik vairuotojo pažymėjimo keitimo metu.

Nuo rugsėjo 5 d. įsigalioja medicinos pagalbos priemonių kompensavimo pakeitimai, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak jos, taip tikimasi pagerinti enterinį maitinimą gaunančių ir diabetu sergančių pacientų priežiūrą.

Misija laiku patekti pas gydytoją, panašu, darosi visai neįmanoma. Gyventojai sako, kad registracija internetu ne tik stringa, bet kai kurie gydytojai tokiu būdu apskritai nepasiekiami. Telefonai tuo metu užimti, tad prie įstaigų nusidriekia net gyvos eilės. Gyventojai stebisi, kodėl dvidešimt pirmame amžiuje, kai technologijos naudojamos praktiškai visur, norint patekti pas gydytojus tenka būriuotis į gyvą eilę.

Medikai masiškai perdegę, o sistema visiškai lūžta – taip situaciją sveikatos sektoriuje apibūdina patys gydytojai. Pasak jų, reikia esminių permainų emociniam klimatui gydymo įstaigose gerinti, kitaip gydyti gali nebelikti kam. Valdžios atstovai neslepia, kad Lietuva neišskirtinė – ir kitur apie pusė gydytojų jaučia perdegimą, tačiau kartu žeria šūsnį priemonių, kuriomis, viliasi, pagerins situaciją.

Nuo pirmadienio Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) vadovauti pradeda Dovilė Marcinkė.  VVKT vadovės pareigas penkerių metų kadencijai ji paskirta laimėjus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konkursą. „Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai pradedanti vadovauti Dovilė Marcinkė jau turi darbo patirties šioje įstaigoje, tad puikiai išmano jos specifiką, o taip pat yra sukaupusi solidžią darbo patirtį farmacijos bendrovėse.

Sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas sako, kad bus aiškinamasi dėl įvykio, kai greitosios pagalbos automobilyje Šiauliuose pirmadienio vakarą mirė naujagimis. Pirminiais duomenimis, greitoji pagalba buvo kviečiama kelis kartus, tačiau moteris pagimdė namuose, kūdikis buvo vežamas į ligoninę Šiauliuose, tačiau neišgyveno.

Socialdemokratams vadovaujanti Vilija Blinkevičiūtė tikina, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neturėjo darbuotojams suteikti papildomo sveikatos draudimo. Pasak jos, tai rodo ministerijos nepasitikėjimą viešomis sveikatos paslaugomis, todėl Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) būtų linkusi keisti šį sutarimą. „Viešasis sektorius tikrai neturi nukentėti, ten irgi žmonės. Tačiau tai iš karto suponuoja nuomonę, kad pati SAM nepasitiki viešomis sveikatos paslaugomis.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Rokiškio rajono savivaldybei išsiuntė pasibaigusio galiojimo COVID-19 testus, pranešė rajono meras Ramūnas Godeliauskas. Pasak jo, ministerijos skirti testai turėjo būti išdalinti Rokiškio rajono vaikams per švietimo įstaigas. Mero teigimu, tokie veiksmai yra galimai nusikalstami, nes testų kokybė nebuvo užtikrinta.

Sveikatos apsaugos ministerija dar mėnesiui pratęsė terminą, kurio metu savivaldybės gali pretenduoti į lėšas medikų pritraukimui. Kaip nurodo ministerija, savivaldybių paraiškų bus laukiama iki rugsėjo 30 d. Dėl termino pratesimo paraiškas jau pateikusios savivaldybės nepatogumų nepatirs – dokumentai bus pradėti vertinti iš karto eiliškumo tvarka. Pažymėtina, kad terminas pratęstas atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos prašymą.

Po planinės klubo sąnario operacijos atvykęs į Palangos reabilitacijos ligoninę 48-erių šilališkis Žydrūnas Viliušis pasakoja niekam nelinkintis tokios patirties. Vyras apgailestavo, kad nors sveikatos sistema nuolat melžia mokesčius, prireikus pagalbos jos kokybiškai suteikti nesugeba. Pati įstaiga atkerta, kad vyrui buvo suteikta net dvigubai daugiau procedūrų.

Socialdemokratams keliant klausimus dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) veiksmų įsigyjant COVID-19 vakcinas, premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad neturi pagrindo abejoti ministro Arūno Dulkio sprendimais pandemijos metu. „Opozicijos darbas yra ieškoti debesų virš galvų tų žmonių, kurie tuo metu yra valdžioje. Mes, kai buvome opozicijoje, lygiai tą patį darėme. Tik tie debesys gali turėti daugiau arba mažiau pagrindo“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė premjerė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) visiems darbuotojams nupirko papildomą sveikatos draudimą, skelbia naujienų portalas „Delfi“. Pirmasis apie tai pranešė naujienų portalas „Alfa“. Centriniame viešųjų pirkimų portale patalpinta informacija rodo, kad sutartį su „BTA Baltic Insurance Company“ dėl darbuotojų medicininio draudimo SAM sudarė dar praėjusiųjų metų pabaigoje. Maksimali sutarties kaina siekia 88 tūkst. eurų.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovas Audrius Šimaitis palankiai vertina Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užmojį kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl ankstesnės KUL vadovybės sprendimų. Apie kreipimąsi į teisėsaugą dėl buvusių KUL vadovų sprendimų praėjusią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje užsiminė ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina, kad įtarimus dėl COVID-19 vakcinų įsigijimo keliantys socialdemokratai užsiima „skeletų paieška“. Ministro Arūno Dulkio atstovo spaudai Tomo Bagdono teigimu, vieno iš socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko keliamos abejonės, esą ministerija, nepaisant didelio kiekio utilizuojamų COVID-19 vakcinų, vienašališkai pratęsė jų įsigijimus, yra nepagrįstos.

Dar gegužės pabaigoje Valstybinė ligonių kasa (VLK) paskelbė apie esą nuo liepos 1 d. įsigaliosiančią naujovę – siuntimą skubos tvarka. Pasirodo, kol kas realybėje tai prieinama nebus. Šeimos gydytojai gi nuogąstauja, kad gali būti lyg įsprausti tarp girnų – pacientai bandys spausti, kad jiems „reikia“ skubaus siuntimo, o medikai liks surištomis rankomis.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) nutraukus tyrimą dėl buvusios Klaipėdos universiteto ligoninės vadovybės sprendimų teisėtumo, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) artimiausiu metu žada kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Keliolika milijonų įsiskolinimų turinti Klaipėdos universiteto ligoninė į STT kreipėsi pati, tačiau tam, kad tyrimas dėl prastos jos finansinės situacijos priežasčių būtų tęsiamas, gydymo įstaigos perduotos informacijos nepakako.

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui prakalbus apie naujai valdžiai bene neišvengiamą Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimą, parlamentarai šiuos politiko perspėjimus kritikuoja. Pasak opozicijos atstovų, pirmiausia reikėtų efektyviau naudotis šiuo metu į fondą suplaukiančiomis lėšomis. Be to, stebimasi, kodėl A. Dulkys savo kadencijos metu nesiėmė pokyčių dėl PSD didinimo.

Prezidento patarėja sako, kad eiles valstybinėse gydymo įstaigose sukuria specialistų trūkumas, todėl ji siūlo galvoti apie paskatas ir motyvaciją jiems rintis dirbti viešajame sektoriuje, ypač regionuose. Irena Segalovičienė ragina galvoti apie socialines garantijas ir geresnes darbo sąlygas gydytojams ir kitiems specialistams. „Eiles šitas klausimas (specialistų trūkumas – BNS) kuria labai stipriai. Eilės dėl paslaugų labai rimta problema.

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) vadovo pareigas nuo rugpjūčio 1 d. pradeda eiti dr. Aušra Širvinskienė, laimėjusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) gegužės mėnesį skelbtą konkursą. Ji pakeis iki šiol pareigas ėjusį dr. Emilį Subatą. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad rūpinantis priklausomybę išgyvenančiais asmenimis, svarbu užtikrinti savalaikį jų gydymą – šiai dienai tai itin aktuali problema, rašoma SAM pranešime spaudai.

Penktadienį Ingridai Šimonytei grąžinus Vyriausybės įgaliojimus prezidentui Gitanui Nausėdai, socialdemokratai teigia sunkiai matantys galimybę sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui tęsti darbą. Socialdemokratai ragina šalies vadovą pasinaudoti savo teise reikalauti Vyriausybės sudėties atnaujinimo.